„Negalime užsimerkti prieš nevykdomus Rusijos įsipareigojimus bei toliau žudomus Ukrainos žmones. Nematome Rusijos valios užbaigti karą Donbase, todėl nesikeičiant situacijai tarptautiniu lygiu kviesime demokratines valstybes stiprinti sankcijas Rusijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo po Kijeve vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva „nepripažįsta Krymo aneksijos ir aktyviai aktualizuoja šį nusikaltimą prieš Ukrainos tautą tarptautiniu lygiu“ Europos Sąjungos institucijoje ir Jungtinėse Tautose.

„Reiškiu tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, Ukrainos euroatlantinei integracijai bei vykdomoms reformoms“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad šią paramą įtvirtino 13-osios Prezidentų tarybos metu pasirašyta deklaracija dėl Ukrainos europinės perspektyvos.

Reiškiu tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, Ukrainos euroatlantinei integracijai bei vykdomoms reformoms.

V. Zelenskis teigė, kad pastaruoju metu Rytų Ukrainoje padaugėjo provokacijų, o situacija regione ir kontaktinėje linijoje išlieka sudėtinga.

„Mes šiandien aptarėme grėsmingas saugumo tendencijas dėl provokacijų gausėjimo, bandymų stabdyti taikos procesus. (...) Tai rodo, kad mums reikia ryžtingo tarptautinės visuomenės veikimo“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

Jis teigė, kad G. Nausėdai pristatė iniciatyvą Kijeve sukurti specialia platformą, skirtą situacijai Kryme.

„Manau, kad visos pasaulio demokratinės valstybės, kurios gerbia tarptautinę teisę, turi susijungti ir apginti mūsų piliečių ir Krymo gyventojų teises ir padėti deokupuoti Krymo pusiasalį“, – sakė V. Zelenskis.

Lietuvos prezidentas teigė, kad Lietuva šioje iniciatyvoje aktyviai dalyvaus.

Teigiamai įvertino Ukrainoje vykstančias reformas

G. Nausėda reiškia paramą Ukrainoje vykstančioms reformoms. Visgi, jo teigimu, Ukrainoje vis dar yra sektorių, kuriuose būtinos ženklesnės permainos.

„Reformų procesas niekur nėra paprastas arba lengvas. Jeigu reformos būtų įgyvendinamos spragtelėjus pirštais, tai turbūt jos visur būtų įgyvendintos ir visi gyventume laimingi ir patenkinti. Tai, kad reformos nuolat susiduria su tam tikrų interesų grupių pasipriešinimu, politiniu pasipriešinimu, yra normalu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jis taip pat teigiamai vertino Ukrainoje vykstančias reformas, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kai kurių reformų įgyvendinimui prireikė ir kelių dešimtmečių.

„Aš vertinu asmeninį prezidento Volodymyro Zelenskio indėlį į reformų procesą. Ir tikrai nemažai yra padaryta. Pirmiausiai paminėčiau žemės rinkos reformą, bankų reformą, atsispyrimas tam tikram oligarchų spaudimui sugrąžinti nacionalizuotus bankus. Visa tai matome ne tik mes, bet mato ir tarptautinės institucijos ir didžiai vertina šį padarytą darbą“, – akcentavo G. Nausėda.

Aš vertinu asmeninį prezidento Volodymyro Zelenskio indėlį į reformų procesą. Ir tikrai nemažai yra padaryta.

Visgi Lietuvos prezidento teigimu, Ukrainoje vis dar yra sektorių, kuriuose reikia ženklesnių pertvarkų.

„Tikrai yra sektorių, kuriuose vis dar reikia pasitempti ir tarp tokių sektorių paminėčiau teisinės sistemos reformą, suteikimas daugiau galių, atsakomybės, bet kartu ir paramos antikorupcijos institucijoms, nes jos tikrai patiria milžinišką spaudimą, ir centrinio banko nepriklausomumas taip pat yra vertybė, kurią būtina puoselėti, nes tai yra būtina pinigų sistemos stabilumo sąlyga“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Matome, kad daugelyje sričių vis dar reikia įdėti papildomų pastangų, tai suteiktų ne tik galimybę gauti papildomus finansinius išteklius, kurie yra tikrai labai būtini šiuo metu Ukrainai, bet ir svarbiausia – sukurti tą pasitikėjimo atmosferą, kuri yra reikalinga tiek ir naujų investuotojų pritraukimui, tiek ir tiesiog tarptautinės bendrijos didesniam pasitikėjimo reitingui ir perspektyvoms sukurti“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda akcentavo, kad Ukraina yra teisingame kelyje, tačiau, anot jo, Lietuvos lūkestis ir prašymas, kad šiame kelyje dar bent truputį būtų paspartintas žingsnis.

