-
Sukurtas interaktyvus žemėlapis: didžiausias COVID-19 protrūkis – Visagino ligoninėje
Kaip rašoma pranešime, šioje švieslentėje – interaktyviame žemėlapyje pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų atliktų tyrimų rezultatus pateikiami koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkiai – du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Švieslentėje bus galima matyti, kokios veiklos įmonėse yra fiksuoti protrūkiai, kiek juose nustatyta užsikrėtimo atvejų, kaip seniai registruotas paskutinis užsikrėtimas, kiek žmonių izoliavosi dėl didelės rizikos kontakto, kiek nustatyta mažos rizikos kontaktų.
Švieslentė automatiškai atnaujinama kasdien, 9.30 val.
Kovo 26-osios duomenimis, didžiausias COVID-19 židinys šiuo metu yra Visagino ligoninėje, čia iš viso nustatyti 55 atvejai, 40 atvejų – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, 29 – Šilutės ligoninėje.
Taip pat židiniai fiksuojami įvairiose įmonėse: 41 atvejis nustatytas prekybos įmonėje Vilniuje, laivų statybos bendrovėje Klaipėdoje – 37 atvejai, statybos ir perdirbimo įmonėse sostinėje – po 32 atvejus, gamybos – 31 atvejis.
32 atvejai taip pat fiksuoti sostinės ugdymo įstaigoje ir socialinėje įstaigoje Trakuose.
Iš viso šiuo metu šalyje fiksuoti 249 protrūkiai, su jais siejama per 2 tūkst. atvejų.
-
Nauji COVID-19 židiniai fiksuoti įmonėse, Visagino ligoninėje
Visagino ligoninėje iš viso patvirtinta 10 COVID-19 ligos atvejų – susirgo du darbuotojai ir aštuoni pacientai.
Vilniaus rajone naujas protrūkis patvirtintas atliekų perdirbimo įmonėje. Čia pastaruoju metu nustatyta iš viso 19 susirgimų.
Taip pat nauji protrūkiai fiksuoti Marijampolėje įsikūrusioje statybos įmonėje (iš viso siejami šeši atvejai), Varėnoje įsikūrusioje statybinių prekių parduotuvėje (du susirgimai), Panevėžyje įsikūrusioje kelių statybos ir remonto įmonėje (du susirgimai), Kupiškyje įsikūrusioje komunalines paslaugas teikiančioje įmonėje (du susirgimai).
Per praėjusią parą nustačius keturis užsikrėtimo atvejus vienos pamainos darbuotojams, dar vienas židinys fiksuotas Utenoje įsikūrusioje polietileno plėvelės gamyba užsiimančioje įmonėje.
Kaip informuoja NVSC, liga toliau plinta ir anksčiau fiksuotuose protrūkiuose.
Pakruojyje įsikūrusioje inžineriniais tinklais ir sistemomis besirūpinančioje įmonėje patvirtinti septyni nauji atvejai. Koronavirusinė infekcija patvirtinta penkiems darbuotojams bei dviem artimiesiems namų aplinkoje. Iš viso su židiniu siejama 10 susirgimų.
Židinys toliau neslopsta Marijampolėje medienos apdirbimu užsiimančioje įmonėje. Per praėjusią parą čia patvirtinti penki nauji atvejai, iš kurių du – antriniai artimoje aplinkoje. Iš viso su protrūkiu siejama 10 susirgimų.
Šiaulių sporto gimnazijos protrūkyje per pastarąją parą patvirtinti du nauji atvejai. Bendras susirgusių asmenų skaičius – 18.
Po vieną naują atvejį nustatyta protrūkiuose saugos paslaugas teikiančios įmonės Klaipėdoje (iš viso trys susirgimai), sporto ir turizmo reikmenų gamyba užsiimančios įmonės Alytuje (penki atvejai), Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyne (penki atvejai), taksi paslaugas teikiančioje įstaigoje Utenoje (penki atvejai) bei taip pat Utenoje veikiančioje pastatų administravimo įmonėje (trys atvejai).
