„Daugiausiai klausimų kyla iš karto po gimdymo, todėl reikia pasikviesti akušerę ar žindymo konsultantę, kuri padėtų ir patartų tomis sunkiomis akimirkomis“, – sako L. Jonaitienė.

Akušerė dalijasi patarimais, ką daryti, susidūrus su sunkumais, susijusiais su žindymu.

– Ką daryti, kad moteris turėtų pakankamai pieno?

– Kuo moteris daugiau žindys, tuo daugiau pieno turės. Žindymo metu gaminasi hormonas, kuris atsakingas už pieno gamybą. Žinoma, svarbu ir moters geros emocijos. Kai moteris atsipalaiduoja, kai nori žindyti, patiria geras emocijas, tada pieno tekėjimas būna lengvesnis. Taip pat svarbu naujagimį žindyti ne nustatytomis valandomis, o pagal poreikį, tiek, kiek jis nori ir kada nori. Tokiu būdu pieno pasigamins tiek, kiek reikia.

– Ką daryti, jeigu naujagimis nežindo krūties?

– Reikėtų išsiaiškinti, kodėl naujagimis nežindo krūties. Dažniausiai taip atsitinka dėl blogos žindymo technikos. Svarbu naujagimį taisyklingai laikyti prie krūties, ją tinkamai paduoti ir taip koreguoti žindymo techniką. Jeigu vis tiek nutinka taip, kad naujagimis nežindo ar jam nepavyksta, tokiu atveju galima priešpienį ar pieną nutraukti ir sugirdyti specialia taurele.

– Kaip gydyti pažeistus spenelius?

– Svarbiausia, kad naujagimis taisyklingai žįstų nuo pat pradžių, todėl reikėtų atrasti tinkamą žindymo poziciją ir paprašyti pagalbos akušerės, kad ji pažiūrėtų, ar taisyklingas krūties apžiojimas. Būna taip, kai skausmo nebegalima kentėti, nes spenelis labai pažeistas. Tuomet moteris gali pieną nutraukinėti ir taip leisti speneliams sugyti, taip pat juos galima patepti įvairiais tepalais ir taikyti „oro vonias“.

– Kaip palengvinti žindymą, jeigu speneliai įdubę?

– Kartais taip nutinka, kad speneliai įdumba arba būna šiek tiek plokštesni, tačiau moterims nereikėtų dėl to jaudintis, nes dažniausiai prieš žindymą užtenka juos suformuoti pačioms pasukiojant tarp pirštų. Galima spenelius paformuoti ir pagalbiniu būdu – tam skirti specialūs spenelių formuokliai.

– Ar „prisegtas“ naujagimio liežuvis gali trukdyti žindymui?

– Prisegtas liežuvis gali ir trukdyti, ir netrukdyti. Pirmosiomis dienomis stebime, ar pavyks kūdikį su „prisegtu“ liežuviu tinkamai žindyti. Jeigu matome, kad nesusidaro vakuumas ir naujagimis krūtį žindo neefektyviai arba pažeidžia spenelius, tada kviečiame į pagalbą veido ir žandikaulio chirurgą, kuris liežuvėlį pakerpa. Dažniausiai po šios procedūros problema išsisprendžia ir moteris gali glausti prie krūties kūdikį.

– Kaip moteris gali sau padėti, jeigu jaučia pieno sąstovį ar atsiranda guzeliai?

– Šiuo atveju taip pat svarbu pasirinkti tinkamą žindymo poziciją. Pavyzdžiui, kai vaikutis žindomas kamuolio padėtyje, jis pieną geriau ištraukia iš pažastinės pusės. Prieš maitinimą galima šiek tiek pašildyti krūtį, po maitinimo – atvėsinti. Dažniausiai naujagimis ištraukia pieno sąstovius, todėl ir reikia jį žindyti pagal poreikį, kad pieno sąstovis nesusidarytų. Kartais per daug intensyviai masažuojama krūtis ir guzelis tik padidėja. Masažuoti reiktų švelniai nesukeliant papildomo skausmo.

– Ką moteris turėtų pasiimti į ligoninę, jeigu neplanuoja žindyti savo naujagimio?

– Su mamomis nuolat kalbame apie žindymo naudą jai, jos kūdikiui ir rekomenduojame jas bent jau pabandyti žindyti. Tačiau jeigu moteris tvirtai apsisprendusi nežindyti, tuomet su savimi reikėtų turėti buteliuką. Mišinuko vežtis nebūtina, nebent moteris nori, kad naujagimis būtų maitinamas jos parinktu mišinuku.

– Ar yra būdų išvengti žindymo sunkumų?

– Ruošiantis kūdikio atėjimui į pasaulį, reikėtų pasidomėti ne tik naujagimio priežiūra, bet ir žindymu. Kuo moteris turi daugiau žinių, tuo lengviau jas pritaiko praktikoje ir sėkmingai maitina. Žinios palengvina žindymo kelionę, tačiau mamos turėtų nebijoti kreiptis pagalbos ir į akušeres, kurios gali parodyti, kaip reikia taisyklingai žindyti.

– Kiek laiko iš vienos krūties reikėtų žindyti naujagimį vieno maitinimo metu?

Nustatyto laiko nėra. Pirmosiomis paromis, kol pienas dar tik gaminasi, moteris turi žindyti tiek iš vienos, tiek iš kitos krūties. Žindyti iš vienos krūties reikėtų tol, kol naujagimis paleidžia krūtį. Iš pradžių žindymai būna ilgesni, nes dar vyksta pieno gamyba. Vėliau, kai priešpienis pasikeičia į pieną, moterys įprastai vienam maitinimui žindo iš vienos krūties.

– Ką reikėtų žinoti moterims apie žindymą, jei sergama COVID-19 liga? Ar tai saugu? Kaip reikėtų saugiai žindyti?

– Sergant COVID-19 liga, žindyti yra saugu ir rekomenduotina. Žinoma, reikia laikytis visų saugumo reikalavimų: prieš kiekvieną žindymą nusiplauti rankamas, dėvėti veido kaukę. Jeigu moters būklė sunki, tada galima pieną nutraukinėti.

– Užbaikite mano protmūšį teisingu atsakymu – kas vis dėlto yra toji dula?

– Kvalifikuota gimdyvės padėjėja, vadinama lietuviškai adaptuotu tarptautiniu žodžiu dula (angl. doula). Kitaip sakant, moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir laikotarpiu po gimdymo. Turėdama tam tikrų žinių ir (dažniausiai) savą gimdymo patirtį, dula yra tarsi sesuo, draugė ar partnerė, padedanti kitai moteriai pačiai atrasti savą gimdymo kelią.

– Ar būti dula – pagrindinis jūsų darbas? Kodėl ja tapote?

