„Mūsų teisės aktai numato būtinybę ir privalomumą prieš priimant į darbo atitinkamas vietas, kuriuose yra dirbama su vaikais, užklausti ir gauti informaciją iš tokio registro, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji. – Pradžioje mes pavasarį turėjome šitą temą, kai kalbėjome apie būtinybę, kad institucijos turi naudotis šita savo prievole. Pamatėme, kad pradžioje ta analizė rodė, kad ne itin aktyviai institucijos tą daro, bet pradėjus diskusiją viešoje erdvėje pamatėme, kad skaičiai tikrai išaugo.“

Pasak jos, vien lyginant šį lapkritį su praėjusiu lapkričiu, prašymų skaičius išaugo beveik šešis kartus.

„Tai rodo tikrai, kad institucijos ir ne tik institucijos – asmenys, tikrai atidžiai užtikrinta šitą prievolę, vertina situaciją ir tos informacijos prašo“, – pastebėjo ministrė.

Pasak jos, tai, kad vien lapkritį nustatyti aštuoni atvejai, kai gauta informacija apie asmenims taikomus apribojimus, „leido, matyt, apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų dirbti su vaikais“.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre iš viso yra įrašai apie 630 tūkst. fizinių ir pusantro tūkstančio juridinių asmenų. Apie 2,6 tūkst. įrašų yra susiję su asmenimis, padariusiais seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

Labai svarbu, kad visos institucijos ir visi asmenys, kurie privalo naudotis šitais įrankiais, tą ir padarytų, kad tas būtų užtikrinta ir taip mes sukurtume tą saugią aplinką pirmiausia savo vaikams.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus, arba tokią pažymą gauti patys.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais, tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, jog minėtame registre yra informacija ir apie įtariamus asmenis bei pabrėžė, kad kuriami papildomi instrumentai, norint užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Ministrė taip pat pristatė kitą įrankį – Nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapį, leidžiantį patikrinti informaciją apie konkrečioje vietoje įvykdytas nusikalstamas veikas.

Pasak A. Bilotaitės, šis įrankis pateikia „labai aiškų, detalų žemėlapį atstumo prasme, išgryninant labai aiškiai pagal sistemas, nusikalstamas veikas“. Tai, pasak jos, leidžia įvertinti aplinkos saugumą ir priimti „atitinkamus sprendimus“.

„Aš manau, kad labai svarbu pažymėti, kad mūsų valstybė turi įrankius, tuos įrankius tobulina. Labai svarbu, kad visos institucijos ir visi asmenys, kurie privalo naudotis šitais įrankiais, tą ir padarytų, kad tas būtų užtikrinta ir taip mes sukurtume tą saugią aplinką pirmiausia savo vaikams“, – sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vyriausybė planuoja darbo užmokestį kitąmet jiems didinti du kartus po 10 procentų.

I. Segalovičienė teigė, kad pirmadienį Vyriausybė koreguodama biudžetą atsižvelgė tik į valdančiųjų siūlymus ir didesnio mokytojų atlyginimų didinimo nenumatė, nors, pasak jos, jau dabar aišku, kad numatyto kėlimo gali neužtekti norint pasiekti tikslą, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas. Gali susidaryti įspūdis, kad šiandien apskritai jau iš ministro ir iš finansų ministrės pasisakymų, kad nėra klausimų, jeigu nepasieksime 130 procentų VDU, o tarsi realybę jau projektuojame, kai nepasieksime 130 procentų VDU“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas.

Profsąjunga nurodo, kad su dabar numatytu atlyginimų kėlimu bus tik kompensuota infliacija, o 130 proc. VDU rodiklis nebus pasiektas. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrą kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

I. Segalovičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog tai vyktų prieš pat spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Kalbama iš esmės apie biudžeto koregavimo galimybę prieš pat rinkimus. Ir, žinoma, šitoje vietoje kyla įvairiausių klausimų. Kas galėtų paneigti, kad neskirdami tam tikro finansavimo galimai valdantieji mokytojus verčia būti tam tikrais Seimo rinkimų įkaitais ir galimai dirbtinai kuriasi galimybę būti geri ir dosnūs prieš rudens rinkimus“, – svarstė ji.

Prezidento patarėjos teigimu, atlyginimų kėlimas nuo sausio kainuotų apie 80 mln. eurų ir būtų „pakeliama suma“ biudžetui. Ji taip pat teigė, kad įvertinus gautas viršplanines lėšas atlyginimus buvo galima kelti jau dabar.

