Paroda bus skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX amžiaus Biblijos vertimais.

„Pirmą kartą vienoje vietoje bus eksponuojami reti originalūs lietuviškų Šventraščių spaudiniai. Lietuviškos Biblijos istorija yra mažai tyrinėta, tačiau neabejotinai svarbi mūsų istorijos bei kultūros dalis. Parodos lankytojai galės gyvai pamatyti didžiąją dalį originalių Biblijos leidinių vienoje vietoje – tai reta galimybė”, – teigia Šventojo Rašto vertėjas, teologijos magistras ir humanitarinių mokslų daktaras Giedrius Saulytis.

Pasak jo, parodoje bus galima pamatyti didžiąją dalį svarbiausių Biblijos vertimų į lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, pirmąjį spausdintą visą Šventąjį Raštą lietuvių kalba, parengtą Jono Jokūbo Kvanto (1735), ir pirmąją spausdintą lietuvišką postilę, į kurią įtraukti autentiški Jono Bretkūno pamokslai (1591).

Taip pat bus eksponuojami Baltramiejaus Vilento versti Biblijos skaitiniai „Euangelias“ bei „Epistolas“ (1579), Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ (1599), Konstantino Sirvydo „Punktay sakimu“ (1629), Samuelio Bythnerio „Naujas Testamentas“ (1701), kiti lietuviškos Biblijos originalai ir kopijos.

Paroda bus atidaryta ketvirtadienį.

Tai jau tradicija tapęs renginys, kurio metu Lietuvos gyventojai kviečiami susipažinti su pirmąja spausdinta lietuviška knyga.

M. Mažvydo „Katekizmas“ (visas pavadinimas „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

Manoma, kad spausdintų knygų tiražas buvo iki 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos vienetai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. VU biblioteka egzempliorių įsigijo mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.

M. Mažvydas – lietuvių raštijos pradininkas ir reformacijos veikėjas. Jo „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui.

Ilgą laiką pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl VU bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Pirmosiomis balandžio dienomis M. Mažvydo „Katekizmas“ eksponuojamas minint VU įkūrimo datą (1579 m. balandžio 1 d.).

VU bibliotekos svečiai balandžio 4 d. taip pat galės išvysti „Katekizmo“ faksimilę – tiksliai atkurtą originalo kopiją, kurios išskirtinumą liudija ilgas ir nelengvas trejų metų gamybos procesas ir ribotas 100 vienetų tiražas. Aukštos kokybės faksimilės požymiai – į originalo panaši popieriaus faktūra, pergamento nelygumai, netolygus siuvimas, laiko padaryti įtrūkimai.

Atvykę į P. Smuglevičiaus salę bibliotekos svečiai taip pat galės aplankyti čia veikiančią Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui skirtą parodą „Už visą auksą brangesnė laisvė!“, kurioje pateikiami dokumentai, susiję su Lietuvos valstybingumo raida.

M. Mažvydo „Katekizmas“ bus eksponuojamas balandžio 4 d. nuo 10 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3). Įėjimas nemokamas.

Moneta aptikta italų kamaldulio, kanoninės teisės specialisto Graciano kanonų teisės normų rinkinyje „Decretum“, išspausdintame Venecijoje 1493 metais Giorgio Arrivabene spaustuvėje. Ji gulėjo tarp 146 ir 147 lapų.

Informaciją apie 20 mm skersmens monetą patikslino Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Eduardas Remecas. Ant knygos lapo išlikusios monetos buvimo žymės liudija ją čia buvus ilgą laiką, pranešė VU.

Žetonai, metaliniai monetos formos skridinėliai, visoje Europoje nuo XIII amžiaus iki pat XIX amžiaus vidurio buvo skirti įvairiems skaičiavimams. Jie buvo dėliojami ant specialios skaičiavimo lentos, vadinamos abaku. Jame buvo galima atlikti įprastinius matematinius veiksmus. Paprastai reikėdavo nuo 30 iki 50 skaičiavimo žetonų.

