Lietuva griežtai smerkia Irano puolimą prieš Izraelį. Kviečiame visus būti maksimaliai santūriems ir skubiai sumažinti nestabilią situaciją“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje sekmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda kiek vėliau sekmadienį Irano veiksmus pavadino „nepriimtinais ir nepateisinamais“.

„Nereikia eskalacijos Artimuosiuose Rytuose!“ – rašė šalies vadovas.

Kiek vėliau sekmadienį bendru pareiškimu solidarumą su Izraeliu išreiškė Baltijos šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

„Būtina, kad tarptautinė bendruomenė į šias provokacijas reaguotų vieningai ir nedelsiant. Irano veiksmai, kurie yra platesnio masto agresyvaus elgesio modelio dalis, rodo, kad Iranas, kartu su Rusija, yra naujos blogio ašies centre“, – teigiama dokumente.

Komitetų vadovų teigimu, šis aljansas kelia didelę grėsmę pasaulio saugumui, sistemingai kenkia tautų suverenumui ir tarptautinės tvarkos stabilumui.

„Iranui turi būti įvestos griežtos sankcijos, o Islamo revoliucinės gvardijos korpusas turi būti pripažintas teroristine organizacija“, – rašoma pareiškime.

Iranas į Izraelį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų, tačiau ataka buvo sužlugdyta perimus absoliučią jų daugumą. Prie Izraelio oro gynybos skelbia prisidėjusios ir Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat teigė sušaukęs Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovus koordinuoti diplomatinio atsako Teheranui.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske. Prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) taip pat perspėjo Izraelį nesiimti jokių neapgalvotų atsakomųjų veiksmų į beprecedentę Teherano raketų ir dronų ataką, o pasaulio lyderiai ragino laikytis santūrumo.

Teherano veiksmus smerkia dauguma pasaulio šalių.

Kaip „Facebook“ paskyroje nurodo tarnyba, ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 65 metus (1959-04-10) Varėnoje, kuomet sušilo iki 22,3 laipsnio.

„Šiemet tai jau 10-as šilumos rekordas“, – teigia LHMT.

Pernai tokių buvo 16, 2022 metais – 13, o 2021 metais – šeši.

„Labai nebūdingą tokiu metų laiku šilumą rytų Lietuvoje nulėmė labai šilto oro srautas atkeliavęs iš pietų, nuo pat Šiaurės Afrikos“, – teigia meteorologai.

Anot jų, vasariška šiluma jau baigia pasitraukti iš visos rytų Lietuvos. Ketvirtadienio dieną sušils iki 12–17, pajūryje – iki 9–11 laipsnių. Penktadienį – iki 11–16 laipsnių.

„Taigi, naujų aukščiausios oro temperatūros rekordų nebefiksuosime“, – nurodoma pranešime.

Kaip nurodo patys nevyriausybininkai, čia jie buvo atvykę padėti sniege gulinčiam ir paeiti negalinčiam Sirijos piliečiui, vėliau jie jam iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą.

Tuo metu Lietuvoje galiojo nepaprastoji padėtis ir patekti į pasienio ruožą reikėjo leidimo, tad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl to nevyriausybininkams skyrė baudas. „Sienos Grupės“ savanoriai su jomis nesutiko ir kreipėsi į teismą.

Kaip nurodo EŽTT, Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjai padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jų veiksmai nebuvo pateisinami būtinuoju reikalingumu, nes savanoriai neturėjo kvalifikacijos suteikti medicininę pagalbą nelaimės ištiktam asmeniui.

Tačiau teismas panaikino baudas ir vietoj to kiekvienam pareiškėjui skyrė įspėjimą. Vėliau Kauno apygardos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadas.

Tuomet nevyriausybininkai sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis prašymą atmetė, nenustatęs pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis teisės pažeidimas.

Galiausiai „Sienos grupė kreipėsi į EŽTT, kuri ėmėsi bylos dėl galimo asociacijų laisvės pažeidimo. Jis taip pat sprendžia, ar buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vertina, ar Lietuva nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, draudžiančios bausmę nepadarius nusikaltimo.

„Sienos Grupės“ direktorius Mantautas Šulskus sako, kad pasieniečių skirtos baudos „prisidėjo prie ir taip jau įjautrintos visuomenės gąsdinimo“.