– 2015 m. baigiau pirmuosius Lietuvos dulų asociacijos organizuotus mokymus ir tapau dula. Kaip ir dauguma mano kolegių, turiu kitą pagrindinį darbą, kurį taip pat labai mėgstu, – esu kalbos redaktorė ir vertėja. Patogu, kad dirbu laisvu grafiku, iš namų, vaikai jau paaugę, tad galiu bet kada išvykti į gimdymą ir išbūti tiek laiko, kiek manęs moteriai ar šeimai reikia.

Kodėl? Pradėsiu nuo to, kad pati esu keturių vaikų mama: vienas iš jų jau gyvena savarankiškai, o trys dar mokosi mokykloje. Mintis apie tai, kad noriu padėti kitoms, nepažįstamoms mamoms, atėjo mažiausiajam dar esant kūdikiu, tai yra maždaug prieš devynerius metus, kai tapau "Mama – mamai" grupės savanore organizacijoje "Pradžių pradžia", teikiančioje pagalbą žindančioms mamoms. Nors turėjau nemenką žindymo patirtį, pasirodo, jos neužtenka norint padėti kitoms – juk daugybės kitoms mamoms kylančių sunkumų man neteko išgyventi, o jei ir teko, mažiau kreipiau į tai dėmesį, tarsi savaime viskas išsisprendė.

Pati anksčiau nebuvau lankiusi jokių žindymo kursų, tad sužinojau labai daug naujo ir netgi spėjau pritaikyti žinias pati, pavyzdžiui, kai susirgęs sūnus staiga nustojo imti krūtį. Teoriškai žinojau, kad reikia glausti nuogą mažylį prie savęs apsinuoginus iki pusės, tačiau jam jau buvo dešimt mėnesių. Gal nesuveiks, maniau, sūnus jau per didelis. Tačiau neturėjau kur dėtis, tad išbandžiau odos prie odos kontaktą ir, mano džiaugsmui, sūnus ištraukė krūtyse susikaupusį pieną. Pamenu, tąkart taip palengvėjo, toks pasitikėjimas savimi ir mažyliu užplūdo! O juk tuo metu gulėjau su juo infekcinėje ligoninėje, pirmąkart per visą vaikų auginimo laiką, abu patyrėme nemažai streso.

– Ar lietuvės noriai naudojasi dulų paslaugomis?

– Kaip ir į kiekvieną naują dalyką, taip ir į mus iš pradžių buvo žiūrima atsargiai – tiek iš medikų pusės, tiek iš visuomenės. Tai suprantama. Juk ir vyro dalyvavimas gimdyme prieš gerus 20–30 metų dar nebuvo toks įprastas kaip dabar. Tačiau nepasitikėjimas pamažu tirpsta, į dulas jau nebežiūrima kaip į egzotiką.

Apie mus moterys dažniausiai sužino, kai pradeda lauktis, iš straipsnių žiniasklaidoje, interneto šaltinių ar iš draugių, pažįstamų, gimdžiusių padedant duloms. Tad nors procentas moterų, pasikviečiančių dulą į gimdymą ligoninėje, kol kas nedidelis, svarbu, kad apie mus žinoma, kad moterys, šeimos turi tokią galimybę mus pasikviesti, jei joms to reikia. Tiesa, kiek mažiau žinoma, kad galima kviestis dulą tik į individualias konsultacijas iki gimdymo, pasiruošimui (pačiai dulai nedalyvaujant gimdyme), arba vien laikotarpiui po gimdymo. Beje, užsienyje yra net ruošiamos atskiros dulos, kurios rūpinasi mama tik po gimdymo (postpartum doula). Pas mus kol kas tuo užsiima tos pačios gimdymo dulos, sukaupusios daugiau žinių apie žindymą ir praktinę pagalbą neseniai pagimdžiusiai mamai.

– Laikotarpis po gimdymo ir man, užauginusiai dvi dukras, buvo pats sunkiausias. Labai trūko žinių, praktinės pagalbos maitinant jas krūtimi. Teko nutraukti žindymą, gerti pieno gamybos slopinimą skaitinančius vaistus. Jei tik dulos būtų pradėjusios savo veiklą gerokai anksčiau, prieš kokį dvidešimt metų...

– Užjaučiu dėl jūsų patirties, kad žindymu taip ir nepasidžiaugėte dėl ydingų praktikų, kurių, tiesą sakant, ir dabar dar yra. Tačiau šiuolaikinės mamos daug aktyviau vaikšto į mokymus ir žino, kur kreiptis, jei susiduria su sunkumais. Ir ne tik dėl žindymo. Tas virsmas mama, kai tu tampi 24 valandas pririšta prie mažo vaikelio ir nerandi laiko nei pavalgyti, nei savimi pasirūpinti, gana sudėtingas.

– Sakykite, ar visuomet duloms ir žindymo klausimais patariančioms mamoms savanorėms pakanka žinių susidarius sudėtingai žindymo situacijai? Juk pati minėjote, kad dauguma jūsų nesate medikės.

– Žinoma, pasitaiko įvairių situacijų. Būna, kad nerandi priežasties, kodėl ilgai negyja žaizdoti speneliai, net ir išbandžius įvairias padėtis. Galima įtarti, kad yra infekcija, tačiau mes tokių dalykų nenustatome ir gydymo vaistais skirti negalime – patariame mamai kreiptis į gydytoją. Labai svarbu žinoti savo kompetencijos ribas ir laiku nusiųsti mamas pas kitus specialistus.

Išsamiausią žindymo konsultaciją – tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai – gali suteikti sertifikuotas žindymo konsultantas (turintis IBCLC kategoriją). Jis konsultuoja tik žindymo klausimais ir nebūtinai yra medikas. Jei mamai labiau norisi medikų pagalbos, patarimo, kokius vaistus vartoti nuo skausmo ar pakilus temperatūrai, o gal jau reikia atvažiuoti į apžiūrą į priimamąjį, ji gali pasiskambinti į ligoninę, kurioje gimdė, ir pasitarti su akušere.

– Grįžkime prie vaiko ir mamos. Motinystei skirtose knygose dažnai galima rasti tokią skambią frazę, kad žindymas padeda sukurti harmoningą motinos ir vaiko santykį. Paaiškinkite paprasčiau.

– Nemėgstu skambių, pakylėtų frazių, tad papasakosiu labai konkretų atvejį – savo draugės istoriją. Jos penktas vaikelis gimė turėdamas silpną čiulpimo refleksą. Ji išbandė daug ką, tačiau nei pačios turėta ilga kitų vaikų žindymo patirtis, nei puiki naujagimių gydytoja nerado būdų, kaip tą vaikelį paskatinti stipriau žįsti, tad maždaug trijų mėnesių kūdikį ji jau maitino tik iš buteliuko savo išsitrauktu pienu. Tai buvo patogu: ji galėjo lengvai vaiką palikti kitiems šeimos nariams prižiūrėti ir išeiti kelioms valandoms ar pusdieniui. Nereikėjo jo migdyti prie savęs kaip kitų. Mama susitaikė su ta situacija ir tarsi labai neišgyveno. Gal tik šiokį tokį liūdesį jautė – na, kad nėra vaikui ta vienintelė, be kurios jis neišgyvens nė dienos, nė valandos. Ir maždaug devintą mėnesį nutiko keistas dalykas: vaikas ėmė ieškoti krūties, o radęs ją – traukti pieną. Būna, kad vaikai, nepaisant buteliuko, nepamiršta žįsti, ir štai – mažylis, sustiprėjus burnos raumenims, ėmėsi darbo. Kai jam buvo dešimt mėnesių, jis žindė tik iš krūties. Mama paskambino, kad pasidalytų, jog tas ryšys su vaiku, kai jis žinda, yra visiškai kitoks. Pradedi jausti vaiką, o jis – tave. Žodžiais tai sunkiai apsakoma.