„Galbūt galima buvo pasistengti daryti kažkokius atnaujinimus ir tuos atlyginimus kelti galbūt ir dabar, įsivertinus tam tikrą situaciją. Lygiai ta pati situacija yra su kitų metų biudžetu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Nacionaliniam švietimo susitarimui įgyvendinti kitų metų biudžete Vyriausybė papildomai ketina skirti daugiau kaip 387 mln. eurų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

I. Segalovičienė ragina valdančiuosius imtis veiksmų dėl smurto mokytojų darbe

Prezidento patarėja I. Segalovičienė, reaguodama į praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusius tyrimo apie mokytojų patiriamą smurtą rezultatus, teigia, kad švietimo politikos formuotojai turėtų parengti konkretų strategijų ir veiksmų planą, kuris numatytų, kaip mokytojams ir mokyklų bendruomenėms reaguoti susidūrus su smurtu.

Tai ji akcentavo po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) užsakytas tyrimas parodė, jog mokytojai darbe patiria ne tik psichologinį ar fizinį, bet ir seksualinį smurtą.

„Akivaizdu, kad tyrimas rodo, jog diskusijų šiandien jau neužtenka ir reikalingi konkretūs veiksmai ir labai konkretūs darbai. (...) Švietimo politikos lyderiai galėtų inicijuoti veiksmų plano parengimą šitos problemos sprendimui: parengti algoritmus, mokymus, strategijas tiek vadovams, tiek mokytojams, tiek mokyklos bendruomenėms, kaip elgtis prevenciškai (...) ir kaip tinkamai reaguoti į smurtinius atvejus“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji pažymėjo, kad Prezidentūra pasisako už mokyklas be smurto ir patyčių bei skatina švietimo politikos formuotojus imtis atitinkamų veiksmų tokiai aplinkai ugdymo įstaigose formuoti.

„Turime formuoti nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms mokyklose politiką ir užtikrinti, kad ir mokinys, ir mokytojas jaustųsi mokykloje saugus, nebijotų ir turėtų, kur kreiptis pagalbos ir jaustų administracijos palaikymą“, – pažymėjo patarėja.

Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove.

„Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

LŠMPS užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad iš pedagogų tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokyklų administracijos darbuotojai bei kolegos.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Dar apie penktadalis apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti, keli procentai taip pat nurodė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas.

Daugiau nei 44 proc. mokytojų teigė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, dar trečdalis – jog moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas, o dar penktadalis pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus.

Mokytojai taip pat pripažįsta patiriantys verbalinį smurtą. Per 40 proc. mokytojų nurodė, jog juos mokiniai yra apkeikę, daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš jų išvaizdos, panašiai apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo, o penktadalis neslėpė iš mokinių sulaukę ir grasinimų.

Beveik trečdalis pedagogų taip pat yra susidūrę su seksualiniu smurtu – sulaukę nešvankių gestų, žodžių ar veiksmų iš mokinių. Apie penktadalis nurodė sulaukę nešvankių juokelių, dar keli procentai respondentų teigė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes, dalis taip pat patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą.

Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.

Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. Per penktadalį mokytojų teigė buvę apkeikti, panašiai tiek yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, kiek daugiau nei dešimtadalis pripažino, jog mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų, yra juos pravardžiavę.

„Komisija neabejoja, kad Moldova ir Ukraina labai sparčiai įgyvendino reikalingas reformas. Kandidačių statuso suteikimas buvo su tam tikromis sąlygomis, reikalingomis reformomis įgyvendinti, kurias abi šalys sugebėjo įgyvendinti ir kandidatės statusą jos gavo per rekordiškai trumpą laiką“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Mes puikiai suprantame, kad tai yra laimėjimas ne tik Moldovai ir Ukrainai, bet laimėjimas ir Europai. Su šiomis rekomendacijomis Tarybai judame į priekį link saugesnės Europos, labiau integruotos Europos, Europos kurią vienija teisės viršenybės principas, žmogaus teisės ir laisvės, fundamentalūs principai. Džiaugiuosi, kad judame pagaliau į priekį“, – tvirtino jis.

Procesas nebus greitas

Visgi V. Sinkevičius pažymėjo, kad stojimo į ES procesas nebus greitas ir istoriškai nuo prašymo įteikimo iki tapimo oficialia Sąjungos nare, valstybėms trukdavo apie 9 metus. Anot jo, jeigu Europos Vadovų Taryba (EVT) patvirtins EK rekomendaciją, prasidės oficialios, ilgai truksiančios derybos, kurių metu Ukrainos ir Moldovos lauks didelis darbas.