Informaciją apie koronaviruso situaciją Kauno mieste galite rasti čia.
Per praėjusią parą nustatyti 64 atvejai šeimose, dar 70 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos.
Per praėjusią parą izoliuota 1050 didelės rizikos sąlytį turėjusių žmonių, iš viso izoliacijoje – 60 tūkst. 548 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 203 tūkst. 386 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst. 799 užsikrėtę asmenys, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 6671 asmuo.
-
Kaunietės paprašė susimokėti už receptą: labiausiai šokiravo medikės abejingumas 17
Patarė skubiai kreiptis į gydytoją
Praėjusią savaitę kaunietė su dviem vaikais atvyko į Visaginą. Čia gyvena jos mama, kuri, prieš išvažiuodama atostogauti, dukros paprašė prižiūrėti katiną. Šeštadienį Austėja (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasijuto blogai: jai pakilo temperatūra, pradėjo labai skaudėti gerklę. Dėl pūlingos anginos moteris kreipėsi į vaistinę, tačiau antibiotikų nusipirkti nepavyko – tam reikalingas receptas. Vaistininkė, įvertinusi kaunietės būklę, patarė kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kadangi kaunietė kartu su mažamečiais vaikais negalėjo skubiai sugrįžti į Kauną, ji pirmadienį nuvyko į Visagino ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių. Kaip pasakoja skaitytoja, ji karščiavo, kelias dienas dėl skausmo mažai valgė ir gėrė. Registratūroje, anot Austėjos, maloni darbuotoja išklausė jos istoriją, buvo užpildyti dokumentai. „Registratūros darbuotoja atsargiai įspėjo, kad nežino, ar galės padėti, mat šiuo metu su čia dirbančia gydytoja tai padaryti gali būti sunku, – skaitytoja prisipažįsta, kad šie žodžiai ją nustebino. – Atėjusi gydytoja nepasiteiravo apie mano sveikatą, o iškart paklausė, ar susimokėsiu už išrašytą receptą. Bandžiau paaiškinti, jog negaliu kreiptis į šeimos gydytoją, kad man tik recepto reikia, bet medikė atsakė, kad bet kokiu atveju recepto man niekas neišrašytų.“ Tada gydytoja dar kartą paklausė, ar kaunietė susimokės už išrašytą receptą. „Pasakiau, kad mokėti už recepto išrašymą yra nesąmonė, tai išgirdau: „Tai važiuok į Kauną ir ten gydykis“, – prisimena moteris.
Registratūros darbuotoja atsargiai įspėjo, kad nežino, ar galės padėti, mat šiuo metu su čia dirbančia gydytoja tai padaryti gali būti sunku.
Austėja teigia suprantanti, kad į ligoninę atvyko gauti ne skubiosios pagalbos, tačiau ji pasijuto tarsi aklavietėje. „Registratūros darbuotoja bandė mane raminti, kad atvažiuočiau kitą dieną, kai dirbs „normalus“ gydytojas, tada jis man ir padės. Nesuprantu, jeigu būčiau kitą dieną sulaukusi pagalbos, tai tuomet šis atvejis turbūt nebuvo tas, už kurį turiu susimokėti. O juk pūlinga angina ne peršalimas, jos negydant, liga gali baigtis sunkiomis komplikacijomis“, – sako Austėja.
