Paklausta, kodėl Valentino dieną mini iš anksto ir ar tikrai lietuviai gali sau leisti pirkti žvakes už kelis tūkstančius eurų, veikli moteris tik mirkteli, kad tai padarė dėl dviejų labai svarbių priežasčių: pirmoji, nes tikrąją Valentino dieną su šeima ilsėsis prie Indijos vandenyno, o antroji – Meilės dieną reikia švęsti kasdien.

„Valentino diena – tai meilės diena. O man meilės diena yra kasdien – kasdien noriu jausti gyvenimo pulsą ir jaustis mylima bei geidžiama, kasdien noriu girdėti iš savo vyro komplimentus ir turėti bent kelias jaukias, intymias tik mudviejų akimirkas. Akimirkas, kai sumigus vaikams, užsiplikome arbatos, užsidegame žvakę ir tiesiog kalbamės. Man atrodo, kad nereikia specialių datų, kad pasakytume brangiems žmonėms, kaip juos mylime. Nes tai svarbu daryti kasdien“, – savo požiūrį į meilę išsakė K. Strolienė.

R. Andre nuotr.

„Krispo“ įkūrėja ir vadovė K. Strolienė sako, kad atstovauti vienam brangiausių prancūzų prekių ženklui – didžiulė pergalė ir kartu garbė. „Lalique“ – tai ne šiaip gražios ir brangios žvakės, tai – meno kūriniai, kuriems neabejingi meno gerbėjai, kolekcionieriai. Tai šimto metų istoriją skaičiuojantis prekių ženklas, kurio krištolinės žvakės gaminamos rankomis, dekoruojamos auksu ir platina. Tai tarsi relikvijos, perduodamos iš kartos į kartą, šeimos židiniai. Todėl kaina ir yra kaip meno kūrnių“, – sakė K. Strolienė.

R. Andre nuotr.

Pasak M. Petruškevičiaus, tokiai šaliai, kaip Lietuva, turėti „Lalique“ atstovus – didžiulis pasiekimas. René Lalique – tai garsiausias XIX–XX amžių sandūros laikotarpio „Gražiosios epochos“ („La Belle Epoque“ – pranc.), pasižymėjusios klasikine estetika, menininkas, juvelyras ir poetas, kuriam pasaulinę šlovę atnešė unikalūs stiklo dirbiniai. Nuo 1907 metų René Lalique stiklo kūriniai pelnė daugiausia apdovanojimų ir pripažinimo. Be to, jis išrado ir kvepalų buteliuką, sukūrė opalinį stiklą.

R. Andre nuotr.

René Lalique darbais buvo išpuoštas „Orient Express“  traukinį ir „Normandy“ kruizinis laivas, taip pat jis suprojektavo Rond Point des Champs Elysées fontanus ir sukūrė daugybę objektų – nuo kasdieniškesnių iki pačių drąsiausių, sulaukusių tarptautinės sėkmės. Po jo mirties veiklą tęsė sūnus Marcas Lalique, kurio didžiausias nuopelnas prekių ženklui – krištolo įvedimas. Būtent krištolinės žvakės iki šiol garsina Lalique šeimos vardą ir yra geidžiamiausias produktas.

R. Andre nuotr.

Šiandien prie įmonės vairo stovi Marie-Claude Lalique, Rene anūkė, kuri išsaugojo senelio dvasią ir perėmė įmonės valdymą. Ji ne tik atgaivino papuošalų ir juvelyrinių dirbinių gamybą, nuo ko Rene ir pradėjo savo amatą, bet ir išplėtė veiklą. Kartu su parfumeriais pradėjo kurti namų kvapus ir kvepiančias žvakes.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Studentų atstovybė vėl organizuoja jau tradicija tapusį renginį „Sielų upė“. Lapkričio 1-ąją dieną, 18 valandą, nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) nusidrieks žvakučių upė, kuri skatins visus susirinkti ir paminėti Visų Šventųjų dieną.

