– Ar padangų keitimo intensyvumas, lyginant su rudeniniu keitimu, pavasarį keičiasi?

– Be abejo keičiasi. Gal 20 proc. žmonių mažiau keičiasi vasarą.

– Galbūt todėl, kad daugelis važinėja su žieminėmis arba universaliomis padangomis?

– Taip, be abejo. Galbūt vasarą ne taip sureikšmina tą keitimą, tiesiog važiuoja ir gerai.

– Dėl to mes ir matavome padangų protektorių, kad būtų aišku, jog negali būti liaudyje vadinamos plikos padangos net ir vasarą?

– Taip, plikos labai pavojinga yra. Prie didesnio greičio mašina gali tiesiog slysti dar baisiau nei ant ledo. Jeigu daug vandens, mašina gali tapt nevaldoma. Tai vadinamas akvaplaningas, tiesiog mašiną pakels.

– Visi vairuotojai galvoja, kad svarbu pasirūpinti geromis padangomis prieš žiemą, o vasarą tai kaip bus taip bus…

– Tikrai ne. Jeigu dar paimsim galingesnę mašiną, kur „traukia“ geriau, tai problemų galima prisišaukti kaip su žieminėmis prastomis.

– O šiaip kiek sezonų padangos tarnauja? Kada jau susirūpinti ir matuoti jų protektorių, kada susirūpinti jų būkle?

– Viskas priklauso nuo to, kiek kilometrų pravažiuota. Aišku, vasarinėm žmonės automatiškai nuvažiuoja daugiau kilometrų. Tiesiog reikėtų pačiam žmogui žiūrėt, maždaug du-trys sezonai. O pagal metų amžių, gal vieni žmonės mažiau važinėja, kiti daugiau, tai po šešių metų jau reikėtų susirūpint. Nes tai jau tas terminas, kai apie naujas padangas reikėtų pagalvot. Nors jos dar ir turi protektoriaus, bet jau guma senstelėjusi, jau ne tas sukibimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar kol kas yra laiko iki balandžio 10 d., iki kurios būtina pakeisti dygliuotas padangas, o su paprastomis galima važiuoti. Kaip galvojat, skubėti, neskubėti?

– Mano, kaip specialisto, nuomone, vasarinės yra vasarinės padangos, žieminės yra žieminės.

– Kaip yra su padėvėtomis padangomis? Aš nusiperku naujas, kur man dėti senas? Ir kodėl, jūsų nuomone, vis dar pamiškėse, lauke randama išmėtyta senų padangų?

– Dėl tų senų padangų tai, aišku, jei žmogus atvažiuoja į servisą montuotis, jis gali čia palikt. O dėl pamiškių… Aš nemanau, kad ratų montavimo įstaigos vežtų į pamiškes. Čia dažniau veža tiesiog žmonės, paprasti žmonės, kurie neturi informacijos, kur jas dėti ir išveža į mišką ar kur papuola. Ir dar pastebėjom tokį dalyką, jeigu netyčia atsiras prie šiukšlyno viena ar dvi padangos, kitas žmogus pamatęs atveža.

Apie padangų surinkimą ir perdirbimą LNK žurnalistė kalbėjosi su „Melga“ padalinio vadovu Andžej Ostrovski.

– Kiek tokių padangų išmetimui arba perdirbimui surenkate per parą, per savaitę, per mėnesį?

– Tai, ką matote čia, yra surinkta per dieną, nes vakar kaip tik yra atiduota utilizavimui, išvažiavo visas krovinys. Tai per dieną mes surenkame maždaug apie 60 padangų.

– Ką turėtų žinoti automobilio savininkas? Kaip jis gali nemokamai tas padangas priduoti, kiek, kur?

– Iš tikrųjų nemokamai gali priduoti tiek padangų, kiek perka prekybvietėje – ar tai būtų internetinė, ar fizinė parduotuvė. Tuo tarpu jeigu jis keičiasi padangas autoservise ir jo padangos jau yra nebe naudotinos, servisas privalo jas priimti utilizacijai.

– Esame padangų keitimo salėje ir vaizdas kiek ramesnis negu žiemą.