Pasakodama šią istoriją nenoriu sumenkinti ryšio su vaiku tų mamų, kurios dėl kokių nors priežasčių nežindo savo vaikų. Tiesiog noriu pasakyti, kad tas ryšys, kai tu dovanoji save visu kūnu, yra kitoks.

Pašaipų išgirsti galima ir žindant metinuką.

– Esu girdėjusi, kaip dvi mamos apkalbinėjo trečią: tos vaikas penktus eina, o dar mamos krūties prašo. Kiek laiko rekomenduojama žindyti? Kaip neperlenkti lazdos ir netapti vaiko įkaite?

– Pašaipų išgirsti galima ir žindant metinuką ("Tai kas ten pas tave bėga, jau tik vandenėlis" ar "Žiūrėk, jau vaikšto, tuoj pas mergas eis, o tu dar papą kiši", arba rafinuočiau: "Na, tai jau tik psichologinis prisirišimas"). PSO rekomendacija – žindyti iki dvejų metų ir ilgiau (t.y. tiek, kiek vaikas ir mama nori) su pirmaisiais trimis vaikais man atrodė nepasiekiama. Su pirmu net ir nenorėjau to siekti, o su vėlesniais dviem tiesiog neištverdavau to vaiko prilipimo, kuris prasidėdavo apie pusantrų metų. Todėl atjunkydavau juos drastiškai. Būdavo labai sunku, bet tuo metu neįsivaizdavau kito būdo.

– Ką turite omenyje sakydama, kad atjunkydavote juos drastiškai?

– Tiesiog staiga nutraukdavau žindymą, dėl to būdavo sunku ir man, ir vaikui, kuris dar nepajėgdavo suprasti, kodėl aš neduodu to, kas jam labai brangu, – ašarodavome abu. Pradėjusi savanoriauti "Pradžių pradžioj" sulaukdavau nemažai klausimų apie šią problemą: mamos būdavo patekusios į tokią pačią situaciją kaip aš (tik amžius vaikų skirdavosi). Jos skųsdavosi: viskas, nebegaliu, man jau visko per daug, neturiu jokio asmeninio gyvenimo ir pan.

Skaičiau, domėjausi, atsakinėjau ilgiausiais laiškais, kalbėdavomės telefonu. Nebandžiau jų įtikinti bet kokia kaina toliau žindyti. Mėginau tik suprasti ir patarti, kaip jos galėtų sau pasilengvinti gyvenimą, drauge tęsdamos žindymą: juk iš šalies problema geriau matyti.

Pačios pagrandukas artėjo prie to pavojingo amžiaus, tad, matyt, pati save ruošiau įveikti šį etapą. Ir atrodė keista, kad nei vaikas buvo taip prilipęs, nei man buvo labai sunku. Kai sūnui buvo jau šiek tiek daugiau nei dveji, pradėjau mokytis dulų mokymuose, važiuodavau į Vilnių, tad kartą per mėnesį visam savaitgaliui jį palikdavau namie, nors dar žindo palyginti nemažai. O kai jam suėjo treji, žindymas buvo toks, apie kokį svajojau: jaučiausi visiškai laisva eiti, kur tik man reikia, tačiau drauge išlaikėme tą mūsų tarpusavio ryšį, kuris kitiems tapo beveik nepastebimas. Galiausiai net namiškiai tikrai nežinojo, ar aš dar žindau, ar jau nebe, tai buvo tik mūsų su mažėliu reikalas.

– Norite pasakyti, kad ne vaikas mamas įkalina, o...

– Nuovargis, rutina... Dar – pagalbos stoka, artimųjų reakcijos, ypač vyro, vaiko raidos tarpsnių nesupratimas. Kartais – prietarai. Tarkim, kad negalima padaryti žindymo pertraukos. Buvo atvejų, kai mamos skambindavo, nes norėdavo atjunkyti dėl to, kad turėjo išvažiuoti kur nors, tarkim, į konferenciją ar tiesiog į kelionę su vyru, be vaiko, nes tiesiog po metų ar pusantrų jausdavosi išsekę nuo rutinos, norėdavo atgaivinti tarpusavio ryšį, galbūt pradėti naują vaikelį. Bet moters balse dar jausdavau abejonę, liūdesį, kad reikia atjunkyti. Kai pasiūlydavau grįžus iš kelionės toliau žindyti, joms tai būdavo naujiena. Ir kai grįždavo, jos su entuziazmu tęsdavo žindymą.

– Ar per savo dulos praktiką sutikote daug veiklių moterų, kurios nenorėjo nutraukti žindymo, bet ir nenorėjo sėdėti namie? Kaip joms sekėsi derinti karjerą ir natūralų vaiko maitinimą?

– Pati dukart esu į gimdymą lydėjusi moterį, kuri užsiėmė renginių organizavimu, ir vaikelis, kaip tyčia, pataikydavo gimti per patį darbų sezoną. Jei mama renkasi nenutraukti darbų, negaliu pasirinkti už ją, galiu tik patarti, kaip kuo mažiau žalos žindymui padaryti, ir nuoširdžiai ją palaikyti. Tad, kai susitikome po kelių mėnesių, tos moters darbų sezonas jau buvo atslūgęs, ir ji prasitarė: "Žinai, jau dvi savaites galiu netraukti pieno, kokia atgaiva!" Taip, žindymo ir mėgstamo darbo derinimas išties turi savo kainą: reikia daugiau pagalbininkų, supratimo ir artimųjų palaikymo, bet man nuostabu, kaip tos mamos susitvarko.

– Taigi jūs nemanote, kad karjera ir vaikų auginimas yra du nesuderinami dalykai?

– Ne… Man veiklios mamos pavyzdys yra "Nemateko" vadovė, Metų verslininkės titulą pelniusi daugiavaikė mama Egidija Vaicekauskienė. Ji net vaikų kambarį savo darbe buvo įrengusi. Vis dėlto kiekvienai mamai linkėčiau atrasti savo motinystės kelią, nes kas tinka ir teikia džiaugsmą vienai, gali visai netikti kitai.

– Bet juk tokios dirbančios (drauge ir žindančios) motinos patiria kur kas daugiau įtampos. Ar nuo patirto streso pienas nesugyžta? Galų gale, kaip tai veikia patį kūdikį?

