Pasak jų, užpuolikas taip pat yra negyvas.

Rasti „keli žuvusieji ir keli sužeistieji“, išpuolio vietoje žurnalistams sakė Česapiko policijos departamento pareigūnas Leo Kosinski (Lio Kosinskis). Jo teigimu, greitojo reagavimo pareigūnai į parduotuvę įžengė „iš karto“, kai tik atvyko.

„Manoma, kad buvo vienas šaulys, jis šiuo metu yra miręs“, – pridūrė L. Kosinski.

Česapiko miesto paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pranešama, kad policija „patvirtino aktyvų šaudymo incidentą, per kurį žuvo žmonių, parduotuvėje „Walmart“.

„Mūsų... tarnybų pareigūnai yra gerai apmokyti ir pasirengę reaguoti; prašome duoti jiems erdvės tai daryti“, – priduriama pranešime.

Žinių reportažuose matyti, kad įvykio vietoje buvo daug policijos. L. Kosinski taip pat teigė, kad keli pareigūnai ir tyrėjai tikrino parduotuvę ir aplinkinę teritoriją.

Tikslus žuvusiųjų skaičius vis dar neaiškus, bet televizijos kanalo CBS filialas WUSA pranešė, kad policija mano, jog galėjo žūti ne daugiau kaip 10 žmonių.

Šiam regionui atstovaujanti Virdžinijos valstijos senatorė Louise Lucas (Luis Liukas) sakė, jog jai „be galo skaudu dėl to, kad naujausios šaudynės Amerikoje šįvakar įvyko mano apygardoje Česapike, Virdžinijos valstijoje, esančioje parduotuvėje „Walmart“.

„Nenusiraminsiu, kol nerasime sprendimų, kaip sustabdyti šią smurto panaudojant šaunamuosius ginklus epidemiją mūsų šalyje, nusinešančią tiek daug gyvybių“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė L. Lucas.

Keli tūkstančiai aktyvistų, daugiausia baltųjų vyrų, į mitingo, prasidėjusio 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, vietą pradėjo rinktis keliomis valandomis anksčiau. Daugelis vilkėjo slepiamųjų spalvų drabužius ir mojavo vėliavomis su užrašais, remiančiais JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Gubernatorius Ralphas Northamas (Ralfas Nortamas) kelios dienos prieš mitingą paskelbė laikiną nepaprastąją padėtį ir uždraudė bet kokius ginklus šiame renginyje Kapitolijaus aikštėje. Numatomas tūkstančių aktyvistų ir sukarintų grupių narių bei baltųjų viršenybės šalininkų atvykimas pakurstė nuogąstavimus, kad valstijoje vėl gali prasiveržti smurtas, kaip 2017 metais nutiko per ekstremistų eitynes Šarlotsvilyje.

Virdžinijos valstijos policija, Virdžinijos Kapitolijaus policija ir Ričmondo policija planavo atsiųsti dideles uniformuotų ir neuniformuotų pareigūnų pajėgas. Policija į Kapitolijaus aikštę įleido tik pro vieną įėjimą ir perspėjo mitingo dalyvius, kad jiems gali tekti kelias valandas laukti saugumo patikrinimo. Žmonės į aikštę buvo pradėti leisti maždaug 7 val. 30 minučių vietos laiku.

Daugelis rinkosi gatvėse aplink Kapitolijų. Kai kurie turėjo trumpavamzdžių ir ilgavamzdžių ginklų, leidžiamų nešiotis už nustatytos mitingo teritorijos.

24 metų Ričmondo gyventojas Brooksas (Bruksas), kuris viso savo vardo nenurodė, „paremti Antrosios pataisos“ atėjo su grupe draugų, kurių vienas nešėsi pusiau automatinį šautuvą AR-15.

„Apsiginkluoti – mūsų konstitucinė Dievo duota teisė. Ginklo turėjimas yra dėl ramybės. Tai apsauga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Brooksas.