„Tiek Moldova, tiek Ukraina turės atidaryti ir uždaryti šešiose plačiose kategorijose vadinamuosius 35 skirsnius, kiekvienas iš jų itin svarbus ir kiekviename iš jų reikės pasiekti 5 balų įvertinimą iš 5 galimų, tą turės patvirtinti ES institucijos ir lauks didelė dalis darbo“, – sakė EK narys.

Mes puikiai suprantame, kad tai yra laimėjimas ne tik Moldovai ir Ukrainai, bet laimėjimas ir Europai.

„Džiaugiuosi, kad nepaisant sunkumų, karo Ukrainoje, kuris veikia ir Moldovą, šios šalys jau dabar geba įgyvendinti reformas, tai matau ir mano skirsnyje, kalbant apie aplinkosaugą“, – akcentavo jis.

Nemato priežasčių blokuoti derybų pradžią

Šią savaitę pasigirdus kalboms, kad Vengrija EVT gali blokuoti galimą Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybų pradžią, eurokomisaras to nenorėjo komentuoti. Tačiau jis tikino nematąs priežasčių ES narėms blokuoti derybas.

„Nenorėčiau spekuliuoti kaip elgsis šalys narės Taryboje. Komisijoje priėmėme vieningą sprendimą. (...) Aš nematau priežasčių Tarybos šalims narėms blokuoti galimą pradžią derybų“, – aiškino V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad EK rekomenduoja pradėti Ukrainos stojimo į ES derybas, nepaisant jos kovos su korupcija trūkumų ir būtinybės toliau riboti oligarchų įtaką.

Briuselis taip pat rekomenduoja pradėti narystės derybas su Moldova, Sakartvelui suteikti kandidatės statusą.

G. Nausėda: EK sprendimas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės derybų yra toks, kokio tikimės

EK rekomendavus pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tai yra sprendimas, kokio Lietuva ir tikėjosi.

Taip, tam tikros išlygos reiškia, kad ne visi namų darbai dar padaryti, bet tai tikrai nėra tokios išlygos, kurios tą procesą padarytų neįmanomu.

Šalies vadovas taip pat vylėsi, kad dėl to pavyks įtikinti skeptiškiau nusiteikusius lyderius.

„Sprendimai yra tokie, kokių mes tikimės, tai yra, kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteikta galimybė pradėti derybas dėl narystės, Sakartvelui buvo suteiktas kandidatės statusas“, – žurnalistams Panevėžyje trečiadienį sakė G. Nausėda.

EK pagyrė Ukrainą, sakydama, kad šalies vyriausybė „pademonstravo nepaprastą institucinę stiprybę, ryžtą ir gebėjimą veikti“. Tačiau Komisija teigė, kad derybos turėtų prasidėti tik tada, kai bus išspręstos korupcijos, lobizmo problemos ir priimtas įstatymas dėl tautinių mažumų.

„Taip, tam tikros išlygos reiškia, kad ne visi namų darbai dar padaryti, bet tai tikrai nėra tokios išlygos, kurios tą procesą padarytų neįmanomu, – teigė G. Nausėda. – Šiandien, pripažinkime, laiko faktorius taip pat yra labai svarbus, ypatingai Ukrainai, kuri kovoja dėl savo laisvės ir kuriai tokie teigiami postūmiai nepaprastai sustiprina jos dvasią, jos norą kovoti toliau ir priešintis okupantui.“

Pasak prezidento, ši rekomendacija yra „gera bazė, solidus pagrindas“ deryboms Europos Vadovų Taryboje gruodį.

„Tikiuosi, kad šalys, nuoširdžiai ir nuosekliai remiančios spartesnį Rytų Partnerystės šalių artėjimą prie Europos Sąjungos, tikrai įtikins tas valstybes, kurios galbūt vis dar turi tam tikro skepsio“, – sakė jis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: šios žinios laukta dešimtmetį

Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad šios žinios laukta dešimtmetį, ir šią dieną įvardija kaip istorinę.

