Policijos duomenimis, stovyklavietėje savanoriu apsaugininku dirbęs vyras, gimęs 1975 m., įtariamas seksualiniu priekabiavimu prie trijų, maždaug 10–13 metų mergaičių.

Anot liudininkų, dvi jų į Karklę atvyko iš Vilniaus.

Klaipėdos policijos budėtojų teigimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tvirkinimu kaltinamas vyras uždarytas į areštinę.

Pranešimas apie incidentą gautas 19.47 val. Į įvykio vietą iškviesta ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Viešosios moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“ direktorius Bronius Kalvaitis pats informavo atsakingas tarnybas trumpuoju pagalbos telefonu 112.

Esą savo dukrą į stovyklą atvežęs tėvas pasišovė budėti naktį ir net atlikti apsaugininko vaidmenį.

Kiek žinau, jis yra baigęs teisę, dirba lyg ir advokatu. Kilęs iš Gargždų. Labai norėjo tapti savanoriu apsaugininku, bet pas mus taip ir nebuvo priimtas.

„Jis atvežė į stovyklą savo kokių dešimties metų dukrą, paliko dešimtajame būryje ir atėjo pas mane. Šis vyras prieš daugelį metų yra dirbęs vadovu „Žilvityje“. Paklausė, ar negalėtų pasilikti stovykloje vienai nakčiai, pernakvoti ir pasižiūrėti, ar jo mergaitė prigis būryje, ar neverks. Stovyklos darbuotojai pasiūlė laisvą vietą ir jis permiegojo. Kitą dieną jis pats pasisiūlė auklėtojai ir vadovei jūroje maudyti vaikus, tuo pačiu stebėti ir savo mergaitę“, – pasakojo B. Kalvaitis.

Vakarop vyras įėjo mergaičių kambarį ir su jomis susidraugavo, apsikabino, ėmė glostyti. Tuo metu jo paties dukra buvo kitame kambaryje. Mažametės apie keistą vyro elgesį pasipasakojo tėvams, stovyklos direktoriui.

„Neturėjau kitos išeities, kaip iškviesti policiją. Neaiškiu tikslu tėvelis pradėjo globoti mergaites. Atvykusi policija su juo dirbo apie dvi valandas. Pats neturėjau teisės jo tardyti. Kiek žinau, jis yra baigęs teisę, dirba lyg ir advokatu. Kilęs iš Gargždų. Labai norėjo tapti savanoriu apsaugininku, bet pas mus taip ir nebuvo priimtas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo žodžiais, niekas nė neįtarė, kad puikus ir savo vaiką mylintis tėvas galėtų priekabiauti prie kitų mergaičių.

Poilsiavietėje stovyklauja vaikai iš viso Lietuvos. Apie incidentą buvo informuoti jų tėvai. Tai pirmas toks atvejis „Žilvityje“.

„Dirbu 38 metus ir, jei atvirai, nė nebūčiau pagalvojęs, kad jis galėtų priekabiauti prie vaikų. Inteligentiškas, labai mylintis vaikus, kiek atsimenu iš ankstesnio jo darbo, mėgo fotografuoti“, – sakė B. Kalvaitis.

Šiuo metu įtariamojo dukrą globoja stovyklos vadovai.

Šventės tikslas – ugdyti vaikų ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenių pilietiškumą, kūrybiškumą, kryptingą laisvalaikio praleidimą, asmenybės tobulėjimą.

Į šventę, kuri vyko Karmėlavos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ atvyko iš dvidešimties Kauno rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinių ir pedagogų. Šventėje aktvyviai dalyvavo ir džiaugėsi pačių mažiausių pasirodymais, Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atstovė, Kauno rajono savivaldybės atstovai ir Karmėlavos seniūnijos socialiai parneriai.

Šventės dalyviai, organizatoriai ir svečiai pasipuošę trispalvės spalvos drabužiais, atributika, rinkosi į Karmėlavos Šv. Onos koplyčią tam, kad prisimintume ir pasidžiaugtume Lietuvos šimtmečiu ir pradėtume šventę „Nors esi maža, bet esi didi“. Visus svečius pasitiko ir pasveikino vadovė Irma Černajūtė. Taip pat koplyčioje dalyvius pasveikino ir palaimino klebonas Virginijus Veprauskas ir šventės vedančiosios: Jolanta Varanavičienė, Jūratė Degutienė, Elena Zavodskienė, kurios pradėjo šventę apie mažą mergaitę, kurios vardas buvo Lietuva. Pedagogių sukurtos pasakos vedini keliavome laiku per spalvas, gamtą, darbus, meilę Lietuvai.