Pareigūnai stengsis užkirsti kelią Šarlotsvilio smurto pasikartojimui. 2017 metais šiame mieste vyko vienas didžiausių baltųjų viršenybės šalininkų ir kitų kraštutinių dešiniųjų susirinkimų per dešimtmetį. Jo dalyviai susipešė su atsakomojo protesto dalyviais ir vienas baltųjų viršenybės šalininkas savo automobiliu rėžėsi į minią, nužudydamas moterį ir sužeisdamas dešimtis kitų žmonių.

Teisėsaugos pareigūnai buvo griežtai kritikuojami dėl to, ką ir baltųjų viršenybės šalininkų grupės, ir protestuotojai prieš rasizmą vadino pasyviu atsaku.

Pirmadienio mitingą organizavo įtakinga teisės į ginklus gynėjų organizacija „Virginia Citizens Defense League“ (VCDL). Organizacija kasmet rengia mitingus prie Kapitolijaus, kurie paprastai būdavo maži renginiai su keliais šimtais ginklų entuziastų ir keliais kalbėtojais – respublikonų įstatymų leidėjais.

Tačiau šiais metais dalyvių tikimasi daug daugiau. Antrosios pataisos, kuri gina asmenų teisę turėti ginklų ir juos nešiotis, gynėjų grupės sako, jog Virdžinija atlieka svarbų vaidmenį kovoje su, anot jų, teisės turėti ginklų varžymais visoje šalyje.

Pataisa bėgant metams būdavo vertinama prieštaringai ir labai įvairiai interpretuojama.

Aukščiausiasis Teismas yra nusprendęs, kad asmenys turi teisę laikyti savo namų ūkiuose šaunamųjų ginklų, bet paliko valstijoms spręsti, kaip ginklai gali būti gabenami.

Neigiama reakcija į siūlomus naujus ginklų suvaržymus kilo iškart, kai tik demokratai lapkritį laimėjo daugumą Virdžinijos Senate ir Delegatų rūmuose. Labiausiai nepritariama siūlomam kovinių ginklų uždraudimui.

Valstijos demokratai taip pat remia įstatymų projektus, pagal kuriuos pistoletą ar revolverį būtų galima pirkti tik kartą per mėnesį, būtų tikrinamos visų ginklus perkančių asmenų biografijos, atskiros bendruomenės galėtų uždrausti ginklus visuomeniniuose pastatuose, parkuose ir kitose zonose. Be to, pagal vieną įstatymo projektą pareigūnai galėtų laikinai paimti ginklus iš žmonių, kurie, kaip manoma, gali kelti pavojų sau ar kitiems.

Tačiau draudimo pardavinėti pusiau automatinius šautuvus projekto buvo atsisakyta.

Priešiška reakcija į suvaržymus išplito visoje valstijoje; daugiau kaip 100 apygardų ir vietovių pasiskelbė Antrosios pataisos „draustiniais“ ir pagrasino netaikyti naujųjų įstatymų.

Prezidentas D. Trumpas, tvirtai palaikantis teisės į ginklus lobistų pastangas, pirmadienį per socialinį tinklą „Twitter“ drąsino protestuotojus.

„Demokratų partija didžioje Virdžinijos Sandraugoje labai stengiasi atimti jūsų teises [pagal] 2-ąją pataisą, – rašė jis. – Tai tik pradžia. Neleiskite, kad taip nutiktų, 2020-aisiais BALSUOKITE UŽ RESPUBLIKONUS!“

Daugelis besirenkančių aplink Ričmondo Kapitolijaus aikštę, buvo su kepurėmis, ant kurių buvo konservatyvų prezidentą remiantys užrašai „Trumpas 2020“ ir „Padaryk Ameriką vėl didžią“. Kai kurie skandavo „Dar ketveri metai!“ ar „JAV!“

Ričmondas buvo vergovę gynusios Konfederacijos sostinė, o Virdžinija tradiciškai linksta palaikyti konservatyvią politiką.

Pranešime sakoma, kad dvigalvis variagalvis skydasnukis praėjusią savaitę buvo rastas valstijos šiaurėje. Vienas herpetologas (varliagyvių ir roplių tyrinėtojas) ketvirtadienį ją atvežė į „Wildlife Center of Virginia“ ligoninę ištirti.