„Valstybės institucijų komunikacija ir veiksmai – minėtos baudos, vėliau – ikiteisminis tyrimas, pravardžiavimas „pseudosavanoriais“ priešiškai nuteikė dalį visuomenės ir padarė didelę reputacinę žalą ne tik mums, bet ir apskritai – visam humanitarinės pagalbos sektoriui“ – teigė savanoris.

Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų. 

„Net ir dabar, nors ir yra gauti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai dėl mūsų ir pasieniečių komunikacijos, pareigūnai jų paprasčiausiai nevykdo. Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų, į kuriuos, tikiu, Lietuva nei kiek nenori būti panaši“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremalioji situacija. Tai reiškia, kad norintieji patekti į pasienio ruožą, turi gauti leidimą.

„Sienos Grupę“ šioje byloje atstovaujantis advokatas Rytis Satkauskas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu patvirtintoje tvarkoje dėl leidimų būti pasienio ruože numatyta, jog leidimas neišduodamas asmenims, kurie per pastaruosius 12 mėnesių buvo bausti pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius pasienio teisinį režimą.

„Šiuo pagrindu, „Sienos Grupės“ savanoriams vėliau ir buvo atsisakyta išduoti leidimus, taigi jų svarbiausia veikla – humanitarinės pagalbos teikimas pasienyje – buvo ribojama, apie bausme gyvybę gelbėjusiems savanoriams skelbta spaudos pranešimuose. Tačiau mes žinome, kad gelbėti gyvybę nėra teisės pažeidimas“, – sako advokatas.

EŽTT byloje pateikė klausimus Lietuvai, į kuriuos ši turi atsakyti iki birželio.

„Aš jaučiu ir ministrės pirmininkės, ir prezidento palaikymą“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

Kiek anksčiau pirmadienį savo planus dėl komendantūrų L. Kasčiūnas aptarė su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu generolu Valdemaru Rupšiu.

„Kalbėjomės šituo klausimus, pristačiau koncepciją, – teigė politikas. – Visi suprantame, kad tai bus geras postūmis visuotinės gynybos krypčiai, ne deklaracijomis, o realiam praktiniam įgyvendinimui.“

Komendantūrų įteisinimas šiuo metu svarstomas Seime. Karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Vis dėlto ministras sako, kad komendantūras būtina kurti dar taikos metu. Tai numatančią koncepciją Krašto apsaugos ministerija planuoja pristatyti penktadienį, o kitą savaitę šį klausimą ministras viliasi aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Jei šiuo metu viskas buvo modeliuojama per karo padėtį, kad karo padėties metu atsirastų komendantūros, tai dabar viskas stumiasi į taikos metą.

„Jei šiuo metu viskas buvo modeliuojama per karo padėtį, kad karo padėties metu atsirastų komendantūros, tai dabar viskas stumiasi į taikos metą ir prasidės aiškūs etapai, kaip mes jau taikos metu ruošiamės tai užnugario, teritorinės savigynos komendantūrų sistemai“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Žmogus, kuris norės įsitraukti ir klaus, kur jo vieta, žinos algoritmą, kaip tą padaryti“, – pridūrė jis.

Seimui pateiktame Karo padėties įstatymo projekte numatyta, kad komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

Taip ji kalbėjo ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad šis Europos Tarybos dokumentas neprieštarauja Konstitucijai.

„Raginčiau atsipeikėti, matyti realybę, nebijoti menamų kažkieno baubų platinamų ir imti dirbti realius darbus“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikė.

Ji tvirtino, kad socialdemokratų frakcija palaikytų konvencijos ratifikavimą.

„Per 2023 metus apie penktadalį įregistruotų nusikaltimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Kas per skaičiai? Kas trečia moteris yra patyrusi artimoje aplinkoje ar tai seksualinį, ar fizinį smurtą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Ketvirtadienį KT paskelbus išvadą valdančioji Laisvės partijos frakcija pasiūlė Stambulo konvencijos ratifikavimą įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Už tai, kad Stambulo konvencija būtų įtraukta į darbų programą, balsavo keturi opoziciniai socialdemokratai, vienas buvo prieš ir penki susilaikė, o frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė registravosi, bet nedalyvavo balsavime.

