Pritarus Vyriausybei ir prezidentui, jis ambasadoriaus pareigas turėtų pradėti eiti balandžio 20 dieną.

D. Matulionio kandidatūrai gruodžio pabaigoje pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.

D. Matulionis diplomato karjerą pradėjo 1991 metais, įsidarbindamas Užsienio reikalų ministerijoje. Jis yra buvęs ambasadoriumi Danijoje, Vokietijoje. 2009–2012 metais dirbo Vyriausybės kancleriu, 2017 metais tapo premjero Sauliaus Skvernelio patarėju tarptautiniais klausimais, o nuo 2018 metų vasario eina vicekanclerio pareigas.

Pritarus Seimo komitetui, kandidatūros teikiamos Vyriausybei, o galutinį sprendimą priima prezidentas.

Šiuo metu Lietuvos ambasadorius NATO yra Vytautas Leškevičius.

Jie dalyvaus antrojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje „Second International China Import Expo“, kur bus kalbama apie Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimą.

Į lapkričio 3–9 dienomis Šanchajuje vyksiančią parodą Vyriausybės kancleris vyksta Kinijos kvietimu. Pernai Lietuvai renginyje atstovavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiemet pakviestas premjeras Saulius Skvernelis, bet dėl sveikatos jis vykti negali, BNS informavo Vyriausybės kanceliarija.

„Parodoje taip pat dalyvaus nemažai Lietuvos įmonių, todėl Vyriausybės kanclerio dalyvavimas svarbus parodant paramą siekiančiam glaudžiau bendradarbiauti su Kinija Lietuvos verslui“, – teigiama Kanceliarijos pranešime.

Šiemet parodoje ketina dalyvauti bendrovės „Pieno žvaigždės“, „Gudobelė“, „Mantinga“, „Melt water“, „Vilniaus alus“, „Imlitex China“, „Daumantai“, „Grainmore“, „Baltmax“, „Aromika“, „Baltic Flax“ bei kitos.

Parodoje taip pat dalyvaus nemažai Lietuvos įmonių, todėl Vyriausybės kanclerio dalyvavimas svarbus parodant paramą siekiančiam glaudžiau bendradarbiauti su Kinija Lietuvos verslui.

Į Kiniją taip pat vyksta žemės ūkio bei ekonomikos ir inovacijų viceministrai Evaldas Gustas ir Marius Skuodis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė, Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės patarėjas Mindaugas Žičkus.

Pernai parodoje dalyvavo atstovai iš 172 šalių ir daugiau nei 3,6 tūkst. bendrovių. Šiemet parodoje savo paviljonus turės daugiau kaip 60 šalių, tarp jų Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Ispanija, Nyderlandai, Italija, Prancūzija, Čekija, Austrija ir kitos. Iš Baltijos jūros regiono dalyvaus Lenkija, Švedija, Suomija ir Danija.

A. Stončaitis taip pat pakviestas dalyvauti ir kalbėti tuo pat metai kaip ir paroda Kinijoje vyksiančioje Pasaulinėje skaitmeninės prekybos konferencijoje (Global Digital Trade Conference).

Vyriausybės kancleris vizito metu atidarys Lietuvos ir Kinijos lazerių mokslo ir pramonės konferenciją. Tikimasi, kad jos metu valstybinis Fizinių ir technologijos mokslų centras pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo su Šandongo mokslų akademija. Kinija šiuo metu yra didžiausia rinka Lietuvos lazerių pramonės gamintojams, o dėl galimybių glaudžiau bendradarbiauti Lietuvos ir Kinijos mokslininkai tariasi jau daug metų.

Lazerių konferencijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Fizinių ir technologijos mokslų centro, bendrovių „QS Lasers“, “Femtika“, „Altechna“, „Optonas“, „3 fotonai“ ir „Cognitio“ atstovai.

Per vizitą Bengbu mieste bus paskelbta apie Lietuvos informacinio ir kultūros centro projekto įgyvendinimo pradžią. Lietuvių architektai parengė centro projektą, jo tikslas – skatinti aktyvesnius kultūrinius mainus ir turizmą.

Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija išlieka gana riboti, tačiau šalių tarpusavio prekybos apimtys pastaruoju metu didėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 24-ą vietą (154,3 mln. eurų, 25,3 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį), o pagal importą yra dešimta (625 mln. eurų, 11 proc. daugiau).

Lietuvos Vyriausybė atsargiai vertina idėjas dėl galimų kinų investicijų į strateginius objektus, tokius kaip Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“, nerimaudama, kad tai gali atnešti ir nederamą politinę įtaką. Pastaruoju metu taip pat kaista diskusijos dėl Kinijos bendrovės „Huawei“ investicijų plėtojant 5G ryšį.

Neseniai tarp Lietuvos ir Kinijos kilo ir keletas politinių incidentų. Rugpjūčio pabaigoje į Hongkongui palaikyti skirtą mitingą atvykus Kinijos rėmėjams tarp abiejų pusių atstovų kilo susistumdymas, kiek vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė notą kinų ambasadoriui dėl šios šalies diplomatų vaidmens konflikte.

Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius neleido sostinėje spalio 1 dieną organizuoti fejerverkų renginio, skirto švęsti komunistinės Kinijos įkūrimo 70-ųjų metinių.

Kaip BNS sakė Vyriausybės kancleris, planuojama aptarti įvairius techninius klausimus.

„Ten buvo labai daug praktinių klausimų, susijusių su statybomis“, – apie planuojamo susitikimo darbotvarkę sakė A. Stončaitis.