– Taisyklės leidžia naudoti vasarines padangas nuo balandžio 1 d., bet iš tikrųjų jūs teisi. Pavasarinis sezonas yra kiek ramesnis. Žmonės turi šiek tiek daugiau laiko pasikeisti. Apribojimas iš tikrųjų yra dygliuotų padangų naudotojams, tai iki balandžio 10 d. privalu jas nusimontuoti. Su žieminėmis padangomis dar kurį laiką, kol vėsesni orai, tikrai dar galima pavažiuoti.

– Ir ką jūs pasakytumėt tiems vairuotojams, kurie sako, ai, važinėjau žiemą, važinėsiu su tomis pačiomis ir vasarą?

– Na, tai nėra tvarus sprendimas ir pačios padangos dilimo atžvilgiu. Kitas dalykas yra saugumas. Žieminė padanga yra pritaikyta dirbti prie žemesnių temperatūrų. Vasarą mes turim ir gerokai karštesnį asfaltą, ir daugiau vandens keliuose, dėl to žieminė padanga praranda savo savybes ir yra netinkama vasaros sąlygomis. Stabdymo kelias yra ilgesnis, dėvisi greičiau, galimai triukšmo šiek tiek daugiau, galimai kuro gali naudoti daugiau.

Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

Kaip nurodo Lietuvos kelių policijos tarnyba, nuo lapkričio 10 d. taip pat galima važiuoti demisezoninėmis arba dygliuotomis padangomis. Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu – baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.

Anot policijos, automobilių padangoms mažiausias keliamas reikalavimas – kad žiemą jų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm.

„Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko jau yra (ar buvo) naudojamos padangos, ir nepamiršti, kad protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją jų būklę – guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes“, – tvirtina policija.

Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse (KET), išimtis draudime nuo lapkričio 10 d. eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis taikoma mopedams, motociklas, triračiams, visų rūšių keturračiams.

KET numatyta, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už transporto priemonės, kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą vairuotojui gali grėsti bauda – nuo 50 iki 100 eurų.

Reidas vyko Naikupės gatvėje ir Baltijos prospekte, iš viso buvo patikrinta 800 automobilių. Užfiksuoti septyni pažeidėjai, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Pasak Kelių policijos skyriaus pareigūno Aivaro Žalkausko, kai kurie vairuotojai vis dar važinėja automobiliais vasarinėmis padangomis.

"Buvo užfiksuoti septyni pažeidėjai. Penki važiavo vasarinėmis padangomis, nors turi būti žieminės. Vieno automobilio protektoriaus gylis neatitiko techninių reikalavimų, viena moteris vaikus vežė ne kėdutėje. Visiems buvo surašyti protokolai", – sakė A.Žalkauskas.

Dar nepasikeitusius vasarinių padangų į žiemines pareigūnai ragina tai padaryti kuo skubiau. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jas pasikeisti buvo privaloma iki lapkričio 10 d.

Specialistų teigimu, vasarinės padangos savo darbines savybes praranda orams atvėsus. Jei šlapia – prastėja sukibimas su kelio danga, o stabdymo kelias gerokai pailgėja, tai gali tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į padangų protektoriaus gylį. Pasak pareigūnų, jei jis yra mažesnis nei 3 mm, vairuotojui gresia tokia pat atsakomybė, kaip ir važiuojant netinkamomis padangomis.

Reido metu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 415 straipsnį – vairuotojams gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų ir yra anuliuojamas automobilių techninės apžiūros galiojimas.

Tiems, kurie vaikus veža ne specialiose kėdutėse, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų (pagal ANK 432 str.). Prasižengus pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Rizikuoti neverta

Nepaisant į Lietuvą neskubančių šalnų, specialistai įsitikinę, kad laikytis Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytų terminų yra būtina. Nors pirmuoju sniegu kol kas dar nekvepia, leduko galime sulaukti po bet kurios šaltesnės nakties.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja ne tik patekti į avariją, bet ir gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo. Be to, nutikus eismo įvykiui gali būti neišmokėta kompensacija.

„Draudimo taisyklėse nurodoma, kokiais atvejais eismo įvykio dalyvis nepretenduoja į žalos atlyginimą. Vienas tokių – jei automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Būtent padangų netinkamumas eismui yra įvardijamas kaip techninių reikalavimų neatitikimas. Įvykus avarijai atliekama ekspertizė, kurios metu paaiškėja, ar netinkama transporto priemonės techninė būklė galėjo lemti eismo įvykį“, – pažymi BTA draudikai.