„Šiandien diena, kurios labai laukiau – Europos Komisija, įvertinusi Ukrainos ir Moldovos pažangą, teikia rekomendaciją pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai yra tai, ką kartojome savo Seimo rezoliucijose, tarptautiniuose susitikimuose – pradėti derybas dar šiais metais, (...) Tai yra istorinė diena, pralaužianti ledus tolimesnei ES plėtrai. Tai yra tai, ko visi norėjom prieš 10 metų stovėdami Euromaidane“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tai yra istorinė diena, pralaužianti ledus tolimesnei ES plėtrai.

Politikė taip pat pažymėjo, kad sėkmingą derybų pradžią lems tai, ar neatsiras norinčių ją boikotuoti valstybių.

„Dabar pagrindinis sprendimas – Europos Vadovų Taryboje gruodžio viduryje“, – pridūrė ji.

Konservatorės teigimu, nors iki narystės šių šalių dar laukia ilgas kelias, tiek su Rusija kariaujanti Ukraina, tiek Moldova įrodė esančios vertos vadintis ES narėmis. Anot jos, rekomendacija pradėti derybas dėl narystės tik dar kartą režimui įrodo, kad šios šalys priklauso Europai ir turi patikimus sąjungininkus.

„Ukraina nuo birželio mėn. ir pastarosiomis savaitėmis priėmė svarbius sprendimus dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo, grąžintas pajamų deklaravimo reikalavimas, patvirtintas tautinių mažumų įstatymas, tačiau dar reikia ryžtingesnių žingsnių toliau stiprinant kovos su korupcija institucijas. Abiejų šalių dar laukia netrumpas kelias iki jos taps Europos Sąjungos narėmis, joms reikės visokeriopos pagalbos būsimų derybų laiku, perimant ES teisę, taip pat stiprinant Europos reikalų komiteto vaidmenį“, – sakė ji, pažymėdama, kad Ukrainą ir Moldovą šiame kelyje Lietuva palaikys, kiek reikės.

Jie prognozuoja, kad šio klausimo svarstymas Seime gali tapti dar viena takoskyra kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas ar civilinės sąjungos įteisinimas.

„Matyt, bus daug diskusijų, turbūt įvyks takoskyra“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Jo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl konkrečios pasakų knygų neįpareigoja Lietuvos keisti įstatymų.

„Individuali byla ir jos baigtis yra individuali byla. Tai nebūtinai reiškia, kad turime ar neturime keisti savo įstatymus ar Konstituciją, kitas dalykas – saviraiškos laisvė, taip, yra ir žodžio laisvė ir nuomonės laivė, bet tai nereiškia, kad kiekvienam, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, ta informacija turi būti prieinama“, – kalbėjo Seimo narys.

„Mes gi saugome nepilnamečius nuo neigiamos informacijos, tam ir yra Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Negi vaikams leisime kokią nors smurto ar lošimų propagandą? Valstybė turi galvoti apie tai“, – teigė jis.

Tuo metu jo frakcijos kolega vaikų psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, jog dabar galiojanti nuostata dėl nepilnamečių apsaugos nuo informacijos apie homoseksualius žmonių santykius yra perteklinė.

„Nesąmonė ta nuostata. (...) Manau, kad ta nuostata ko nors esmingo nekeičia. Turime saugoti nuo smurto, agresijos, kitų dalykų, bet ne nuo šito“, – BNS sakė parlamentaras.

Dabartinė nuostata suponuoja, kad žmonės, kurie nėra heteroseksualios orientacijos, yra netinkami, apie juos negalima pasakoti.

„Kaip vaikų psichiatras, labai aiškiai sakau: šita nuostata yra perteklinė įstatyme. Konstitucija yra apibrėžusi santuoką ir šeimos vertybes, jeigu norime kiekvienas saugoti Konstituciją, šią konstitucinę nuostatą kiekvienas turi teisę išdėstyti savo vaikams“, – tvirtino jis.

Kad svarbu šią nuostatą pakeisti, įsitikinusi ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, dabartinis reguliavimas apriboja galimybes su nepilnamečiais kalbėti apie svarbius patyčių, depresijos klausimus, kai tai susiję su seksualine orientacija.

„Dabartinė nuostata suponuoja, kad žmonės, kurie nėra heteroseksualios orientacijos, yra netinkami, apie juos negalima pasakoti. Ir ką mes tada turėtume daryti su situacija, kai, pavyzdžiui, homoseksualūs paaugliai yra viena iš jautriausių rizikos grupių, kai kalbame apie depresiją, apie patyčias, net kai kalbame apie suicidinius bandymus?“ – sakė ji.