Jame planuojama aptarti Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus tolesnę veiklą, kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukciją ties „Mega“, lėšų ekologiškoms transporto priemonėms, savivaldybės projektų, parko Griunvaldo gatvėje bei pramonės parko Aleksote ir kitus klausimus.

Susitikime dalyvaus Kauno meras, vicemerai bei administracijos vadovai.

Apie šio Lenkijos pareigūno vizitą Vyriausybės spaudos tarnyba viešai neinformavo, apie jį BNS pirmiausia patvirtino Vilniuje viešintis Lenkijos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotras Glinskis.

Paklaustas apie pagrindinį M. Dworczyko viešnagės tikslą, P. Glinskis teigė, kad tai yra susitikimas su Lietuvos ministru pirmininku.

„Jis (kancleris M. Dworczykas – BNS) rytoj susitiks su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir tai yra dar vienas gerų santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos įrodymas“, - BNS antradienio vakarą sakė Lenkijos vicepremjeras.

Galiausiai apie kanclerio vizitą BNS patvirtino ir Lietuvos premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas, tačiau sakė, kad oficialus jo susitikimas su ministru pirmininku nenumatytas.

Premjero ir Lenkijos Vyriausybės kanclerio oficialaus susitikimo nėra numatyta ir tai atsakymas, kodėl apie tai nebuvo paskelbta premjero darbotvarkėje.

„Lenkijos Vyriausybės kanceliarijos vadovas iš tikrųjų rytoj atvyksta, tačiau yra numatytas oficialus jo susitikimas su mūsų kancleriu Algirdu Stončaičiu. Premjero ir Lenkijos Vyriausybės kanclerio oficialaus susitikimo nėra numatyta ir tai atsakymas, kodėl apie tai nebuvo paskelbta premjero darbotvarkėje“, – antradienį teigė T. Beržinskas.

Jis pridūrė, kad nors ministro pirmininko susitikimo su M. Dworczyku nenumatyta, S. Skvernelis užsuks į dviejų šalių kanclerių susitikimą.

„Tiesiog premjeras išreiškė tokį pageidavimą užsukti į tą dviejų kanclerių susitikimą ir paspausti rankas, tokio mandagumo susitikimo“, – tvirtino atstovas spaudai.

Pasak jo, abiejų šalių Vyriausybių kanceliarijų vadovai žada aptarti istorinės atminties klausimus.

„Tai – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų palnuojamas perlaidojimas kitais metais, į kurį kviečiami ir Lenkijos atstovai, Rasų kapinių tvarkymas ir viena iš tų temų – Suvalkų bendruomenės prašymas dėl finansavimo bendruomenės centrui ir vaikų darželiui“, - kalbėjo T. Beržinskas.

Vyriausybė numato 1863–1864 metų sukilimo vadų Z. Sierakausko ir K. Kalinausko perlaidojimą Rasų kapinėse organizuoti kitąmet vasarą. Į šį renginį turėtų būti kviečiamas Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Pirmadienį posėdžiavęs NSGK Vyriausybės kanclerį nusprendė išsikviesti, nepaisant komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako prieštaravimų, kad pagal Seimo statutą NSGK turi nagrinėti tik nacionalinio saugumo klausimus, bet ne Vyriausybės posėdžių, pasitarimų organizavimo tvarką.

„Man nepavyko įtikinti komiteto narių laikytis Statuto, todėl aš kreipiausi į Etikos komisiją su paklausimu išaiškinti Statuto normas, ar tie klausimai gali būti priskirtini komiteto kompetencijai, antra vertus, ar komiteto nariai, prašantys nagrinėti klausimus, kurie nėra susiję su komiteto įgaliojimais, neviršija įgaliojimų“, – BNS teigė NSGK vadovas.

Komitetas pirmadienį nesvarstė V. Bako siūlymo perduoti klausimą „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui – jo pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas posėdyje tikino, kad tai yra NSGK kompetencija, nes klausimas susijęs su kibernetiniu saugumu.

„Mano siūlymas – kviesti Vyriausybės kanclerį išnagrinėti ne Vyriausybės darbo organizavimą, bet Vyriausybės kibernetinio-informacinio saugumo klausimą, kaip iš Vyriausybės kompiuterių galėjo dingti informacija, kuri pagal to paties kanclerio parašytą tvarką turėjo būti saugoma“, – teigė J. Olekas.

„Galbūt galėtų mums atskleisti, ar ten buvo kieno nors piktybiška valia ištrinta, ar kažkas prieina prie technologinių dalykų ir jais pasinaudoja (...). Man atrodo, kibernetinis, informacinis saugumas, yra NSGK tyrimo objektas“, – pridūrė jis.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad klausimas svarbus aiškinantis ir kitos informacijos saugojimo Vyriausybėje klausimus.

„Nesu įsitikinęs, kad kas nors ir daugiau nėra dingę“, – tikino jis.

Ištrinto Vyriausybės klausimas iškilo po spalio 3-iosios Vyriausybės pasitarimo, kur svarstyta galimybė žiniasklaidai neatlygintinai naudotis registrų duomenimis. Tuomet atidėjus sprendimą, žurnalistai paprašė pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas motyvuojant, kad įrašo saugojimo nenumato Vyriausybės teisės aktai.

Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Vyriausybė teigia, kad įrašų saugojimo nenumato Vyriausybės reglamentas ir Vyriausybės įstatymas.

Vyriausybės pasitarimai taptų vieši nuo gruodžio

Vyriausybė ketina numatyti, kad Ministrų kabineto pasitarimai taptų vieši nuo gruodžio, rodo kanceliarijos parengtas projektas.