„Renginio metu taip pat skambės gyva muzika! Nuostabius kūrinius mums dovanos: Ignas Lapienis, Ela bei grupės nariai: Mantas Barkauskas, Adrija Suchockaitė, Austėja Suchockaitė“, – informavo organizatoriai.

„Sielų upė“ sukuria ypatingą žvakių taką, tačiau renginio organizatoriai laikosi aplinkosauginių principų, todėl į Laisvės alėją kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami ateiti, pabūti ir prisiminti. Neštis savų žvakių į renginį nereikia, jomis jau bus pasirūpinta.

„Informuojame, kad renginyje bus naudojamos šviesos diodų (LED) bei parafininės žvakės. Renginio dalyviams žvakių neštis nereikia, kadangi bus galimybė uždegti renginyje esančias žvakes“, – nurodoma kvietime į „Sielų upės“ renginį.

Lapkričio 1-oji, arba Visų Šventųjų diena, yra svarbi įvairių kultūrų ir regionų šventė, skirta mirusiesiems pagerbti. Ši diena dažnai siejama su visuotiniu bendruomeniškumu, įkvepia žmones susimąstyti ir primena apie žmonijos gerumo ir nesavanaudiškumo potencialą. Pasak „Rekviem Kaunas“ atsisveikinimo namų vadovės Karolinos Jancevičiūtės, šis metas skirtas mirusiesiems prisiminti, užuojautai išreikšti, skatina bendruomeniškumo jausmą ir įsipareigojimą tęsti gerumo ir dosnumo palikimą.

Kaune esantys atsisveikinimo namai „Rekviem Kaunas“ antrus metus iš eilės kviečia Kauno ir kitų miestų gyventojus uždegti žvakutę ne tik ant artimojo kapo, bet ir ant netoli esančių pamirštų ar apleistų kapaviečių. Šiais metais „Rekviem Kaunas“ atstovai tikisi išdalyti 1 600 žvakučių tokiems kapams. „Visų Šventųjų diena – tai ramybės, pagarbos ir prisiminimų metas, kuris leidžia kiekvienam akimirką sustoti, užmiršti visus kasdienius rūpesčius ir prisiminti tuos, kurių jau nebeturime. Todėl labai kviečiame visus, kurie atvyks lapkričio 1-ąją aplankyti artimųjų kapų nuo 10 iki 18 val. Kauno Romainių II kapinėse, Eigulių kapinėse ir Petrašiūnų kapinėse, paimti nemokamas žvakutes, kurias bus galima rasti mūsų stenduose prie minėtų kapinių įėjimų ir jas uždegti ant neprižiūrimų kapaviečių. Norime paskatinti Lietuvos gyventojus pagerbti amžinojo poilsio atgulusius žmones ir rūpintis jų kapavietėmis“, – teigė K. Jancevičiūtė.

Norime paskatinti Lietuvos gyventojus pagerbti amžinojo poilsio atgulusius žmones ir rūpintis jų kapavietėmis.

Atsisveikinimo namų vadovė priduria, kad Lietuvoje esančiose kapinėse yra šimtai ir kartais net tūkstančiai neprižiūrėtų kapaviečių. Ši problema didelė ir artimiausiu metu svarbaus pokyčio nepamatysime, nes palaidotųjų, kurių kapai neprižiūrimi, artimuosius rasti sunku, o norint kapą perleisti kitiems turi praeiti nemažai metų. Kiekvienas nusipelnė, kad jo kapavietė būtų prižiūrėta ir bent kartą per metus uždegta žvakutė. Tai proga kiekvienam iš mūsų žvakės šiluma sušildyti apleistą kapą, o geru darbu – savo širdį.