Ligoninė pranešime nurodė, kad gyvatė turi dvi galvas, dvi trachėjas ir dvi stemples, bet dalijasi viena širdimi ir vienu plaučių „komplektu“.

Kaip pranešė vietos laikraštis „The Charlotte Observer“, valstijos biologai mano, kad abi galvos pajėgios kirsti ir suleisti nuodus.

Valstijos herpetologas J. D. Kleopferis (Dž. D. Klepferis) socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad dvigalvės gyvatės yra itin retos, nes „tiesiog tiek ilgai negyvena“. Jis išreiškė viltį, kad galės padovanoti gyvatę kokiam nors zoologijos sodui.

Baltųjų rūmų teigimu, prezidentas savo pranešime dėl įvykių Šarlotsvilyje pasmerkė visas tokio pobūdžio grupes.

Automobiliui įsirėžus į minią per Kukluksklano (KKK) ir kitų baltųjų nacionalistų eitynių dalyvių ir jų oponentų susirėmimus žuvo 32 metų moteris, o dar 19 žmonių buvo sužeisti. Be to, per sraigtasparnio katastrofą žuvo du pareigūnai, dalyvavę policijos operacijoje dėl neramumų Šarlotsvilyje.

Praėjus dienai po šių įvykių ir D.Trumpo pranešimo, kuriame baltieji nacionalistai nė nebuvo paminėti, pasirodė vieno Baltųjų rūmų atstovo pareiškimas.

„Prezidentas vakar savo pranešime labai griežtai pasakė, kad smerkia visas smurto, fanatizmo ir neapykantos formas. Žinoma, joms priklauso ir baltieji nacionalistai, KKK, neonaciai bei visos ekstremistinės grupuotės“, – sakoma jame.

D.Trumpas, šiuo metu besiilsintis savo golfo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, dėl šeštadienį prasiveržusios neapykanta kaltino „daugelį šalių“.

Jis neužsiminė apie baltuosius ultradešiniųjų stovyklos narius, tarp kurių buvo daug dėvinčių kepuraites ir marškinėlius su respublikono šūkiu „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again), dalyvavusius susirėmimuose Šartlotsvilyje.

Dėl tokios reakcijos prezidentą kritikavo tiek demokratai, tiek respublikonai. Savo ruožtu sekmadienį įvairiose pokalbių laidose D.Trumpą bandė ginti Baltųjų rūmų patarėjai.

„Šiurkštumas, ciniškumas ir patyčios“

Baltųjų rūmų krašto saugumo patarėjas Tomas Bossertas (Tomas Bosertas) televizijos laidai „Fox News Sunday“ sakė: „Manau, matėte, kad prezidentas pasisakė labai aiškiai ir ne tik tai pasmerkė, bet ir prezidento lygmeniu paragino skelbti meilės ir orumo bei pagarbos žmonėms žinutę.“

Visgi Šarlotsvilio meras Michaelas Signeris (Maiklas Signeris) buvo kitokios nuomonės. Per televiziją CBS jis didžiąją dalį kaltės dėl įvykių jo mieste jis suvertė D.Trumpui. Pasak politiko, prezidentas sukūrė „šiurkštumo, ciniškumo (ir) patyčių“ atmosferą.

„Per savo prezidentinę kampaniją jis ir jo aplinka pasirinko ristis žemyn, žaisti mūsų blogiausiomis išankstinėmis nuostatomis, – sakė demokratas M.Signeris. – Manau, matote aiškią liniją tarp to, kas nutiko šį savaitgalį, ir šių pasirinkimų.“

Keli iškilūs respublikonai irgi pažėrė kritikos D.Trumpui, įskaitant senatorius Marco Rubio (Marką Rubiją) ir Tedą Cruzą (Tedą Krusą).

Tuo tarpu respublikonas senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Graemas) „Fox News Sunday“ sakė, kad „paraginčiau prezidentą įtikinti tas grupes, kad jis nėra jų draugas“.