Pasak Prezidentūros, penktadienį Europos Vadovų Tarybos nuotoliniame posėdyje G. Nausėda akcentavo, kad susiklosčiusi saugumo situacija Europoje reikalauja „atitinkamo ir subalansuoto atsako“, nes Rusijos „agresyvi laikysena regione tęsiasi, darydama įtaką politiniam stabilumui, ypač Rytų partnerystės valstybėse“.

„Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar“, – pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.

Išplatintame vaizdo įraše G. Nausėda tvirtino ES lyderiams kėlęs Rusijos klausimą ir dėl sulaikyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bei persekiojamų jo bendražygių.

„Tikrai išgirdome atsaką, išgirdome aiškią motyvaciją, žinią iš Europos Vadovų Tarybos prezidento Charleso Michelio (Šarlio Mišelio) pasisakymo, kad jis šį klausimą kels ir spaudos konferencijoje, be jokios abejonės, kels ir savo būsimų vizitų į Rytų partnerystės šalis metu“, – vaizdo įraše po susitikimo sakė prezidentas.

Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar.

Anot jo, Rusijos klausimas „neužmirštas, jis tikrai įgijo reikšmingą politinį svorį“.

„Ir aš tikiuosi, kad mes pademonstruosime tam tikrą politinį nuoseklumą, kuris yra labai reikalingas. Kartais tas blaškymasis arba pauzės tikrai įneša nereikalingos sumaišties arba nusiunčia neteisingą signalą šaliai rytuose“, – tvirtino jis.

Sesijoje, skirtoje ES Pietų kaimynystės klausimams aptarti, prezidentas pasveikino atnaujintą ES Pietų partnerystės iniciatyvą ir išreiškė lūkestį, kad ES ir Pietų kaimynystės valstybių santykiai būtų grįsti demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principais.

Jis pabrėžė, kad Lietuva taip pat „yra labai entuziastingas aktyvios Pietų kaimynystės politikos rėmėjas“, tačiau kvietė ES išlaikyti ambicingus tikslus ir Rytų partnerystės šalyse.

„Šios šalys tikrai iki šiol nusipelnė nepakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio ir labai džiugu, kad tartum atliepdamas į šį lūkestį, gerbiamas Ch. Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotas ES nares – Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes Sakartvele“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis kartojo, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti sprendžiant Sakartvelo politinę krizę, bet pabrėžė, jog „turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė, nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“.

EVT sesijoje G. Nausėda taip pat pažymėjo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) ir Jungtine Karalyste. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad ES stiprins santykius su naująja JAV administracija, ypač saugumo ir gynybos srityse. Anot jo, Europos saugumui reikalingi ir artimi santykiai su Kanada.

Taip pat jis akcentavo NATO, kaip strateginio ES partnerio vaidmenį, nuo kurio priklauso saugumo užtikrinimas Europoje.

Krizę Armėnijoje turi spręsti civilinė valdžia, ne kariškiai

Prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Armėnijos kariuomenės spaudimą atsistatydinti šalies Vyriausybei, pabrėžia, kad krizę turi spręsti civilinė valdžia, ne kariškiai.

„Manau, kad bet kokią krizę turi spręsti ne kariškiai, civilinė valdžia turi būti tas subjektas, kuris sprendžia problemas, susikaupusias valstybėje. Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas deda visas pastangas, kad krizė būtų įveikta“, – vaizdo įraše po ES vadovų nuotolinio susitikimo penktadienį sakė G. Nausėda.

Manau, kad bet kokią krizę turi spręsti ne kariškiai, civilinė valdžia turi būti tas subjektas, kuris sprendžia problemas, susikaupusias valstybėje.

„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoje karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas, ir atvirkščiai – apie stabilizaciją, nes priešingu atveju, šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug  galimybių, kurios yra susijusios su situacija būtent šalies viduje“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga paragino Armėnijos kariuomenę nesikišti į šalį apėmusius politinius nesutarimus.

Briuselis taip pat paragino Jerevaną „taikiai spręsti politinius nesutarimus“ laikantis „demokratinės ir konstitucinės tvarkos“, ir prašo abi puses neleisti pablogėti padėčiai Armėnijoje.

Padėtis Armėnijoje ketvirtadienį smarkiai paaštrėjo kariuomenės vadovybei pareikalavus, kad atsistatydintų N. Pašinianas ir jo kabinetas.

Atsakydamas į šį reikalavimą, ministras pirmininkas pareiškė, jog ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pareiškimą vertina kaip „mėginimą įvykdyti karinį perversmą.“

Vėliau N. Pašinianas pranešė atleidžiantis Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Oniką Gasparianą, kartu paragino kariuomenę neprarandant budrumo toliau saugoti sienas.

Sakartvelo krizės sprendime reikia vengti stichiškų veiksmų

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.

„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė  G. Nausėda.

„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.

„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.

G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.