Kauno centrą nušvies 1,5 tūkst. žvakučių

Lapkričio 1 d. Kauno centre esantį ruožą nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) sušildys 1,5 tūkst. žvakučių, skirtų Visų Šventųjų dienai paminėti. „Sielų upė“ – tai Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakultete (VU SA KnF) organizuojamas renginys, kurio metu miestu teka tūkstančiai širdį šildančių ir išėjusiems atminti žvakių šviesų. Labai kviečiame kauniečius ir miesto svečius prisidėti ir uždegti žvakutę šią ypatingą dieną. Šis renginys vyks lapkričio 1 d. nuo 18 iki 21 val., o prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios praeiviai galės pasiklausyti gyvos muzikos“, – komentavo Erika Monstavičiūtė, VU SA KnF Organizacinės srities koordinatorė.

Organizatoriai, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, skatina nesinešti savo žvakučių ir pasinaudoti pastatytais stendais, kuriuose kiekvienas norintis galės gauti žvakutę ir ją uždegti.

Tai suteiks progą visiems prisidėti prie tako tiesimo. Užtikrinant tvarumą, po renginio organizatoriai ir savanoriai surinks žvakutes ir jos bus saugomos kitų metų renginiui.

Savotiška piligrimystė

Anksčiau mūsų sėsliau gyvenę protėviai traukdavo tik į šalia kaimo esančias kapinaites, o dabar nereta šeima per kelias dienas, lankydama artimųjų kapus, apvažiuoja kone visą Lietuvą. Pasak etnologės G. Kadžytės, tai irgi gražus Visų Šventųjų ir Vėlinių paprotys – savotiška piligrimystė.

„Anksčiau Vėlinių metas buvo labiau susietas su bažnyčios, kur buvo meldžiamasi už mirusius artimuosius, lankymu. Dabar, kai visuomenė labiau sekuliarizuota, o artimieji palaidoti ne vienose kapinėse, dalis žmonių į bažnyčią nebeužsuka. Kaip yra liudijęs etnografas Mikalojus Katkus, jau XIX a., aplankę kapus, žmonės dažnai susirinkdavo pas kurį nors giminaitį, kukliai pasivaišindavo, pagiedodavo, paminėdavo mirusiuosius. Tai laikais Vėlinių laikotarpis apimdavo visą lapkričio mėnesį, tad tekdavo pasisvečiuoti ne vienuose namuose. Į tokius susibūrimus vesdavosi ir vaikus, jiems senoliai papasakodavo ir apie gimines, ir apie gimtąsias vietas, – taip būdavo gražiai perduodama gyvoji istorija“, – teigia etnologė.

Bendrystė: etnologė G. Kadžytė pastebi, kad nereta šeima per kelias dienas, lankydama artimųjų kapus, apvažiuoja kone visą Lietuvą. Tai irgi gražus Visų Šventųjų ir Vėlinių paprotys. / G. Kadžytės asmeninio archyvo nuotr.

Pajusti ryšį

Pasak G. Kadžytės, svečiavimosi pas gimines, aplankius kapus, tradicija yra išlikusi iki šiol – iš toliau atvykstantys giminaičiai jau iš anksto susitaria, pas kurį pusbrolį, pusseserę ar dėdę užsuks kavos išgerti.

„Per Kūčias prie stalo susėda tik šeima, o per Vėlines yra galimybė aplankyti seniai matytus tolimesnius gimines. Žinau, kad negalėdami atvykti į gimtinę pirmosiomis lapkričio dienomis, kartais kremtasi mūsų emigrantai, bet jiems patarčiau Vėlinių vakarą bent peržiūrėti mirusių artimųjų nuotraukas, prisiminti šviesius jų gyvenimo momentus“, – pataria G. Kadžytė.

Etnologė pastebi, kad labai sveikintinas dalykas yra giminės istorijos rašymas: kartais atsiminimus surašo patys giminės senoliai arba juos pakalbinę jaunesnieji.

Stebina užsieniečius

Pasak etnologės, iki šiol kai kuriuose Dzūkijos kaimų kapinėse dar deginami Vėlinių laužai – tai itin sena mūsų tradicija.