Skambant koplyčios varpui ir aidint būgnams ir varpeliams iškilminga eisena pajudėjo į Karmėlavos lopšelį-darželį „Žilvitis“. Eisenos metu šventės dalyvius sveikino miestelio gyventojai, B. Buračo gimnazijos priešmokyklinukai ir jų pedagogės, Karmėlavos seniūnijos seniūnė su darbuotojais, Policijos nuovados pareigūnai. Atvykusius svečius ir dalyvius pasitiko Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ ugdytiniai ir bendruomenė, svečiai ir dalyviai buvo pakviesti įsmeigti vėliavėles į žemę ir taip sukurti Lietuvos kontūrinį žemėlapį tiesiog ant žolės.

Šią gražią ir kiekvieno Lietuvio širdžiai miela proga, visus svečius ir dalyvius pasveikino Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ pavaduotoja ugdymui, laikinai vykdanti direktoriaus pareigas Irma Černajūtė ir skyrė nuoširdžius sveikinimus Lietuvos atkurimo dienos 100-ečio proga. Linkėjo, kad kiekvieno mūsų širdyse stiprintume meilę savo gimtojo krašto gerovei ne skambiais žodžiais, bet prasmingais ir kilniais darbais. Vadovė kalbėjo apie pagarbą pedagogui, kuris vaiko širdyje puoselėja ir skatina patriotiškumą, pilietiškumą, kartu su vaikais kurdami šviesesnį rytojų.

Skambant linksmoms spalvotoms dainelėms, šventės dalyviai šoko ir dainavo, o savo svajones Lietuvai paleido į žydrą padangę 100 trispalvių balionų, įstaigą apjuosė tautine, trispalve juosta, ir rytmečio staigmena per pastato sieną nusidriekė trispalvių drugelių šleifas. Antroje šventės dalyje vaikai buvo pakviesti į menų dirbtuvėles, kur kiekvienas galėjo nupiešti piešinį Lietuvai. Šventės pabaigoje dalyvių laukė siurprizas – „Ledų lietus“ ir kiti svečių dovanoti gardumynai.

Renginį organizavo: Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ pavaduotoja ugdymui, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Irma Černajūtė; Kauno rajono švietimo centro metodininkė Rasa Sasnauskienė; Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo mokytojų metodinės grupės pirmininkė, auklėtoja ekspertė Jolanta Varanavičienė; Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo meno mokytojų metodinės grupės pirmininkė Rasa Rasimavičienė; Kauno rajono Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtoja metodininkė Jūratė Degutienė; Kauno rajono Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtoja metodininkė ElenaZavodskienė.

Kultūrų įvairovė

Kauno sanatorinis lopšelis-darželis "Pušynėlis" kartu su Karmėlavos lopšeliu-darželiu "Žilvitis" įgyvendina tarptautinį kultūrinių mainų projektą "Vaikų misija: Europa be sienų". Tai pirmasis projektas Lietuvoje, kai pagal "Erasmus" programą į įvairias kultūrines patirtis įtraukiami darželinukai. Iki tol Europos šalių kultūrinių mainų programos buvo prieinamos tik mokykloms ir universitetams, o kauniečiai nusprendė pabandyti kultūrinius ledus pralaužti dar kol vaikai lanko darželį.

"Galbūt anksčiau tarptautiniuose projektuose dalyvaudavo tik mokyklos, nes darželiuose trūksta anglų kalbos mokančių pedagogų. Todėl mes labai džiaugiamės, kad laimėjome ir galime gauti įvairios patirties iš kitų Europos šalių", – sakė "Pusynėlio" priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Jankauskienė.

Į Kauną atvyko penkiolikos užsienio darželių auklėtojų iš Airijos, Prancūzijos, Portugalijos, Italijos, Graikijos, Turkijos ir tolimos Reuniono salos, esančios Indijos vandenyne.

