Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus

Svarbiausia – kultūrinė vertė

Apleistoje karinėje slėptuvėje A. Rumbutytė sukūrė galvosūkių kambarį, kuriame istorijos pažinimas vyksta žaidimo forma.

Tačiau be pabėgimų kambario idėjos, moteris susidomėjo ir kitokio pobūdžio kultūrinių pramogų kūrimu uostamiestyje.

Viena mintis, kilusi prieš penkiolika metų, neseniai įgavo apčiuopiamą formą.

„Tuomet studijavau kultūros vadybą ir mąsčiau, ką norėčiau ateityje įdomaus sukurti. Viena minčių buvo sukurti kokią nors pramogą apie Lietuvai svarbius literatus ir menininkus, tačiau ne apie jų kūrinius, o apie juos pačius kaip žmones“, – pasakojo A. Rumbutytė.

Pasak paveldo specialistės, būtent asmenybės pažinimas leidžia kitaip pažvelgti ir į kūrybą.

Nors ši mintis ilgą laiką liko tik ateities svajonėmis, pandemijos laikotarpiu, sustabdžius pabėgimų kambario veiklą, kūrėja pradėjo ieškoti mobilesnės, kitokios formos, kuri galėtų padėti žmonėms pažinti kultūrą.

„Karantino metu galvosūkių kambarį turėjau uždaryti, tačiau tada sukūriau galvosūkių dėžę apie Černobylį ir susimąsčiau apie galvosūkių voko kūrimą“, – prisiminė ji.

Tačiau tradicinės šio formato temos – kriminalai ar detektyvai – nebuvo artimos. Klaipėdietę visą laiką domino kultūra, paveldas ir vertybinis turinys.

„Man svarbu, kad tai, ką sukuriu, turėtų ne tik pramoginę, bet ir edukacinę, kultūrinę vertę, todėl detektyvinė tema man nebuvo artima“, – aiškino A. Rumbutytė.

Pareikalavo kantrybės

Būtent taip atsirado sprendimas pasirinkti Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – kūrėją, kuris ją lydėjo nuo mokyklos laikų.

„M. K. Čiurlionis visada buvo mano mylimas kūrėjas. Esu kilusi iš Kauno, todėl dažnai mokyklos laikais lankydavausi Nacionaliniame dailės muziejuje, klausydavausi muzikos“, – teigė ji.

Kurdama galvosūkių voką, A. Rumbutytė stengėsi parodyti M. K. Čiurlionį ne tik kaip dailininką ar kompozitorių, bet ir kaip sudėtingą, įvairialypę asmenybę.

„Šis žmogus yra kompleksiškas genijus, kadangi viskuo domėjosi, buvo labai atsidavęs, o jo kūryboje kiekvienas gali rasti kažką sau“, – pasakojo autorė.

Tačiau kūrybinis procesas pareikalavo nemažo pasirengimo – teko atsirinkti informaciją iš gausybės šaltinių.

Šis žmogus yra kompleksiškas genijus.

„Buvo sudėtinga net atrinkti įdomiausius faktus – jų buvo per daug. Skaičiau knygas, žiūrėjau filmus, lankiausi muziejuose, klausiausi muzikos, analizavau ir žymėjausi svarbiausius dalykus, kurie labiausiai tiktų perteikti šią asmenybę“, – sakė A. Rumbutytė.

Muziejai – nenuobodūs

Galvosūkių vokas pasirodė tik po ilgo atrankos proceso – nuo informacijos rinkimo iki galutinio maketavimo ir leidybos.

„Pirmiausia rinkau informaciją, tada ją atrūšiavau, po to kūriau galvosūkius ir jungiau juos su tikrais įvykiais. Norėjosi, kad galutinis rezultatas atspindėtų patį M. K. Čiurlionį“, – aiškino kūrėja.

A. Rumbutytė neslėpė, kad šis projektas jai buvo visiškai naujas išbandymas, lyginant su jos didžiausia aistra – kurti ir naujinti pabėgimų bunkerį Klaipėdoje.

„Kuriant bunkerius jau turiu patirties, o galvosūkių vokas buvo visiškai naujas dalykas – tai man buvo iššūkis“, – atviravo ji.

Vis dėlto, anot moters, svarbiausia yra žinutė, kurią žmogus išsineša iš tokių kultūrinių pramogų.

„Noriu, kad žmonės suprastų, jog M. K. Čiurlionis buvo ne tik genialus, bet ir daug išgyvenęs žmogus. Muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus – galima pažinti smagiai ir įdomiai“, – pabrėžė A. Rumbutytė.