„Ji tikrai verta išlikti ir būti atgaivinta, nes laužuose buvo sudeginamos nukritusios medžių šakos, kankorėžiai, seni nebenaudojami mediniai kryžiai. Be to, laužą reikėdavo prižiūrėti, tad prie jo ilgiau pabūdavo, pasimelsdavo, pagiedodavo, pasikalbėdavo tos bendruomenės žmonės. Dzūkai ant savo smiltynėlių visuomet gyveno vargingiau, bet turbūt sutelkčiau, nes išlaikė Vėlinių laužų tradiciją; taip, kaip žemaičiai mums išsaugojo Užgavėnes, o aukštaičiai – Jonines“, – pasakoja ekspertė.

Dzūkai ant savo smiltynėlių visuomet gyveno vargingiau, bet turbūt sutelkčiau, nes išlaikė Vėlinių laužų tradiciją; taip, kaip žemaičiai mums išsaugojo Užgavėnes, o aukštaičiai – Jonines.

Anot G. Kadžytės, žvakučių kapinėse mada atėjo ne taip seniai – XIX a. pabaigoje. Ji, aišku, šiek tiek pasikeitė, nes anksčiau žvakės buvo paprastos, vaškinės, namų darbo, tad žmonės prie kapų, rūpindamiesi, kad jos neužgestų ir visai sudegtų, pabūdavo ilgiau.

„Kai sutemus važiuoji pro kapines Vėlinių vakarą, ta liepsnelių jūra tiesiog užburia. Ypač jei jos didelės, senos, kaip Rasų kapinės Vilniuje. Pastebiu, kad praeityje kapines žmonės labiau lankydavo šeimomis, dabar vyresnieji dažniau ateina į jas dieną, jaunimas – jau sutemus. Žinau, kad daugelis studentų nusiveda į žiburiuojančias liepsnelėmis kapines Lietuvoje studijuojančius bičiulius užsieniečius, kuriems tas vaizdas, sako, palieka neišdildomą įspūdį“, – pažymi G. Kadžytė.

Vėlių laikas

Pasak etnologės, kalbėdami apie Vėlines, mūsų protėviai atskleisdavo savo poetinę prigimtį.

„Vyresnieji dažnai norėdavo vaikams pateikti pasaulį kaip pasaką, todėl pasakodavo, kad žvaigždės danguje – tai vėlių langeliai, per kuriuos jos žiūri į žemę. Kita vertus, tai būdavo ir edukacinė priemonė atgrasyti jaunimą nesišlaistyti naktimis, kad nepakliūtų į bėdą: jie būdavo perspėjami, kad sutemus nėra ko klaidžioti tiek tamsoje, tiek po kapines, nes tai vėlių laikas“, – sako senųjų papročių ir tradicijų žinovė.

Tvaresni sprendimai

* Nors prekybos centruose yra žvakių kiekvieno skoniui ir piniginei, o prieš Vėlines joms taikomos akcijos, kapų perkrauti žvakutėmis nevertėtų. Skaičiuojama, kad kasmet per šias dienas kapinėse paliekama milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios, deja, vėliau tampa tūkstančiais tonų atliekų.

* Reikėtų paieškoti tvaresnių būdų, kaip pagerbti savo mirusius artimuosius. Renkantis augalus, natūralūs, visžaliai sodinukai visada bus geriau nei plastikinės ir aplinką mikroplastiku teršiančios gėlės. Verčiau rinktis daugkartines stiklines žvakides su pakeičiamais įdėklais.

* Jei prie kapinių nėra rūšiavimo konteinerių, kapų puošimo atliekas geriau parsivežti namo ir išrūšiuoti.

* Stiklinės žvakidės, nesvarbu, su vašku ar ne, metamos į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.

* Žaliąsias atliekas – lapus, žolę, smulkias ar stambesnes šakeles, medienos atliekas, nuvytusias gėles – svarbu mesti į specialius didmaišius ar aptvertas aikšteles.