– Iš tiesų, kol mama žindo, ji tarsi sujungta su kūdikiu nematoma virkštele. Biologiškai jie sudaro vienumą. Juk pienas šiaip sau neteka: reikalinga, kad hormonas oksitocinas sužadintų pieno tekėjimo refleksą. Pastebėkime, kaip kūdikis padeda oksitocinui gamintis: rankytėmis maigo krūtį (masažuoja), čiuopia pirštukais, lūpomis kutena, lyžčioja liežuvėliu – ir plūsteli pieno banga. Kai mama išsigandusi ar patiria labai didelį stresą, adrenalinas blokuoja oksitocino išsiskyrimą, ir vaikui sunkiau paleisti pieną, jam tenka ilgiau pasidarbuoti, kol mama atsipalaiduoja, atsileidžia ir jos smegenyse prisigamina pakankamai hormono, kad pienas ištekėtų. Todėl streso ištiktai, nerimą išgyvenančiai ar pervargusiai mamai žindantis kūdikis – geriausias vaistas, kartu duodantis progą ir pailsėti, nusnūsti, atgauti jėgas, persikrauti. Ir nebūtinai taip gali nutikti dirbančiai mamai. Juk ir namuose mama gali ne mažiau pervargti, jei neskiria laiko poilsiui.

Mokslininkai yra ištyrę motinos pieno sudėtį po metų žindymo ir atrado, kad jis nė kiek ne mažiau vertingas nei iki metų, o kai kurių medžiagų yra net daugiau, nes būtent jų reikia augesniam vaikui.

Kai mano mažėliui buvo apie tris mėnesius, kaip ir daugelis mamų, žindyti jau buvau įsigudrinusi bet kokioje padėtyje ir bet ką veikdama (plepėdama telefonu, atsakydama į laiškus internetu ir pan.). Buvau įsisukusi į nuolatinės veiklos verpetą ir pati nesuvokiau, kaip mane tai vargina. Ir tada mažylis ėmė protestuoti: pradėjo neimti krūties niekaip kitaip, tik man atsigulus, o geriausia – dar ir užsiklojus patalais. Taigi žindymas tapo poilsio valandėlėmis, kai aš priguldavau tarp namų ruošos darbų ir kitų pareigų, kurių netrūkdavo, kai namuose buvo dar trys vyresni vaikai, o dar tekdavo prisėsti prie knygų ir straipsnių taisymo. Taip mažylis pasirūpino, kad aš nepervargčiau.

– Motinos pienas – idealus maistas vaikui. Priminkite visoms esamoms ir būsimoms mamoms, kuo jis ypatingas.

– Nes jis skirtas žmogui, o ne veršeliui kaip iš karvės pieno pagaminti pakaitalai. Be to, gamta pasirūpino, kad kiekvienos moters pienas bus geriausiai pritaikytas jos vaikui: tarkim, ankstuko mamos pienas bus kitoks nei laiku gimusio kūdikio, dar kitokios sudėties pienas bus metinuką žindančios mamos. Mamos pienas kinta ir keičiantis paros metui, pavyzdžiui, vakare piene mažiau riebalų, bet daugiau laktozės, arba pieno cukraus, o tai ramina smegenis po dienos įspūdžių ir ruošia miegui.

Dar neparagavęs jokio produkto, kūdikis jau būna išragavęs visą mamos virtuvę, nes pieno skonis keičiasi ir nuo vartojamo maisto, todėl nėra prasmės radikaliai keisti racioną vos pagimdžius – vis tiek vaikui teks pereiti prie jūsų šeimos virtuvės.

Mokslininkai yra ištyrę motinos pieno sudėtį po metų žindymo ir atrado, kad jis nė kiek ne mažiau vertingas nei iki metų, o kai kurių medžiagų yra net daugiau, nes būtent jų reikia augesniam vaikui. Motinos pienas saugo dar labai trapią kūdikio imuninę sistemą nuo infekcijų, nes vos tik mama pasigauna aplinkoje esančių pavojingų virusų ar bakterijų, jos kraujyje pasigamina antikūnų. Taigi informacija apie tai, kokios apsaugos reikia kūdikiui, akimirksniu nukeliauja į pieną, kuriame prisigamina specifinių antikūnų.

Kuo daugiau motinos pienas tiriamas, tuo įdomesnių dalykų aptinkama. Pavyzdžiui, kad tik žmogaus piene esama tam tikrų medžiagų, specifinių cukrų, dar vadinamų oligosacharidais, kurie skirti ne kūdikiui maitinti, o jo žarnyno mikroorganizmams, kurie taip pat yra vaiko imuninės sistemos statybininkai. Taigi motinos pienas kūdikiui yra ne tik maistas, bet ir apsauga bei pirmas vaistas. Jo sudėties atkurti neįmanoma, todėl jis ir yra unikalus tikriausia to žodžio prasme.

Jos teigimu, kūdikiai, kurie niekuomet nebuvo žindomi ar žindomi nereguliariai, labiau rizikuoja vaikiškame amžiuje turėti antsvorį. Organizacija rėmėsi dviem tyrimais, kurie šiais metais buvo pristatyti nutukimui skirtame Europos kongrese Glazge.

„Kuo ilgiau vaikas žindomas, tuo didesnė yra apsauga nuo nutukimo“, – sakė PSO Europos reikalų direktorė, atsakinga už neužkrečiamas ligas Bentė Mikkelsen. Šis žinojimas esą gali būti naudingas kovoje su vaikų nutukimu.

PSO rekomenduoja pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikius vien tik žindyti. Po to mažyliai be motinos pieno turėtų gauti ir papildomai maisto.

Autorės darbuose – šiltos ir intymios savo kūdikius žindančių mamų akimirkos. Nuo mamos ir jos kūdikio ryšio iki jaukių šeimos nuotraukų, kurių dėmesio centre – mamos pienu besimėgaujantis mažylis.

Natūralioje gamtos apsuptyje įamžintas akimirkas menininkė pristato tikėdama natūralaus žindymo idėja ir siekdama skleisti ją kuo plačiau bei pristatyti įvairiose Lietuvos ligoninėse.

Fotografijose – 18 mamų. Tarp jų ir žinomos moterys: aktorė Virginija Kuklytė, laidų vedėja ir modelis Violeta Repčenkaitė, laidų vedėja Živilė Kropaitė ir kt.

Fotografė A. Razauskienė parodos atidarymo metu atviravo, kad pati savo du vaikus žindė iki metų ir aštuonių mėnesių amžiaus: „Girdėjau visokiu nuomonių, kad per ilgai tai darau, bet esu tikra, kad elgiausi teisingai. Tai labai šventa, gamtiška ir motiniška.“

Atnaujintose Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus patalpose parodą rengia Lietuvos akušerių sąjunga. Jos prezidentė ir skyriaus vyresnioji akušerė I. Joneliūnienė džiaugėsi, kad Kauno klinikinė ligoninė ne veltui pasirinkta pirmąja įstaiga, kurioje ši keliaujanti fotografijų paroda eksponuojama.

