Jaunai studentei iš Sakartvelo lietuvių kalba tapo pirmąja meile

Jaunai studentei iš Sakartvelo lietuvių kalba tapo pirmąja meile

2025-09-24 14:30

23-ejų metų Mariam Nachkebiya – studentė iš Sakartvelo, atvykusi į Klaipėdą lietuvių kalbos studijų mainų programai. Per keletą metų ji ne tik puikiai įvaldė lietuvių kalbą, bet ir atrado Klaipėdą. Nors čia gyvena dar tik trumpą laiką – mergina neslepia, kad uostamiestyje jaučiasi kaip namuose.

Svajonės: iš Sakartvelo atvykusi studentė kelionę į Lietuvą planavo jau prieš penkerius metus.
Svajonės: iš Sakartvelo atvykusi studentė kelionę į Lietuvą planavo jau prieš penkerius metus. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įsimylėjo – Lietuvą

– Mariam, papasakokite apie save. Ką šiuo metu veikiate Klaipėdoje?

– Esu iš Sakartvelo, man 23 metai – aš jautri, atsakinga, pozityvi ir visada šypsausi. Studijuoju žurnalistiką Sakartvele, o šiuo metu dalyvauju mainų programoje Lietuvoje ir mokausi lietuvių kalbos. Esu labai įsimylėjusi Lietuvą, man čia gyventi labai patinka.

– Ar tai jūsų pirmas apsilankymas Lietuvoje?

– Pirmąsyk buvau atvykusi į Vilnių vasarą, antrą kartą svečiavausi Klaipėdoje žiemą, o dabar jau beveik mėnesį mokausi Klaipėdoje, gyvenu bendrabutyje – iš viso planuoju čia praleisti metus.

– Kodėl pasirinkote studijuoti žurnalistiką?

– Apie šią specialybę svajojau nuo pat vaikystės. Būdama šeštoje klasėje labai susidomėjau televizija, įsivaizdavau save kaip žurnalistę – man patinka kalbėtis su žmonėmis, klausti klausimų bei viskuo domėtis, todėl šią specialybę pasirinkau net nedvejodama.

– Kur save labiausiai įsivaizduojate kaip žurnalistę?

– Radijuje. Sakartvele ten atlikau praktiką ir man labai patiko.

– Ar prisimenate pirmąją dieną Lietuvoje?

– Taip, labai gerai pamenu. Į Lietuvą nusprendžiau keliauti dar prieš penkerius metus, nes ši šalis pasirodė įdomi ne tik savo kalba, bet ir kultūra bei istorija. Kai pirmą kartą atvykau į Vilnių, buvau labai laiminga, bet kartu ir šiek tiek nedrąsu – visgi kita šalis. Įspūdį paliko važiavimas taksi miesto gatvėmis ir televizijos bokštas – tai sukėlė daug emocijų.

Net kai galiu kalbėti angliškai, visada renkuosi bendrauti tik lietuviškai.

– O kokia vieta Klaipėdoje jums labiausiai patinka?

– Žinoma, jūra – labai mėgstu prie jos būti. Taip pat patinka senamiestis ir Klaipėdos universiteto pastatai – jų architektūra man įspūdinga. Kadangi atvykau į Lietuvą dėl lietuvių kalbos kursų – pirmąjį kartą atvažiavau į Vilnių, o paskui galėjau rinktis ir kitą miestą – nusprendžiau, kad noriu pamatyti ne tik sostinę, bet ir kitus miestus, todėl atvykau į Klaipėdą.

Būna ir iššūkių

– Kada pradėjote mokytis lietuvių kalbos?

– Prieš dvejus metus, kai Sakartvele atradau lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Ten pradėjau mokytis, o po metų atvykau į kursus Lietuvoje. Tai buvo tarsi pirmoji meilė – įsimylėjau šią kalbą ir nusprendžiau, kad noriu tęsti.

– Kas sudėtingiausia besimokant?

– Kirčiavimas. Jis tikrai nelengvas, nes yra daug taisyklių ir sudėtingų žodžių – girdėjau, kad kartais net patiems lietuviams kirčiavimas sukelia sunkumų. Tačiau manau, kad praktikuojantis viskas yra įmanoma.

– Ar jau skaitote lietuviškas knygas?

– Skaityti lietuvišką literatūrą dar šiek tiek sudėtinga. Buvau pradėjusi skaityti literatūrą vaikams, kadangi, manau, kad nuo to lengviausia pradėti – iš karto didelės apimties romanai ar detektyvai būtų sudėtingi, nes ten daug metaforų ir sudėtingų žodžių, tam reikia daugiau praktikos. Dažniausiai skaitau straipsnius internete.