Prieš Stambulo konvencijos įtraukimą balsavo Socialdemokratų frakcijos atstovas Liudas Jonaitis, susilaikė Tomas Bičiūnas, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas, Kęstutis Vilkauskas.

KT nutarimas dėl Stambulo konvencijos nekeičia jos oponentų nuostatos, kad dokumento ratifikuoti nereikia. Jie sako, kad toks verdiktas tik sustiprina Stambulo konvencijos rėmėjų pozicijas, bet oponentams įtakos nedaro.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, pagrindinis jos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties“ sąvoką taip pat nustatė, kad konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Jis taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

„Situacija šiuo metu, gruodžio mėnesį, nėra labai išskirtinė lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu“, – antradienį žurnalistams sakė gydytoja.

Jei dabar sergamumo skaičiai glumina – mūsų nestebina. Skaičiai bus už šią savaitę aukštesni.

„Jei dabar sergamumo skaičiai glumina – mūsų nestebina. Skaičiai bus už šią savaitę aukštesni“, – teigė NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, per savaitę sergamumas naujų užsikrėtimų gripu skaičius padvigubėjo, nuo šios ligos mirė du žmonės. Praėjusią savaitę fiksuoti 6 697 užsikrėtimai gripu, kai savaitę anksčiau jų buvo 3 399. Taip pat ūgtelėjo ir bendras sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), koronaviruso infekcija.

Pasak D. Razmuvienės, gripo sergamumo rodikliai auga trečią savaitę iš eilės. Didesnis augimas buvo stebimas pastarąsias dvi savaites.

Daiva Razmuvienė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Paprastai sergamumo sezonu, kai kyla sergančiųjų skaičius, būna kilimas tris, keturias savaites, toliau stabilizuojasi. Kai nemažėja, nei didėja, laikosi – dar apie pora savaičių ir pradeda sergančiųjų skaičius mažėti. Kiek laiko didėjo, tris, keturias savaites, tiek pat sergamumas mažės“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak medikės, šį sezoną gripas ėmė plisti kiek anksčiau nei įprasta, tačiau tokių tendencijų yra pastebėta ir anksčiau.

„Stebimos kitos pozicijos – kokia situacija gydymo įstaigose, kiek hospitalizuotų asmenų, kokio amžiaus, kiek gydoma intensyvios terapijos skyriuje“, – sakė specialistė.

Praėjusią savaitę ligoninėse dėl gripo buvo gydomi 97 asmenys, šiuo metu – apie 150, iš jų du trečdaliai vaikai iki 17 metų. Keletas asmenų gydomi reanimacijoje, tarp jų esama ir vaikų bei viena nėščioji.

D. Razmuvienės teigimu, praėjusią savaitę buvo fiksuotos dvi garbaus amžiaus asmenų mirtys. Vienas jų buvo skiepytas nuo gripo, kitas ne, abu senjorai turėjo lėtinių ligų. Per 10 metų, anot medikės, nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 123 žmonės.

Gydytojos teigimu, sergamumo situaciją leidžia įvertinti ir duomenys slaugos namuose bei ugdymo įstaigose. Didesnis sergamumas fiksuotas vienuose globos namuose. Trys mokyklos praėjusią savaitę pranešė dirbsiančios nuotoliniu būdu – iš Tauragės, Vilniaus bei Kazlų Rūdos.

Nė viena savivaldybė nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu. Didžiausias sergamumas – Kaune, Kėdainiuose.

„Nė viena savivaldybė nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu. Didžiausias sergamumas – Kaune, Kėdainiuose. Kadangi tik sergamumo skaičiai didėjantys, jie stebimi, bet visos kitos pozicijos – tiek asmens priežiūros įstaigos, tiek globos namai – nėra sutrikusios institucijos, kurios aprūpina vandeniu, maistu, nėra didelio susirgimų skaičiaus“, – teigė D. Razmuvienė.

Savivaldybėms nematant reikalo skelbti epidemijų, anot gydytojos, nesiruošiama skelbti epidemijos ir Lietuvos mastu. 