Kauno darželio auklėtoja pastebėjo, kad šis projektas padeda vaikams nuo mažens pažinti kitos kultūros žmones ir laikyti juos savais draugais.

"Dabartiniais laikais žmonės migruoja, Europoje yra pabėgėlių. Narūralu, kad kyla nerimas, kai tu nežinai, kas atvažiuoja. Mūsų tikslas – kad vaikai susidraugautų su kitų šalių žmonėmis, suartinti jų kultūras, kad vieni kitų nebijotų", – projekto idėją pristatė "Pušynėlio" pedagogė.

Mūsų tikslas – kad vaikai susidraugautų su kitų šalių žmonėmis, suartinti jų kultūras, kad vieni kitų nebijotų.

Projekto dalyviai ne tik mokosi užsienio kalbų, bet ir rengia tradicinio maisto savaites, žaidžia įvairių kultūrų žaidimus.

"Pušynėlio" direktoriaus pavaduotoja ugdymui Erika Liaukonienė pasakojo, kad į svečius atvyko tik kitų šalių darželių auklėtojai, o jų auklėjami vaikai su mažaisiais kauniečiais bendravo per internetą. Darželinukų išvykos į kitas šalis yra sudėtingos, juolab ne visi tėvai išleistų savo vaikus į nepažįstamą šalį, todėl tikimasi, kad atvykę pedagogai perteiks lietuviškas subtilybes savo darželiuose. E.Liaukonienė įsitikinusi, kad tai padės kurti bendras tradicijas.

Kalbų pamoka

Visos projekte dalyvaujančios šalys turėjo atlikti kelias užduotis. Tiek Kauno, tiek Turkijos, Prancūzijos ir kitų partnerių darželiai rengė kalbų dienas. Mažieji europiečiai turėjo išmokti svetimos kalbos ir taip prisiliesti prie kitos kultūros.

"Buvo labai smagu klausyti, kaip vaikai prancūziškai skaičiuoja iki penkių, pasako pagrindinius žodžius, pasisveikina. Žinoma, įdomiai skambėjo ir užsienio darželinukų lietuviškai tariami žodžiai", – pasakojo darželio "Pušynėlis" pedagogė R.Jankauskienė.

Projekto šeimininkams pritarė ir darželio auklėtoja iš Graikijos. Ji tikino, kad vaikai, mokydamiesi lietuvių kalbos, pastebėjo ir panašumų, tai sukėlė daug teigiamų emocijų vaikams.

"Man buvo smagu pamatyti, kaip mokomasi Lietuvos darželiuose, ir tai pritaikyti savo šalyje. Mūsų darželinukai tarė "ačiū", o tai labai panašiai skamba, kai mes nusičiaudime ir pasakome "į sveikatą". Buvo tikrai smagu. Vaikai noriai ieškojo bendrų ryšių, – pasakojo Graikijos interaktyvios europietiškos mokyklos pedagogė Vichi Alderson.

Atliktos užduotys

Be kalbų pamokėlių, užsienio vaikai turėjo paruošti tam tikras užduotis, kurios pirmojo susitikimo metu pristatytos Kauno sanatoriniame darželyje "Pušynėlis". Projekte dalyvaujančių šalių darželinukai turėjo išmokti šokti tradicinius lietuvių liaudies šokius, dainas, pasakas. Kai kurios šalys karpė karpinius ir šventėms puošė langus. Darželių auklėtojai buvo sužavėti ir tikino, kad į lietuviškos kultūros pasaulį vaikai pasinėrė su malonumu.

"Tai labai įdomu, nes visiškai skirtingai, nei mes darome. Vaikai buvo labai susijaudinę, kad gali daryti jiems neįprastus dalykus", – sakė svečias iš Reuniono Liudavikas L.T.Shee.

"Mes atsiųstą užduotį panaudojome kaip įkvėpimą vaikams. Mums teko išmokti šokį "Oira", tad tai integravome į savo kasdienę veiklą. Vaikams šis šokis labai patiko, jie nuolat klausinėjo, ką mokysimės toliau, ką mes atsivešime iš Lietuvos ir pasidalysime su jais", – pridūrė jis.

Kitame projekto etape darželinukai gaus užduotis iš Reuniono salos, tad ir kauniečiai galės tiesiogiai prisiliesti prie kitokios kultūros. Vėliau darželiams kultūrines užduotis atsiųs ir kitos projekto partnerių šalys.