Specifika: šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės, geriau laikosi ant ledo, bet ant sausos kelio dangos jų savybės kiek prastesnės. / E. Ovčarenkos nuotr.

„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis pabrėžė, kad žieminės padangos geriau saugo nuo avarijų ne tik žiemą, bet ir žvarbų rudenį. Jo žodžiais, mūsų geografinė padėtis lemia įvairius meteorologinius veiksnius, kuriems reikia tinkamai pasiruošti iš anksto.

Tinka ir rudeniui

Mokslininko teigimu, kad vasarinės padangos efektyvumas reikšmingai sumažėtų, temperatūrai pakanka ne nusiristi žemiau nulio, o nusileisti iki 5–7 °C šilumos.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo.

„Rudenį daugėja drėgmės ant kelio dangos, žemėja temperatūra ir vasarinės padangos tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Žieminės padangos mišinys yra atsparesnis žemesnei temperatūrai, padanga turi grubesnį raštą. Gilesnis protektoriaus raštas leidžia geriau sukibti su kelio danga, ant kurios yra kritulių. Tokia padanga padeda geriau išstumti purvą, vandenį ir sniegą. Grubesnis protektorius, kuriuo pasižymi žieminės padangos, gelbėja ir vėlyvojo rudens laikotarpiu, kai yra daug prikritusių šlapių lapų“, – aiškino V.Žuraulis.

Anot BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, vairuotojai, kurie jaučiasi ramūs vien dėl to, kad padangos yra žieminės, smarkiai klysta. Minimalus, 3 mm siekiantis žieminių padangų projektoriaus gylis nesuteikia saugumo garantijos, ypač jei padangos yra senos. Dėl sukietėjusios gumos jos gerokai prasčiau sukimba su kelio danga nei naujos.

Riba: minimalus leistinas protektoriaus gylis – 3 mm yra maždaug triskart mažesnis nei naujų žieminių padangų. / Laimis Steponavičiaus nuotr.

Be to, svarbu padangas tinkamai eksploatuoti ir jomis rūpintis. Pavyzdžiui, esant dideliam temperatūrų skirtumui gali sumažėti padangų slėgis, todėl jį būtina tikrinti dažniau. Ypač senesnių automobilių savininkams ir tiems, kurie turi atskirus ratų komplektus su žieminėmis padangomis, jis pataria, prieš montuojant ratus, patikrinti padangų sandarumą ir slėgį.

Renkasi pagal poreikius

Serviso „Ratai visiems“ specialistas Saulius Vidrevičius pritaria, kad normaliai eksploatuojamos žieminės padangos gali tinkamai tarnauti iki penkių sezonų. Tiesa, yra kelios sąlygos.

„Rinkdamasis padangas vairuotojas turi įsivertinti, kaip jis tą šaltąjį sezoną važinėja. Nuosaikiai, iš anksto planuodamas kelionės trukmę, ar agresyviai greitėdamas, staigiai stabdydamas ir pan. Be vairavimo stiliaus, svarbu atsižvelgti ir į įveikiamus atstumus. Jei kasdien nuvažiuojate šimtus kilometrų arba tai darote netausodami padangų, jas gali tekti keisti vos po poros sezonų“, – teigė S.Vidrevičius.

Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau, vertinant bendrai, vidutiniškai padangų keitimo paslauga pabrango apie 20–25 proc.

Ekspertas taip pat patarė automobilio apavą rinktis ir atsižvelgiant į trasas, kuriomis dažniausiai važiuojate. Vienokios padangos reikalingos, jei automobilis daugiausia rieda miesto gatvėmis ar pagrindiniais užmiesčių keliais, ir visai kitokios, jei gyvenate kur nors kaime ar dažnai keliaujate į gamtoje esančią sodybą.

S.Vidrevičius atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos dažniausiai būna vidutinio minkštumo, europinės arba skirtos šiaurietiškoms oro sąlygoms. Ir nors pasirinkimas itin platus, nėra padangų, idealiai tinkančių visiems orams.

Jam pritarė ir docentas V.Žuraulis.

„Šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės ir jos tinkamos mūsų geografinei zonai. Jų sukibimas ant snieguotos kelio dangos, ledo, esant šlapdribai, yra geresnis. Tačiau važiuojant gera ir sausesne kelio danga jų savybės yra prastesnės“, – lygino mokslininkas.