„Jų motyvas yra neapykanta“, – pridūrė jis.

D.Trumpo pranešimą kritikavo netgi trumpai Baltųjų rūmų komunikacijos direktoriumi dirbęs Anthony Scaramucci (Entonis Skaramučis).

„Nebūčiau pritaręs tam pareiškimui, – sakė jis televizijai ABC. – Manau, jam reikėjo būti griežtesniam, nes tai yra susiję su baltaisiais nacionalistais.“

„Iš tikrųjų tai yra terorizmas“, – pridūrė jis.

Praėjus vos 10 dienų po paskyrimo į Baltųjų rūmų komunikacijos direktoriaus pareigas, A.Scaramucci buvo atleistas iš šio posto dėl necenzūrinių pasisakymų per interviu savaitraščiui „The New Yorker“.

Ivankos Trump reakcija

Jungtinių Valstijų prezidento dukra Ivanka Trump (Ivanka Tramp) savo ruožtu ankstų sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė Šarlotsvilio mieste kilusį smurtą ir paragino išsaugoti vienybę. Kai kurių žmonių manymu, jos tėvas šeštadienį turėjo pasisakyti būtent tokiu tonu.

Jos teigimu, „visuomenėje neturėtų būti vietos rasizmui, baltųjų viršenybei ir neonaciams“.

Šeštadienį Bedminsteryje žurnalistų paklaustas, ar nori baltųjų nacionalistų paramos, D.Trumpas šį klausimą ignoravo.

Sekmadienį Šarlotsvilyje tebetvyrojo įtampa. Jasonas Kessleris (Džeisonas Kesleris), kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklaraštininkas, organizavęs eitynes „Suvienykime dešiniuosius“ (Unite the Right Rally), bandė prie miesto rotušės surengti spaudos konferenciją, tačiau jį užsipuolė įpykusi protestuotojų minia, pranešė JAV žiniasklaida.

J.Kessleris išvyko iš ten lydimas pareigūnų, informavo Virdžinijos valstijos policija.

Iš 19 žmonių, sužeistų per šeštadienio incidentą, kai į minią įsirėžė automobilis, 10 tebėra gydomi ligoninėje; jų būklė gera. Kiti asmenys jau buvo išleisti namo, pranešė Virdžinijos universitetinė ligoninė.

Virdžinijos gubernatorius Terry McAuliffe'as (Teris Makolifas) paskelbė nepaprastąją padėtį dar prieš prasidedant minėtoms eitynėms. Sekmadienį per pamaldas jis paragino įstatymų leidėjus griežtai pasisakyti prieš neapykantą.

„Kreipiuosi į kiekvieną išrinktą pareigūną iš Baltųjų rūmų, valstijų ir visų vietos valdžios institucijų. Turime pavadinti tai tikruoju vardu. Tai yra neapykanta ir fanatizmas, ir mūsų lyderiai turi būti labai atviri ir nedviprasmiški. To savo šalyje netoleruosime“, – pareiškė jis.

Beveik neabejojama, kad pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone D.Trumpas sulauks klausimų apie savo ankstesnę reakciją į šeštadienio įvykius Virdžinijoje.

Pernai per savo prezidento kampaniją niujorkietis milijardierius sulaukė aršios kritikos, kai delsė atsisakyti buvusio KKK lyderio Davido Duke'o (Deivido Djuko) paramos, nors galiausiai tai padarė. Pastarasis veikėjas dalyvavo ir šeštadienio eitynėse.

Daugelis baltųjų nacionalistų palaikė D.Trumpą per prezidento rinkimus dėl jo nacionalistinių pažiūrų imigracijos bei kitais svarbiais klausimais.

M.Signeris sekmadienį ragino padėti šaliai atsitiesti po šių bėdų.

„Dirbsime dėl tarpusavio pagalbos ir įsiklausymo, diskusijų, Pirmosios pataisos (žodžio ir spaudos laisvės), religinės tolerancijos, pliuralizmo“, – sakė jis.