Mažiuosius kauniečius suintrigavo ir svečių atvežtos dovanos – tarp jų ir egzotiškų vaisių pintinė.

"Vaikai pirmą kartą paragavo drakono vaisių, kuriuos atvežė iš Reuniono salos. Juk tokių vaisių jie net nėra matę, todėl liko labai sužavėti", – sakė Kauno sanatorinio lopšelio-darželio "Pušynėlis" direktorė Ilona Ališauskienė.

Mes lankėmės Trakuose, ten buvo užšalęs ežeras. Aš pirmą kartą ėjau ant užšalusio vandens – ledu. Buvo baisu, bet labai smagu.

Klimato permainos

Projekte dalyvaujančiose šalyse šiuo metu šilta. Kai kurie žiemos nebuvo matę, todėl svečiams tai tapo iššūkiu.

"Aš niekada nebuvau Baltijos šalyse ar kur nors šiaurėje. Aš pripratusi prie graikiškos oro temperatūros. Buvau išsigandusi, kad mano drabužiai bus per ploni, nes neturėjau jokio supratimo, kas yra minusinė temperatūra ir koks jausmas, kai būni lauke, – įspūdžiais dalijosi V.Anderson. – Man taip pat buvo įdomu, kaip tokiame ore išbūna darželinukai, nes Graikijoje vaikai nuo žemesnės temperatūros yra šiek tiek apsaugoti, nes skirtingai suprantame galimybę tyrinėti aplinką. Manau, kad mes turėtume savo šalyje taip pat vaikus dažniau leisti į vėsesnį lauką."

"Tai nuostabu. Mes lankėmės Trakuose, ten buvo užšalęs ežeras. Aš pirmą kartą ėjau ant užšalusio vandens – ledu. Buvo baisu, bet labai smagu", – apie potyrius kabėjo darželio auklėtojas iš Reuniono salos.

Visas "Vaikų misija: Europa be sienų" projektas bus įgyvendintas iki 2018 m. Per tą laiką pedagogai aplankys projekte dalyvaujančias šalis, o vaikai susipažins su skirtingomis kultūromis ir įgaus unikalios kultūrinės patirties.

Programa – neįpareigojanti

Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų sąskrydis po pertraukos buvo organizuotas antrus metus. Jis vyko Karklėje esančioje poilsiavietėje "Žilvitis". Penktadienį vakare čia susirinko apie 100 valdininkų. Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 220 darbuotojų.

"Pernai sąskrydyje dalyvavo 80 žmonių. Šiemet tikėjomės, kad jų bus daugiau. Susirinks apie pusę", – tvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Pasak vadovo, kai kurie žmonės norėjo atvykti į kolegų susibūrimą, bet negalėjo. Sąskrydis sutapo su jų asmeninėmis šventėmis.

"Nieko nepadarysi, taip nutinka. Niekada nesuorganizuosi renginio, kad į jį susirinktų visi darbuotojai. Neįmanoma susiderinti", – pasakojo direktorius.

Poilsiavietėje "Žilvitis" valdininkų šventė prasidėjo vakar vakare ir baigsis šiandien iki pietų.

Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų laukė parengta programa. S.Karbauskas pasakojo, kad pasinaudota praėjusių metų sąskrydžio praktika.

"Programa neįpareigojanti. Kas norėjo – dalyvavo žaidimuose, kas norėjo – laiką leido prie jūros ar šiaip bendravo. Šeštadienį visi bus vaišinami kopūstiene", – pasakojo direktorius.

Galės ieškoti ir prabangos

Klaipėdos rajono savivaldybė samdė programos organizatorius. Tai atsiėjo apie tūkstantį eurų.

"Nenorėjome įpareigoti organizuoti renginį vienam skyriui. Norėjome, kad visi būtų svečiai", – tvirtino vadovas.

Dar apie 500 eurų sumokėta poilsiavietei "Žilvitis". Norintieji galės išsipirkti papildomų valandų pramogoms, tačiau jau už savo lėšas. Pasak S.Karbausko, darbuotojai patys turėjo pasirūpinti maistu, gėrimais.