* Dirbtinės gėlės turėtų atsidurti mišrių, bet ne žaliųjų atliekų konteineriuose.

* Švarūs plastikiniai žvakių įdėklai, plastikiniai vazonėliai, plastiko maišeliai keliauja į plastiko atliekų konteinerį.

* Plastikiniai žvakių įdėklai, užteršti išsilydžiusio vaško likučiais, turėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose, nes tokie netinka perdirbti.

* Dėžės, pakavimo maišeliai, popierius, kartonas metami į popieriui skirtus konteinerius.

* Metalinį vainiko karkasą, metalinius žvakidžių dangtelius reikia mesti į stiklo ir metalo rūšiavimo konteinerį. Gėlių kempines – į mišrių atliekų konteinerį.

2023 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, Lietuvoje inksto transplantacijos laukia 136 asmenys, kasos ir inksto komplekso – 2, širdies – 57, plaučių – 5, širdies ir plaučių komplekso – 2, kepenų – 96, ragenos – 156, kamieninių kraujodaros ląstelių – 221. Iš visų jų – net 47 vaikai.

Ši akcija šiandien vyksta 53 Lietuvos miestuose, o Klaipėdoje ją organizuoja Vakarų Lietuvos nefrologinių ligonių draugija „Klaipėdos Gyvastis“. Jos pirmininkė Daiva Dragūnienė pažymėjo, kad akcijoje laukiami visi norintys pagerbti donorus ir sužinoti daugiau informacijos apie donorystę.

Indrės Kiseliovaitės nuotr. 

Visi mes norime gyventi.

„Žmonės atėjo, klausė, kodėl dega žvakutės. Mes paaiškinome, atsakėme į klausimus. Labiau supranta tie, kuriems tarp giminių ar draugų reikia donoro. O paprastiems žmonėms žvakutės yra žvakutės“, –sakė pašnekovė.

Anot jos, nemažai gyventojų atsisakė tapti donorais dėl pasklidusių kalbų apie donorystės įstatymo koregavimą.

„Žmonės nebenori būti donorais ir pildo formas, kad jais nebūtų. Įstatymas nebuvo koreguotas, bet žmonės išgirdo, perskaitė visokias paskalas. Pirmą parą buvo atsiimta 4000 prašymų. O žmonės serga ir serga daugiau jaunimas. Kodėl taip yra – ar nuo nesveiko maisto, nuo nesveiko oro ar dėl nesisaugojimo nuo visokių ligų. Bet faktas yra faktas – donorai yra reikalingi“, – kalbėjo D. Dragūnienė.

Indrės Kiseliovaitės nuotr. 

Uostamiestyje šiandien iš žvakių buvo uždegta didelė širdis, o jos viduryje – žodis „ačiū“.

„Visi mes norime gyventi. Kai pati susirgau 38-nerių ir 40-ies gavau inkstą, prasidėjo antras gyvenimas. Šiemet jau dešimt metų kaip vyksta ši akcija. 53 miestuose buvo uždegtos žvakės. Vilniuje degė 2005 žvakės, nes nuo 1970 m. vykdomos transplantacijos ir donorais yra tapę 2005. O Klaipėdoje šiemet uždegėme, kaip ir visada, 390 žvakučių“, – pasakojo D. Dragūnienė.

Akcija organizuojama jau dešimtus metus iš eilės, jos iniciatoriai – Lietuvos asociacija „Gyvastis“.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistas Mantas Svetikas tikino, kad ir jam pačiam jau teko gesinti kapavietėje užsiliepsnojusias durpes.

„Ir pats liejau vandenį, kitą kartą teko siųsti sargus, kad užgesintų. Sausa visur, kapinėse taip pat“, – pasakojo specialistas.

Grėsmė gaisrui kyla tuomet, kai gyventojai kapavietę padengia durpėmis. Pasodintus augalus žmonės palaisto ir išvažiuoja, o durpės, esančios paviršiuje, išdžiūsta.