„Jau penkiolikti metai Naujagimiui palankios ligoninės vardu besididžiuojančioje gydymo įstaigoje gimdyvės ne tik saugiai susitinka su savo mažyliu – atsinaujinusiose, namų jaukumu kvepiančiose Akušerijos ginekologijos skyriaus patalpose kaunietėms ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių atvykusioms nėščiosioms suteikiama visapusė pagalba, reikalinga mokantis natūralaus kūdikio maitinimo pagrindų. Naujagimiui palankios ligoninės vardas įpareigoja personalą skatinti gimdyves žindyti savo kūdikį, neieškoti dirbtinių motinos pieno pakaitalų“, – pasakojo I. Joneliūnienė.

Jau ketvirti metai skyriuje įsteigtas žindymo specialistės etatas. Tam, kad pagimdžiusi mama įgytų pasitikėjimo savimi ir žinių, kaip teisingai maitinti kūdikėlį, kiekvieną gimdyvę individualiai konsultuoja akušerė - vyresnioji žindymo specialistė.

Siekiant užtikrinti visišką pagimdžiusių moterų komfortą bei sukurti jaukią asmeninę erdvę ne tik gimdymo metu, bet ir po jo, visos skyriuje veikiančios pogimdyminės palatos yra vienvietės – skirtos mamai, jos kūdikėliui ir artimiesiems.

„Kauno klinikinė ligoninė besilaukiančių šeimų lauks atsinaujinusi ir kviečianti pažvelgti į motinystę kitaip“, – sakė I. Joneliūnienė.

Menininkės A. Razauskienės darbai ligoninės sienas puoš iki pavasario.

Kenkia berniukams?

Interneto portale delfi.lt buvo pasirodęs straipsnis su gydytoju seksologu, kur, be kitų temų, paliestas ir žindymas.

Žinomas seksologas Viktoras Šapurovas išsakė savo nuomonę, kad bendros maudynės su mama ar matomi nuogi tėvai kenkia vaiko vystymuisi. Kaip ir ilgalaikis žindymas, ypač berniukų.

"Aš neabejoju, kad motinos pienas yra labai gerai, bet manau, kad net ir ginekologai pasakytų, jog žindyti ilgiau nei vaikui sukanka metai nevertėtų", – mano seksologas.

Kai kurios mamos jautriai sureagavo į tokį seksologo paaiškinimą. Jų manymu, dauguma moterų ir taip nelinkusios žindyti savo vaikų, o toks viešas pasakymas tik sustiprina tokį įsitikinimą.

O kaip jaustis toms, kurios ilgai žindo savo vaikus? Ilgai žindančioms mamoms dažnai tenka atlaikyti artimųjų nepasitenkinimą dėl tokio pasirinkimo, o viešai išsakyta neigiama gydytojo nuomonė sustiprina nepalaikančiųjų gretas. Tuo labiau kad visuomenėje ir taip vyrauja skeptiškas požiūris į ilgalaikį žindymą.

Vaikų nežaloja

Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė – vienintelė šios srities specialistė Lietuvoje, itin besidominti žindymu.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbanti gydytoja taip pat savanoriškai konsultuoja žindančias mamas organizacijoje "Pradžių pradžia". Ji siekia tapti pirmąja specialiste Klaipėdoje, turinčia tarptautinio laktacijos ir žindymo konsultanto vardą (IBCLC).

"Straipsnyje pateikta kraštutinė subjektyvi vieno gydytojo asmeninė nuomonė", – sakė B.Jarašūnė, paklausta, kaip vertina seksologo išsakytas mintis.

Ji apgailestavo, jog gydytojas nesusipažinęs su šiuolaikinėmis, Lietuvoje galiojančiomis žindymo rekomendacijomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir kitos lyderiaujančios organizacijos rekomenduoja žindyti bent 2 metus (ar ilgiau, jei vaikas ir mama nori).

Pasak B.Jarašūnės, žindymas po vienerių metų yra naudingas tiek vaiko fiziniam, tiek kognityviniam vystymuisi ir šis natūralus procesas nesužaloja jo seksualinės raidos.

Žindo vis mažiau

Lietuvoje moterys kūdikius dažniausiai žindo iki šešių mėnesių, taip pat nemažai – iki metų.

PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Šiuo metu visame pasaulyje mažėja žindomų kūdikių ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų.

Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje gerokai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių.

Pasak medikų, tai – netiesa, kadangi nežindyti rekomenduojama tik labai retais atvejais. Kauno klinikų pacientės Loretos istorija parodo, kad žindymas sergant ne tik galimas, bet ir būtinas – svarbiausia, jog būtų paskirti su žindymu derantys antibiotikai.

Naktį blogai pasijutusi Loreta, ryte gavo skubų siuntimą iš savo ginekologės ir kartu su kūdikiu atvyko į Kauno klinikų Moterų konsultaciją. „Buvo nuspręsta mane stacionarizuoti į Ginekologijos skyrių ir atlikti išsamius tyrimus. Skyriuje buvo sudarytos sąlygos likti kartu su dukryte – tuo metu man tai buvo svarbiausia“, – pabrėžė jauna mama.

Tą pačią dieną Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientei buvo atlikti tyrimai, paimtas pasėlis iš gimdos ertmės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moteriai gimdos uždegimas – jai buvo paskirtas antibiotikų kursas.

Moteris prisimena, kad visi artimieji ir draugės, sužinoję apie moteriai paskirtą gydymą antibiotikais, vieningai sakė – maitinti tu dabar nebegali.

„Man kilo klausimai: ar aš ir toliau galėsiu būti su savo kūdikiu, ar aš galėsiu jį toliau žindyti pati. Labai nenorėjau kūdikio maitinti mišiniais, tačiau mane visi konsultavę gydytojai patvirtino, kad galiu ir toliau būti kartu su dukra ir ją žindyti. Buvo parinkti tokie antibiotikai, kurie kūdikiui nepakenks, todėl tiek aš, tiek mano mergaitė jautėmes gerai – ji ir toliau godžiai valgė, o pienelio nesumažėjo“,  – džiaugėsi Loreta. Moteris prisimena, kad visi artimieji ir draugės, sužinoję apie moteriai paskirtą gydymą antibiotikais, vieningai sakė – maitinti tu dabar nebegali.

Kaip teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė, visuomenėje vis dar paplitęs mitas apie tai, kad vartojant antibiotikus jokiu būdu negalima žindyti savo mažylio. „Tai netiesa. Visai nežindyti ir nemaitinti nutrauktu mamos pienu rekomenduojama labai retais atvejais, tokiais kaip mamos ŽIV infekcija, galaktozemija (reta metabolinė liga), negydoma narkomanija, įtariamas arba diagnozuotas Ebola virusas. Laikinai nežindyti ar nemaitinti nutrauktu pienu rekomenduojama tinkamai gydant tuberkuliozę, motinos vėjaraupių atveju“,  –  kalbėjo akušerė ginekologė.