"Iš kai kurių darbuotojų buvome sulaukę atsiliepimų, kad gal reikėtų pirkti ir maistą ar nuomoti prabangesnę sodybą. Klausė, ar to nenusipelnėme. Aš galvoju, kad genialumas yra paprastume. Reikia naudotis tokia vieta, kuri yra savivaldybės teritorijoje. Manau, kad jos pavydėti gali apie 90 proc. šalies savivaldybių. Paprasta, gera, ošia jūra. Juolab dabar – auksinis laikas", – tvirtino vadovas.

S.Karbauskas pasakojo, kad pats poilsiavietėje "Žilvitis" vasarą palydės jau penktus metus. Sąskrydžiui šis savaitgalis pasirinktas, nes stovyklavietėje sumažėjo darbo.

"Turime taikytis. Kam netiks paprasti nameliai, galės paėjėti porą šimtų metrų ir išsinuomoti prabangesnius. Organizaciniam komitetui ši vieta tiko. Yra ir salė, kur galima leisti laiką, jei oras blogesnis", – tvirtino vadovas.

Esmė – ne spindesys

Paklaustas, ar nesibaiminama neigiamos reakcijos, kad darbuotojų pramogoms leidžiami pinigai iš rajono biudžeto, S.Karbauskas atsakė: "Praėjusiais metais jau buvo panašus atvejis. Visuomenės akyse visi valdininkai yra blogiukai, veltėdžiai. Vadinasi, kažko nepadarome. Reikia dirbti taip, kad šis stereotipas būtų paneigtas."

Direktoriaus nuomone, darbuotojai nusipelnė sąskrydžio. Be to, pabendravę neformaliai, užmezgę kitokius ryšius, jie geriau organizuos darbą ir teiks geresnes paslaugas gyventojams.

"Taip atsidėkos už šventę. Tiesa, nenuomojame prabangios sodybos, kur vienam žmogui vieta kainuoja 100 eurų, neperkame maisto iš savivaldybės biudžeto. Juk esmė – ne spindesys. Svarbiausia pabūti kartu. Kad vadovai nesipuikuotų prieš pavaldinius, visi būtų kaip vienas kumštis", – pabrėžė vadovas.

Pasveikinti į sąskrydį susirinkusių Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų vyko ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

S.Karbauskas tvirtino, kad buvo kviesti visos apskrities savivaldybių vadovai.

Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblis "Žilvitis" tarptautiniame festivalyje "Büyükçekmece festivali 2015" pristatė mūsų šalies kultūrinį paveldą. Edgaras Šnipaičio vadovaujamas kolektyvas, šiuo metu turintis apie 65 narius, Turkijoje buvo sutiktas šiltai ir maloniai.

"Priėmė labai teigiamai – sulaukėme daug pritarimo šūksnių", – įspūdžiais dalijosi "Žilvičio" kolektyvo narė Kamilė Antanaitytė. Šokių ansamblis į šiltą priėmimą atsakė pasidalydamas patirtimi – mokė užsieniečius lietuviškų tautinių šokių.

Rugpjūčio 1–9 d. vykusiame konkurse dalyvavo kolektyvai iš daugiau nei 24 pasaulio šalių. Festivalio metu buvo rengiami nedideli koncertai, vakarėliai. Taip pat ansambliai dalyvavo paraduose Büyükçekmece miesto gatvėse. Be reprezentacinės veiklos ir repeticijų festivalio svečiai turėjo galimybę apžiūrėti Stambulą. "Aplankėme Didįjį turgų, Mėlynąją ir Sofijos mečetes", – pasakojo K.Antanaitytė.

Anot šokėjos, kolektyvas svetur keliauja nelabai dažnai, tačiau kultūrinę misiją vykdyti tikrai tenka. Iš Turkijos "Žilvitis" tuščiomis negrįžo – šokių ansamblis buvo apdovanotas už geriausią muziką.

Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblis "Žilvitis" ir Kauno choreografų asociacija "Terpsichorė" kviečia prisiminti iškilųjį choreografą Juozą Lingį. 95-ųjų jo gimimo metinių proga vyks koncertas, kuriame pasirodys daugiau nei 500 įvairaus amžiaus šokėjų.