„Kartais žmonės kapavietes padengia akmenukais, kiti dengia akmens plokštėmis. Tuomet žvakės jokios grėsmės nekelia. Tačiau mulčiavus žemę durpėmis, jos per sausrą labai greitai išdžiūsta“, – paaiškino M. Svetikas.

Sausa visur, kapinėse taip pat.

Kapinių prižiūrėtojai apie gaisrą pranešė užsidegusios kapavietės savininkui.

„Prašėme nukasti durpes. Žiūriu pro langą ir matau, kad netoliese yra kapavietė, dengta durpėmis“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus specialistas.

Durpės gali užsidegti ne tik tuomet, kai žvakė baigia liepsnoti, bet ir nuo stiklinio jos gaubto.

„Saulės spinduliai fokusuojasi, ir durpės įsiplieskia. Žmonės, dėdami ant kapų stikliniuose gaubtose esančias žvakes, net nepagalvoja, kad tai gali sukelti gaisrą. Bent jau reikėtų dėti ant kažkokio pagrindo, kad žvakė nesiliestų su durpėmis“, – teigė specialistas.

Sargai kapinėse budi iki 21 val., tad naktį kilus gaisrui gali būti, kad liepsnų niekas ir nepastebės.

Bėda ta, kad durpes sunku užgesinti. Smilkstančias jas užliejus vandeniu gali būti, kad jos po kelių valandų vėl įsidegs.

„Durpės smilksta. Sudėtinga jas užgesinti, nebent reikia labai gausiai prilieti vandens. Mažai tikėtina, kad gaisras išplistų plačiau. Dažniausiai kapavietės atskirtos takais, nedegiomis medžiagomis. Bet problema tikrai yra“, – kalbėjo M. Svetikas.

Lietuva jau 18 metų atidėlioja Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimą, kad vienu metu vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas.

„Duobės dar neiškasėme, bet užsisakėme paminklą, nes situacija – tikrai sudėtinga. Šita įstatymo pataisa rodo, kad komanda vaistinėje – nebeįgyvendinama. Visa farmacijos bendruomenė: universitetai, Farmacijos sąjunga, Vaistininkų sąjunga, Vyriausybė, ministerijos – visi eina link to, kad vaistinėje būtų vaistininkas, vaistininko padėjėjas ir jie galėtų suteikti gerą farmacinę paslaugą pacientui, kuris yra svarbiausias šioje grandinėje. Tai nusikėlė neapibrėžtam laikui. Atsiranda mistinė nuotolinė priežiūra. Patys žinome, kad nuotolinė gydytojo konsultacija yra ne tai, ko reikia Lietuvos žmonėms“, – teigė VDPS pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

Duobės dar neiškasėme, bet užsisakėme paminklą, nes situacija – tikrai sudėtinga.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra 47 vaistinės, nors ES vidurkis – 32 vaistinės 100 tūkst. gyventojų.

„Krūvis – tikrai nemažas, psichologinė įtampa – didelė. Kai kurie kartais neturi pertraukėlių savo fiziologiniams poreikiams. Tad nereikia žiūrėti vien į ekonominį interesą, bet ir, kad būtų geriau darbuotojams ir Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo Ž. Mineikis.

Neteisinga ir vaistininkų padėjėjų atžvilgiu, kadangi baigusių farmakotechnikų studijas Lietuvoje – apie 500. Jeigu vaistinėse jų nebereikėtų, dar daugiau žmonių liktų be darbo.

„Mes susitikome ir pasikalbėjome su Seimo nariais, frakcijomis, ministerijomis, prezidento ir Vyriausybės atstovais. Manome, kad galime pakeisti nuomonę. Be abejo, galbūt ne visų, bet iš dalies galime. Vėlgi yra prezidentas, kuris turi tą įstatymą patvirtinti. Prieš dvejus metus yra pasakęs, kad tai – paskutinis įstatymo atidėliojimas. Bet po to buvo COVID-19 pandemija“, – sakė Ž. Mineikis.