Kaina – dar ne viskas

Abu pašnekovai skeptiškai vertina universaliąsias padangas. Jos labiau skirtos naudoti šiltesnio klimato šalyse, kur žiemos yra švelnesnės nei Lietuvoje. Jas galima naudoti tada, kai žmogus yra užtikrintas, kad oro sąlygos kelionės metu bus palankios ir nepablogės. Taip pat, kad neteks išsukti iš pagrindinių, gerai pabarstytų ir nuvalytų kelių. Anot jų, jei automobilis žiemą naudojamas kasdien, įsigyti universalias padangas nė neturėtų būti svarstoma.

Kaina: jei automobilio vertė yra didelė, rekomenduojama rinktis premium lygio padangas, kurių gamyboje naudojamos geriausios medžiagos ir pažangiausios technologijos. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Klimatui šylant, mažėja ir dygliuotų padangų poreikis. Juolab kad jų važiavimo komfortas yra mažesnis. Tiesa, jos garantuoja kur kas geresnį sukibimą su apledėjusia kelio danga.

Žiemines padangas galima rinktis ne tik pagal tipą, bet ir pagal gamintoją. Iš pripažintų prekės ženklų Lietuvoje prieinami „Michelin“, Dunlop“, „Continental“, „Goodyear“ ir daugelis kitų pasaulinių lyderių. Tačiau ne visi pirkėjai turi noro ir galimybių investuoti į garsų vardą.

„Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į turimo automobilio vertę. Jei ji nemaža, geriau rinktis iš pripažintų šios srities lyderių. Jų produkcija kainuos nepigiai, bet į kainą bus įskaičiuotos geriausios gamybos medžiagos ir pažangiausios technologijos. Tinkamai parinktos pagal jūsų automobilio modelį ir važiavimo įpročius, tokios padangos jums užtikrins nepriekaištingą važiavimo kokybę ilgus metus“, – aiškino S.Vidrevičius.

Žinovas nenurašo ir ekonominės klasės padangų, kurios yra gerokai pigesnės nei garsiausių prekės ženklų produkcija.

„Kvalifikuoti padangų specialistai, sukaupę daug šios srities žinių ir sulaukiantys pirkėjų atsiliepimų, žino kur kas daugiau už paprastą vairuotoją. Tad geriausia prieš pirkinį pasitarti su patikimais pardavėjais, kurie gali parekomenduoti gana saugias ir nebrangias pasaulinių lyderių alternatyvas“, – patarė S.Vidrevičius.

Paslaugos brangsta

Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius Gediminas Kriaučiūnas teigė, kad šiemet keičiant padangas tenka labiau atverti piniginę. Kainodarą, anot jo, privertė peržiūrėti išaugusios energijos kainos.

Rizika: laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai, nutikus avarijai, gali negauti draudimo kompensacijos. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau vidutiniškai ši paslauga pabrango apie 20–25 proc. Vis dėlto reikia pažymėti, kad servisai yra stabilesni nei elektros kainos, kurios per mėnesį keičiasi ne vieną kartą“, – pažymi pašnekovas.

Pasak S.Vidrevičiaus, servisų paslaugų įkainiams įtakos turi ir vietiniai veiksniai, tokie kaip lietuviškos darbo jėgos brangimas. Tuo tarpu padangų kainos pokyčius lemia globalūs iššūkiai. Dėl karo Ukrainoje kai kurioms tarptautinėms įmonėms teko perkelti padangų komponentų gamybą į saugesnius regionus. Prieš tai dėl keletą metų siautusios pandemijos buvo sutrikusi tiekimo grandinė, dėl to vėlgi augo produkcijos kaina.

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.

Kelių direkcija primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.

Mažesnis maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose – ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemti jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad padangos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm. Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primenama, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Eismo sąlygos žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Draudžia tik dygliuotas

Nuo balandžio 10-osios Lietuvoje draudžiama važiuoti automobiliais su dygliuotomis padangomis. Eksploatuoti paprastas žiemines Kelių eismo taisyklės (KET) nedraudžia.

Kai kurie vairuotojai, užuot pirkę naujas vasarines padangas, ieško dėvėtų ar restauruotų. Mūsų dienraščio kalbinti servisų atstovai tvirtino, kad šiemet brango tiek padangos, tiek keitimo paslaugos. Priklausomai nuo ratlankių dydžio ir serviso lygio, brangimas svyravo nuo 5 iki 15 proc. Keitimo su balansavimu paslauga kainuoja nuo 25 iki 50 eurų.