J.Lingys pelnytai tituluojamas lietuviškojo šokio tėvu. Jis buvo nacionalinių dainų švenčių vyriausiasis baletmeisteris, daugelio kitų masinių švenčių vadovas, penkiose jo parengtose knygose "Sceninis lietuvių liaudies šokis" išspausdinta beveik šimtas šokių su folkloriniais ir istoriniais aprašais.

"Nors praėjo jau 30 metų, kai netekome J.Lingio, domėjimasis jo sukurtais šokiais neatslūgsta", – pastebi VDU šokių ansamblio "Žilvitis" meno vadovas Edgaras Šnipaitis.
Šis koncertas – Kauno choreografų tradicijos sykiu su miesto bendruomene paminėti šokio menui svarbias datas tradicija. Prieš metus kauniečiai kviesti prisiminti pirmojo lietuviško šokio sukakties. Šįkart pasirodymus rengia penkiolika Kauno miesto ir rajono kolektyvų.

"Kiekvienas iš pasirodyti ketinančių kolektyvų yra parengęs J.Lingio šokius, dauguma jų priklauso ir lietuviško šokio Aukso fondui", – teigia E.Šnipaitis.

Gražiausiais J.Lingio lietuvių sceniniais šokiais džiugins ansambliai "Nemunas", "Žilvitis", "Ave Vita", "Sėja", "Rasa", "Malūnėlis", "Pušynėlis", "Džigūnas", "Kaukas", "Šėltinis", "Ainiai", "Ratelinis", "Ratava", "Vėjo malūnėlis", "Verpetukas".

Kas? koncertas "Jievarėlio tiltu atėjai į meną".
Kur? VDU Didžiojoje salėje Kaune (S.Daukanto g. 28 )
Kada? gruodžio 6 d. 14 val.

Šiemet lietuvių liaudies scenos šokiai mini 110-ąjį jubiliejų. 1903 m. spalio 31 d. Peterburgo, tuometės Rusijos imperijos sostinės, lietuvių bendruomenės organizuotame vakare buvo sušoktas „Suktinis“ („Bitute, pilkoji“). Šokį scenai pritaikė ir muziką harmonizavo Mikas Petrauskas.

Sėkmingas valstybinis užsakymas

1905 m. sausio 3 d. lietuviškas šokis „Aguonėlė“ pašokamas ir Lietuvoje, Kretingoje. Po to į sceną pakyla ir kiti šokiai – „Klumpakojis“, „Kepurinė“, „Noriu miego“ ir t.t.

Pirmuosius žingsnius žengęs lietuviškas šokis buvo pasitiktas entuziastingai, vis labiau populiarėjo visoje Lietuvoje. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje 1918 m. buvo kuriama tautiška mokykla, į kurios programą buvo įtraukti ir tautiniai šokiai.

Lietuviškų šokių istorijoje svarbūs buvo ir 1935-ieji. Tų metų pavasarį Lietuvos užsienio ministerija sulaukė kvietimo dalyvauti Londone ruošiamame tarptautiniame festivalyje. Lietuviai buvo kviečiami pasirodyti su savo tautinėmis dainomis ir šokiais.

Ministerijoje dirbusi Magdelena Avietinaitė pavedė sudaryti jaunų žmonių grupę, kuri pašoktų kaimuose šokamus šokius ir vyktų į Londoną.

Šokėjų grupė buvo suburta iš Vytauto Didžiojo universiteto studentų ir Užsienio reikalų ministerijos tarnautojų. Per ekspediciją į Lietuvos kaimą buvo išmokti ir scenai pritaikyti keli šokiai: „Blezdingėlė“, „Kubilas“ ir „Kepurinė“, muziką kuriems harmonizavo kompozitorius Viktoras Kuprevičius.

Pirmoji lietuviško šokio kelionė į užsienį tapo šokio triumfu. Kaip rašė amžininkai, lietuviai šokius atliko didžiuliame stadione, stebint kelioms dešimtims tūkstančių akių, buvo sutikti ovacijomis ir pasigėrėjimo šūksniais. Po tokio netikėto pasisekimo Londone susidomėjimas tais vadinamais kaimiškais šokiais kilo ir Lietuvoje – jų imta ieškoti ir daugiau.