Nuo 11 iki 20 val. klaipėdiečiai kviečiami prisidėti prie šios akcijos uždegant žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkeliant jos nuotrauką į socialinius tinklus.

Paramą Ukrainai organizuojanti Tatjana pasakojo, kad į „Parako“ sandėlį šį kartą kauniečiai pakviesti kitaip minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir taip prisidėti prie aukų, skirtų karo alinamai Ukrainai. Su šūkiu „Kaunas turi parako“ organizatoriai šventinį vakarą pakvietė pasiklausyti ukrainiečių grupės „TaRuta“ dainų.

„Mūsų ir Kauno Prisikėlimo bažnyčios yra toks bendras apkasų gamybos projektas, jau susibūrusi ir bendruomenė, tad su ja norėjosi paminėti ir Kovo 11-ąją. Todėl pakvietėme „TaRuta“ grupę. Ji tikrai ypatinga, nes savo repertuare turi ne tik ukrainietiškų, bet ir lietuviškų dainų. Viskas vyko toje pačioje „Parako“ erdvėje, kurioje įprastai liejame apkasų žvakes, tereikėjo truputį pastumdyti daiktus ir padaryti daugiau erdvės.

Tinklų pynimui turime apie pusantro mėnesio. Kariai prašė kaip įmanoma greičiau atsiųsti bent didesnę dalį tinklų.

Kadangi dabar turime didelį projektą ir pinsime maskuojančius tinklus, reikia jų net 50 arba 1 tūkst. kv. metrų, todėl renkam pinigus tinko pagrindui. Tai šį koncertą buvo parduodami simboliniai vieno euro vertės bilietai. Arba kitaip tariant, vienas euras – vienas metras tinklo audinio“, – kalbėjo paramos akcijos ir koncerto organizatorė Tatjana.

Tačiau vakaro metu buvo galima ir kitaip prisidėti prie Ukrainai skirtų tinklų aukos. Koncerto metu surengti ir aukcionai.

„Kai mes darome tas apkasų žvakes, iš žmonių renkame parafiną. Tai žmonės yra atnešę labai gražių, rankų darbo žvakių. Jos tikrai tokios išskirtinės ir meniškos, todėl aukojantys ir aukcioną laimėję žmonės gavo ir tas gražias žvakes“, – toliau apie paramos, skirtos tinklų medžiagos įsigyti, rinkimą pasakojo organizatorė.

Tatjana nurodė, kad maskuojančius tinklus ir toliau pins savanoriai. Kiekvienas tai pat gali prisidėti ne tik aukojant pinigus, už kuriuos bus perkamos reikalingos medžiagos, bet taip pat ir ateiti bei patiems prisidėti savo darbu.

Kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį, Vytauto Didžiojo universiteto pagrindiniuose rūmuose bei Prisikėlimo bažnyčioje penktadieniais ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val, o kitomis dienomis – nuo 17.30 val. savanoriai riša tinklus.

„Tinklų pynimui turime apie pusantro mėnesio. Kariai prašė kaip įmanoma greičiau atsiųsti bent didesnę dalį tinklų. Tinklus rišti mūsų paprašė 503-asis jūrų pėstininkų batalionas“, – nurodė Tatjana.

Pirmadienį buvo įžiebta Kauno Didžioji Menora, stovinti Laisvės alėjoje. „Chanuka skleidžia šviesos žinią“, – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Švenčiamas laisvės triumfas prieš priespaudą, dvasios prieš materiją, šviesos prieš tamsą. Tikima, kad Chanukos šviesa yra amžina, ji skatina išlaikyti savigarbą, tapatybę ir sugyventi su kitomis tautomis, taip pat skatina ištikimybę valstybei, kurioje gyvenama.  

Švenčiant Chanuką kas vakarą uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės.

Chanuka skleidžia šviesos žinią.

Pirmadienio vakarą bus įžiebta ir žvakė vienintelėje veikiančioje choralinėje sinagogoje Vilniuje. Ceremonijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbūs svečiai.