Įvertinti ilgai sandėliuotų padangų būklę plika akimi sunku– guma gali atrodyti dar visai neblogai, bet jos važiavimo savybės bus labai suprastėjusios.

Vis dėlto dalis vairuotojų nusprendžia apskritai nesivarginti ir nekeisti, o žieminėmis padangomis važiuoti ir vasarą. Tai, anot specialistų, klaida. Jų teigimu, apie žieminių padangų įtaką eismo saugumui žino kiekvienas. Kalbant apie vasarinį automobilių apavą, kyla daug klausimų. Daugeliui nesuprantama, kodėl vasarinius ratus reikėtų rinktis taip pat atidžiai kaip ir žieminius, kodėl populiarus sprendimas – užuot išmetus senas žiemines padangas, jas galutinai sudėvėti per vasarą – yra netinkamas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai menka bėda, nes vasarą kelio sąlygos daug geresnės, o bene vienintelė užduotis, su kuria turi tvarkytis padanga, vandens pašalinimas. Tačiau tam gali paprieštarauti bet kas, kelyje susidūręs su ekstremalia ir nenumatyta situacija.

Skiriasi kietumas ir raštas

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto profesoriaus Vido Žuraulio, net ir geru oru padangoms žiemą tenka nuveikti gerokai daugiau.

„Žieminės padangos pirmiausia yra pritaikytos užtikrinti pakankamą sukibimą esant žemesnei temperatūrai (5 °C ir žemesnei). Dėl specialaus gumos mišinio protektoriaus paviršius, temperatūrai pažemėjus, nepakeičia sukibimo savybių ir šaltyje nekietėja. Tai yra priešinga šiuolaikinėms vasarinio tipo padangoms. Be to, žieminės padangos protektorius turi gerokai daugiau lamelių (įvairaus rašto išpjovimų), kad suteiktų geresnį sukibimą su purvo ir sniego danga“, – dėstė mokslininkas.

Minimumas: net ir 1,6 mm va­sa­ri­nės padan­gos pro­tek­to­riaus gy­lis ga­li bū­ti pakan­ka­mas, jei­gu yra lai­ko­ma­si KET. / Archyvo nuotr.

Jo žodžiais, žieminių padangų protektoriaus gylis paprastai būna šiek tiek gilesnis. Tai daroma tam, kad iš kontakto ploto būtų efektyviau išstumiamas purvas, o padanga labiau kabintųsi į sniegą. Tačiau visos žieminio automobilio apavo savybės tampa netinkamos vasaros sąlygomis, nes minkšta, gilaus protektoriaus ir su daug lamelių padanga tampa nestabili esant aukštesnei nei +15 °C temperatūrai. Nestabilumas pasireiškia didesnėmis padangos kontaktinės dalies deformacijomis, kas pablogina automobilio valdymą ir prognozuojamumą.

Praranda savo savybes

VGTU profesorius su studentais atliko eksperimentą, kurio metu mokslininkai matavo ne tik automobilio stabdymo efektyvumą skirtingais metų laikais, bet ir padangos kontakto temperatūros kitimą.

Išvados parodė, kad vasarą (oro temperatūra +25 °C, kelio dangos temperatūra +30 °C) intensyviai stabdant žieminės padangos kontakto temperatūra šoktelėjo nuo +35 °C iki maždaug +55 °C. Vasarinės padangos temperatūra padidėjo vos 2–3 °C ir stabdymo metu pasiekė tokią temperatūrą, iki kurios buvo įkaitusi žieminė padanga dar prieš stabdymą.

„Stabdymo bandymai buvo atliekami važiuojant nuo 90 km/val. Jeigu su žieminėmis padangomis karštą vasaros dieną būtų intensyviai stabdoma nuo 110 ar 130 km/val., minėtasis kontakto nestabilumas ir dar labiau padidėjusi temperatūra lemtų žymiai blogesnes automobilio stabdymo ir valdymo savybes“, – apibendrindamas eksperimento išvadas aiškino V.Žuraulis.

