Norintiems dar įspūdingesnių kadrų šiemet siūloma išskirtinė pramoga – pasižiūrėti į žydinčius medžius iš paukščio skrydžio.

„Atvykau čia su visa šeima dėl kelionės sraigtasparniu. Tai bus nepamirštama patirtis“, – kalbėjo turistė Mei Liya.

Apžvalginė kelionė sraigtasparniu asmeniui kainuoja apie 20 eurų. Kadangi pramoga nauja, norintieji vos spėja registruotis skrydžiui. Organizatoriai teigia, kad per dieną virš medžių praskrenda iki 130 žmonių.

„Žmonės paprastai vyšnių žiedus ir kitus augalus mato nuo žemės. Šis naujas oro maršrutas suteikia kitokią perspektyvą ir patirtį“, – šnekėjo turistė Mei Luxi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žydintys medžiai – pats darbymetis prekybininkams. Jie siūlo įvairiausių suvenyrų ir iš vyšnių pagamintų produktų.

Geriausias laikas grožėtis vyšnių žiedais tiek ant žemės, tiek iš oro šiame regione – nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio.

Radvilų Dvaro gatvėje vyšnios savo grožiu dar džiugina ne tik privataus namo gyventojus, bet ir praeivius.

„Šeštadienį Radvilų Dvaro gatve ėjau link LSMU Veterinarijos akademijos. Labai nustebau, viename šios gatvės kieme pamatęs vyšniomis apkibusį medelį. Spalio mėnesį ant medžio kabančių gražių vyšnių dar niekada nebuvau matęs. Uogų yra labai daug. Tiesiog gražu žiūrėti“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietis.

Spalio mėnesį ant medžio kabančių gražių vyšnių dar niekada nebuvau matęs.

Vyras šiek tiek stebėjosi ir šalia sirpstančiomis avietėmis. Vis dėlto tuo stebėtis nereikėtų, nes  Lietuvoje vėlyvosios avietės skinamos iki pat šalnų.

Jų šiuo metu laisvai galima įsigyti turguje, prekybos kioskuose. O vyšnių turgavietėse nebeliko maždaug nuo rugpjūčio vidurio, nes vyšnių sezonas – neilgas.

Keista, kad vyšnių Radvilų Dvaro gatvėje iki šiol nenulesė paukščiai. Dažniausiai šiomis uogomis mėgsta pasilepinti varnėnai.

Sekmadienį prie kauniečio paminėtos vietos apsilankė portalo fotografas, todėl uogas gali pamatyti ir mūsų skaitytojai.

„Nuolatos plečiame prekių asortimentą, siekdami pasiūlyti ne tik įdomesnių ir naujų produktų, bet ir jau gerai pažįstamų, pačių mūsų pirkėjų kartais ruošiamų ingredientų – „paruoštukų“. Tokie produktai taupo laiką, o platus asortimentas padeda užtikrinti, kad pirkėjai šiuos produktus galėtų įsigyti už gerą kainą“, – sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė teigia, kad nors kai kuriuos patiekalus ar jiems reikalingus ingredientus pasigaminti nėra sudėtinga, tačiau jie yra itin imlūs laikui, kaip pavyzdžiui, vyšnių sirupas ar pomidorų padažas.

Vyšnių sirupo gamyba

Užderėjusį vyšnių derlių skubama nurinkti, kol derliaus neišskanavo paukščiai, tad uogas reikia paruošti itin greitai, siekiant išlaikyti gerą jų skonį. „Vyšnių sirupas net ir žiemą primena vasaros uogas, tik jo gamyba – itin ilga. Vyšnių nurinkimas, kauliukų išėmimas ir sirupo virimas reikalauja labai daug laiko, tačiau tam galima ir alternatyva – mūsų tiekėjų gaminamas vyšnių sirupas“, – sako B. Baratinskaitė.

Vis dėlto, jeigu norisi naminio sirupo, tam reikės:

apie 1 kg vyšnių,

pusės kilogramo cukraus,

iškaitintų stiklainių, į kuriuos bus pilstomas sirupas.