Parlamentarė teigė pažinojusi knygos, dėl kurios siūloma keisti šią nuostatą, autorę Neringą Dangvydę Macatę, žinojo, kokį „didelį skausmą ir nusivylimą“ Seimo sprendimai atnešė sunkiai sirgusiai ir 2020 metais mirusiai autorei.

D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai priimti informacijos apie homoseksualius asmenis ribojimai Lietuvoje, panašios nuostatos įgyvendintos ir Rusijoje, todėl politikė vylėsi, jog Lietuva atsisakys šios „labai prastos praktikos, kuri niekaip nedera su mūsų valstybės bendromis nuostatomis“.

Ji sakė negalinti komentuoti, kaip rengiasi balsuoti frakcija, pasak Seimo narės, dėl to socialdemokratai dar tarsis.

L. Slušnys tai pat prognozavo, jog Teisingumo ministerijos siūlymas sunkiai skinsis kelią Seime.

„Yra daugybė Seime norinčiųjų tą nuostatą išlaikyti. Bet tarp tų, kurie gina nepilnamečius, yra tų, kurie mielai pripažįsta smurtą prieš moteris ir laiko tai auklėjimo priemone. Gal mes ne ten kreipiame dėmesį“, – sakė Seimo narys.

Oponentai įžvelgia bandymą įgyvendinti „laisviečių“ programą

Kai kurie opozicijos atstovai savo ruožtu teikiamą pataisą siejo ne su Strasbūro teismo sprendimu, o su Laisvės partijos siekiu jeigu ne vienu, tai kitu būdu Seime įgyvendinti savo partijos programą bei kritikavo valdančiuosius, kad šie nesprendžia kitų problemų.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinsienė teigė, kad minėtos knygos atvejis buvo, kiek ji prisimenanti, vienintelis, kai minėta įstatymo nuostata buvo pritaikyta.

„Aš neatsimenu ir bijau, kad daug kas neatsimena, kad ji būtų pritaikyta dar kada nors kartą. Ši norma yra mirusi teisės sistemoje. Bet ministerijos sprendimas manęs visiškai nestebina, nes, žinant Laisvės partiją, matyt, kitokių pasiūlymų mes ir nelabai galėtume tikėtis, Seime jau kelinti metai vis svarstome ir niekaip neapsisprendžiame dėl civilinės sąjungos projekto, ir tai yra Laisvės partijos egzistavimo dalis Seime. Natūralu, kad panašu įsivelsime į ginčą dabar dėl nepilnamečių apsaugos“, – tvirtino parlamentarė.

Vis dėlto ji sakė nemananti, jog nuostatos, net jei ji ir nelabai taikoma, reikėtų skubėti atsisakyti.

A. Širinskienė sakė esanti visiškai nenustebinta to, kad toks siūlymas teikiamas.

„Būtų nustebinę, jeigu staiga būtų pradėtos Europos Komisijos rekomendacijos įgyvendinti ir registruotos, tarkime, pataisos, dėl atšalimo laikotarpio Konstitucinio Teismo teisėjams, bet, matyt, tas teismo politizavimas, dėl kurio esame sukritikuoti, ministerijai Teisingumo nelabai rūpi“, – kalbėjo parlamentarė, turėdama galvoje situaciją, kai kovą Konstitucinio Teismo teisėju buvo paskirtas Stasys Šedbaras, iki tol ėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas.

„Kaip praėjo tie treji kadencijos metai, taip, manau, praeis ir paskutinieji, tiesiog Seimui besiginčijant dėl homoseksualių asmenų teisių ir jų sureguliavimo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Panašios nuomonės laikėsi ir opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. Jo teigimu, susidaro vaizdas, kad „kai vienos durys neatsidaro, bando kitas atidarinėti“.

„Kai nepavyksta su partnerystės įstatymais, civilinės sąjungos, atranda kitų idėjų, kaip palaikyti savo elektorato dėmesį į save“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mūsų frakcija, matyt, tokios pataisos nepalaikys“, – pridūrė jis.

V. Fiodorovas taip pat teigė pasigendantis dėmesio svarbesniems klausimams, tokiems, kaip žmonių pajamų didinimas ar kova su infliacija.

„Viskas palikta savieigai, kad išsispręstų, o tokie klausimai, kaip dabar mes diskutuojame, visą laiką atranda darbotvarkėje, jiems skiriama ir laiko, ir dėmesio, ir didesnių diskusijų negu tiems klausimams, kurie liečia kiekvieno Lietuvoje gyvenančio piliečio gerovę“, – kalbėjo parlamentaras.