Mokslininkas pabrėžė, kad minkštesnis žieminių padangų mišinys taip pat lemia gerokai intensyvesnį jų dėvėjimąsi šiltuoju sezonu. Jis taip pat minėjo, kad, važiuojant santykinai nedideliais greičiais ir įprastais stabdymo, manevravimo režimais, kritinio pavojaus gali ir nekilti, tačiau niekada nežinome, kada prireiks stabdyti kiek įmanoma intensyviau arba apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį, – tokiu momentu netinkamos padangos gali tapti esmine nelaimės priežastimi.

Išvaizda – apgaulinga

Žinomas lenktynininkas Dominykas Butvilas neneigė, kad, esant įprastoms vairavimo sąlygoms, užtektų ir labiau nusidėvėjusių padangų, tačiau kasdieniame gyvenime neišvengiamai tenka susidurti ir su sudėtingomis sąlygomis.

Žinovas: lenk­ty­ni­nin­kas D.But­vi­las žie­mi­nes pa­dan­gas ren­ka­si ma­žes­nio grei­čio in­dek­so, nes jos ge­riau su­kim­ba su snie­gu, o va­sa­ri­nes – di­des­nio. / D. But­vi­lo asmeninio ar­chy­vo nuo­tr.

„Net ir minimalus 1,6 mm vasarinių padangų protektorių gylis yra pakankamas, jeigu yra laikomasi KET. Bet, važiuojant ypač blogomis oro sąlygomis, per vandenį, ir 2,5 mm gylio protektorius gali nepadėti“, – perspėjo jis.

Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas pažymėjo, kad, renkantis senesnes padangas, svarbu atsižvelgti ne tik į jų protektoriaus gylį, bet ir amžių, mat net ir nenaudojamos jos keičia savo savybes.

„Yra didelis skirtumas, ar automobilis apautas naujomis padangomis, ar jau gerokai nusidėvėjusiomis. Tie, kas yra pirkę naują automobilį, prisimins kaip sklandžiai jis važiavo pirmais metais, kaip užtikrintai stovėjo ant kelio įvairiais greičiais. Po trejų metų jausmas jau visai nebe toks, bet retas pagalvoja, kad, uždėjus naujas padangas, užtikrintumo jausmas gali sugrįžti“, – įsitikinęs D.Butvilas.

Jo žodžiais, įvertinti ilgai sandėliuotų padangų būklę plika akimi sunku – padanga gali atrodyti dar visai neblogai, bet jos važiavimo savybės bus labai suprastėjusios. Triukšmingumas, elastingumas, sukibimas – visus šiuos dalykus galima pajausti, nes senėjanti guma keičia savo savybes.

Lemia ir važiavimo stilius

V.Žuraulio nuomone, naudota padanga teoriškai neturėtų prarasti savo savybių ir po poros metų naudojimo, bet perkantys tokius ratus rizikuoja, kad susidurs su užslėptais trūkumais.

„Jeigu automobiliu nevažiuoja kaip lenktynių trasoje arba per metus nenuvažiuojama 50–80 tūkst. km, vienus ar dvejus metus naudota padanga turi išlaikyti gamintojo numatytus sukibimo ir patikimumo rodiklius. Tačiau, perkant tokių padangų, visada yra rizika ar nebus užslėptų pažeidimų: ar nėra netinkamai nudilusios, ar nebuvo pažeistos konstrukcijos, ar sandėliuojant nebuvo deformuotos, veikiamos ultravioletinių saulės spindulių, ar nekontaktavo su naftos produktais ir t.t.“, – vardijo pašnekovas.

Kaista: in­ten­sy­viai stab­dant karš­tu oru žie­mi­nių pa­dan­gų kon­tak­to tem­pe­ra­tū­ra šok­te­lė­jo net 20 °C, o va­sa­ri­nių – vos 2–3 laips­niais. D.Butvilas patarė, kad padangas reikia rinktis atsižvelgiant ne tik į savo poreikius, bet ir į vairuojamą automobilį. / Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

„Apie padangas žinau ir domiuosi daug, nes ralyje jos yra mano pagrindinė priemonė, siekiant išlaikyti ryšį su keliu. Rinkdamasis atsižvelgiu į greičio indeksą, karkaso tvirtumą, gamintoją, padangų amžių (gaminimo datą) ir, žinoma, protektorių“, – dėstė lenktynininkas.