NVSC duomenimis, per rudenį iki gruodžio 1 dienos panaudota 84 proc. gripo vakcinų, iš viso įsigyta 200 tūkstančių skiepų dozių. Skaičiuojama, jog paskiepytas kas penktas senjoras.

Kartu su darbdavių pastangomis, skaičiuojama, jog paskiepytųjų visuomenės narių skaičius sudaro apie dešimt procentų.

D. Razmuvienės teigimu, šiųmetės vakcinos sudėtis atitinka cirkuliuojančio A ir B tipo viruso štamus.

Medikė patarė nepamiršti COVID-19 metu naudotų apsaugos priemonių – kaukių, rankų higienos, taip pat patarė mažiau lankytis sambūriuose, maldos namuose, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, dar savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausi sergamumo rodikliai yra Kėdainių rajone – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 2832,13 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Panevėžyje – 2774,99 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šilutės rajone – 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolėje – 2692,60 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Jonavos rajone – 2660,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Tikiuosi, kad mūsų kolegos dar gali šiek tiek pakeisti nuomonę ir mes vis dar turime galimybę kompromisui. Kartais tie kompromisai pasiekiami paskutinę minutę“, – prieš Europos Vadovų Tarybą (EVT) žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, kovojant su aukštomis energijos kainomis būtinos lubos tiek dujų, tiek elektros kainoms.

„Lubos nacionalinėms dujų kainoms didmeninės prekybos sandoriuose ir lubos elektros generacijai. Dėl šių priemonių vis dar diskutuojama ir aš tikiuosi, kad mes prieisime prie tam tikrų išvadų ir priimsime sprendimus“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento manymu, ieškant bendrų sprendimų Europos Sąjunga turi progą pademonstruoti solidarumą.

„Jeigu mes ieškome resursų, kurie mums padėtų nacionaliniu lygiu, mes taip pat turime priimti Europos Sąjungos bendrus sprendimus norint išvengti sutrikimų rinkose. Galima pademonstruoti solidarumą, apie kurį taip dažnai kalbama. Tai kritiškai svarbu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai 27 ES valstybių sprendimas ir 15 valstybių jau labai aiškiai išreiškė palaikymą, bet turime rasti bendrą sprendimą“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Europos Komisija pasiūlė bendrai pirkti dujas, taikyti dinaminį kainų ribojimą, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams, kaip siūlė Lietuva ir dalis kitų Bendrijos šalių.

Rimčiausia diskusija vyks dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų

G. Nausėda teigė, kad skubių EK pasiūlymų trumpalaikis galiojimas būtų teisingas, kadangi tai gana didelė intervencija į rinkos ekonomiką.

„Lietuva neturėtų norėti, kad tokie tikrai netradiciniai sprendimai, kurie jau gana didelė intervencija į rinkos ekonomikos mechanizmą, būtų neriboti laike. Mes pasisakome, kad jie būtų riboti laike, bet tai turi duoti realų rezultatą. Jei tie sprendimai duos realų rezultatą, tai pirmiausia – (mažesnės – BNS) sąskaitos mūsų žmonėms ir verslui, reiškia, jie bus savo funkciją atlikę“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

„Ne tiek svarbu, kurios priemonės sąskaita tą rezultatą pasieksime, svarbiausia, kad jį pasiektume“, – pridūrė G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, pagrindinis ginčas šiuo metu yra dėl to, ar pasiūlytos priemonės yra pakankamos.

Prezidentas taip pat kalbėjo, kad ES minima „kepurė“ gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros gamybai, yra didelis žingsnis į priekį, palyginti su ankstesne dokumento versija. Visgi jis pripažįsta, kad dėl to vyks rimtos diskusijos.

„Šis pasiūlymas Europos Komisijos jau yra atsižvelgimas į tų penkiolikos, kai kas sako septyniolika, valstybių nuomonę dėl dujų kainų kepurės, be taip, aš pripažįstu, yra valstybių, kurios nenorėtų turėti ir šio kompromisinio pasiūlymo ir norėtų jį iš teksto pašalinti. Šiandien didžiausia diskusija energetikos srityje suksis apie šią nuostatą ir pasiūlymą“, – sakė prezidentas.