Trečiadienį ministrai turėtų nuspręsti šias Vyriausybės įstatymo pataisas pateikti Seimui.

Tai reiškia, kad parlamentarai teisės aktui priimti turės mažiau nei mėnesį.

Vyriausybė ketina Seimui siūlyti pataisas priimti skubos tvarka, „atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo aktualumą ir siekiant užtikrinti Vyriausybės priimamų sprendimų viešumą“.

Taip Vyriausybė sako taisanti teisinį reguliavimą ir vengianti nesusipratimų, kai žiniasklaida reikalavo kanceliarijos pateikti spalio 3 vykusio Vyriausybės pasitarimo įrašą. Tada svarstytas klausimas dėl Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai.

Šiuo metu Vyriausybės pasitarimai yra nevieši, o posėdžiai – vieši.

Žurnalistams pareikalavus įrašo, Vyriausybė informavo, kad jis sunaikintas. Vėliau pašalinti ir posėdžių vaizdo įrašų archyvai Vyriausybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Vyriausybės reglamentas numato, kad įrašomi Vyriausybės posėdžiai, apie pasitarimų įrašymą jame neužsimenama. Tuo metu Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad įrašomi ir posėdžiai, ir pasitarimai, o įrašai saugomi kanceliarijos archyve.

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad pasitarimus padarius viešais jų darbotvarkė nesikeis – toliau bus sprendžiami organizaciniai klausimai, Vyriausybės pozicijos dėl užsienio politikos klausimų, išklausomos ataskaitos, o posėdžiuose būtų svarstomi teisės aktų projektai.

Neviešų diskusijų formatas bus perkeltas į ministrų pasitarimus.

„Visos ministerijos yra įpareigotos daryti vidines pertvarkas, tuo pačiu ir Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi vidinės pertvarkos planą, esame susidėlioję naują struktūrą, reikia susidėlioti tik teisinius žingsnius, kada būtų priimti įsakymai, įdarbinant, perkeliant asmenis į vienas grupes ar kitas, su vidinės pertvarkos pradžia, planuojame skelbti konkursą kanclerio pareigybei užimti“, – pirmadienį BNS sakė ministras.

Anot jo, konkursą VRM kanclerio pareigoms eiti tikimasi įvykdyti iki rudens: „Manau iki rudens bus ieškoma kanclerio su tam tikrais keliamais reikalavimais. Tikimės, kad gegužę – birželį įsisiūbuos mūsų pertvarka, bus sudarytos politikos formavimo grupės, tuo pačiu ieškosime ir kanclerio.“

Vidaus reikalų ministerijos kanclerio iki šiol nebuvo ieškoma, nors nuo to laiko, kai šias pareigas paliko Vyriausybės kanceliarijai sausį pradėjęs vadovauti Algirdas Stončaitis praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Nuo sausio vidurio VRM kanceliarijai laikinai vadovauja ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Pileckienė.

Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Kiekvienas gandas turi kažkiek galbūt tiesos, ir kažkiek išsigalvojimo.

Ministras E. Misiūnas BNS pirmadienį sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad VRM kanclerio pareigybę siekiama išlaikyti A. Stončaičiui, jei jis dėl vienų ar kitų priežasčių norėtų grįžti.

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Kiekvienas gandas turi kažkiek galbūt tiesos, ir kažkiek išsigalvojimo. Pareigybė šiai dienai neužimta, joje yra laikinai einantis pareigas žmogus, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Ministras patikino neturįs įsipareigojimo premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui A. Stončaičiui „laikyti tą vietą“, tačiau klausiamas, ar buvo reiškiamas toks noras, ministras teigė negalįs to komentuoti: „Negaliu komentuoti tokių dalykų“.

Pasak ministro, A. Stončaičiui šiuo metu gerai sekasi Vyriausybės kanclerio pareigose ir jis neketina grįžti į VRM.

„Jis neplanuoja grįžti, jam labai gerai sekasi, Vyriausybėje sukasi darbai, premjeras tikrai jokių pastabų neturi ir komanda Vyriausybėje dirba puikiai. Kalbėti apie galimybę Vyriausybės kancleriui grįžti į pareigas nėra pagrindo. Juo labiau, jei griūtų Vyriausybė, vienaip ar kitaip keistųsi, ateitų nauji ministrai ir būtų jų požiūris“, – aiškino E. Misiūnas.

Pats A. Stončaitis anksčiau BNS yra paneigęs, kad tarp jo sąlygų perimant vadovauti Vyriausybės kanceliarijai, buvo pašymas išsaugoti jam pareigas VRM.

„Visur galima grįžti. Tik neaišku, kada ir kaip. Ir ar bus tų vietų. Bet šiandieną planų, kad grįžt negrįžt... “, – yra svarstęs A. Stončaitis.

Jis VRM kanclerio konkursą laimėjo 2015 metais. O šių metų sausį sutiko imtis vadovauti Vyriausybės kanceliarijai, po to, kai iš kanclerės pareigų pasitraukė Milda Dargužaitė.

Tačiau jis sako esąs įsitikinęs, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) orkestras reikalingas, o jo paties kuruoti ministerijos poilsio namai „Pušelė“ iki šiol gyvuoja, nes yra svarbūs pareigūnų reabilitacijai.

Metus Vyriausybės kanceliarijai vadovavusią Mildą Dargužitę pakeitęs A. Stončaitis vengia vertinti pirmtakės inicijuotas reformas ir  sako radęs įtampų kolektyve. Tačiau jis kartu tikina, kad Vyriausybės kanceliarija šiuo metu tapusi patrauklia ir konkurencinga darbo vieta.