„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.

Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.

„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.

Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.

„Dabar pagrindinis klausimas bus sugebėti apginti tuos klausimus, kurie padaryti. Ypatingai svarbu farmacijos srityje, bandant išsaugoti kainų politiką, vaistų reguliavimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Kitas klausimas iš tų pareiškimų, kurie skamba, dėl alkoholio kontrolės klausimų, nes planuojama panaikinti alkoholio reklamos draudimą“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Jo teigimu, tokie sprendimai, kaip Laisvės partijos programoje numatyta nuostata įteisinti rekreacinį ir medicininį kanapių naudojimą, naujame Seime „bus neįmanoma“

„Mūsų pareiga bus apginti tai, kas vertybiškai mums svarbu, Lietuvos žmonėms svarbu“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Mūsų pareiga bus apginti tai, kas vertybiškai mums svarbu, Lietuvos žmonėms svarbu.

Jis vylėsi, kad naujoji valdžia nenaikins „valstiečių“ priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ir pensijų, kaip minėjo potenciali premjerė Ingrinda Šimonytė.

Anot R. Karbauskio, būsima opozicija palaikys teisingus ir tikslingus naujosios valdžios sprendimus.

„Palaikysime viską, kas bus, mūsų nuomone, teisinga, tikslinga. Jei būsima premjerė nemelavo, daugelis tų darbų, kuriuos pradėjome ir sėkmingai įgyvendinome, bus pratęsti“, – tvirtino jis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, „valstiečiai“ naujajame Seime iškovojo 32 mandatus.

Palyginti 2016 metų rinkimuose nugalėję valstiečiai tuomet gavo 54 mandatus ir formavo Vyriausybę.

Šių metų rinkimus laimėjo pastaruosius aštuonerius metus opozicijoje buvę konservatoriai, kurie Vyriausybę ketina formuoti su liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

R. Karbauskis: gandai apie įtampą yra melas

R. Karbauskis teigia, kad viešoje erdvėje pasirodę gandai apie tarp jo ir premjero Sauliaus Skvernelio tvyrančias įtampas yra melas. LVŽS pirmininkas tikina, kad jis ir premjeras puikiai sutaria, pasak jo, „valstiečių“ komanda yra stipri ir vieninga.

„Yra tokių žinių neva pas mus frakcijoje tarp premjero ir manęs kažkokios įtampos. Tai galiu pasakyti, kad per tuos ketverius metus buvo melas, kad mes turime problemų bendraudami tarpusavyje ir dabar tai yra melas. Jokių problemų nėra“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė R. Karbauskis.

Tai galiu pasakyti, kad per tuos ketverius metus buvo melas, kad mes turime problemų bendraudami tarpusavyje ir dabar tai yra melas.

LVŽS pirmininkas taip pat akcentuoja, kad sekmadienio vakarą viešoje erdvėje pasirodę pasvarstymai apie galimus jo bei S. Skvernelio nesutarimus yra klaidingi. R. Karbauskio teigimu, premjeras štabą sekmadienio vakarą paliko anksčiau saugodamas savo sveikatą.

„Jis tikrai komandos žmogus, mes puikiai sutariame. Šioje situacijoje kiek dar ketverių metų reiks, kad šias nesąmones būtų pasakojama apie mūsų susipriešinimą? Tai jeigu kažkas tam ruošiasi, tai varkite toliau, bet realiai komanda yra stipri, vieninga ir mes tai įrodysim per kitus ketverius metus“, – tikino jis.

R. Karbauskis taip pat sureagavo klausimą, kodėl S. Skvernelis neatvyko į rinkimuose dalyvavusių partijų lyderių spaudos konferenciją.

„S. Skvernelio dabar čia nėra, nes jis yra premjeras, jis yra veikiantis premjeras, jis yra savo darbo vietoje“, – teigė R. Karbauskis, akcentuodamas, kad į susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda S. Skvernelis atvyks.

Rezultatai

„Visi puikiai suvokiame, kad daugelis požymių, konkrečiai – medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos A. Navalną perkelti į Berlyną, ir kiti požymiai, pagaliau pati „Novičioko“ kilmė, prigimtis, rodo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios ir įsikišimo“, – BNS atsiųstame komentare sakė G. Nausėda.

Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur taip pat aptariamas ir santykių su Rusija klausimas.

Pasak G. Nausėdos, visi požymiai byloja apie poreikį imtis politinių priemonių – sankcijų, kad būtų atkreiptas Kremliaus dėmesys.

Situacija tampa visiškai netoleruotina, kad žmonių nuodijimas tampa įprasta praktika ir kad tai yra siekis įbauginti kitus opozicijos lyderius.