Kasdienėse kelionėse galingą, 280 arklio galių „Alfa Romeo Stelvio Veloce Ti“ gainiojantis vyras pritarė, kad paprastam vairuotojui suprasti ant padangų surašytus greičio indeksus nelengva, o didesnis greičio indeksas nerodo, kad tai geresnės padangos.

„Pateiksiu pavyzdį: renkantis žieminius ratus ieškau padangų su mažesniu greičio indeksu. Jis man rodo, kad padangos karkasas yra minkštas, protektorius gilus. Tai užtikrins maksimalų sukibimą ant sniego ir ledo, tačiau greitkelyje nereikėtų viršyti 160 km/val. Tai atitinka mano poreikius. Didelio greičio indekso padanga leidžiama važiuoti 240 km/val., nes ji yra kieta ir tvirta, bet su ja ant sniego būtų slidu – kita vertus, tokio greičio indekso vasarinė padanga yra puikus pasirinkimas, ypač vairuojant galingesnį automobilį“, – aiškino D.Butvilas.

Varžosi dėl skaičių

Pasak lenktynininko, pirmiausia reikia suprasti savo poreikius ir važiavimo stilių. Galingesni automobiliai turi specialiai iš gamyklos pritaikytus padangų modelius tam, kad galėtų saugiai pasiekti maksimalų greitį. Pavyzdžiui, net 510 AG variklį turintis „Alfa Romeo Stelvio Quadrifoglio“ iš gamyklos išrieda jau apautas „Pirelli“ padangomis, skirtomis itin galingiems automobiliams.

Negana to, jos pažymėtos AR raidėmis – tai reiškia, kad padangos sukurtos ne tik siekiant didelio sukibimo su keliu, bet yra specialiai pritaikytos italų gamintojo automobiliams. Vairuojantiems tokį galiūną, su kuriuo nesunku pasiekti virš 200 km/val. greitį, D.Butvilas siūlo likti prie gamintojo rekomenduojamų modelių.

„Ekonominiam automobiliui aš visada rinkčiausi tylesnes, komfortiškesnes padangas, nes maksimalus greitis ir sukibimas čia nėra prioritetas“, – savo patirtimi pasidalijo sportininkas.

Jam pritarė V.Žuraulis ir pridūrė, kad šiuolaikinės padangos, nesvarbu, kurio segmento, yra gana saugios ir užtikrina gerą automobilio valdymą.

„Galima pasakyti, kad premium segmento gamintojai varžosi dėl keliolikos stabdymo kelio centimetrų ar kitų parametrų, tačiau visi kiti rinkos žaidėjai taip pat nepalikti toli už nugaros“, - įsitikinęs mokslininkas.

Specialistų teigimu, vasarinės padangos savo darbines savybes praranda orams atvėsus žemiau nei 7 laipsniai. Jei yra šlapia – prastėja sukibimas su kelio danga, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja, o tai gali tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi.

Klaipėdos apskrities Kelių policijos pareigūnai akcentuoja, kad būtina atkreipti dėmesį ir į padangų protektoriaus gylį – rekomenduojama, kad jis būtų ne mažesnis nei 6 mm. Svarbu reguliariai patikrinti ir slėgį padangose – atšalus jis gali sumažėti. Svarbu pasirūpinti, kad veiktų ir būtų tinkamai sureguliuoti visi automobilio žibintai, kad valytuvai gerai valytų vandenį ir tykštantį purvą, kad netrūktų langų skysčio ir kt.

Policijos pareigūnai primena, kad šaltuoju metų laiku, kai matomumą dažnai sunkina tamsa ir prasti orai, važiuoti reikėtų lėčiau, laikytis didesnio atstumo, nes kiekviena mažiausia klaida gali tapti itin skaudžios nelaimės priežastimi.

Klaipėdos apskrityje nuo 2021 m. pradžios jau įvyko 337 įskaitiniai eismo įvykiai, pernai per tą patį laikotarpį buvo fiksuoti 369 tokie eismo įvykiai. Per juos šiemet žuvo 12, pernai – 19 žmonių. Sužeista šiemet – 418, pernai – 405 eismo dalyviai. Vien Klaipėdos mieste per 2021 m. užregistruoti 156 įskaitiniai eismo įvykiai, pernai per tą patį laikotarpį – 154. Juose žuvo trys, sužeisti 169 žmonės. O pernai per tą patį laikotarpį žuvo 6, sužeisas 161 eismo dalyvis.