Ilgą laiką neigęs kalbas, kad yra kalbinamas vadovauti Vyriausybės kanceliarijai ilgametis premjero Sauliaus Skvernelio bendražygis interviu BNS pripažino sutikęs vadovauti kanceliarijai „po primygtinio premjero siūlymo“. Buvęs kriminalistas, anksčiau ėjęs aukštas pareigas įvairiose statutinėse tarnybose, pastaraisiais metais vadovavęs VRM kanceliarijai, A. Stončaitis savęs nelaiko politiku ir tikina neturįs planų siekti politiko karjeros.

– Kodėl apsisprendėte imtis šių pareigų? Anksčiau klausiamas ne kartą gan kategoriškai tikinot, kad nesvarstot, niekas nesiūlė šių pareigų, o paskui vis tik buvote paskirtas.

– Buvo keletą kartų kalbėta su premjeru. Keletą kartų buvo premjero siūlymas užimti pareigas, kadangi iš pradžių, kol buvo kanclerė (M. Dargužaitė - BNS), nebuvo nė kalbos apie kažkokius konkrečius susitarimus. Po to, kai ši vieta tapo laisva ir premjeras primygtinai pasiūlė, kad jau reikia eit tiesiog imtis atsakomybės ir visgi įskaitant tai, kad yra darbuotasi su premjeru nemažai laiko skirtingose pareigybėse, atsakomybėse, kur mano kompetencija jam buvo žinoma, ir įskaitant, kad tai yra asmeninio politinio pasirinkimo variantas, tai tiesiog vedamas ir moralinių paskatų, įsipareigojimų sutikau užimti šias pareigas.

Tiesiog vedamas ir moralinių paskatų, įsipareigojimų sutikau užimti šias pareigas.

Žmogiškąja prasme tai yra man asmeniškai praradimai. Aš Vidaus reikalų ministerijoje buvau aukščiausios kategorijos valstybės tarnautojas su visom valstybės tarnybos garantijom. Tai šito čia neliko. Jei kiltų kam klausimai dėl materialinių dalykų, atlyginimas čia mažesnis ir, deja, čia to atlyginimo, kurį ten gavau, matyt, nepasieksiu. Bet ne tai svarbiausi apsisprendimų dalykai. Svarbiausia – premjero įvertinimas ir moraliniai dalykai, buvo dirbta ir buvo prašoma pagalbos.

– Kaip per tuos metus išsivystė jūsų ir premjero santykiai? Ar esate draugai?

– Draugai – per stipru būtų taip sakyt. Mūsų santykiai yra pakankamai supratingi, darbiniai.

– Kokius projektus, darbus, Jūs, jau kiek apšilęs kojas, formuluojate savo komandai?

– Pirmas dalykas – tai mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimo linkme, mokesčių bazės optimizavimas. Tai toli gražu ne vien Finansų ministerijos darbas. Kryptingas regionų vystymas lyg butų Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, bet suprantame, kad europinės paramos lėšas administruoja daugelis ministerijų ir kiekvienas savaip mato tą regionių išvystymą. Kanceliarijos paskirtis suakumuliuoti tas idėjas ir lėšas į visumą ir užtikrinti visus interesus.

Labai matome tokius projektus, ko dar nėra tikslinio darbo – talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje struktūros, sistemos sukūrimo. Ne tik gerą algą reikia mokėt, darbo, organizacinės kultūros, paramos ir paslaugos užtikrinimo jaunai šeimai, inovacijų kūrimo galimybių sistemos sukūrimas.

(...) Starteginis planavimas ir rezultatų valdymas – prigimtinė kanceliarijos pareiga šį procesą valdyt. Nežinau kodėl, bet bent šiandien tokia padėtis, kad kanceliarijoj šituo niekas neužsiima, tiesiog buvo deleguotos funkcijos įvairioms ministerijoms. Manau, visiška klaida, bandome grįžti ir vėl tapti konsoliduojamąja veiklos standartų nusistatymo organizacija.

Šiandieną dar sunku įvertinti Vyriausybės kanceliarijos darytą reformą, gal kai kur reikės kiek pataisymų, tačiau niekas negali net ginčytis su mumis, kad šiandien tai tapo inovatyvi, pritraukusi naujus protus, bekonkuruojanti net su privačiu verslu organizacija. Pas mus pradėjo eiti jauni, užsieniuose mokslus baigę žmonės iš privataus verslo.

– Čia būtent po M. Dargužaitės atliktos pertvarkos?

– Nebūtinai dėl M. Dargužaitės atliktos reorganizacijos, o pačios filosofijos pakeitimo. Mes šiandien pradėjome samdyti tokius žmones ir aš praėjusią savaitę pasirašiau keturias sutartis su tokiais žmonėmis.

– O kaip Jūs juos priviliojate? Kokiais atlyginimais, priedais?

– Yra tikslas šiandieną konsoliduojant pačius procesus - su mažesniu kiekiu, bet su labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir su žymiai didesniu atlyginimu galima nuveikti kokybiškus darbus. Tuo keliu ir eina kanceliarija, dėl to keturias ar penkias sutartis pasirašiau, kur žmonėms iš tikrųjų atlyginimo vidurkis su visais priedais – apie 1,6 tūkst. eurų „į rankas“.

– Jūs pats priimtas į šias pareigas iškart Jums skiriant priedą prie atlyginimo. Kada bus išspręsta ši problema, kai bus aišku, kas yra sutartas atlyginimas, o kas yra kitos priemokos?