Pagrindiniu skaičiavimo žetonų gamybos centru buvo laisvasis Niurnbergo miestas (dabartinė Vokietija). Jame žetonus kaldino bei savo vardus ar inicialus žetonuose įsirašydavo pavieniai asmenys bei šeimos. Niurnbergo žetonai paplito po visą Europą ir nukonkuravo kitose šalyse gaminamus žetonus. Nuo 1550-ųjų iki 1606-ųjų jie gaminti ir Vilniuje.

Anot pranešimo, žetonų radiniai parodo regiono prekybos išsivystymą vienu ar kitu laikotarpiu, nes skaičiavimo žetonai daugiausia buvo prekybininkų rankose.

Parodoje bus eksponuojami visuomenei dar nematyti dokumentai, saugomi VU bibliotekoje. Atidarymo metu lankytojai galės dalyvauti ir intriguojančioje diskusijoje apie žmogaus nuodėmes ir prigimtį. Bus pristatyta neseniai  pasirodžiusi bibliotekos įdomybių knyga „Bibliotheca curiosa“.

Kas ir kaip lemia mūsų elgesį vienoje ar kitoje situacijoje? Kaip žmogaus elgesys keitėsi istoriškai ir kur glūdi mūsų papročių šaknys? Surasti atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų bandoma pasitelkiant VU bibliotekoje saugomus XVI–XX a. pradžios dokumentus – knygas, grafikos darbus ir rankraščius, o parodos atidarymo metu į kai kuriuos klausimus atsakys ir apie žmogaus prigimtį diskutuos Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, psichologė, VU dėstytoja prof. Laima Bulotaitė, VU Orientalistikos centro direktorius dr. Vytis Silius ir teisininkas, kriminologas, VU Teisės fakulteto dėstytojas doc. Gintautas Sakalauskas.

Paroda „O tempora! O mores!“ yra tarsi tęsinys jau plėtojamos „Bibliotheca curiosa“ temos, kurią savaip pristato ir naujausia bibliotekos išleista knyga. Parodoje eksponuojamos intriguojančios istorijos apie skirtingų tautų tikėjimo, santuokinio ir kasdienio gyvenimo papročius. Išskirtinis dėmesys – netinkamam žmonių elgesiui ir įpročiams: girtavimui, blogam auklėjimui, nedorybėms ir amoralumui, įvairioms bausmėms, taikytoms skirtinguose pasaulio kraštuose.

Parodos lankytojai galės susipažinti su reta XVII a. rankraštine knyga, kurioje aprašytas Ostrovno dominikonų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir pateikiami keli šimtai liudijimų apie įvykusius stebuklingus išgijimus jo dėka. Čia pat bus atskleisti XIX a. Anykščių krašte užfiksuoti būrimai, prietarai ir gydymo būdai. Pirmą kartą bus eksponuojamas retas XVII a. surašytas ilgaamžiškumo eleksyras, o XIX a. arako (stiprus alkoholinis gėrimas) gamybos receptas, ko gero, patiks senosios virtuvės mėgėjams.

Neabejotinai dėmesį patrauks įspūdinga 4,5 m ilgio Švedijos karaliaus Karolio Gustavo X laidotuvių ceremonijos iliustracija, XVII–XIX a. Europos visuomenėje plitę humoristiniai įvairias ydas pašiepiantys „komiksai“. Parodos lankytojai galės pasinaudoti XVI a. utėlių naikinimo patarimais ar XVIII a. pateiktu kavos gydomųjų savybių aprašymu, išsiaiškinti eskimų vyrų ir moterų išvaizdos skirtumus ir iššifruoti, ką jų kalba reiškia kavfiliorniarumagaluarpunga.

Parodos atidarymas – 2017 m. gegužės 31 d. 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.). Paroda veiks iki 2017 m. lapkričio 17 d.

Specialistai teigia, kad Martyno Mažvydo knygos „Katekizmas“ kopija praktiškai nesiskiria nuo originalo. Kopija, kaip ir originalas, susiūta netolygiai, galima apčiuopti jos popieriaus faktūrą ir pergamento nelygumus.