„Visi šie požymiai byloja, kad turime imtis politinių priemonių ir tikiuosi, kad šiandien bus kalbama apie tai, kokių sankcijų pagalba mes galėtume siekti atkreipti Rusijos valdžios dėmesį į tai, kad situacija tampa visiškai netoleruotina, kad žmonių nuodijimas tampa įprasta praktika ir kad tai yra siekis įbauginti kitus opozicijos lyderius“, – teigė Lietuvos vadovas.

Anksčiau šią savaitę Europos Sąjunga dėl A. Navalno apnuodijimo paskelbė sankcijas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui Aleksandrui Bortnikovui, Rusijos prezidento vidaus politikos valdybos viršininkui Andrejui Jarinui, prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Sergejui Kirijenkai, prezidento įgaliotajam atstovui Sibiro federalinėje apygardoje Sergejui Meniailai ir gynybos ministro pavaduotojams Pavelui Popovui bei Aleksejui Krivoručkai.

Sankcijos taip pat įvedamos Valstybiniam organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutui. Nuo ketvirtadienio jiems draudžiama atvykti į ES bei įšaldomas čia esantis turtas.

Žada paramą pilietinei Baltarusijos visuomenei

G. Nausėda prieš penktadienį vykstantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) yra vieninga ir, reaguojant į Baltarusijos ataką prieš Lietuvą ir Lenkiją, bus imtasi visų įmanomų atsakomųjų priemonių tam, kad demokratiniai pokyčiai kaimyninėje šalyje įvyktų. Šalies vadovas taip pat teigė, kad numatomos priemonės apima ne tik sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams, tačiau ir paramą pilietinei baltarusių visuomenei.

„Lietuva ir Lenkija atsidūrė tame smaigalyje, kurį pavadinčiau tiesiog orientuota ataka prieš dvi valstybes, kurios yra gretimos Baltarusijai. Taigi, Baltarusijos režimas pasirinko taktiką „skaldyk ir valdyk“, nukreipdamas savo nepasitenkinimą tik į dvi valstybes“, – Briuselyje teigė G. Nausėda.

Baltarusijos režimas pasirinko taktiką „skaldyk ir valdyk“, nukreipdamas savo nepasitenkinimą tik į dvi valstybes.

„Tačiau Europos Sąjunga labai aiškiai indikuoja, kad nebus jokių dviejų valstybių, nes Europos Sąjunga yra vieninga, ir mes imsimės visų atsakomųjų priemonių, kokios tik yra mums pasiekiamos tam, kad demokratiniai pokyčiai Baltarusijoje vyktų“, – taip pat pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad jo minėtos priemonės apima ne tik sankcijas Baltarusijos pareigūnams, tačiau ir paramą pilietinei Baltarusijos visuomenei.

„Ir šios priemonės apima toli gražu ne tik sankcijas, apie kurias mes daugiausiai kalbame, nors, be abejo, kad tai taip pat reikalinga priemonė, tačiau apima ir paramą, programą jau būsimai Baltarusijos visuomenei periodu po A. Lukašenkos“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidentas taip pat teigia, kad dalyvaus rengiant tolesnes programos detales.

„Mes tikrai buvome ne tik iniciatoriai tokios programos, bet ir esame pasirengę aktyviai dalyvauti rengiant šios programos detales tam, kad padėtume pilietinei visuomenei ir apskritai Baltarusijos ekonomikai žengti į priekį“, – sakė G. Nausėda.

„Mums pavyko paskleisti žinią, jog Lietuvoje įmanoma pozityvios politikos idėja, jog mes turėtume daugiau galvoti apie ateitį, pamiršti praeities nesutarimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.

Partijos lyderės teigimu, Laisvės partija norėtų savo prioritetus įgyvendinti dirbdami valdančiojoje koalicijoje, tačiau pabrėžia, kad „savo sielos nepardavinėsime dėl kėdžių“.

Pasak politikės, kol kas dėl darbo valdančiojoje koalicijoje partijos atstovai nesikalbėjo.

Laisvės partijos lyderė teigia, kad tokio rezultato tikėjosi, nes aktyviai bendravo su rinkėjais tiek gyvai, tiek socialiniuose tinkluose.

„Tas palaikymas mums jautėsi ir malonu, kad dabar ir apžvalgininkai pamatė, kad Laisvės partija turi tą palaikymą“, – kalbėjo ji.

Partijos lyderė taip pat teigiamai vertina pasirodymą vienmandatėse apygardose: „tai, kad net 12 žmonių kausis antrame ture, yra puikus rezultatas“.

A. Armonaitė akcentavo, jog partijai bus svarbu narkotikų vartojimo dekriminalizavimas, tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas, bent 3 proc. BVP moksliniams tyrimams skyrimas.

Bet kokia kaina į valdžią nesiverš

Politikė taip pat pabrėžia, kad partija sieks dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime, tačiau bet kokia kaina į valdžią nesiverš.