– Kaip jums sekasi Klaipėdos universitete?

– Labai patinka, į paskaitas einu su džiaugsmu. Mane sužavėjo šis universitetas, nes dėstytojai yra nuostabūs, malonūs ir savo srities profesionalai. Aš į Klaipėda atvažiavau kartu su savo drauge ir mes abi po paskaitų grįžtame labai laimingos.

– Ar svarstote ateityje pasilikti Lietuvoje?

– Būtų smagu, bet dar neturiu konkrečių planų – nežinia, kaip gyvenimas susiklostys.

– Ką labiausiai mėgstate iš lietuviškos virtuvės patiekalų?

– Cepelinus! Jie labai skanūs, nors daug kam iš užsieniečių nepatinka. Net šaldytų nusiperku ir verdu bendrabutyje. O štai šaltibarščiai man labai keisti, nes nemėgstu kefyro, todėl ir ragauti nėra didelės pagundos.

– Kuo skiriasi gyvenimas Sakartvele ir Lietuvoje?

– Labiausiai skiriasi politinė situacija, nes Sakartvele dabar daug protestų, o Lietuvoje ramu. Bet kartu yra ir daug panašumų: istorija, žmonių mentalitetas bei charakteris – yra ir skirtumų, ir panašumų.

– Ar lietuviai jus priėmė šiltai?

– Taip, žmonės čia labai draugiški – tiek universitete, tiek bendrabutyje ar gatvėje. Net autobusuose žmonės noriai padeda, kai reikia pagalbos.

Kalbėti tik šalies kalba

– Ką dar mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Labai mėgstu kalbas, taip pat anksčiau dešimt metų labiau šokius Sakartvele. Girdėjau, kad Klaipėdoje yra lietuvių tautiniai šokiai, būtų labai įdomu, tačiau nežinau, kaip bus – galbūt ir išbandysiu. Dabar daugiausiai mokausi lietuvių kalbos, žiūriu televiziją bei skaitau straipsnius.

– Kokią lietuvišką televiziją žiūrite?

– LRT, todėl, kad tai, mano manymu, geriausias kanalas. Jis yra patikimas ir rimtas – ten mažiau pramoginio turinio, kas man ir labiausiai patinka. Tiesa, Sakartvele iš lietuviškų kanalų tai yra vienintelis, kurį ir rodo per televiziją.

– Kas jus labiausiai žavi lietuvių kalboje?

– Skambesys. Ji man graži, o kai pirmą kartą man pavyko susikalbėti su kitais lietuviais – labai didžiavausi savimi.

– Ar dar planuojate mokytis kitų kalbų?

– Dabar Klaipėdos universitete pradėjau švedų kalbos kursus, bet mano širdis vis dar labiausiai prie lietuvių kalbos ir noriu stengtis ją tobulinti vis labiau.

– Kokią didžiausią svajonę turite šiuo metu?

– Labiausiai noriu, kad mano darbas ateityje būtų įdomus, malonus ir įkvepiantis. Svajoju, kad į darbą eiti būtų taip malonu, kaip į šventę – tai man yra didžiausias tikslas, kurio sieksiu.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie nedrįsta mokytis kitos šalies kalbos?

– Reikia drąsos išeiti iš komforto zonos. Kai pirmąkart atvykau į Lietuvą, kalbėjau tik lietuviškai, nors buvo sunku – net kai galiu kalbėti angliškai, visada renkuosi bendrauti tik lietuviškai. Praktika yra svarbiausia. Manau, kad kalbėti šalies kalba yra didžiausia pagarba. Jeigu atvažiuoji į šalį ir žinai, kad nori joje likti, – reikia ir kalbėti tik tos šalies kalba.

Projektas „Atžalynas“ portale https://www.kl.lt (2025) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 10 000 eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Romas

Šaunuolė mergina. Žinau nemažai ukrainiečių, kurie per porą metų išmoko kalbos. Bet vat nemažai Lietuvos pilietybę turintys ir 50 metų gyvenantys rusai niekaip nesugeba išmokti kalbos.
0
-2
pastebėjimas

Ar teko matyti, kad Gruzijos sportininkai, menininkai ir taip toliau dar kur būtų vadinami kažkokiais sakartvelais? Idiotai pabalio sumastė :)))
1
0
pastebėjimas

Gruzijos- užteks tyčiotis iš gruzinų tautos.
2
0
Visi komentarai (5)