„Pirmiausia vyšnias nuplaukite, išimkite kauliukus ir iš uogų išspauskite sultis. Jeigu sultys nėra visiškai skaidrios, jas perkoškite. Sultis supilkite drauge su cukrumi į puodą ir virkite ant nedidelės kaitros iki kol taps blizgus ir sutirštės. Dar karštą sirupą supilstykite į iškaitinus stiklainius, užsukite švariais dangteliais ir apverskite dangteliu žemyn, palikite visiškai atvėsti“, – sirupo receptu dalijasi B. Baratinskaitė ir teigia, kad iš tokio jau paruošto sirupo kiekio pavyks paruošti apie 3-5 litrus gėrimo, o jo savikaina, jeigu reikėtų pirkti tik cukrų ir nebūtų skaičiuojamas darbui skirtas laikas, prasidėtų nuo 0,89 euro. O tuo tarpu, jau paruoštą vyšnių sirupą, iš kurio galima paruošti apie 7 litrus gėrimo, galima įsigyti už beveik tą pačią kainą – 0,93 euro.

Šiltnamio karaliaus pomidoro padažas

Įpusėjus vasarai šiltnamiuose pomidorų stiebai gausiai pasipuošę raudonskruosčiais ir ne tik vaisiais, o užderėjęs gausus derlius leidžia eksperimentuoti virtuvėje, tačiau ar naminis pomidorų padažas kainuoja pigiau nei įsigytas parduotuvėje?

Paprastam pomidorų pagaminti reikės: 

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,

1 vidutinio dydžio svogūno,

2 skiltelių česnako,

1 nedidelės morkos,

1 nedidelio saliero,

2 šaukštų smulkintų petražolių,

pusės šaukštelio džiovinto baziliko arba 2 valgomųjų šaukštų smulkinto šviežio baziliko lapelių,

800 g šviežių, nuluptų, smulkintų ir be sėklų pomidorų,

1 šaukštelio pomidorų pastos,

druskos ir pipirų.

Pirmiausia susmulkinkite svogūną, morką, salierą ir petražoles. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ant vidutinės kaitros, suberkite supjaustytas daržoves ir petražoles, pamaišykite. Sumažinkite kaitrą iki mažos ir uždengus keptuvę dangčiu kepkite 15-20 minučių nuolat pamaišant, iki kol daržovės suminkštės.

Tuomet padidinkite kaitrą iki vidutinės, sudėkite smulkintą česnaką ir pakepinkite apie 30 sekundžių. Sudėkite smulkintus pomidorus, baziliką ir pomidorų pastą, pagardinkite druska ir pipirais. Sumažinkite kaitrą iki mažos ir viską troškinkite apie 15 minučių neuždengus dangčiu.

„Jeigu norisi vientisos padažo konsistencijos, be gabaliukų, sutrinkite jau pagamintą, dar šiltą padažą trintuvėje ir tik tuomet supilkite į stiklainį. Iš šio ingredientų kiekio turėtų išeiti apie 400-500 gramų padažo, o gaminant jį namie, neskaičiuojant laiko, puslitris padažo kainuotų, priklausomai nuo pasirinktų ingredientų, mažiausiai 3 eurus. Tuo tarpu, mūsų tiekėjų pagamintą pomidorų padažą galima įsigyti nuo 0,85 euro iki 2,19 euro už pusės litro stiklainį“, – atskleidžia „Maximos“ ekspertė.

Kaune pigiausiai vaisių ir daržovių galima įsigyti „Dainavos turgavietėje“, esančioje Sartų gatvėje.  Šios savaitės viduryje joje atpigo kai kurios uogos: vyšnios, trešnės, šilauogės. Ketvirtadienį už kilogramą vyšnių reikėjo mokėti 1,50 euro, trešnių – 1,60 – 1,80,  šilauogių – 3,60 – 3,80. Prieš savaitę šios uogos kainavo 0,20 – 0,40 centų brangiau.

Dar pigiau vyšnių (1,20 euro) ir trešnių (1,40) galima nusipirkti netoli „Dainavos“ turgavietės esančioje Kovo 11-osios gatvėje, šalia „Iki“ prekybos centro įsikūrusiuose kioskuose.

Daugelyje kitų prekybos vietų ne tik uogos, bet ir vaisiai bei daržovės kainuoja kur kas brangiau.

Liūdnesnė žinia braškių mėgėjams. Braškių sezonas artėja į pabaigą, todėl jos po truputį brangsta. Dar prieš savaitę kilogramą braškių buvo galima buvo nusipirkti už 2 eurus, o vakar jos kainavo 2, 50 euro.

Į „Dainavos“ turgavietę prieš pietus atėjusiems pirkėjams braškių nusipirkti dažniausiai jau nepavyksta. „Jas išperka iki 11 valandos“, - teigė uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis vyras. 

„Ar rytoj turėsite braškių“, - dažnai tokį klausimą pardavėjams užduoda pirkėjai.