– Mes kartais sukeliame dirbtinas sensacijas ar peną rašymams, kad štai paskiriamas žmogus, dar nieko nenuveikė, o jam skiriamas priedas. Tai mes turime šiandien visiškai kvailą sistemą...

– Tai jūsų rankose dabar ta sistema.

– Be abejo, mūsų rankose. Mes labai viliamės, kad naujasis Valstybės tarnybos įstatymas bus priimtas. Tikrai atsiranda aiški nedviprasmiška tvarka. Nusibraukia įvairiausi priedai priedėliai, bus suprantama alga. Kitas dalykas, kad daugeliui bus numatyta, kad atlyginimas galėtų judėt pagal žmogaus darbo įvertinimą, nereikėtų kažkokių procedūrų, komisijų, apaugusių biurokratizmu.

Mano konkrečiu atveju, kad nereikėtų jokių priedų, būtų paprasčiausiai fiksuota kanclerio alga ir būtų visiems suprantama ir skaidru. Didelė ar maža mano alga? Galiu pasakyt, kad šiandien mano gaunama alga yra Policijos departamento valdybos viršininko alga. Tai yra apie 2 tūkst. eurų į rankas.

Labai tikimės, kad jau šiemet valstybės tarnybos pertvarka bus.

– Esat kalbėjęs ir apie valstybės institucijų konsolidavimą. Kaip, kada ir kiek jų gali būti jungiama, naikinama?

– Nesu šalininkas sakyt, kad vieną ar kitą instituciją reikia naikint. Pirmiausia turime aiškiai pasiskaičiuot ir įsirašyt procesus ir funkcijas, už kurias atsakomybę yra prisiėmusi valstybė.

– Bet jau yra skaičiuota, Saulėlydžio komisijos veikė...

– Toli gražu. Kas gali pasakyt, kad visus procesus ir funkcijas valstybė šiandien žino. Reikėtų įsivertint, ar tikrai visi procesai ir funkcijos, kurias valstybė prisiėmė, ar jos dar šiandien būdingos valstybei. Pavyzdžiui, yra pribrendęs verslas, rinka galėtų daug funkcijų vykdyt. Kaip kažkada buvo sunku tai pačiai policijai atsisakyti apsaugos funkcijos. Visi galvojo, panaikinsim apsaugos policiją – žlugs, išvogs, gyventojai gyvens siaube ir nieko neįvyko, nes rinka jau buvo tam pasiruošusi. (...)

Kažkodėl labai skausmingai priimama. (...) Viršininkas sako, koks aš būsiu viršininkas, jei ne aš priimsiu žmogų į darbą, o kažkas kitas centralizuotai atrinks. Va kur mūsų klodai yra. Tikimės centralizuoti atrankas. Tai galbūt bus skausminga vadovams, gal mechanizmas kažkiek iš pradžių girgždės, bet tikrai neturėsime tiek protekcionizmo, kuris Lietuvoje yra.

– O gal priešingai – tas protekcionizmas susitelks vienose rankose?

– Patikėkite, sukontroliuot vieną įstaigą, žymiai paprasčiau procesą valdyt, negu jo nevaldyt tūkstančiuose skirtingų organzicijų. Dabar labai svarstom, kas yra Valstybės tarnybos departamentas (VTD), kokia jo misija, koks santykis tarp VRM ir VTD. Bet kaip tarpinė priemonė galėtų būti atrankų centralizavimas per šį departamentą, bet paskui ta funkcija, kaip ir viešieji pirkimai ir kitos funkcijos galėtų pereiti į Nacionalinį paslaugų centrą.

– Kalbant apie viešuosius pirkimus – dabar jau yra Centrinė perkančioji organizacija.

– Apie tai yra atskiras pokalbis, kadangi šiai organizacijai dar augt ir augt. Dabar negaliu pasakyt, lyg ir pasikeitusi vadovybė, norai geri yra, tačiau jiems dar reikia augti toli toli.

– Viešieji pirkimai taip pat būtų sutelkti į Nacionalinį paslaugų centrą?

– Taigi čia irgi paslauga yra. O kas čia tokio? Suomijoje taip yra. Kitas dalykas, pagalvokime, kiek mes perkame šiandien valstybėje? Nežinau, ar kas padarė analizę. Dabar paprašiau, kad padarytų apžvalgą. Paprasčiausios kanceliarinės prekės – turime dešimtis tūkstančių pirkimų per metus. O jei turėtume centralizuotą pirkimą, tai kainą turbūt dvigubai mažesnę turėtume.

Kitas dalykas – nekilnojamas turtas, tai mūsų milžiniška problema. 724 įvairios valstybinės institucijos valdo 28 tūkst. objektų. Tai sudaro daugiau nei 10 mln. kvadratinių metrų. Likutinė vertė virš 3 mlrd. eurų. Koks šito turto efektyvumas? Daugiau turto yra pernuomoto įvairiausiu būdu, o įstaigos dar nuomojasi turtą savo reikmėms iš privatininkų.

Labai paprastas receptas yra, kuris šiandien svarstomas – kriterijai pagal kuriuos bus suskirstytos įstaigos, sakykim, pagal reprezentaciją, funkcinį poreikį, žmonių skaičių ir bus paskaičiuota, kiek kokiai įstaigai iš biudžeto bus remiamas turto išlaikymas. Jei įstaigos turės daugiau to turto, kuris joms bus viršplaninis, jie paprasčiausiai negaus išlaikymo jam.

Dabar turime atvirkštinę situaciją, kai visiems sakome, atiduokite turtą, jis jums nereikalingas. Aš manau, kad tai kategoriškai persikreips į kitą pusę. Mes tikimės būti užversti jų prašymais, kad mūsų Turto bankas perimtų tą turtą.