Šią savaitę tarp Komisijos pateiktų pasiūlymų, kaip sumažinti energijos kainų šoką, taip pat nurodyta, jog „verta apsvarstyti“ galimybę įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubas, „jei pavyks tinkamai atsakyti į kai kuriuos atvirus klausimus“.

Pasak diplomatų, tokia priemonė kol kas įrašyta ir viename Europos Vadovų Tarybos išvadų projekte, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog Bendrijos šalys narės sutars.

Anot G. Nausėdos, EK siūlo sprendimus, kurie jau turi teigiamos įtakos dujų kainai, pavyzdžiui, dėl bendros dujų pirkimo platformos, dalinimosi dujomis, privalomo bendro pirkimo iki 15 proc. saugomų dujų, dėl TTF indekso.

„Šios priemonės jau šiandien lemia, kad gamtinių dujų kaina spot rinkoje yra apie 70 eurų, tai nepalyginamai mažesnė kaina nei turėjome dar visiškai neseniai“, – sakė prezidentas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau BNS sakė, kad Lietuvos manymu, turi būti įvestas europinio lygio mechanizmas kompensuoti skirtumą tarp rinkos dujų kainos ir nustatytos viršutinės ribos.

„Dinaminės lubos jau eina į mūsų pusę, tiesa, ten yra daug techninių dalykų, kurie turėtų būti nustatyti, greičiausiai jie bus laike vėliau nustatyti, o mums reikia sprendimo čia ir dabar“, – sakė ji.

Dujų kainų luboms labiausiai priešinasi turtingesnės Vakarų ir Šiaurės šalys, kurių sąskaita iš esmės tektų padengti skirtumą tarp rinkos kainos ir viršutinės ribos.

Komentuodamas Komisijos pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog dujų kainų lubos turi būti nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia Komisija.

Planuojama, kad dėl Komisijos reglamento įgyvendinimo už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai Liuksemburge tarsis kitą savaitę.

„Dauguma šalių sutinka, kad turi būti atsakomybė ir atsakomybė ne tik už konkrečius nusikaltimus, bet ir vadovybės, kuri priima sprendimus. O kokia forma, kol kas dar reikia atlikti aiškinamąjį darbą“, – BNS antradienį sakė viceministrė, aptarusi idėją su ES kolegomis Bendrųjų reikalų taryboje Liuksemburge.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai sekmadienį paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Pasak J. Neliupšienės, šią idėją palaiko Liuksemburgas, dalis kitų šalių, tačiau jų viceministrė neįvardino.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę sakė, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisijungtų kitos pasaulio šalys.

Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.

Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.

„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai Aljanso sausumos sienų su Rusijos Federacija ilgis padidės daugiau kaip dvigubai. Suprantama, šias sienas teks stiprinti. Reikės rimtai sustiprinti sausumos pajėgų grupuotę ir oro gynybą, dislokuoti dideles karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos jūros nebranduolinį statusą jau nebus kalbos – balansas turi būti atkurtas“, – parašė jis ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale.

Pasak D. Medvedevo, „iki šiol Rusija tokių priemonių nesiėmė ir neketino imtis“.

„Tikėsimės, kad mūsų šiaurinių kaimynų protas vis dėlto nugalės“, – rašė jis.

Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.

D. Medvedevas teigė, jog abiejose šalyse visuomenė stojimo į Aljansą klausimu yra pasidalijusi „maždaug per pusę“. „Niekas iš blaiviai mąstančių žmonių nenori didesnių kainų ir mokesčių, „iskanderų“, hipergarso ir laivų su branduoliniu ginklu prie pat savo namų“, – sakė Rusijos politikas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas apie šiuos komentarus, sakė, kad „apie tai kalbėta daug kartų“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra išleidęs įsakymą „pastiprinti mūsų vakarinį sparną“ dėl NATO augančio karinio potencialo.

Paklaustas, ar šis pastiprinimas apims branduolinius ginklus, D. Peskovas atsakė: „Negaliu pasakyti... Bus visas priemonių, būtinų žingsnių sąrašas. Apie tai bus kalbama atskirame prezidento susitikime“.

Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.

Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.

A. Anušauskas: rusų svarstymai dėl branduolinio ginklo yra keisti

Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – pridūrė jis.

„Branduolinis ginklas buvo visada laikomas Kaliningrado srityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.