Šiemet, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai pigiau kainuoja vyšnios, trešnės, agrastai, šiek tiek - agurkai.  2017 metų liepos pradžioje „Dainavos“ turgavietėje kilogramas vyšnių kainavo 2,30 euro (šiemet – 1,50), trešnių – 2,50 euro (šiemet 1,60 – 1,80), agrastų – 2,20 euro (šiemet 1,80), agurkų – 0,70 (šiemet 0,53 – 0,60). 

Tačiau pernai liepos pradžioje braškių buvo galima nusipirkti pigiau, nei dabar. Kilogramas braškių „Dainavos“ turgavietėje tada kainavo tik 2 eurus, o šiais metais reikia mokėti 2,50 euro. 

Šviežių bulvių kaina tiek pernai, tiek šiemet, panaši. Ketvirtadienį kilogramas mažų bulvių pigumu garsėjančioje turgavietėje kainavo 0,30 euro, vidutinio dydžio – 0,40, didelių – 0,48 euro.

Per metus nepasikeitė ir pomidorų kaina. Ir tada, ir dabar jie, priklausomai nuo veislės ir dydžio, kainuoja 0,55 – 0,75 euro.

Tiesa, čia nepavyks rasti ir lietuviškų trešnių, LRT.lt pažymi prekybos tinklų atstovai. „Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančių medžių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistas Darius Kviklys.

Užauginti nelengva

Vyšnių, trešnių verslinių sodų, anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo D. Kviklio, Lietuvoje praktiškai nėra.

„Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančias trešnių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga. Geros veislės nepakelia šalčio, o tos, kurios nebijo šalčio, netoleruoja lietaus – nuo jo vaisiai sutrūkinėja“, – dėsto D. Kviklys.

Belvederyje, Marijampolėje bandyti įveisti dideli trešnių sodai, prisiminė mokslininkas, po šaltų 2011–2012 metų žiemų išnyko, beliko kelios eilės medžių. Trešnes dėl jų palyginti didelio lepumo Lietuvoje auginti per brangu. Bene stambiausia augintoja ir eksportuotoja – Vengrija, daug uogų atvežama ir iš Moldavijos.

Vyšnios pranašesnės, jei naudojamos perdirbimui

Vyšnios statusas, teigia D. Kviklys, Lietuvoje kitoks – ją valgydavome kaip desertą, nors tam kaip tik skirta trešnė. Vyšnios dėl rūgštumo tinkamos perdirbti, tad jas dideliais kiekiais lengviau realizuoti nei trešnes.

Nors pramoniniu perdirbimu užsiima „Kėdainių konservų fabrikas“, Lietuvoje prisirpusi vyšnia perdirbėjams vis tiek nepakankamai pigi, nes vyšnynuose nėra įdiegta automatizuota surinkimo purtant technika, uogos renkamos rankomis. Tačiau nors perdirbėjams vyšnia brangoka, ją savo uogienėms mielai renkasi sodininkai mėgėjai ar turgelių lankytojai.

„Apskritai mažesnę vyšnių kainą lemia didesnis atsparumas ekstremalioms klimato sąlygoms, pakantumas šalčiui, o didesnį vartotojų nuperkamą kiekį – įsisenėjęs tautiečių įprotis uogas konservuoti namuose ir kaupti uogienės, kompoto atsargas žiemai. Tuo metu saldžios trešnės perdirbimui netinka – vartojamos tik šviežios“, – aiškina Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas.

Jo spėjimu, prekybos centruose lietuviškos vyšnios ir trešnės sudaro 0 proc. parduodamų uogų, turguje galbūt rasite 5–10  proc. lietuviškų trešnių ir 15 proc. vyšnių.

Uogų kainą lemia oras

Vyro spėjimą patvirtina patys prekybos centrai. „Maxima“ parduotuvių tinklo Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, mažai ūkininkų gali pasiūlyti tokį kiekį trešnių, kad būtų galima patenkinti paklausą ir klientų lūkesčius. Be to, įvežtinės trešnės neretai būna kur kas saldesnės ir gardesnės.

Iš Ispanijos ir Graikijos importuojamų trešnių kilogramas „Maximoje“ šiuo metu atsieis 3,39 euro. Kainai įtakos turi oras: jei trešnes auginančiose šalyse praūžia lietus arba užsibūna sausra ir dėl to nukenčia derlius, prastos kokybės uogos nėra importuojamos. Taigi, mažėjant pasiūlai, parduotuvėje kaina gali staigiai kilti. Jei oras palankus – uogų daug ir jos skanios, o pasiūla viršija paklausą, kainos tampa priimtinesnės.