„Uždegdama Chanukos žvakes žydų bendruomenė kasmet siunčia šviesos ir bendrumo žinią visoms tautinėms Lietuvos bendruomenėms ir žydų bendruomenėms visame pasaulyje. Norime priminti, kad didžiausius iššūkius galime įveikti tik būdami ir veikdami kartu, bendraudami ir stengdamiesi suprasti vieni kitus – įžiebti žinių, supratimo ir tolerancijos šviesą. Šviesos dalimi galime būti visi“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visas Chanukos šventės dienas įprasta susiburti, linksmintis ir vaišintis tradiciniais aliejuje kepamais Chanukos valgiais – spurgomis ir latkėmis (bulviniais blynais). Vaikus šventės proga pasiekia tradicinės dovanos.

Chanukos tradicijos mena įvykius, nutikusius II a. pr. m. e., kai žydai atsilaikė prieš Sirijos graikus, kurie buvo užgrobę senovės Izraelį ir siekė apriboti žydų gyvenimo būdą bei uždrausti religijos laisvę.

Buvo nusiaubta Jeruzalės Šventykla. Susigrąžinus šią sinagogą rastas tik vienas indas aliejaus, skirtas per kasdienines apeigas uždegamai menorai. 

Tiek aliejaus būtų užtekę žvakėms degti tik vieną dieną, tačiau jos stebuklingai degė net aštuonias dienas. Tai paminėdami, žydai aštuonias dienas švenčia Chanuką.

Chanukijos statomos ant palangės, kad jos visame pasaulyje skelbtų šventės stebuklą. Chanukijos visame pasaulyje įžiebiamos ne tik namuose ar bendruomenės patalpose, bet ir viešose vietose ar valstybinėse institucijose.

Vilniuje jau senokai renkamos skardinės, vaškas bei parafinas, iš kurių savanoriai gamina apkasų žvakes. Jos gali degti kelias valandas.

Klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose ieško informacijos ir klausinėja vieni kitų, ar mūsų mieste yra vietų, kur galima būtų atnešti žaliavos apkasų žvakėms.

Iki šiol Klaipėdoje tokių konteinerių nebuvo.

Uostamiestyje veikiančios tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovas Jevgenijus Kravčenka nusprendė, kad tokia vieta galėtų tapti ši mokykla.

Planuojama, kad nuo šios savaitės mokyklos patalpose (Alyvų g. 10A) bus pastatyti konteineriai, kur darbo dienomis nuo 8 val. iki 17.30 val. klaipėdiečiai galės atnešti panaudotas konservų dėžutes, vašką bei parafiną.

Vėliau šios priemonės bus vežamos į pramoninę zoną, kur savanoriai gamins žvakes.

Jos gaminamos paprastai, bet įgudimo reikia. Į skardines dedamas susuktas kartonas ir užpilamas vaško ir parafino mišiniu. Tokių žvakių dvi ar net keturias valandas skleidžiama šiluma kariai džiovina drabužius, taip pat pasigamina maisto, šildosi.

Tarptautinėje Ukrainos mokykloje bus priimami ir kiti kariaujantiems ukrainiečiams reikalingi daiktai: seni žvejybiniai tinklai, baltos, juodos, rudos, žalsvos ar kamufliažinio marginimo medžiagos skiautės.

Iš šių medžiagų bus gaminami apsauginiai tinklai kariams bei technikai paslėpti.

Šie gaminiai taip pat bus pinami tam skirtoje vietoje atokiau nuo miesto centro.

Į mokyklą Alyvų gatvėje galima atnešti ir kariaujantiems ukrainiečiams dovanojamas   šiltas vyriškas kojines.

"Kiekvienas, kas jaučia pareigą ir norą padėti kariaujančiai Ukrainai, gali nedideliu, bet nuoširdžiu indėliu prisidėti prie pergalės", – kalbėjo J. Kravčenka.