„Nepaisant to, kad ir nebuvome šių rinkimų favoritai, mums pavyko paskleisti žinią, kad Lietuvoje yra įmanoma pozityvios politikos idėja, jog mes turėtume daugiau galvoti apie ateitį ir pamiršti praeities visus nesutarimus, palikti tai istorijai“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė, džiaugdamasi, kad Lietuvos piliečiai išgirdo partijos deklaruojamą poziciją, kad švietimas žmogaus teisės ir žmogaus teisės turi būti vieni svarbiausių valstybės klausimų.

Sveikinu 12 kandidatų, kurie bus antrajame ture. Mes iškėlėme 35 vienmandatininkus ir tai, kad net 12 žmonių kausis antrame ture, tai yra, manau, puikus rezultatas.

„Sveikinu 12 kandidatų, kurie bus antrajame ture. Mes iškėlėme 35 vienmandatininkus ir tai, kad net 12 žmonių kausis antrame ture, tai yra, manau, puikus rezultatas“, – pridūrė ji.

A. Armonaitės teigimu, jos vedama partija sieks dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime, tačiau, akcentavo ji, tą darys ne bet kokia kaina.

„Bet kokia kaina į valdžią nesiveršime ir savo sielos nepardavinėsime dėl kėdžių“, – sako A. Armonaitė, paklausta, ar labiau norėtų dirbti valdančiojoje daugumoje, ar opozicijoje. Politikė paragino prie šio klausimo sugrįžti po antrojo rinkimų turo.

Reikia keisti bendrą toną valstybėje

Paklausta, kokius „valstiečių“ įvestus draudimus Laisvės partija siektų panaikinti, jei atsidurtų valdančiojoje daugumoje, A. Armonaitė akcentuoja, kad pirmiausiai siektų keisti bendrą toną valstybėje.

„Reikėtų keisti bendrą toną valstybėje – apie tai mes kalbėjome nuo pat pradžių. Reikėtų daugiau pasitikėjimo žmonėmis bendrai. Daugiau optimizmo, mažiau tyrimų, kas vyko prieš 10-15 metų. Tai to tikrai nebūtų“, – akcentavo ji.

„Didžiausi draudimai buvo žiniasklaidą stumiant į kampą, tai reikėtų peržiūrėti, aišku, žmonėms, galbūt labiausiai arčiausiai jų yra alkoholio draudimai, tai irgi reikėtų peržiūrėti tas priemones“, – pridūrė ji.

Visgi politikė pabrėžia, kad Laisvės partija elgsis atsakingai ir įvertins visą „valstiečių“ politiką, kuri buvo įgyvendinta.

Rinkėjus reikėtų nuraminti, kad bet kokia kaina į valdžią neisime. Gali tekti dirbti ir opozicijoje.

„Kas yra svarbiausia, mes turime savo prioritetus. Ir, matyt, nereikia kapstytis per daug praeityje ir vėl badytis pirštais, o pradėti nuo švietimo, žmogaus teisių, skaitmenizacijos. Tai yra svarbiausia“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Paklausta, ar politinėje kampanijoje išsakyti siekiniai nebus sušvelninti, A. Armonaitė tvirtino, kad rinkėjams nėra dėl ko nerimauti.

„Kai kurioms mūsų idėjoms reikia daugiau laiko ir sutarimo. Bet yra idėjų, kurias reikia iš karto įgyvendinti. Rinkėjus reikėtų nuraminti, kad bet kokia kaina į valdžią neisime. Gali tekti dirbti ir opozicijoje. Vadinasi, tada lėčiau tie pokyčiai, dėl kurių žmonės už mus balsavo, bus įgyvendinami. Bet mes galime garantuoti, kad mes darysime viską, kad jiems atstovautume. Tai yra beprecedentis palaikymas naujai politinei jėgai ir mūsų kandidatams“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Apie R. Karbauskį: jis nori kontroliuoti žmonių gyvenimus

A. Armonaitė sunkiai įsivaizduoja koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pasak jos, priešingos politinės pažiūros tarp politinių jėgų yra per daug akivaizdžios.

„Esame priešingų politinių pažiūrų, bent jau tai matėme pastaruosius ketverius metus Seime. Tai yra žmonės, kurie nori Lietuvą valdyti iš aukštų tribūnų, mes esame žmonės, kurie nori bendradarbiauti politikoje ir turėti daugiau atvirumo, pozityvumo. Tai mūsų prielaidos, kaip mes žiūrime į politiką, yra skirtingos. Kaip mes žiūrime į žmones – taip pat skirtingos. Aš norėčiau, kad žmonės kontroliuotų valdžią, kurią išrinko. R. Karbauskis nori kontroliuoti žmonių gyvenimus, nes jį išrinko. Tai yra fundamentalus skirtumas, kuris vėliau atsispindi praktiniuose sprendimuose valstybėje“, – teigė ji.