Paskatinti sėkmės, šiuos šokius atlikėjai pristatė ir Kauno kūno kultūros rūmų salėje. Šis pasirodymas davė mintį ruošti masinius tautinių šokių pasirodymus-šventes. Pirmoji tokia šventė įvyko 1937 m. vasarą Kauno P.Vileišio aikštėje: pasirodė 144 šokėjai.

Po to liaudiški šokiai ypač pamėgti, juos imta naudoti šalies renginiuose ir reprezentuojant Lietuvą užsienyje. 1939 m. įsteigta Lietuvių liaudies šokių draugija.

Šokta abipus Atlanto

Sovietų okupacija po pasaulį išblaškė pirmuosius lietuviškų šokių kūrėjus, puoselėtojus, tad lietuviškas šokio kelias, atsidūręs epochų kryžkelėje pasuko skirtingomis kryptimis.

Pabėgę svetur šokio kūrėjai iš pradžių apsistojo Vokietijoje, o vėliau iš jos pasklido po platų pasaulį, pasiekė JAV, Kanadą, Australiją, Pietų Ameriką. Čia imta kurti lietuviškų šokių grupes, kurioms statyti nauji šokiai.

1957 m. vasarą Čikagoje, JAV, įvyko pirmoji išeivijos tautinių šokių šventė. Ši šventė kas ketveri metai organizuojama vis kitoje vietoje, o pernai Bostone įvyko jau 14-oji Lietuvių šokių šventė.

Sovietinėje Lietuvoje likę meno kūrėjai, taip pat ir lietuviško šokio choreografai, turėjo paisyti valdžios keliamų cenzūros ir ideologinių reikalavimų. Buvo reikalaujama suformuoti kolektyvinį, griežtai sisteminį kultūros modelį, sukuriant naujo tipo sovietinio  žmogaus pasaulėžiūrą ir įvaizdį.

Svarbiausias sovietmečio masinės kultūros principas – kolektyviškumas, kuriuo buvo siekiama organizuotos, ideologiškai teisingos ir kontroliuojamos kultūrinės veiklos. Tuo laiku sceninių tautinių šokių kolektyvų veiklą administravo, finansavo ir kontroliavo valdžios įstaigos.

Prasidėjo naujas etapas valstybės remiamam ir išlaikomam masiniam liaudies menui plėtoti ir ugdyti – taigi, ir sceniniams tautiniams šokiams. Staiga išaugo ir šokėjų skaičius: sceninių tautinių šokių kolektyvai buvo steigiami prie aukštųjų mokyklų, didžiųjų įmonių, gamyklų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje būta apie 3 500 įvairaus amžiaus grupių, tautinių šokių kolektyvų, kurie subūrė beveik 60 tūkst. šokėjų.

Išliko stipriausieji

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kilo didžiulė susidomėjimo tautiniu menu banga. Žmonės noriai būrėsi į tautinio meno grupes, dalyvavo tautinėse šventėse.

Kiek šiuo metu Lietuvoje veikia sceninių tautinių šokių kolektyvų, sudėtinga suskaičiuoti. Lietuvos liaudies kūrybos centras nurodo tik aktyviai veikiančius ir įvairiuose respublikiniuose konkursuose, festivaliuose ir dainų šventėse dalyvaujančius kolektyvus.

Sceninių tautinių šokių kolektyvai periodiškai susiburia įvairiose Lietuvos mokyklose ir kultūros centruose. Dalis iš jų, susidūrę su įvairiomis problemomis – finansavimo, didėjančia emigracija, mažėjančio gimstamumo, kitų priežasčių, buvo priversti nutraukti veiklą. Vis dėlto džiugu, kad didžioji dauguma lietuvių sceninio šokio grupių sugebėjo prisitaikyti prie naujo laiko diktuojamų iššūkių, sėkmingai tęsia savo veiklą, nepamiršdami savo kultūrinės, edukacinės ir tautinės tradicijos puoselėtojų misijos.

* Pranešimas skaitytas P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje vykusioje Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Bendruomeninis ir sceninis šokis“

Vilniaus lopšelio – darželio „Žilvitis“ filiale suformuotos dvi grupės iš eilės į darželius laukusių 4 – 5 metų amžiaus vaikų. 47 Viršuliškių mokykloje įsikūrusio filialo darželinukams yra skirtos net 5 patalpos: du erdvūs žaidimo kambariai, du miegamieji ir kavinė – valgyklėlė, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

„Iš daugiau nei 7 tūkst. laukiančių eilėje mažųjų vilniečių, darželiais aprūpinome beveik 6700. Pernai į darželius buvo priimta 4500. Ir toliau ieškosime galimybių steigti naujas vietas“, - sakė Artūras Zuokas.