„Katekizmo“ kopija gaminta trejus metus, išleista 100 jos egzempliorių. Žmonės kopijas galės pavartyti keturiose bibliotekose, tarp jų – ir Vilniaus universitete.

Knyga „Katekizmas“ išspausdinta 1547-aisiais. Pasak ekspertų, nuo jos atsiradimo ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba.

Manoma, kad pasaulyje galėjo būti išspausdinta apie du–tris šimtus „Katekizmo“ egzempliorių, tačiau dabar žinomi tik du. Juos saugo Vilniaus universiteto ir Lenkijos Torūnės universiteto bibliotekos.

„Katekizmo“ originalą Vilniaus universitete žmonės apžiūrėti gali kasmet balandžio 1-ąją.

Švenčiant universiteto gimtadienį Vilniaus universiteto biblioteka kviečia pasižiūrėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – pirmosios lietuviškos knygos originalo ir šia proga eksponuojamų unikalių bibliotekoje saugomų rankraštinių dokumentų. P.Smuglevičiaus salėje bus galima išvysti ir Plantino-Moretų – žymiausioje XVI–XVIII a. Vakarų Europos leidykloje – išleistų knygų parodą.

Jau tapo tradicija, kad minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą biblioteka plačiai atveria duris lankytojams ir parodo vienintelį Lietuvoje saugomą pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių bei keletą kitų retų leidinių ir rankraštinių dokumentų. Pastarųjų šiandienai Vilniaus universiteto bibliotekoje priskaičiuojama per 300 tūkstančių. Šį kartą bus eksponuojami seniausi pergamentai: ankstyviausias bibliotekoje saugomas dokumentas – 1209 metų žemės dovanojimo aktas, puošniai iliuminuoti XIV–XV amžiaus giesmynų lapai.

Pasaulyje žinomi tik du Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“ egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, o kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Manoma, kad iš viso 1547 metais galėjo būti išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius gautas mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 metais. Su M. Mažvydo „Katekizmu“ prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos ir kultūros istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuviška spauda, dariusi didžiulę įtaką lietuvių tautos kultūriniam gyvenimui.

Turtinga universiteto bibliotekoje saugoma Nyderlandų leidėjo Ch. Plantino ir jo palikuonių išleistų knygų, pasižyminčių aukšta poligrafijos kultūra ir menišku apipavidalinimu, kolekcija. Parodoje turėsite galimybę susipažinti su antikos rašytojais Gajumi Julijum Cezariu, Marku Tulijum Ciceronu, šventųjų, Bažnyčios tėvų bei mokytojų raštais ir Lietuvai ypač svarbiomis knygomis – M. K. Sarbievijaus „Lyrika“, K. Radvilos Našlaitėlio „Kelione į Jeruzalę“.

M. Mažvydo „Katekizmo“ originalas bus eksponuojamas balandžio 1 dieną nuo 11 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).

Ketvirtadienį 17 val. Vilniaus gyventojus kviečia literatūrinė-muzikinė popietė, skirta M. K. Oginskiui.

„Domėjimasis M.K. Oginskio gyvenimu, kultūrine ir visuomenine politine veikla neblėso įvairiais istorijos tarpsniais todėl, kad jo kūryba glaudžiai susijusi su mūsų krašto politiniais, istoriniais įvykiais, krašto gamta. Jis norėjo įgyvendinti savąją Tėvynės atkūrimo viziją. Jo gyvenimo tikslas – tarnauti Tėvynei“ -  apie Mykolą Kleopą Oginskį, jo giminę bei vaidmenį kultūriniame ir moksliniame Lietuvos gyvenime pasakos VU bibliotekos A. Mickevičiaus muziejaus vedėjas Rimantas Šalna.

Popietės metu Koncertuos M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.

Renginys vyks Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. 6) Muzikos ir meno skaitykloje, I a.