Pirmadienį R. Karbauskis taip pat minėjo, kad su Laisvės partija jie nemato galimybių dirbti vienoje koalicijoje.

Laisvės partija sekmadienį vykusiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje pelnė 9,02 proc. rinkėjų balsų, užėmė penktąją vietą bei gavo aštuonis mandatus.

A. Žukauskas imtųsi švietimo ministro pareigų

Su Laisvės partija į Seimą išrinktas buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas sakė, kad imtųsi atsakomybės tapti Švietimo, mokslo ir sporto ministru bei įgyvendinti būtinus pokyčius šiame sektoriuje.

„Švietimo sfera, mokslo sfera, studijų sfera reikalauja labai rimtų pokyčių ir šiandien mes galvojame, kad tokiems pokyčiams daryti iš tikro reikia aukotis, nes pokyčiai visada kelia grėsmę tiems kurie juos daro. Tai aš turiu patirtį ir aš priimčiau šitą atsakomybę“, – sakė jis.

Buvęs rektorius dėkojo švietimo bendruomenei už palaikymą.

„Aš tikiu, kad jie atidavė balsus už Lietuvos ateitį – šviesesnę, geresnę, teikiančią daugiau džiaugsmo visiems“, – sakė jis.

Aš tikiu, kad jie atidavė balsus už Lietuvos ateitį – šviesesnę, geresnę, teikiančią daugiau džiaugsmo visiems.

Taip pat į Seimą su šia partija išrinktas LGBT* teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius džiaugėsi, jog rinkimų rezultatai parodė, kad politikų ilgai ignoruota bendruomenė išgirdo Laisvės partijos drąsią žinią.

„Aš labai džiaugiuosi, kad Laisvės partija sugebėjo išsiųsti fantastiškai drąsią drąsos žinutę ir tie žmonės į mūsų žinutę atsiliepė. Aš manau, kad mes tikrai dėsime visas pastangas, kad per ateinančius ketverius metus ši valstybė galėtų veikti visiems“, – kalbėjo jis.

T. Raskevičius taip pat akcentavo, jog net ir tuo atveju, jeigu partijai nepavyks suburti palaikymo svarbiems pokyčiams žmogaus teisių klausimais, Laisvės partija užtikrins, kad šis klausimas atsirastų ir būtų politinėje darbotvarkėje bei diskusijose.

„Labai ilgai mūsų viešoji erdvė ir mūsų politikai sąmoningai bandė įtikinti mūsų visuomenę, kad mes esame labai konservatyvūs, uždari, bijome naujovių, neturime drąsos imtis pokyčių. Man atrodo, kad rezultatas, kurį atnešė Laisvės partija, labai aiškiai parodo, kaip toli yra pažengusi mūsų visuomenė ir kaip tos žinutės, kurios mums yra komunikuojamos kas dieną nebūtinai atitinka realybės“, – teigė jis.

Laisvės partija sekmadienį vykusiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje pelnė 9,02 proc. rinkėjų balsų, užėmė penktąją vietą bei gavo aštuonis mandatus.

Laisvės partijos lyderė teigia, kad tokio rezultato tikėjosi, nes aktyviai bendravo su rinkėjais tiek gyvai, tiek socialiniuose tinkluose.

„Tas palaikymas mums jautėsi ir malonu, kad dabar ir apžvalgininkai pamatė, kad Laisvės partija turi tą palaikymą“, – kalbėjo ji.

Partijos lyderė taip pat teigiamai vertina pasirodymą vienmandatėse apygardose: „tai, kad net 12 žmonių kausis antrame ture, yra puikus rezultatas“.

Aktyvumo žemėlapis

Rezultatų žemėlapis

Jis teigė per Finansinių nusikaltimų tyrimu tarnybos (FNTT) apklausą pasirašęs pasižadėjimą nekomentuoti tyrimo duomenų, siekiant „netrukdyti tyrimui“.

„Aš, gavęs FNTT prašymą liudyti, sutikau liudyti, atsakiau į visus tyrėjų užduotus klausimus– jokių įtarimų aš savo atžvilgiu neišgirdau, kanceliarijai – lygiai taip pat“, – spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti „valstiečių“ rinkiminę programą sakė L. Savickas.

Jis taip pat patvirtino pažįstantis buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą. Pastarajam kitame teisėsaugos tyrime dėl 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimų pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, t.y. veikus kaip neoficialiam tarpininkui tarp Lietuvos institucijų ir vienos užsienio bendrovės už galimą atlygį.

„Mes esame pažįstami. Komentuoti to negaliu, nes tai yra kito tyrimo medžiaga“, – tikino L. Savickas.

Klausiamas, kodėl nepranešė apie jam suteikta specialiojo liudytojo statuso FNTT tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo, L. Savickas tikino iki šiol tokio klausimo nesulaukęs. 