„Rimi“ už kilogramą trešnių teks pakloti 4,99 euro, bet dažnų akcijų metu, sako tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė, kaina krenta iki 1 euro ar net žemiau. „Rimi“ trešnės pasiekia iš Italijos, Graikijos, Turkijos, rečiau – Albanijos ar kitų Balkanų šalių. Taigi visos trešnės prekybos centruose atvežtos iš svetur.

Smaližiams – tonos saldžių uogų

„Maximoje“ trešnių per mėnesį sezono metu parduodama 600–1500 kg, o akcijų metu – net iki 7,5–9 t. Tokius kiekius neegzistuojanti Lietuvos vyšnių ir trešnių pramonė turėtų būti pajėgi pristatyti parduotuvėms, jei norėtų konkuruoti su užsienio produkcija. O kol kas Lietuvoje užauginamas palyginti menkas uogų derlius, kuris, manoma, realizuojamas kitais pardavimo kanalais, ne per prekybos tinklus.

Vyšnių, pavyzdžiui, „Maximoje“ visai nėra, o „Rimi“ prekybos salėse šios uogos retkarčiais pasirodo, bet ne visada lietuviškos. Pasak prekybos tinklų atstovių, rūgštokos vyšnios didelio prekybos tinklų klientų dėmesio nesulaukia. Uogas, ypač trešnes, lietuviai mėgsta saldžias. Būtent todėl vyšnių prekybos centruose rasti beveik nepavyks.

Kol ši tendencija nesikeis, prireikus kibiro vyšnių uogienei išsivirti, teks apsilankyti turguje. O kol Lietuvos klimatas neleis auginti saldžias uogas vedančių trešnių, prekybos centruose nematysime ir šių uogų su vietos geografine žyma.

Lietuvoje kilo dar vienas merginų grupių konfliktas – viešojoje erdvėje susipliekė merginų grupės „Vyšnios“ ir „Panteros“.

„Vyšnių“ teigimu, „Panteros“ nemoka dainuoti ir į sceną lipa tik savo grožybes demonstruoti, o „Panteros“ sako, kad „Vyšnios“ visiškai nenutuokia, ką scenoje nori išvysti vyrai ir moterys.

Santykius merginos aiškinsis trečiadienį LNK laidoje KK2. „Vyšnių“ atstovės teigs, kad jos yra ne šiaip merginos, bet profesionalios dainininkės. „Mes ir studijavom, ir vokalo paskaitas turėjom. Tikrai taip nėra, kad iš striptizo šokėjos ateini tiesiai į sceną. Mes ant scenos nuo studijų laikų, aktorinį studijavome, buvom susijusios su scena daugiau mažiau. O čia tos šokėjos...“.

Tuo tarpu merginų grupės „Panteros“ narė Monika Ostrenkova pasakos, kad kūno demonstravime nemato nieko blogo: „Mums tikrai nebaisu apsinuoginti, mes nesame visiškai nuogos, bet ką gali žinoti, gal ateityje ir būsime. Ir mums nebaisu, nes mes visos esame labai gražios“.

Kitos dvi „Panterų“ narės Renatos net neslepia, kad gulėsi po chirurgo skalpeliu. „Reikia būti gražiai, reikia sportuoti, reikia save mylėti, reikia vyrą mylėti. Kai norime, mes viską galime padaryti“, - sakė „Panteros“ narė Renata Kovtun. „Aš negaliu žiūrėti į riebaluotus plaukus, kurie kvepia kotletais, man tai yra baisu. Jeigu aš žinau, kad turiu kažkur išeiti, aš ryte niekada nekepsiu blynų, gal čia yra mano minusas, bet visi tai supranta ir priima“, - R. Kovtun.

„Vyšnioms“ taip pat nepraslydo ir „Panterų“ narė Estelė, kuri anksčiau šoko striptizą. „Striptizo šokėja. Jos prisipūtusios su krūtinėmis didelėmis, šitoje vietoje tikrai mus aplenks, mes neturime čia ką parodyti“.

Į metamus kaltinimus „Vyšnios“ LNK laidoje atsakys, kad tokia patirtis – pliusas. „Taip, aš buvusi striptizo šokėja, bet tai man dabar labai į naudą, aš galiu pamokyti kitas merginas seksualiai judėti“, - aiškins Estelė.

Kiniškai paruošta vištiena sočiai vakarienei. Ir vyšnaitės, vyšnaitės, vyšnaitės!