Pasak Šarlotsvilio mero, smurtas ir neapykantą kurstanti retorika „turi liautis. Tai turi liautis dabar.“

Pasak respublikono Mo Brookso (Mo Brukso), S. Scalise'ui kulka pataikė į klubą, per incidentą taip pat buvo sužeisti mažiausiai du teisėsaugos pareigūnai ir dar vienas Kongreso darbuotojas.

S. Scalise'as, kuris yra Respublikonų partijos tvarkdarys Atstovų rūmuose, „negalėjo paeiti. Jis bandė šliaužti iš vidinėje aikštelės dalyje esančios antrosios bazės į išorinę aikštelę, norėdamas pasprukti nuo šaulio, kol šis šaudė“, – sakė M. Brooksas.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) po šio išpuolio prieš Kongreso narį pareiškė esąs nuliūdintas.

„Mus labai nuliūdino ši tragedija“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kuriame dar pridurta, kad jis atidžiai stebi įvykius visai netoli JAV sostinės esančioje Aleksandrijoje, kur policija po šaudymo sulaikė tą šaulį.

„Mintimis ir maldomis esame kartu su Kongreso nariais, jo personalu, Kapitolio policininkais, kurie pirmieji reagavo į šaudymą, bei visiems nukentėjusiems“, – pažymima pareiškime.

JAV kongresmeną pašovęs vyras mirė

Jungtinėse Valstijos Kongreso narį respublikoną Steve'ą Scalise'ą (Stivą Skalisą) ir dar tris žmones per beisbolo treniruotę trečiadienį Aleksandrijoje, Virdžinijos valstijoje, šūviais sužeidęs vyras mirė nuo žaizdų, patirtų per susišaudymą su policija, pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Daug žmonių galėjo žūti, jei ne didvyriški dviejų Kapitolio policijos pareigūnų veiksmai; jie sutramdė užpuoliką nors patys patyrė šautinių žaizdų per labai, labai brutalų išpuolį“, – sakė D.Trumpas.

Tai pirmas Ričmonde veikiančioje ligoninėje „VCU Medical Center“ gimęs šešetukas, sakoma pareiškime. Kūdikiai gimė gegužės 11 dieną. Jų tėvai vaikų susilaukti bandė 17 metų.

Pareiškime nurodoma, kad mažyliams gimti padėjo 40 žmonių komanda. Motinai Ajibolai Taiwo (Adžibolai Taivo) iš Nigerijos buvo atliktas cezario pjūvis.

Naujagimių svoris buvo nuo 737 g iki 1,33 kilogramo.

Šešetukai gimsta gana retai. Kaip nurodo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, 2015 metais iš beveik 4 mln. sėkmingų gimdymų JAV buvo tik 24 atvejai, kai gimė penketukai ar daugiau kūdikių.

53 metų Getachew Fekede (Getačju Fekedė) į Jungtines Valstijas atvyko pagal pabėgėliams skirtą imigracijos programą 2011-aisiais.

Vyras dirbo krovininius vagonus gaminančioje įmonėje „FreightCar America“, tačiau kovą išėjo iš darbo, žurnalistams sakė Roanoko policijos vadovas Timas Jonesas (Timas Džounsas). 

Keniečio kaimynas Clarence’as Jonesas (Klarensas Džounsas) naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad G.Fekede išėjo iš darbo, nes jį persekiojo vienas bendradarbis.

Pasak C.Joneso, G.Fekede siuntė pinigus savo motinai, gyvenančiai Kenijoje, ir labai nerimavo dėl savo finansinės padėties. 

Policija pranešė, kad G.Fekede dviračiu atvažiavo prie savo buvusios darbovietės netoli Roanoko centro ir kažkokiu būdu užėjo į pastatą.

Policijai apie šūvius buvo pranešta 6 val. 02 min., po dviejų minučių pareigūnai jau buvo įvykio vietoje. Iki to laiko kenietis jau buvo paleidęs dešimt šūvių iš 9 mm kalibro pistoleto.

Kaip sakė policijos vadovas T.Jonesas, vienas žmogus mirė vietoje, o dar du buvo sužeisti į „apatinę kūno dalį“. Trečiam asmeniui kulka nubrozdino krūtinę. Pats G.Fekede nusišovė.