Visais atvejais, sprendžiant žindyti ar nežindyti kūdikį, sprendžiamos rizikos ir naudos sveikatai klausimas. „Pavyzdžiui po gimdymo susirgus gimdos uždegimu ar pieno liaukos uždegimu (mastitu), vartodamos gydytojo paskirtus antibiotikus, mamos gali žindyti. Netgi turi, jei nori greičiau pasveikti. Sergančios mamos buvimas šalia savo naujagimio užtirina greitesnį sveikimą, toliau palaikomas glaudus ryšys su kūdikiu“, – teigia klinikos vadovė.

Jei moteris suserga, o gydymui paskiriami antibiotikai, pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, nerimauti nereikėtų – beveik visi antibiotikai yra suderinami su žindymu. Jei visgi neramu ir kyla abejonių, reikėtų pasitarti su gydytoju neonatologu.

Tiek prof. R. J. Nadišauskienė, tiek prof. R. Tamelienė vieningai teigia, jog žindymas – tai dovana iš gamtos: „Išimtinai žindyti rekomenduojama iki 6 mėnesių, o vėliau, primaitinant kitu maistu, žindyti iki dviejų metų ar ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.“

Mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. „Žindymo metu vaikutis gauna naudingų bakterijų, kurios kolonizuoja žarnyną ir užtikrina gerą žarnyno veiklą. Mamos pienu maitinami  vaikai rečiau serga nekroziniu enterokolitu, gastroenteritu, geresnis jų psichomotorinis vystymasis. Mažieji pacientai gauna sveiką bei patikimą maistą, greičiau auga, o mamos jaučiasi emociškai geriau“, – pabrėžia prof. R. Tamelienė.

Kalbant apie žindymą, dažniausiai pabrėžiama neabejotina nauda naujagimiui, tačiau taip pat pabrėžiama, jog ilgalaikis žindymas tai didelė ir ilgalaikė nauda moters sveikatai. „Žindymo metu išsiskiria hormonas prolaktinas, kuris suteikia fizinės, emocinės ramybės bei bendrystės jausmą, taip pat ir meilės hormonas – oksitocinas. Šis hormonas mažina po gimdymo netenkamo kraujo kiekį, lemia gimdos sumažėjimą iki nėštumo buvusio dydžio. Įrodyta, kad ilgai žindančios moterys rečiau serga kiaušidžių ir krūtinės vėžiu. Vis daugėja mokslinių duomenų, jog natūralus žindymas turi ryškų širdį apsaugantį poveikį. Moterys rečiau suserga II tipo diabetu ir reumatoidiniu artritu. Nepertraukiamas žindymas pirmaisias mėnesiais – puiki natūrali apsauga nuo neplanuoto nėštumo“, – teigė akušerė ginekologė prof. R. J. Nadišauskienė. 

Kaip teigia gydytoja, labai svarbu, kad mamos, turinčios problemų, susijusių su žindymu, galėtų ir žinotų, kad galima kreiptis į panašius sunkumus patyrusias mamas arba gydymo įstaigą, kuri turi patirties ir plėtoja efektyvios pagalbos sistemą. Kauno klinikų Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje dirba akušerė, kuri teikia pagalbą žindančioms mamos. Žinoma, sergančiai ar sunkumus patiriančiai mamai turi padėti ne tik medicinos personalas – artimieji taip pat turi ją palaikyti.

Siekis – tapti konsultante

Civilizacija gerokai pakoregavo net tokį natūralų dalyką kaip kūdikio maitinimas krūtimi, tad jauniems tėvams vis dažniau prireikia specialistų pagalbos, kad padėtų atstatyti šį gamtos dovanotą ryšį.

Prieš kelerius metus iš sostinės į Klaipėdos kraštą atsikrausčiusi gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, pabendravusi su jaunomis mamomis, pastebėjo, kad šioms dažnai trūksta žinių apie žindymą. Pasak jos, Vilniuje daugiau galimybių pasikonsultuoti rūpimu klausimu, jeigu kyla problemų maitinant krūtimi.

B.Jarašūnė - vienintelė gydytoja dietologė Lietuvoje, ypatingai besidominti žindymu. Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje dirbanti gydytoja taip pat savanoriškai konsultuoja žindančias mama organizacijoje „Pradžių pradžia“. Ji siekia tapti pirmąja specialiste Klaipėdoje, turinčia tarptautinio laktacijos ir žindymo konsultanto vardą (IBCLC).

Tam, kad šiuo metu kandidate esanti gydytoja pelnytų konsultantės vardą, tenka gerokai patriūsti.

„Turiu surinkti gana daug konsultacijos valandų, sukaupti pakankamai teorinių žinių, mažiausiai penkerius metus savanoriauti, dalyvauti Lietuvos laktacijos ir žindymo asociacijos veikloje, kur organizuojami stiprūs seminarai bei tarptautiniuose renginiuose bei mokymuose. Paskui laukia nelengvas egzaminas. Jį laikiusios kolegės pripažino, kad per visas medicinos studijas nieko panašaus nebuvo“, - pasakojo pašnekovė.

Barbora ne tik dalyvauja su žindymu, nėščiųjų mityba susijusiuose mokymuose ir seminaruose, bet ir pati skaito pranešimus šia tema.

Pritrūksta pasitikėjimo

Gydytoja dietologė pastebi, kad norinčioms maitinti krūtimi jaunoms mamoms neretai labiau nei žinių trūksta pasitikėjimo savimi. Tam dažniausiai „pasitarnauja“ aplinkiniai žmonės ar nuo tarybinių laikų išlikę stereotipai, kad kūdikį būtina žindyti pagal grafiką.

„Mamos gana greitai maitinimą krūtimi pakeičia mišinukais. Kartais pakanka vienos sunkios nemigos nakties su verkiančiu kūdikiu, tada vyras imasi „gelbėti“ situaciją: bėga pirkti mišinuko“, - apgailestavo specialistė.

B.Jarašūnę stebina, kad motinos labai dažnai nori žūtbūt išsiaiškinti, kiek vaikas suvalgo – tam jos savo iniciatyva nusitraukinėja pieną, matuoja ir maitina vaiką iš buteliuko. Tik tokiu būdu jos įsitikina, kad vaikas yra pavalgęs.

Trukdo daiktai

Kita bėda - tarp mamos ir vaiko įsiterpia daug nereikalingų daiktų: pientraukis, buteliukas, čiulptukas ir pan. Tam įtakos turi ir reklama, brukanti savo įvaizdį, ar net animaciniai filmukai vaikams, kur gyvūnų mažyliai vaizduojami su buteliukais. Tad daugeliui mamų dabar reikia padėti grįžti prie natūralaus maitinimo.

„Nereikia pilno krepšio daiktų, norint pačiai maitinti kūdikį. Čiulptukas, buteliukas – absoliučiai nereikalingi, ir netgi trukdantys žindymo procesui. Norint žindyti reikia mamos, vaiko, noro ir praktikos. Žindyti reikėtų pagal poreikį, ne pagal grafiką“, - sakė pašnekovė.