– Bet Jums būnant VRM kancleriu kuravote tokius dalykus kaip poilsio centras „Pušynas“, arba pučiamųjų orkestras ministerijos žinioje. Ar tai neprieštarauja tam, ką sakote?

– Žinot, čia reikėtų tokio sisteminio požiūrio. Dėl orkestro – jis neseniai atšventė 70 metų jubiliejų, statutinė organizacija, šis orkestras vienintelis visoje VRM sistemoje su giliom didelėm tradicijom, daugiau nėra jokių, buvo kitų – jie panaikinti.

Štai kur didžioji problema – policijos pareigūnų ir visų kitų statutinių pareigūnų yra žiauri profesinė deformacija, kuri visuomenei mažai pristatoma ir per mažai kalbama apie ją.

Policija, pasieniečiai, priešgaisrinė, visos kitos – visur rikiuotės, policijos dienos, visuomenės pasieniečių šventės. Orkestras yra tikrai panaudojamas ir apkrautas. Šituo atveju panaikint galima. Būtų sutaupyta apie 400 tūkst. eurų. Bet pagalvokim, kokią pridėtinę vertę tai sukuria.

Dabar „Pušynas“. Štai kur didžioji problema – policijos pareigūnų ir visų kitų statutinių pareigūnų yra žiauri profesinė deformacija, kuri visuomenei mažai pristatoma ir per mažai kalbama apie ją. Daugelyje šalių yra psichologinė reabilitacija išplėtota iki begalybės. Arba prie atlyginimo gauna reabilitacinį priedą ir perkama paslauga. Mes šito neturime. Atlyginimų sistema, pagal kurią policininkas ar kitas pareigūnas galėtų tokias paslaugas pirktis – mažai tikėtina.

– O nebijot, kad prieš jus kada nors sėdės tais pačiais argumentais apsiginklavę kitų institucijų vadovai, nes visi dažniausiai turi pilnas kišenes labai svarių argumentų toms įstaigoms prie įstaigų ar turtui išsaugoti?

– (...) Tikrai esu šalininkas, kad neturėtų būti įvairiausių poilsio namų. Rinka šiandien gali tą patenkint. Tačiau su viena sąlyga – mokėkime žmonėms algas ir sudarykime sąlygas psichologinei pagalbai.

– Na, bet policijos pareigūnams jau sakoma gerokai pakeltos algos.

– (...) Kartu su valstybės tarnybos įstatymu bus keičiamas ir Statutas. Tai daug procesų, tame tarpe ir darbo apmokėjimo, susireguliuos ir turėsime tikrai grįžti prie tokių „Pušynų“ ir galbūt prie orkestrų. Esu šalininkas, kad bent šiuo atveju orkestras turėtų išlikti.

– Jums ilgai dirbusiam policijos sistemoje teko priimti piniginę padėką, kyšį?

– Ne.

– Dirbote tais laikais, kai korupcija šioje sistemoje vešėjo.

– Mes vienu momentu dirbdami su dabartiniu premjeru (Vidaus reikalų ministerijoje – BNS), kai partijos kai kurios atėjo į valdžią, galvojome, kaip bus su viešaisiais pirkimais. Patikėkite, net užuominos mums nebuvo. Kodėl? Ką aš žinau. Matyt, kad yra pozicija tokia. Kitas dalykas – viešieji pirkimai labai rizikinga sritis ir daug žmonių nenori dirbti pirkimų komisijose, nes kažkas bus nepatenkintas, bus skundai. Vienintelis vaistas nuo to –  išskirstyti sprendimų kompetenciją viešajame pirkime, kad priklausytų nuo trijų grandžių. Lietuva – pažįstamų kraštas, bet kuris šiandien rizikuos su trim grandim tartis?

– Bet gal užtenka susitart su vadovu, o tada visos likusios grandys savaime?

– Niekada nebuvau prie viešųjų pirkimų. Galit paklausti policijos, Vidaus reikalų ministerijos žmonių, kurie patvirtintų mano žodžius – buvo visi sukviesti ir buvau pasakęs, pirmiausia teisininkams, kad jei prašysiu kokio neteisėto sprendimo, jie jo neturi vykdyti. Tiesiog neprivalo, turi man sakyt, kad neteisėtą nurodymą duodu. Ir pirkimų komisijų nariams buvau pasakęs, kad jei gyvenime duosiu kokią nors bent užuominą apie kokį konkretų asmenį ar pirkimą, tai jie turi keliaut į kitus kabinetus pranešt. Nesu gyvenime to daręs ir niekada nedarysiu.

– Koks Jūsų santykis su politikais, partijomis?

– Ačiū Dievui, negaliu pasakyti, kad nepažįstu žmonių, bet kad aš turėčiau artimus santykius su politikais – aš jų neturiu.

– Pats dabar jaučiatės esąs politikas?

– Ne.

– Neisit į politiką?

– Ne.

– Grįšit į Vidaus reikalų ministeriją?

– Visur galima grįžti. Tik neaišku, kada ir kaip. Ir ar bus tų vietų. Bet šiandieną planų, kad grįžt negrįžt...Bet vienareikšmiškai galiu atsakyt, kad į politiką – ne. Nes savo laiku, prieš praeitus Seimo rinkimus, jei būčiau norėjęs, būtų atsiradusi galimybė kandidatuot kažkur.  Tai tikrai neturiu tokių planų gyvenime.

– Ar tarp jūsų sąlygų einant į šias pareigas, nebuvo tokios, kad būtų išsaugota vieta jūsų grįžimui į VRM?