„Dar kartelį galiu pakartoti, kad į visus klausimus, kurie man yra užduodami, aš atsakau, Tokio klausimo aš iki šiol nebuvau gavęs, tai šiandien ir galiu atsakyti“, – sakė vicekancleris.

Aš, gavęs FNTT prašymą liudyti, sutikau liudyti, atsakiau į visus tyrėjų užduotus klausimus– jokių įtarimų aš savo atžvilgiu neišgirdau, kanceliarijai – lygiai taip pat.

BNS žurnalistė Lietuvos Vyriausybės kanceliarijai klausimus apie tai, ar L. Savickas buvo apklaustas ir kokiu statusu pateikė pirmadienį apie vidurdienį. Atsakydama į šiuos klausimus kanceliarija pateikė antradienį po pirmos valandos ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini bei pasiūlė dėl dominančios informacijos kreiptis į prokurorą.

L. Savickas taip pat patikino, kad jo darbo vietoje nebuvo atliktos nei kratos, nei poėmiai.

R. Karbauskis teisėsaugos kaltinimų sako nesuprantantis

Tuo metu „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teisėsaugos kaltinimų sako nesuprantantis.

„Visa tai, kas yra dabar daroma šitame tyrime, visi pareiškimai, vienokie ar kitokie, susiję su rinkimais“, – aiškino jis.

„Tie kaltinimai, kurie dabar skamba – įgaliojimų viršijimas krizės metu, kai kuriems mūsų valdininkams, turiu omenyje ir sveikatos apsaugos ministerijoje ir Vyriausybės kanceliarijoje, kaltinami žmonės darę sprendimus tų, kurie tupėjo krūmuose ar kažkur labai giliai užsidarę krizės metu, dabar jie kaltina už tai, kad tie žmonės priiminėjo sprendimus, dirbo naktimis, atsibusdavo Kinijoje. Aš visą tai mačiau, aš būčiau padaręs visus tuos sprendimus, kuriuos padarė šitie žmonės“, – aiškino R. Karbauskis.

Politikas pabrėžė, kad yra verslininkų, kurie elgėsi neetiškai ir „tai turi būti išsiaiškinta“, bet ragino „nemesti šešėlio ant valdininkų“, įskaitant įtarimų korupcija sulaukusi ir iš posto pasitraukusi SAM viceministrę Liną Jaruševičienę.

A. Veryga: nematau reikalo L. Savickui trauktis

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigia nemanąs, kad Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris pastarąjį penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, turėtų trauktis iš pareigų.

„Tyrimo neturiu kaip nei vertinti, nei komentuoti, nelabai tai ir galiu daryti. O dėl paties Luko Savicko, tai aš tikrai nematau jokio reikalo jam trauktis iš“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.

„Bet sprendimus dėl jo ne aš priiminėju – tai yra premjero sprendimai ar apsisprendimai, kaip jis turėtų elgtis. Bet aš tikrai nematau tokio reikalo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu L. Savickas situacijos nekomentuoja ir tikina, kad kaltinimų iš pareigūnų savo atžvilgiu nėra išgirdęs.

ELTA primena, kad FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp jų testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.

FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių.

Apie L. Savickui FNTT suteiktą specialiojo liudytojo statusą antradienį pranešė lrt.lt, remdamasi Generaline prokuratūra ir FNTT. L. Savickas FNTT apklaustas rugsėjo 4 dieną, penktadienį.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad jis davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

Jis savo ruožtu delfi.lt teigė, kad Vyriausybė atliko koordinacinį vaidmenį, o sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Iš viso FNTT tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, Laisvės partijos atstovas, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę. Tuometinis laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas liepos viduryje mirė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija. 

Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

„Ar iš to milijono eurų, kuris skirtas išskirtinai statyboms ir visokiai infrastruktūrai gerinti, bent vienas euras yra paskirtas žmonėms, atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms?“, – ministro klausė ŠMK narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Ministras teigė, kad klausimas buvo svarstomas „ekonomikos gaivinimo kontekste, kaip būtų galima pasiekti, kad per tas investicijas, kurios ateina į šveitimą, daugiausiai tobulinant infrastruktūrą, dalyvautų tie žmonės, kurie praradę darbo vietas, pajams, šeimos nesaugios“.

„Buvo nuspręsta, kad reikia pabaigti kai kuriuos tęstinius arba pratęsti projektus, kurie labai svarbūs ir įstrigę, papildyti jų eigą tomis lėšomis, kurios leistų įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, pagrindinis tikslas tai buvo“, – teigė A. Monkevičius.

Anot jo, lėšos teks ne tik statyboms – taip pat perkama kompiuterių rizikos grupės mokytojams, kurie dirbs nuotoliniu būdu, autobusiukams mokiniams pavežėti.