Kai yra didžiulis noras, nesutrukdo ir aplinkybės. B.Jarašūnė prisiminė trečiojo vaiko susilaukusią mamą: vos gimęs kūdikis sunkios patologijos buvo išvežtas į kitą miestą, o trečiąją dieną pas jį važiavusi mama jau vežė lauktuvių – „pilnas terbas“ priešpienio.

Iš vėžių išmuša komentarai

„Būna, mamą nuramini, išaiškini, o ji po kelių dienų vėl sunerimusi man skambina. Dažniausiai nerimo skambučių padaugėja po artimųjų apsilankymo. Mama ar anyta neretu atveju pasėja abejonių, kad vaikas alkanas ar pati žindyvė ką nors ne taip suvalgė, ar pienas per liesas – tokie komentarai jaunas mamas išmuša iš vėžių“, - pasakojo gydytoja.

Pasak B.Jarašūnės, jei mama labiau įsiklausytų į save ir vaiką, viskas vyktų daug sklandžiau. Žinoma, būna situacijų, kai kūdikis ar mama turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, bet didžiąja dalimi žindymas priklauso nuo pasitikėjimo ir vidinio balanso.

Neretai gana anksti nustojusios žindyti moterys teisinasi netinkamos formos speneliais, per mažomis krūtimis. Gydytoja paaiškino, kad tik apie 2-3 proc. mamų negali išmaitinti vaiko dėl tam tikrų medicininių priežasčių ar kūdikio ligų.

Lietuvoje iki šešių mėnesių išimtinai žindo tik kas trečia mama. Panašus yra ir Vakarų Europos vidurkis.

„Mamos, kurios teisinasi įvairiomis priežastimis, tiesiog nesulaukia tinkamos pagalbos. Pirmiausia mamą ir kūdikį globojančiam gydytojui reikia pradėti nuo paties žindymo proceso įvertinimo, pavyzdžiui, kaip vaikas apžioja krūtį, koks yra žindymo ir laktacijos efektyvumas“, - aiškino pašnekovė.

Dieta nereikalinga

Kartais nuo žindymo atbaido ir maisto ribojimas bei griežtos žindyvės dietos mitai.

„O kas tą dietą sudaro? Interneto „specialistai“? Juk jame gali rasti ir informacijos, kad tarp mūsų vaikšto ateiviai – ar reikia viskuo tikėti? Griežtos „prevencinės“ žindyvių dietos, nėra nei veiksmingos, nei reikalingos. Kiekvienas vaiko virktelėjimas nereiškia, jog „mama kažką ne to suvalgė“. Žinoma, pasitaiko alergiškų vaikų ar mamų, kurie netoleruoja tam tikro produkto, tada skiriama atitinkama eliminacinė (gydomoji) dieta. Apskritai žindanti mama turi valgyti šviežią ir įvairų maistą. Juk karvė, susilaukusi veršiuko, nepradeda ėsti kitos rūšies žolės, o mamos kažkodėl nori drastiškai pakeisti savo racioną. Mes patys sau apsisunkiname gyvenimą, kuris ir taip nėra labai paprastas“, - akcentavo gydytoja dietologė.

Kartais specialistė sulaukia apsiverkusių mamų, nežinančių, ką valgyti, skambučių. Pasak B.Jarašūnės, jau įrodyta, kad mamos mityba žindymo metu įtakoja ir būsimą vaiko pomėgius tam tikram maistui. Tad kuo daugiau daržovių valgo mama, tuo mažiau nuo jų suksis ūgtelėjęs vaikas.

Kūdikį paverčia kareiviu

„Civilizacija mums atneša daug naujų problemų. Kartais kūdikis nuo pirmų dienų muštruojamas kaip kareivis, nuo pirmosios dienos taikomi įvairūs auklėjimo būdai. Iš mažo vaiko labai daug reikalaujame, nors pats pagrindinis tos intuityvios būtybės poreikis - kuo arčiau ir dažniau būti šalia mamos. Tad man natūraliai norisi ginti kūdikius, kurie nuo pirmų dienų sulaukia labai daug užduočių“, - apgailestavo pašnekovė.

Pasaulinė sveikatos organizacija vaiką rekomenduoja maitinti iki dviejų metų ar ilgiau, jeigu mamai ir vaikui to norisi ir įmanoma įgyvendinti. Tarp vienerių ir dviejų metų metų amžiaus maždaug trečdalį vertingų medžiagų ir energijos vaikas gauna būtent iš mamos pieno, taigi net ir, atrodytų, „užaugusiam vaikui“ (kuris vaikšto, kalba, valgo šeimos maistą) motinos pieno reikšmė išlieka labai didelė.

Žindymo nauda

Žindančiai moteriai mažėja rizika sirgti pogimdyvine depresija, 2 tipo cukriniu diabetu, išemine širdies liga, metaboliniu sindromu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, krūties, gimdos ir kiaušidžių vėžiu, geležies stokos anemija, po gimdymo greičiau mažėja kūno masė, palaikomas vaiko imunitetas (mažina riziką susirgti kvėpavimo takų, virškinimo ir šlapimo sistemos infekcijomis), kūdikis geriau auga ir vystosi.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys ir „Nutricia Research“ mokslo centro Nyderlanduose motinos pieno tyrimų vadovas dr. Berndas Stahlis pateikia įdomiausius faktus apie motinos pieną.

    1. Dinamiškas ir nuolat kintantis

Kad kūdikis gautų tai, kas svarbiausia, komponentų santykis motinos piene nuolat kinta ir prisitaiko prie kūdikio amžiaus ir laktacijos etapo. Pieną veikia ne tik motinos gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai, bet ir vaiko sveikatos būklė. „Tai išties neįtikėtina – motinos pienas prisitaiko prie kūdikio, ir kiekvieną kartą žindant pieno sudėtis būna pasikeitusi. Tos pačios motinos pienas iš ryto būna vienoks, o žindant vakare – kitoks. Mamos per pieną kūdikiui perduodamų vertingų bakterijų „pirštų atspaudai“ taip pat yra unikalūs“, – sako dr. B. Stahlis, tyrinėjantis motinos pieną jau daugiau kaip 40 metų.

    2. Viskas, ką moteris suvalgo, pereina į pieną?

Net jei dviejų moterų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas yra vienodi, vienos ir kitos pienas skiriasi. Pieno sudėtis priklauso ne tik nuo motinos mitybos ir gyvenimo būdo, bet ir nuo organizmo rezervų bei organizme esančių fermentų, be to, medžiagas, patenkančias į pieną, nulemia motinos genai. „Manymas, kad pietums suvalgius kepsnį per kitą žindymą piene bus daugiau baltymų, yra klaidingas. Baltymų kiekis piene priklauso nuo motinos genų. Visiškai kitaip yra, pavyzdžiui, su lipidais. Suvartojus produktų, kuriuose gausu omega 3 riebalų rūgščių, kaip antai žuvų, piene lipidų arba sveikųjų riebalų kiekis padidėja jau netrukus po valgio“, – pasakoja dr. B. Stahlis.