– Ne.

– Jei premjeras eitų į prezidentus, ar lydėtumėt jį, eitumėt į jo politinę komandą?

– Čia klausimas toks įdomus, premjerui dažnai užduodamas. Kaip sakiau, į politiką neisiu, o kas būtų, jei būtų, tada ir žiūrėsim, jei įvyks.

– Ar esate medžiotojas?

– Taip. Esu tai deklaravęs ir ten parašyta, kad aš nepriklausau jokiam būreliui. Daug tokių medžiotojų yra. Jei kur sudalyvauju medžioklėse, tai nekelia jokio interesų konflikto. Jei matyčiau, kad būtų, tikrai nusišalinčiau nuo sprendimų. Aš 10–15 metų nesu dalyvavęs nė vienoje kolektyvinėje varovinėje medžioklėje. Kadangi tuomet nežinau, su kuo galėčiau susidurt. Tai mano sąmoningas veiksmas.

- Prisimename tokias medžiokles, kuomet kartu dalyvauja ir ministrai, ir kontroliuojančių įstaigų vadovai ir kontroliuojamų verslo įmonių savininkai, ten galbūt sprendžiasi kažkokius reikalus.

– Na, žinot, čia jau matyt yra kokie aukšto pilotažo kur nors tie būreliai ir tie asmenys...O ką tokio, kad ir VRM kancleris, galėtum išspręsti medžioklės metu? Žinau, kad buvo istorijos, kad į konkursus žmones priiminėjo. Bet tai reikia būti nemąstančiu, kad šitos rizikos neįvertintum. Dirbtinai šalintis žmonių nereikia, tada kaip kaltas jautiesi. Bet jei nenori interesų konflikto, tai daugeliu atvejų išvengsi.

– Ačiū už pokalbį.

Buvusių kolegų vertinamas už darbštumą ir organizavimo įgūdžius 55-ių metų dviejų vaikų tėvas pareigose keičia pernai lapkritį atsistatydinusią Mildą Dargužaitę, menkiau pažinojusią Vyriausybės ir ministerijų koridorius, tačiau daugiau dėmesio skyrusią pokyčių inicijavimui.

A. Stončaitis teigia, kad sieks užtikrinti sklandų ir kokybišką kanceliarijos darbą įgyvendinant Vyriausybės programą.

„Vertinu jau pasiektus rezultatus siekiant optimizuoti procesus ir mažinti perteklinę biurokratiją. Žadu toliau dirbti ta linkme. Taip pat stengsiuosi sutelkti institucijas ir gerinti jų bendradarbiavimą, kad sprendimai būtų priimami greičiau bei veiksmingiau. Viešojo sektoriaus konsolidavimas – dar vienas labai svarbus kanceliarijos laukiantis iššūkis. Tikiuosi, kad čia bus tiek jau pradėtų darbų tęstinumo, tiek naujų krypčių ir sumanymų“, – Vyriausybės pranešime cituojamas A. Stončaitis.

Artimam savo bendražygiui policijoje premjeras Saulius Skvernelis jam dar nepradėjus eiti pareigų paskyrė 60-ies procentų priedą prie atlyginimo už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Vyriausybės atstovai teigia, kad tai įprasta praktika – už algą be priedo rimtų kandidatų tiesiog nebūtų.

Dėl Vyriausybės kanclerių pareigybės ypatumų jiems dažnai tenka pasirinkti – ar būti iniciatyviais politiniais lyderiais, ar daugiau savo laiko nukreipti administraciniam darbui, vadovaujant pačiai kanceliarijai ir rengiant Vyriausybių posėdžius bei pasitarimus.

Viešojo valdymo ekspertas Vitalis Nakrošis prognozuoja, kad A. Stončaičiui teks pastarasis vaidmuo.

„A. Stončaitis labiau atspindi tą visą vadovų korpusą Lietuvos valstybės tarnyboje, kur dauguma žmonių save tapatina su įstaigų administratoriais ir vaidina tradicinį biurokratinį vaidmenį, o ne imasi pokyčių“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Svajojo būti jūreivis

Krepšinio aistruolis A. Stončaitis augo statybininko ir namų šeimininkės šeimoje Plungės rajone, kur baigė Platelių vidurinę mokyklą. Jis didžiuojasi savo žemaitiška kilme ir turi žemaičio pasą.

„Jis buvo santūrus, pakankamai ramus vaikas, o dabar kartais per televizorių pamatau, tai toks didelis, stambus užaugęs“, – juokėsi jo buvusi biologijos mokytoja Morta Mikušauskienė.

Nuo vaikystės jūreiviu svajojęs tapti A. Stončaitis įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, bet planus sujaukė prievolė tarnauti sovietų kariuomenėje.

Grįžęs po tarnybos jis įsidarbino Plungės rajono policijoje ir įstojo į sovietų Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštąją mokyklą, kurią baigė 1987 metais.

„Aš žinojau, kad prie staklių niekada nestovėsiu ir niekada nedirbsiu nors ir gerbiamo, bet nejudraus, mechaninio darbo“, – pasakojo A. Stončaitis.

Jis išbandė save kriminalinėje ir kelių policijoje, vadovavo pasieniečių vidiniams tyrimams.

Karjeros laiptais A. Stončaitis šoktelėjo 1997 metais, kai tapo štabo viršininku tuometiniame Pasienio policijos departamente. 2001 metais jis trumpai ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas, vėliau aštuonerius metus ėjo patarėjo pareigas Policijos departamente.