Ar iš to milijono eurų, kuris skirtas išskirtinai statyboms ir visokiai infrastruktūrai gerinti, bent vienas euras yra paskirtas žmonėms, atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms?

„Tikimės, kad konkurso būdu nupirksime kompiuterius iki rugpjūčio vidurio, kad galėtume padėti mokytojams, kurie rizikos grupėj būdami toliau dirbs nuotoliniu būdu, ir taip pat geltonieji autobusiukai, dalis jų bus pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams“, – teigė ministras. Mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui yra skirta 1,5 mln. eurų, geltoniesiems autobusiukams – 2 mln. eurų.

Iš viso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sričiai skirta 93,8 mln. eurų, beveik visos lėšos tenka mokyklų renovacijai, rekonstrukcijai, remontams, statyboms. Taip pat per 10 mln. eurų tenka universitetų pastatų rekonstrukcijoms.

Liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen apie tokį pinigų paskirstymą teigė, jog „ciniškesnis žmogus pasakytų, kad liūto dalis išeina ne tiek švietimui, kiek statyboms“.

„Sutikite, kad priekaištų galima išgirsti ir jie pagrįsti, nes šimtas milijonų nemenka suma, iš skolintų lėšų skiriama, tačiau atrodo, kad pabarstoma po truputį virš šimto skirtingų objektų, kyla nemažai klausimų dėl šio sprendimo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ta investicija į infrastruktūrą, ne bet kokia, ne į tiltus, ne į kelius, ne į kažkokius pastatus, į švietimo geresnes sąlygas. (...) Mano galva, čia suderinti du dalykai: tai, ko labai reikia šveitimui, ir ko reikia statybininkams, kad jų šeimos turėtų atlyginimą, turėtų darbą, kad kartu tai ekonomikoj suktųsi, vartojimas ir taip toliau. Mano galva, tai yra teisinga, tai yra gerai“, – sprendimą gynė ministras.

Simboliška, bet tai yra rūpestis ne ugdymo kokybe, o tik jo fasadine puse.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius komentuodamas Vyriausybės sprendimą BNS sakė, kad „daugiau nei 100 mln. eurų skirti statytoms, remontams, betonavimui tik patvirtina valdančiųjų požiūrį į švietimą“.

„Simboliška, bet tai yra rūpestis ne ugdymo kokybe, o tik jo fasadine puse. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija bent 13,6 mln. eurų ne statyboms, o prasmingoms veikloms skyrė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tuo metu – į betoną“, – teigė parlamentaras.

Vyriausybė gegužės pradžioje paskirstė 345 mln. eurų ekonomikos skatinimui. Tai buvo antroji dalis iš Vyriausybės skirtų 500 mln. eurų skubiems valstybės finansuojamiems projektams – pirma 155 mln. eurų dalis buvo paskirstyta anksčiau.

Daugiausia – 94 mln. eurų skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, iš jų 9 mln. eurų – studentų bendrabučių atnaujinimui, 8 mln. eurų  – Žiemos sporto centro Kaune statybai, daugelio mokyklų pastatų ir infrastruktūros atnaujinimui.

S. Skvernelis: padedame statybų sektoriui

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad opozicija, kritikuodama Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, nesupranta, kokia yra šių lėšų paskirtis. Vyriausybės vadovo teigimu, koronaviruso padariniams šalinti skirtos lėšos yra trumpalaikės ir yra skirtos ekonomikos skatinimui, o ne švietimo sistemos gerinimui.

„Matyt, opozicija nelabai susigaudo, kokioje situacijoje mes dabar esame ir kam yra skiriamos lėšos, kurios yra naudojamos mūsų ekonomikos atskirų sektorių skatinimui. Šiuo atveju pagrindinis principas yra, kad būtų padedama mūsų atskiriems sektoriams, tarp jų ir statybų sektoriams, kartu sprendžiant ir įsisenėjus infrastruktūros problemas, kurių turėjo tiek sveikatos priežiūros, tiek kultūros sektoriai, tiek ir švietimo sektorius“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas akcentuoja, kad ekonomikos skatinimui skirtos lėšos nėra ilgalaikės lėšos. Premjeras teigia, kad švietimo sektoriaus pertvarkai, jo optimizavimui bei efektyvumui kiekvienais metais yra numatomos atskirtos lėšos valstybės biudžete.

„Tai, kas susiję su švietimo sistemos pertvarka, optimizacija ir efektyvinimu, tam lėšos yra numatomos mūsų biudžete ir jos kiekvienais metais Vyriausybės kadencijos metu buvo didinamos: ar tai būtų mokytojų atlyginimai, ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimai, ar programų pakeitimas, finansavimas ar tiesiog mokymo inovatyvių būdų diegimas ir finansavimas“, – tikino premjeras.