Pasiūlė rašyti skundus
Susisiekus su Visagino ligoninės direktoriaus pavaduotoju Vladimir Veikša ir portalo žurnalistams teko įsitikinti, kad norint pasikalbėti mandagiai reikia įdėti nemažai pastangų. Pašnekovas, išklausęs istoriją, iš pradžių nutarė su žiniasklaida nebendrauti. „Viskas yra paprasta: apie ligonius nieko jums negaliu pasakyti, nes tai yra konfidenciali informacija. Jokio komentaro jums neduosiu, – kylančiu balsu pradėjo aiškinti V. Veikša. – Žurnalistė, jūs ne žurnalistė, jokios informacijos jums neduosiu. Nežinau, ar jūs čia kalbate tiesą ar ne tiesą. Išvis aš nežinau su kuo kalbu, su žurnaliste ar ne. Telefonu visi gali prisistatyti bet kokiu vardu. Tegul ligonė rašo skundus, tada ir kalbėsiu. “
Pasakius, kad ši nemaloni kaunietės istorija vis tiek bus aprašyta, V. Veikša kalbėjimo toną sušvelnino ir prisipažino, kad apie šią situaciją girdi pirmą kartą, tad ir pasakyti apie ją nieko negali. Tik paklausus, ar jis nežada išsiaiškinti šio incidento detalių, jis paprašė atsiųsti klausimus raštu.
„Po pietų pasikonsultuosiu su juristu ir pažiūrėsiu, ar galėsiu kažką atsakyti“, – pokalbį baigė ligoninės atstovas.
Po pietų V. Veikša portalą patikino, kad kaunietė į ligoninę atvyko neturėdama šeimos gydytojo siuntimo, o požymių, kad moteriai reikėtų skubiosios pagalbos, personalas neįžvelgė. „Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą ji turėjo susimokėti už paslaugą. Dėl nesusipratimo ji galėjo kreiptis į administraciją, būtume situaciją paaiškinę“, – sako Visagino ligoninės atstovas.
Portalo pakalbintas kitas sveikatos specialistas su panašia situacija susidūrusiems sergantiems žmonėms duoda naudingą patarimą – norintiems labiau suminkštinti medikų širdis vertėtų nuosekliai išdėstyti apie sudėtingą sveikatos būklę, o ne iškart prašyti išrašyti receptą.
Tvarka visiems yra vienoda
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė teigia, kad medikė susimokėti už receptą galėjo prašyti pagrįstai. Anot jos, suprantamas kiekvieno paciento noras gauti reikiamas paslaugas kuo greičiau, tačiau visais atvejais galioja tam tikra tvarka, kuri visiems pacientams yra vienoda. Tad kiekvienam žmogui svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos, kai jos netikėtai prireikia. „Blogai pasijutęs žmogus dėl nemokamų šeimos gydytojo paslaugų pirmiausia turi kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs, o jos ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant. Tais atvejais, kai pacientas savo poliklinikos darbo valandomis į kitą gydymo įstaigą kreipiasi be gydytojo siuntimo arba ne dėl būtinosios medicinos pagalbos, už gautas paslaugas turi susimokėti pats“, – teigia SAM atstovė.
Aukšta temperatūra ir itin stiprus skausmas galėtų būti priskiriami atvejams, kada reikia skubiosios pagalbos.
Ūmios ligos atveju šeimos gydytojas pacientą turi priimti tą pačią dieną, o tuo atveju, kai paūmėja lėtinė liga, – per 5 dienas. „Būtinosios arba skubios pagalbos mastą nustato gydantis gydytojas, tad jeigu pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą dėl skubiosios pagalbos, kai iš tiesų užtektų šeimos gydytojo konsultacijos, jo gali būti paprašyta susimokėti“, – sako specialistė.
A. Žilinaitė atkreipia dėmesį, kad antibiotikai be recepto negali būti parduodami ir žmonės niekuomet neturėtų užsiimti savigyda. „Visais atvejais dėl pacientams būtino gydymo sprendžia gydytojas ir jeigu gydytojas nustatė, kad paciento būklė yra sunki ir jam reikia tam tikrų receptinių vaistų, tuomet gydytojas gali juos išrašyti. Iš aprašytos istorijos negalime daryti išvadų dėl šios konkrečios situacijos, tačiau aukšta temperatūra ir itin stiprus skausmas galėtų būti priskiriami atvejams, kada reikia skubiosios pagalbos“, – aiškina specialistė.
SAM atstovė teigia, kad nuo liepos 1 dienos įsigalios sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl skubios pagalbos teikimo. Plačiau apie tai galima pasiskaityti čia.