„Jeigu Stončaičiui būdavo pavedama kažkokia idėja, tai galėjai net nežiūrėti ir nekontroliuoti, nes žinojai, kad viskas bus įgyvendinta šimtu procentų“, – sakė policijai 2001 – 2008 metais vadovavęs Vytautas Grigaravičius, dabar dirbantis Alytaus meru.

Jam antrino buvęs A. Stončaičio vadovas pasienio tarnyboje Algimantas Songaila: „Šeštadienis, sekmadienis, po darbo, nesvarbu – versdavo ir kitus darbuotojus dirbti. Pavedei jam ir žinai, kad bus padaryta“.

Prižiūrėtojas, bet ne lyderis?

Kritikai sako, kad naujajam Vyriausybės kancleriui gali pritrūkti gabumų siūlant naujoves, o A. Stončaitį paskyręs premjeras taip siunčia neigiamą signalą laukiantiems reformų.

Jis yra senosios nomenklatūros geras ūkininkas ir administratorius, bet ne naujovių, idėjų ir pokyčių vedlys. Be to, garbėtroška, pakankamai kerštingas ir prisitaikantis prie bet kokios valdžios.

Premjeras su kancleriu vienoje komandoje pradėjo dirbti 2011 metais, kai tapo generaliniu komisaru, o A. Stončaitis dirbo jo pavaduotoju. S. Skverneliui 2014 metais tapus vidaus reikalų ministru, jis po kelių mėnesių tapo šios ministerijos kancleriu ir šias pareigas užėmė iki šiol.

„Jis yra senosios nomenklatūros geras ūkininkas ir administratorius, bet ne naujovių, idėjų ir pokyčių vedlys. Be to, garbėtroška, pakankamai kerštingas ir prisitaikantis prie bet kokios valdžios“, – sakė su A. Stončaičiu Vidaus reikalų ministerijoje dirbęs pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Pasak V. Nakrošio, biurokrato paskyrimas Vyriausybės kancleriu rodo, kad ministras pirmininkas gali atsitraukti nuo ketinimų vykdyti stambias pertvarkas, juo labiau, kad A. Stončaičio pavaduotoju dirbs irgi administracinio kirpimo pareigūnas Alminas Mačiulis.

„Manau, kad Mačiulio ir Stončaičio komanda labai gerai darys tą sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, bet ji savaime neatneš jokių pokyčių ir nesukurs pridėtinės vertės“, – sakė politologas.

„Dabartinėje premjero komandoje nepakanka tų žmonių, kurie imtųsi aktyvios lyderystės“, – pridūrė jis.

Per savo karjerą A. Stončaitis neišvengė nevienareikšmiškų situacijų. Jam teko gintis nuo giminystės ryšių su Mindaugu Žalimu, 2009 metais atvykusiu į policiją ir pranešusio pareigūnams apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žudynes Kaune.

Pernai rugsėjį A. Stončaitis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nustačiusių, kad priekiniai jo automobiliu langai yra per stipriai užtamsinti.

„Dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata“, – BNS penktadienį sakė A. Stončaitis ir išsamiau aplinkybių nekomentavo.

„A. Stončaičio darbo pradžia Vyriausybės kanclerio pareigose atidedama dviem savaitėms“, – patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Įsakymą dėl A. Stončaičio skyrimo premjeras Saulius Skvernelis pasirašė prieš savaitę. Tuomet pranešta, kad A. Stončaitis Vyriausybės kanceliarijai pradės vadovauti nuo sausio 3 dienos.

Šiuo metu jis eina Vidaus reikalų ministerijos kanclerio pareigas.

Vyriausybės kanceliarijos vadovo postas liko laisvas prieš mėnesį iš šių pareigų pasitraukus Mildai Dargužaitei.

Teisininko išsilavinimą turintis A. Stončaitis VRM kanclerio pareigas pradėjo eiti 2015 metais, kai šiai ministerijai vadovavo S. Skvernelis. Iki tol A. Stončaitis daugelį metų dirbo Policijos departamente, iki 1997 metų jis dirbo kriminalinėje policijoje.

„Tai patyręs ir kompetentingas tarnautojas, kuris puikiai žino valstybės tarnybos specifiką, išmano tarpinstitucinius santykius ir turi autoritetą tarp valstybės tarnautojų. Visų pirma, dėl to, kad viešajame sektoriuje yra dalyvavęs sklandžiai bei skaidriai įgyvendinant ne vieną reformą, atnešusią reikšmingus rezultatus visuomenei ir valstybei“, - sakė premjeras S. Skvernelis.

Naujajam Vyriausybės kancleriui keliamos užduotys - užtikrinti kokybišką kanceliarijos darbą įgyvendinant Vyriausybės programą, šiam tikslui sutelkti kitas valstybės institucijas ir koordinuoti jų veiklą, užtikrinti efektyvų ir greitą sprendimų priėmimą, eliminuoti perteklinius biurokratinius elementus, toliau kryptingai siekti viešojo sektoriaus optimizavimo, funkcijų išgryninimo bei konsolidavimo.

A. Stončaitis - teisininkas, turintis ilgametę darbo vidaus reikalų sistemoje patirtį, pastaruoju metu jis ėjo Vidaus reikalų ministerijos kanclerio pareigas. Darbą Vyriausybės kanceliarijoje jis pradės nuo kitų metų sausio 3 dienos. Jis pakeis vienuolika mėnesių Vyriausybės kanceliarijai vadovavusią Mildą Dargužaitę.

Vyriausybės kancleris - politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė, sprendimą dėl kandidato tinkamumo jai užimti priima ministras pirmininkas.