Du sužeistieji tebegydomi ligoninėje.

„FreightCar America“, kurios būstinė yra Čikagoje, savo tinklalapyje paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė negalinti pateikti konkrečios informacijos apie aukas ir pareiškė „giliausią užuojautą“.

Roanoko policijos vadovas sakė, jog panašu, kad tai buvo su darbu susijęs incidentas, tačiau versija dėl terorizmo taip pat bus ištirta. Tyrėjai jau apžiūrėjo G.Fekede butą Roanoke.   

Pasak policijos, G. Fekede kovą buvo atleistas, kai tris dienas iš eilės nepasirodė darbe.

T.Jonesas pridūrė, kad G.Fekede buvo laikomas darbščiu darbininku ir Jungtinėse Valstijose dirbo legaliai.

Keniečio kaimynas C.Jonesas sakė, kad vyras skundėsi jam dėl vieno bendradarbio, kuris jį esą baugino ir tyčiojosi. G.Fekede keliskart buvo perkeltas į kitą darbo vietą, bet problemos tęsėsi.  

C.Jonesas pridūrė, kad kenietis buvo „puikus kaimynas“, nelinkęs į smurtą.

Galinga audrų sistema trečiadienį praslinko virš JAV Rytų pakrantės ir nusinešė tris žmonių gyvybes Virdžinijoje, taip pat paliko be elektros dešimtis tūkstančių namų ir verslo įmonių tame regione.

Ankstesnę dieną tai pačiai sistemai vystantis Meksikos įlankos pakrantėje susidarė per dvi dešimtis tornadų, kurie kartu su smarkiomis vėtromis apgadino arba sugriovė šimtus namų Luizianoje, Misisipėje ir Floridoje. Tą dieną irgi žuvo trys žmonės, o dešimtys buvo sužeisti.

Tuo metu meteorologai perspėjo, kad pavojus dar nepraėjo ir kad trečiadienį daugiau negu 88 mln. žmonių gali būti paveikti ne mažiau ekstremalių orų. Tuo tarpu Vidurio Vakarų regione dėl smarkaus snygio ir smarkių vėjų buvo atšaukta daug skrydžių Čikagos oro uostuose, o keliose valstijose teko uždaryti mokyklas.

Virdžinijoje gubernatorius Terry McAuliffe'as (Teris Makolifas) trečiadienio vakarą valstijoje paskelbė nepaprastąją padėtį. Smarkiausiai nuo stichijos nukentėjo mažytis Veiverlio miestelis šios valstijos pagrindiniame žemės riešutų auginimo regione. Virdžinijos policija nurodė, kad toje gyvenvietėje, turinčioje apie 2 000 gyventojų, buvo apgadinti mažiausiai penki statiniai.

Valstijos policijos atstovė Corinne Geller (Korin Geler) savo pranešime nurodė, kad žuvo dvejų metų vaikas ir du vyrai – 50 ir 26 metų. Pasak jos, žuvusiųjų kūnai buvo rasti už maždaug 300 metrų nuo jų mobiliojo namelio.

Į Veiverlį vedančius kelius teko uždaryti dėl išvartytų medžių ir nuolaužų, išbarstytų smarkaus vėjo, kurio gūsių greitis siekė beveik 100 km per valandą, rašė C.Geller.

Britanijos energetikos milžinė „British Petroleum“ (BP) sumokės rekordinę 20,8 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų) kompensaciją, kad JAV vyriausybė nebereikštų teisinių pretenzijų dėl žalos, padarytos per 2010 metų katastrofinį naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje, pirmadienį pranešė JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch (Loreta Linč).

Per sprogimą, nugriaudėjusį netoli Luizianos krantų gręžybos platformoje „Deepwater Horizon“, žuvo 11 žmonių ir prasidėjo didžiulis naftos išsiliejimas. Į Meksikos įlankos vandenis pateko iš viso 780 tūkst. kubinių metrų naftos.