Siūlo atsisakyti dėl saviraiškos laisvės

Teisingumo ministerija parengė pataisą, siūlančią iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Konstitucijoje nurodyta, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu.

Teisingumo ministerijos teigimu, minėtos įstatymo nuostatos atsisakymas pašalins galimybę diskriminaciniu būdu riboti saviraiškos laisvę.

Teigiama, kad pataisa parengta įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) šių metų sausio 23 dienos sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.

Rašytoja Neringa Dangvydė Macatė laimėjo bylą dėl 9–10 metų vaikams skirtos pasakų knygos „Gintarinė širdis“ leidybos, joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai.

Teismas pripažino, kad Lietuva, apribojusi knygos platinimą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

2013 metais pasakų rinkinį išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas, po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.

Vėliau knygos platinimas atnaujintas, bet ji paženklinta įspėjamuoju ženklu, kad knygos turinys gali pakenkti jaunesniems nei 14 metų vaikams.

Knygos autorė tąsyk sakė patyrusi diskriminaciją, todėl po rezultatų nedavusio kreipimosi į Lietuvos teismus, 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.

„Ukrainos klausimu prezidentas (Joe Bidenas – BNS) yra optimistiškas, jis teigia, kad reikia padaryti tam tikrų darbų, jog Ukrainos narystė NATO taptų realybe, bet šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos, aš cituoju jį: yra didžiausios Ukrainos rėmėjos ir toliau rems Ukrainą iki pergalės“, – po susitikimo su Joe Bidenu (Džo Baidenu) žurnalistams sakė Lietuvos vadovas.

„Svarbiausia, kad jau šiame NATO viršūnių susitikime mes sugebėtume rasti aiškų kelią, kaip atverti tas atviras NATO duris. Vienas dalykas yra deklaruoti, kad NATO durys yra atviros, kitas dalykas – nurodyti konkretų mechanizmą, kaip praeiti pro tas duris“, – tvirtino jis.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu NATO lyderiai sutaria, kad reikia atsisakyti Ukrainai skirto Narystės veiksmų plano.

Tai yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa.

„Vadinasi, procesas sutrumpėja dvigubai“, – antradienį žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas.

Vadinasi, procesas sutrumpėja dvigubai.

Jis taip pat teigė, kad bus vertinama Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas – ne tik karines, bet ir dėl teisės, demokratijos viršenybės užtikrinimo.

„Galvoju, kad tikrai šį kartą nueisime bent keliais žingsniais toliau nuo Bukarešto ir net Madrido atverdami aiškią perspektyvą Ukrainai tapti nare, kai tik subręs tinkamos sąlygos. Tikimės, kad tai bus netolimos ateities dalykas“, – tvirtino G. Nausėda, turėdamas anksčiau vykusius NATO viršūnių susitikimus.

Jis sakė su JAV prezidentu aptaręs Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

G. Nausėda: NATO daro pakankamai, kad pasiųstų teigiamą žinią Ukrainai

NATO daro pakankamai, kad pasiųstų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai pozityvią žinią, sako Lietuvos prezidentas G. Nausėda, atvykęs į Vilniuje antradienį prasidedantį viršūnių susitikimą.

Jis teigė besiviliantis, jog Aljanso lyderiai susitars dėl aiškesnio pakvietimo Ukrainai dėl narystės ir „nekartos senos formuluotės iš Bukarešto viršūnių susitikimo.“

NATO svarsto atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo, įkurti NATO-Ukrainos tarybą ir sutarti dėl daugiametės pagalbos Ukrainos kariuomenės programos.

„Visi šie dalykai rodo, kad mes darome pakankamai, jog pasiųstume teigiamą signalą mūsų broliams ir seserims ukrainiečiams ir viliuosi, kad šios žinios, šie sprendimai iš Vilniaus pakels jų kovinę dvasią“, – žurnalistams sakė Lietuvos vadovas.

31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip spręsti Ukrainos narystės klausimą.

Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas aiškus kelias į NATO.

Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – buvo nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė pernai rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, panaikinančios VTEK kompetenciją tirti asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, prieštarauja Politikų elgesio kodekso nustatytiems politikų elgesio kontrolės tikslams, efektyvumui ir demokratinio valdymo plėtros principui.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad priimtos įstatymo nuostatos, suponuojančios galimybę, kad savivaldybių tarybų narių elgesį galėtų tirti tik iš tarybos daugumos atstovų sudaryta savivaldybės Etikos komisija, kelia pavojų, jog tokiais atvejais objektyvus politiko elgesio tyrimas būtų iš viso neįmanomas, teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak Prezidentūros, tokie principai kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, kurių privalo laikytis valstybės politikai, užtikrina konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, demokratiją ir didina visuomenės pasitikėjimą.

Tam pačiam tikslui, pasak pranešimo, nustatomos ir priemonės, užtikrinančios valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.

Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis.

Prezidentūros teigimu, efektyvus, objektyvus ir apsaugotas nuo politinės įtakos kontrolės mechanizmas yra būtinas tam, kad minėtų reikalavimų politikai laikytųsi.

„Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis“, – teigia Prezidentūra.

Šalies vadovo teigimu, politikų atsakomybė už savo veiklą ir atskaitomybė visuomenei buvo, yra ir visada liks konstitucinis valstybės standartas.

Jis siūlo, kad nepriklausomos, viešai posėdžiaujančios VTEK kompetencijai liktų ir asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, jiems einant šias pareigas, veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas.

Birželį Seimo priimtos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų. Iki tol išimtis taikyta tik parlamentarams.

Priimant pakeitimą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, galiojusią situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, jis pavadino „mišraine“.

„Dabar yra savivaldybių etikos komisijos, yra VTEK ir teismas. Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti savivaldybių įkurtomis etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo, eilės tvarka – pirmiausia savivaldybių etikos komisijos, tada VTEK ir po to teismas, kad iki šiol tos mišrainės buvusios nebebūtų“, – birželį kalbėjo R. Juška.

Pataisos oponentai teigė, kad savivaldybių etikos komisijos neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl tyrimai gali būti vilkinami arba priimami šališki sprendimai.

Aktyvią lietuvybės ir filantropijos tradicijos Lietuvoje puoselėtoją į paskutiniąją kelionę išlydėjo sutuoktinis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene bei šimtai žmonių.

Atsisveikinti su pirmąja ponia atvykę žmonės anksto lūkuriavo kapinėse, kiti atlydėjo velionę su laidotuvių procesija. Laidotuvėse dalyvavo apie tūkstantį žmonių.

Kaip laidotuvių ceremonijoje sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, ponia Alma buvo mylintis žmogus – ji labai mylėjo savo vyrą, šeimą, tėvynę Lietuvą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ji savo jautrią širdį atvėrė vargstantiems ir stokojantiems žmogiškosios šilumos Ji savo gyvenimu įkūnijo žmogaus, kuris dovanoja savo gyvenimą kitiems pavyzdį“, – kalbėjo jis.

LNK reportažas:

Anot dvasininko, A. Adamkienės „išskirtinio kuklumo, atjautos ir nuoširdžios tarnystės tėvynei ir jos žmonėms gyvenimas palieka neišdildomą žymę Lietuvos istorijoje.“

„Ją Viešpats pasišaukė dieną, kai visa Bažnyčia pasaulyje šventė Kristaus žengimo į Dangų iškilmes. Tai labai simboliška diena iškeliauti. Tarsi pats Viešpats per šį sutapimą į mus visus prabyla ir primena, kad žmogaus gyvenimas yra nuolatinis žengimas į Dangų, jei žmogus gyvena darydamas gera savo tikėjimu ir savo tikėjimą liudija darbais. Alma buvo mylintis žmogus. Ji labai mylėjo savo vyrą, šeimą, tėvynę Lietuvą. Ji palieka mums ištikimybės santuokos pažadams, besąlyginės meilės artimui ir tėvynei pavyzdį. Teatlygina gerasis Dievas mūsų seseriai Almai Dangaus Karalystės džiaugsmu, te Viešpats stiprina mūsų mylimą Prezidentą Valdą Adamkų savo paguoda, o mums visiems įkvepia ponios Almos pavyzdžiu dovanoti savo gyvenimą vardan Lietuvos, o ypač vardan Viešpaties, kuris sukūrė šį Pasaulį“, – kalbėjo K. Kėvalas.

Vėliau kalbėjęs kunigas Ričardas Doveika pabrėžė, jog velionė „visai tautai išlieka dovana ir pamoka, ji atsiskleidžia mums kaip dovana“.

Jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausia reikia gyventi dėl kitų. Tai didelio žmogaus pamoka.