Šio mėnesio antroje pusėje Klaipėdos apskrities pareigūnai jau rengs policines priemones, per kurias tikrins ar vairuotojai tinkamai pasirengę žiemos sezonui. Už važinėjimą reikalavimų neatitinkančiomis padangomis gresia bauda nuo 30 iki 40 eurų bei anuliuojamas automobilio techninės apžiūros galiojimas.

Taupyti padangų, anot specialistų, nereikėtų, mat padangos automobiliui ne dėl grožio, o dėl saugumo. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai primygtinai reikalauja užmontuoti jau nusidėvėjusias padangas ir specialistų neklauso.

„Jie dažniausiai grįžta su pirmu sniegu, kai jau patys pastebi, kad tai, kas jiems buvo pasakyta, atitinka realybę. Deja, jie sumoka du kartus“, – sakė vieno autoserviso atstovas Andžej Machnevič.

Kito serviso atstovas Tadas Kuliešius teigė, kad jų klientai kasmet darosi vis pavyzdingesni ir atsakingesni: „Kuo toliau, tuo labiau rūpinasi, nes mes kaip šalis turtingėjame ir žmonės rūpinasi padangomis gerokai daugiau nei anksčiau, nes saugumas yra svarbiausia“.

„Padanga gali kainuoti nuo 30 eurų iki kelių šimtų eurų. Vidutinė padangos kaina yra apie 60–70 eurų“, – aiškino T. Kuliešius.

Verta nepamiršti, kad iki draudimo važinėti vasarinėmis padangomis liko nebe daug laiko. Padangas į žiemines privalu pasikeisti iki lapkričio 10 d. Autoservisai jau pluša visu pajėgumu.

„Žmonės padangomis dažniausiai pradeda rūpintis tada, kada jau reikia automobilio stiklą valyti nuo ledo“, – komentavo A. Machnevič.

„Mes esame visada pasiruošę šitam laikotarpiui, vis tiek yra taip, kad susirūpina tik prieš pat“, – kalbėjo T. Kuliešius.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Vieni autoservisai priima tik iš anksto užsiregistravus, kitiems tenka stoti į gyvą eilę. Kai kur laisvų registracijos vietų gali tekti laukti ir savaitę.

„Aptarnautume gerokai daugiau, jeigu turėtume daugiau servisų“, – tikino T. Kuliešius.

Pastaraisiais metais mūsų šalyje žiemos nesuprasi – arba su sniegu, arba su lietumi. Specialistai patarė, kokias padangas rinktis lietuviškai žiemai.

Žmonės padangomis dažniausiai pradeda rūpintis tada, kada jau reikia automobilio stiklą valyti nuo ledo.

„Jeigu jūs važiuojate užmiesčio apledėjusiais keliais, netgi Vilniuje, jeigu kertate daug viadukų, tai siūlyčiau dėti kažką minkšto mišinio“, – šnekėjo A. Machnevič.

Anot specialistų, minkšto mišinio padangos suteikia daugiau stabilumo ir tvirtumo sėdint prie vairo, o štai dygliuotos padangos, panašu, išeina iš mados.

„Pastebimas šioks toks klimato pasikeitimas, jos tampa nebe tokios reikalingos. Aišku, praeita žiema parodė, kad tų žiemų dar bus, bet pas mus žmonės vis tiek labiau linkę pirkti minkšto mišinio padangas“, – tvirtino T. Kuliešius.

Padangos protektoriaus raštas irgi svarbus. Ne visada gražiausias yra geriausias.

„Populiariausi raštai yra arba eglutė, arba asimetrika. Galingesni automobiliai eina daugiau su asimetrinėmis, mažesni automobiliai su kryptinėmis“, – sakė A. Machnevič.

Laiku nepasikeitus padangų į žiemines gali tekti ne tik paploninti piniginę, bet ir atsisveikinti su techninės apžiūros talonu.

Kelių eismo taisyklėse nustatyta, jog nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis. Šiandien Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnai, uostamiestyje, Šilutės plente vykdė policinę priemonę, kurios metu tikrino ar vairuotojai jau pasikeitę padangas į priklausančias pagal sezoną.

Priemonės metu nustatyti du pažeidimai, kai automobilių padangų protektoriaus rašto gylis neatitiko reikalavimų – vairuotojams panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir skirta 15 eurų bauda.