Sudėtinės dalys:

Vištiena, 500 g

Žirniai, 150 g

Morkos, 150 g

Raudonoji paprika, 1 vnt.

Svogūnas, 1 vnt.

Miltai, 4 v. šaukštai

Krakmolas, 2 a. šaukšteliai

Sojos padažas, 5 v. šaukštai

Česnakas, 2 skiltelės

Čili pipiras, 1/3 vnt.

Citrinos sultys, 1 v. šaukštas

Druska, pagal skonį

Medus, 1 v. šaukštas

Vištienos sultinys, 1/2 stiklinė

Vyšnios, 1/2 stiklinė

Ryžiai, 300 g

Imbieras, pagal skonį

Malti pipirai, pagal skonį

Gaminimas:

Keletą valandų prieš ruošiant patiekalą, supjaustome vištienos krūtinėlę nedideliais gabalėliais ir užpilame marinatu (šaukštas sojos padažo, žiupsnelis druskos, maltų pipirų, smulkinta česnako skiltelė, šlakelis citrinos sulčių), išmaišome ir padedame į šaldytuvą;

Polietileniniame maišelyje išmaišome miltus (5 šaukštus) ir krakmolą (1 a. šaukštelis). Į maišelį dedame vištieną, užsukame ir gerai pakratome, kad vištienos gabalėliai apliptų. Gerai įkaitiname keptuvę, dedame vištienos gabalėlius, pavatome, kad visos pusės apkeptų. Apkeptus gabalėlius dedame į kepimo indą ir pašauname į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę, kad ten būtų šiltai ir tuo pat metu dar pakeptų;

Nuplauname ir užkaičiame virti plikytus ryžius;

Keptuvėje apkepame smulkintą svogūną, papriką, čili papriką (kas nemėgsta aštriai, 1/3 pipiro be sėklyčių), skiltelę česnako, šiek tiek gerai susmulkinto imbiero šaknies (1 cm), tuomet suberiame morkas ir žalius žirnelius, 5 min. patroškiname. Stiklinėje išmaišome 4 šaukštus sojos padažo, šaukštą citrinos sulčių, žiupsnelį druskos, šaukštą medaus, pusę stiklinės vištienos sultinio. Supilame į keptuvę kartu su vyšnaitėmis be kauliukų. Maišome beveik iki užvirs, tuomet supilame šaukštelį krakmolo ištirpinto vandenyje (1/4 stiklinės).

Patiekiame kinišką vištieną sumaišę vištienos gabalėlius su daržovėmis arba atskirai.

Gero apetito!

Jei kas skundžiasi, kad štai lietuviai niekada netaps vyno kraštu, nes šalyje netinkamas klimatas augti Prancūziją garsinančioms cabernet sauvignon ar chardonnay vynuogių veislėms, jie tai daro be reikalo. Tiesa, mūsų šalyje vynuogėms augti iš tiesų nelengva, tačiau, kaip teigia sodininkai, tradicinės lietuviškos vasaros puikiai tinka kitoms uogoms bei vaisiams, o tuo puikiai naudojasi ir lietuvių vyndariai. Tad kokios šių metų lietuviško derliaus tendencijos ir kokią įtaką tai daro mūsų šalies vyno gamintojams?

Lietuvos vyndariams jau darbymetis

Prancūzai, italai, vokiečiai ar portugalai vynui auginamų vynuogių derlių nuima spalį, tam tikrais atvejais - rugsėjo pabaigoje. Tačiau kol taip vadinamo senojo pasaulio vyndariai tik prognozuoja, koks bus derlius bei kokiomis savybėmis pasižymės 2015-ųjų vynas, lietuviai, tiesiogine šio žodžio prasme, jau raško šios vasaros vaisius.

Kaip teigia kartu su vyru Česlovu vyndaryste besiverčianti Tatjana Ramoškienė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtame pirmame lietuviškame vyno ūkyje, Šilutės rajone, šiuo metu jau verda darbas: „Skiname juoduosius bei raudonuosius serbentus, taip pat vyšnias. Skirtingų uogų kasmet užauginame ir nuskiname nevienodus kiekius, pavyzdžiui, serbentų – apie pusę tonos, o dabar nokstančių aviečių – nuo vienos iki trijų tonų per metus, mat šių uogų vyno pagaminame daugiausiai. Savo eilės dar laukia svarainių laukas.“

Tuo tarpu Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ vadovaujantis Darius Kviklys sakė, kad nors didžioji dalis uogų (braškių, serbentų, vyšnių) jau nuskintos, prieš akis laukia aviečių, o vėliau ir obuolių derlius.