Baltymų kiekis piene priklauso nuo motinos genų. Visiškai kitaip yra, pavyzdžiui, su lipidais.

    3. Žindant berniukus piene yra daugiau energijos

Berniukai ne tik auga greičiau nei mergaitės, bet ir suvartoja daugiau energijos. Tyrėjai patvirtina, kad berniukai vidutiniškai suvartoja daugiau motinos pieno, o berniuko motinos piene yra 25 proc. daugiau kalorijų nei piene, kuriuo žindomos mergaitės.

    4. Neišnešiotų kūdikių motinų pienas yra kitoks

Neišnešiotų kūdikių motinų piene, palyginti su motinų, kurių kūdikiai gimė laiku, pienu, iš pradžių būna daugiau baltymų ir natrio, kitokia jo mineralinė sudėtis, bet energijos kiekis beveik nesiskiria. „Per pirmąsias dvi savaites ši ypatybė pamažu nyksta. Kuo nebrandesnis naujagimis, tuo motinos pienas turtingesnis visais savo komponentais – taip gamta stengiasi kompensuoti tai, ką mažylis turėjo gauti būdamas mamos įsčiose. Praėjus maždaug keturioms savaitėms po kūdikio gimimo, pienas jau būna labai panašios sudėties, kaip motinų, kurių kūdikiai gimė laiku. Jei motinos krūtys pašildomos ir pamasažuojamos, traukiamas pienas iš pradžių būna tirštesnis, ir kūdikis iš karto gauna daugiau kalorijų“, – sako dr. Arūnas Liubšys.

5. Skiriasi kiekvienos rūšies gyvų būtybių motinų pienas

Motinos pienas pritaikytas taip, kad konkrečios gyvūnų rūšies atžala augtų ir vystytųsi, todėl labai skiriasi kiekvienos rūšies atstovių pienas. Palyginti su kitų gyvūnų rūšių pienu, žmogaus piene yra daug mažiau baltymų, kalcio ir natrio, bet jame daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų, angliavandenių, vitamino C ir folatų. Pavyzdžiui, karvės ir ožkos piene yra tris kartus daugiau baltymų nei žmogaus piene. Tačiau žmogaus piene yra keturis kartus daugiau vitamino C nei ožkos piene, o karvės piene vitamino C visai nėra.

„Svarbiausia yra tai, kad motinos pieno maistinės medžiagos yra tokios sudėties, kad naujagimis jas įsisavina geriausiai, net jeigu jų ir yra gerokai mažiau nei karvės ar ožkos piene. Be to, motinos pienas dar yra unikalus tuo, kad jame pačiame yra fermentų, padedančių naujagimiui jį suvirškinti. Taigi, pats pienas palengvina naujagimio žarnynui darbą – tai ypač svarbu neišnešiotam naujagimiui“, – pabrėžia dr. Arūnas Liubšys.

    6. Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas

Gerai žinoma, kad motinos pienas yra „gyvas“, rašoma pranešime spaudai. Jame yra įvairių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gina naujagimio žarnyną nuo blogųjų bakterijų, virusų, pirmuonių, skatina ne tik vietinį (žarnyno), bet ir bendrą organizmo imunitetą. Kai kurie motinos pieno komponentai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padeda gyti pažeistai žarnos sienelei, skatina žarnyno augimą ir brendimą, gerina jo funkciją.

    7. Beveik dukart viršija Europos vidurkį

Skirtingose šalyse ir kultūrose žindymas krūtimi vertinamas įvairiai. Dažniausiai tam įtakos turi tradicijos, gerovės šalyje lygis, laikas, kuriuo motina grįžta į darbą, taip pat bendra motinos emocinė būklė. Nors motinos pienas kūdikio sveikatai ir vystymuisi labai svarbus, Europoje vidutiniškai tik 15 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus žindomi vien krūtimi arba maitinami tik motinos pienu. Lietuvoje kūdikius iki 6 mėn. žindo apie 27 proc. motinų. Pasaulyje vidutiniškai motinos pieno gauna tik 37 proc. naujagimių, o Lietuvoje šis lygis siekia 90,9 proc.

Lietuvoje kūdikius iki 6 mėn. žindo apie 27 proc. motinų.

    8. Naudinga abiems

Tyrimai rodo, kad krūtimi žindomų kūdikių alergijų ir infekcijų rizikos lygis būna žemesnis, mažesnė tikimybė, kad jie susirgs diabetu arba turės antsvorio – kuo ilgiau vaikas žindomas krūtimi, tuo mažesnė nutukimo ateityje rizika. „Riebalų ląstelių skaičius mūsų organizme išlieka pastovus, o klausimas, ar suaugęs žmogus lengvai ar sunkiai numeta svorio, labai priklauso nuo to žmogaus mitybos pirmaisiais gyvenimo metais“, – paaiškina dr. B. Stahlis.

Vienas iš geriausiai žinomų žindymo krūtimi pranašumų tas, kad žindanti motina po gimdymo gali greičiau atgauti įprastą svorį. Be to, žindant krūtimi taip pat labai sumažėja krūties arba kiaušidžių vėžio ir antrojo tipo diabeto rizika, taip pat pagerėja motinos psichinė ir emocinė būklė, sumažėja pogimdyminė įtampa ir depresija.

    9. Motinos pienas padeda naujagimio žarnynui

Pieną tyrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad motinos pienas yra pats paslaptingiausias skystis pasaulyje, jo cheminė formulė ypač sudėtinga. Nors „Nutricia Research“ centras tyrinėja motinos pieną jau daugiau kaip 40 metų, nuolat atrandama naujų ypatybių, pavyzdžiui, vien praėjusiais metais atrasta 600 naujų baltymų. Motinos piene gausu įvairių bakterijų, kurios ne tik padeda naujagimiui nuo pirmųjų dienų „susipažinti“ su motinos mikroorganizmų įvairove, bet ir padeda naujagimio žarnyne susiformuoti normaliai mikroorganizmų ekosistemai, kuri svarbi ne tik paties žarnyno, bet ir viso organizmo veiklai. Specialūs angliavandeniai – oligosacharidai, esantys motinos piene, yra nevirškinami naujagimio žarnyne, tačiau tampa labai svarbiu maistu gerosioms žarnyno bakterijoms, iš kurių geriausiai šiuo maistu pasinaudoja bifidobakterijos. Gerosios bakterijos, kurios vyrauja krūtimi žindomų naujagimių žarnyne, saugo mažylį nuo infekcijų, padeda virškinti maistą, sintezuoja kai kuriuos vitaminus ir kitas reikalingas medžiagas. Taip motinos pienas padeda sukurti naujagimiui palankią, draugišką ekosistemą, kuri labai svarbi ne tik jo augimui ir vystymuisi, bet tolesnei vaiko sveikatai.