Naujai įkurtame „Žilvičio“ filiale sudarytos visos sąlygos mažylių kokybiškam ugdymui: suremontuotos patalpos, nupirkti nauji baldai, lovytės, įsigytos ugdymo priemonės, numatytos erdvės vaikams žaisti, mokytis, ilsėtis. Į ugdymo įstaigą yra atskiras įėjimas. Patalpų remontui iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 40 tūkst. litų.
Nepatekusių vilniečių vaikų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas dar yra likę apie 710. Vilniaus miesto savivaldybė ieško būdų kaip sumažinti šį skaičių: remontuojami darželiai, tvarkomos iki šiol nenaudotos ar naudotos ne pagal paskirtį patalpos.

Dabartinėse Šalom Aleichemo gimnazijos patalpose Viršuliškėse nuo 2014 m. bus įkurtas 240 vietų vaikų darželis. Atlikus remonto darbus Mažojo Trinapolio darželyje bus įsteigtos 3 papildomos grupės, t.y. be jau esamų 92 vaikų, darželį lankys dar apie 40 vaikų. Per 1,5 metų bus pastatytas modernus vaikų darželis Santariškėse. Tai bus ketvirtas naujas valstybinis vaikų darželis Vilniuje per šalies Nepriklausomybės laikotarpį. Jame bus 12 grupių, kurias lankyti galės 206 vaikai.

Primename, kad vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vilniaus miesto biudžetui per metus kainuoja 5000 – 6500 litų, tėvai apmoka tik trečdalį visų būtinų išlaidų. Iš viso šiuo metu sostinėje yra 125 darželiai ir 15 darželių-mokyklų, juos lanko per 31 tūkst. vaikų.

Rytoj, 10 val. sostinės meras Artūras Zuokas lankysis darželio „Žilvitis“ filiale, įsikūrusiame Viršuliškių mokyklos (Viršuliškių g.7) patalpose. Miesto vadovas susipažins su naujajame filiale įsteigtų grupių vaikų ugdymo sąlygomis.

Naujos grupės yra suformuotos iš eilės į darželius laukusių 4 – 5 metų amžiaus vaikų. 47 darželinukams „Žilvičio“ filiale yra skirtos net 5 patalpos: du erdvūs žaidimo kambariai, du miegamieji ir kavinė – valgyklėlė. Sudarytos visos sąlygos mažylių kokybiškam ugdymui: suremontuotos patalpos, nupirkti nauji baldai, lovytės, įsigytos ugdymo priemonės, numatytos erdvės vaikams žaisti, mokytis, ilsėtis.

Gelbėtojai pirmadienį mažuosius klaipėdiečius mokė saugaus elgesio paplūdimyje, jūroje.

Paskaitėlė vyko Antrosios Melnragės paplūdimyje. Pas gelbėtojus atvyko apie 60 lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtinių, kuriems yra 5-6 metai.

Mažiesiems klaipėdiečiams buvo pasakojama, kaip elgtis vandenyje, apie gelbėtojų darbą. Darželinukams buvo parodyta ir gelbėtojų technika, darbo priemonės.

„Akcentavome, kad vaikai neitų maudytis be tėvelių. Tokių problemų paplūdimyje būna nuolat. Tėvai sėdi kopose, o mažyliai maudosi vieni. Dažnai vaikai ir pasiklysta paplūdimyje“, – tvirtino Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.

Pasak jo, mokyti saugaus elgesio vandenyje ir pliaže reikia nuo mažens.

Mažyliai ne tik klausinėjo gelbėtojų, kaip elgtis vandenyje, bet ir apie savo, tėvelių nutikimus jūroje.

Norinčių, kad gelbėtojai papasakotų vaikams apie saugų elgesį paplūdimyje ir jūroje, vis daugėja. Kreipiasi ne tik stovyklaviečių organizatoriai, lopšeliai-darželiai, bet ir mokyklos.