Nors tikslių skaičių, iliustruojančių, kiek Lietuvos ūkiuose išauginamų uogų yra panaudojama vyno gamybai, nėra, D. Kviklio nuomone, obuolių ir juodųjų serbentų versliniai sodai vyndariams parduoda daugiausiai.

„Obuolių versliniuose soduose visoje Lietuvoje kiekvienais metais nuskinama apie 40-50 tūkst. tonų. Iš jų apie 25 proc. skiriama perdirbimui –  tai yra koncentruotų sulčių bei vyno gamybai. Taip pat populiarūs juodieji serbentai. Ko gero, didžiausias šių uogų supirkėjas, panaudojantis jas vyno gamybai, yra „Anykščių vynas“, - pasakojo D. Kviklys.

Derlius geresnis nei pernai

Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovo, lyginant su pernykščiais metas, šių metų uogų derlius didesnis. Tai matyti iš jau nuskintų serbentų kiekio ir dar tik nokstančių aviečių bei obuolių. „Pavasarį nebuvo šalnų – tai viena iš priežasčių, kodėl uogos ir vaisiai mezgėsi sėkmingai“, - paaiškino ekspertas.

Geru derliumi savo ūkyje džiaugiasi ir T. Ramoškienė. Jos teigimu, uogos šiais metais ir drėgmės, ir šilumos gavo pakankamai. „Uogoms kitaip nei žmonėms: kol mes skundžiamės pernelyg mažai saulės bei šilumos dovanojančiais orais, joms tradicinė lietuviška vasara patinka. Svarbiausia, kad neužpuolė nei pernelyg didelės liūtys, nei sausra“, - paaiškino uogas daugiausiai vynui auginanti moteris.

T. Ramoškienė dėl palankaus oro prognozuoja ir ankstyvesnį bei gausesnį nei pernai jau pradėjusių derėti vėlyvųjų aviečių derlių. Obuolių derlius, jos teigimu, taip pat turėtų būti neprastas. „Vaisiai žydėjo ir mezgėsi kai buvo pakankamai drėgmės. Vienareikšmiškai, augalams ši vasara labai patiko“, - įsitikinusi pašnekovė.

Būna ir nesėkmių

D. Kviklio teigimu, nepaisant to, kad uogų bei vaisių augintojams taip pat kartais pasitaiko prastesni metai, uogos panaudojamos vyno gamybai paprastai puikiai auga įvairiuose šalies kraštuose.

„Negalėtumėme griežtai teigti, kur kokios uogos šalyje auga geriau. Čia panašumo į vyno šalis, kurios paprastai suskirstytos į regionus, pasižyminčius tam tikromis ten geriausiai augančiomis vynuogių veislėmis, nelabai yra. Lietuvoje klimatas panašus visur, o kad uogos augtų geriau, ūkininkui užtenka pasirūpinti specialia dirva (vienai uogų rūšiai reikalinga rūgštesnė, kitai – labiau šarminė ir pan.)“, - pasakojo asociacijos vadovas.

Vis tik kasmet užklumpanti nežinomybė, koks bus naujas auginamų uogų derlius, vienija tiek dažniau iš serbentų, vyšnių, aronijų ar aviečių vyną gaminančius lietuvius, tiek ir tradicinį vynuogių vyną spaudžiančius pasaulio vyndarius.

„Būna įvairų metų. Pasitaikius sausroms, daug uogų gali sudžiūti. O esant pernelyg drėgniems orams, kaip buvo prieš keletą vasarų, žūti gali ištisi uogų laukai, – pasakojo T. Ramoškienė. – Buvo toks atvejis, kai ūkyje pasodinome 200 vyšnių medelių, planavome turėti vyšnių sodą ir daryti vyšnių vyną. Tačiau pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai lietingi. Laukai patvino ir visos vyšnios žuvo. Tą vasarą turėjome ne tik finansinių nuostolių, žlugo ir planai realizuoti naujo produkto idėją.“

Paklausta, kokios uogos, net ir esant geroms oro sąlygoms, yra lepiausios, kartu su vyru vyno ūkį valdanti moteris įvardijo avietes: „Šios uogos kone jautriausios sausroms bei drėgmei. Jos sausrų metu sunkiai mezgasi, o esant didesnei drėgmei linkusios greitai supūti. Kita vertus, aviečių vynas iš mūsų gaminamų yra pats populiariausias, tad turime dėl ko stengtis.“