BP tik po 87 dienų sugebėjo užkimšti pramuštą gręžinį, kurio žiotys buvo maždaug 1,5 km gylyje, o jūros paviršiuje pasklidusi naftos dėmė buvo Virdžinijos valstijos dydžio.

„Šis istorinis sprendinys yra stiprus ir deramas atsakas į didžiausią ekologinę katastrofą per Amerikos istoriją, – L.Lynch sakė per spaudos konferenciją. – BP priims bausmę, kurios nusipelnė, taip pat suteiks kritiškai reikalingą kompensaciją už žalą, kurią sukėlė aplinkai ir ekonomikai Meksikos įlankos regione.“

Paplūdimiai pajuodo nuo naftos penkiose valstijose, o per katastrofą, kuri prikaustė šalies ir pasaulio dėmesį, taip pat buvo buvo padaryta didžiulė žala regiono turizmo ir žvejybos sektoriui.

Ši kompensacija bus didžiausia, sumokėta kaip viena suma per JAV teisingumo departamento istoriją.

Praėjus daugiau kaip dviem šimtmečiams nuo to laiko, kai burlaiviu „Hermione“ generolas Lafayette (Lafajetas) atvyko į Ameriką padėti sukilusiems amerikiečiams kautis už nepriklausomybę, to laivo kopija penktadienį atplaukė į Virdžinijos miestą, kur kadaise kapituliavo Britanijos pajėgos.

Prancūzų ir amerikiečių draugystė buvo pažymėta apie 8 val. 21 min. vietos (15 val. 21 min. Lietuvos) laiku 21 šūviu iš „Hermione“ patrankų; iš JAV rytinės pakrantės buvo atsakyta taip pat 21 šautuvo šūviais.

Po kelių minučių visa laivo įgula pasirodė denyje, o pilką dangų nušvietė fejerverkai.

Nepaisydami įkyrios dulksnos keli šimtai žmonių atėjo pasveikinti šio įspūdingo laivo.

Tristiebis burlaivis, kurio pirmtakas atliko tokią pačią kelionę 1780 metais, išėjo į jūrą iš Ekso salos Prancūzijoje balandžio 18 dieną ir leidosi į 3700 jūrmylių kelionę per Atlanto vandenyną.

„Laukiau šios akimirkos 18 metų. Labai emocinga akimirka“, – sakė „Hermione“ draugų grupės prezidentė Brigitte van den Hove-Smith (Bridžit van den Houv Smit).

Krante žiūrovai mojavo vėliavomis, aidėjo dūdos ir tamburinai, kai kurie žmonės vaikščiojo apsirengę XVII amžiaus rūbus.

„Šiandien tokia nuostabi diena. Niekada neužmiršime Prancūzijos, be kurios mes nebūtume Jungtinės Valstijos“, – sakė Catherine Camillucci (Ketgrin Kamiluči) iš gretimo Glosterio miesto.

Dešimtys prancūzų ir amerikiečių veikėjų taip pat atėjo aplankyti burlaivio „Hermione“ kopijos.

Būtent Jorktauno uostamiestyje Česapiko įlankoje amerikiečių pajėgos, vadovaujamos George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono), kartu su prancūzų kariais, kurių vadas buvo markizas Lafayette'as, 1781 metais pasiekė lemiamą pergalę prieš Britaniją ir privertė ją kapituliuoti.

Lafayette'as, gimęs 1757 metais kilmingoje šeimoje Overnėje, vidurio Prancūzijos pietų regione, prisidėjo prie Amerikos revoliucijos, būdamas 19 metų.

Dabartinis burlaivis „Hermione“ šį ir kitą mėnesį dar bus pagerbtas lankydamasis 11 uostų JAV rytų pakrantėje, kur užsuks ir į Filadelfiją bei Bostoną, o vėliau ir Kanadą.

Ryškiausia šventė turėtų būti Niujorke, kur burlaivį „Hermione“ lydės šimtai jachtų ir motorinių valčių pro Laisvės statulą per liepos 4-osios paradą minint JAV Nepriklausomybės dieną.