„Visa tauta šiomis dienomis ištarė pačius gražiausius žodžius. Ji dovana nuo Dievo mums, tautai, jums, prezidente, dovana“, – kalbėjo dvasininkas.

„Ji buvo šalia jūsų, bet nebuvo šešėlis, ji klausėsi jūsų, bet niekada neužgožė jūsų, ji ėjo šalia jūsų, bet kartu sugebėjo daugybei žmonių tapti rūpestingumo, atjautos ir tikrosios meilės motina“, – į V. Adamkų kreipėsi kunigas.

Pasak R. Doveikos, A. Adamkienė „išlieka mums didžiausia pamoka“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausia reikia gyventi dėl kitų. Tai didelio žmogaus pamoka“, – sakė jis.

Iškilmingose laidotuvėse kalbėtos maldos, skambėjo daina „Lietuva brangi“. Specialiai velionei sukurtą dainą atliko dainininkas Justinas Jarutis ir jo sesuo Andrė Balžekienė.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

96 metų A. Adamkienė mirė sekmadienį Vilniuje po sunkios ligos.

Pavieniai susirinkusieji į laidotuves atvyko su gėlėmis. Iš anksto buvo prašoma jų nenešti, o pinigus verčiau skirti labdarai. Kai kurie atvykusieji, stebėdami gabenamą karstą, šluostėsi ašaras. Viena jų – 84-erių kaunietė Marijona Lisauskienė.

Kapinėse lūkuriavusi moteris sakė asmeniškai išgyvenanti ir jaučianti didelę pagarbą poniai Almai. Anot jos, A. Adamkienė buvusi labai maloni.

„Ji labdaros dalino, ji gatvėje žmonės prakalbindavo, ji visur buvo“, – graudindamasi pasakojo M. Lisauskienė.

Filantropė ir svarbi patarėja

1927-aisiais Šiauliuose prekybininkų šeimoje gimusi A. Adamkienė Antrojo pasaulinio karo metais 1944-aisiais su šeima pasitraukė į Vokietiją, o po penkerių metų – į Čikagą Jungtinėse Valstijose.

Vokietijoje A. Adamkienė mokėsi Eikšteto gimnazijoje, kur ir susipažino su būsimu vyru V. Adamkumi, vėliau baigė filologijos studijas Erlangeno Universitete Bavarijoje.

Atvykusi į JAV ji kurį laiką dirbo laborante plieno gamyklos laboratorijoje. 1951-aisiais A. Adamkienė ištekėjo už būsimojo prezidento.

K. Vanago/BNS, Tomo Raginos, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

Nuo 1962-ųjų A. Adamkienė 25-erius metus vadovavo iš Amerikos lietuvių verslininko Juozo Bačiūno kartu su vyru įsigytai Tabor Farm vasarvietei, tapusiai svarbiu lietuvybės centru – čia vykdavo išeivijos organizacijos „Santara–Šviesa“ suvažiavimai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šeima grįžo į Lietuvą.

V. Adamkui 1998-ųjų sausį tapus Lietuvos prezidentu, ji netrukus įsteigė savo vardo paramos fondą rūpintis globos stokojančiais vaikais ir jam 15 metų vadovavo.

Lietuvos prezidento pareigas dvi kadencijas 1998–2003 ir 2004–2009 metais ėjęs prezidentas prisiminimuose rašė, kad užsiimti labdara A. Adamkienė apsisprendė dar vykstant rinkimų kampanijai.

Per jos vadovavimo fondui laikotarpį surinkta ir išskirstyta daugiau milijonas eurų paramos. Vėliau labdaros ir paramos fondas pavadintas „Auginkime ateitį“, jo archyvinė medžiaga perkelta į A. Adamkaus vardo biblioteką ir Butrimonių gimnazijoje Alytaus rajone įkurtą A. Adamkienės fondo muziejų.

A. Adamkienės nuomonė buvo svarbi ir politiniais klausimais. V. Adamkus teigė, kad eidamas prezidento pareigas neretai klausdavo žmonos požiūrio, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

A. Adamkienė turėjo dvigubą Lietuvos ir JAV pilietybę.

Pastaruoju metu A. Adamkienės sveikata buvo labai silpna, ji ne kartą gydyta ligoninėje.

Balandžio pabaigoje pirmoji ponia buvo atvežta į Vilniaus universiteto Santaros klinikas, A. Adamkienei diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, atlikta skubi operacija. Nuo tada ji sunkios būklės gulėjo reanimacijoje.