-
G. Landsbergis: centro dešinieji sieks ir kitų partijų paramos 3
Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“
„74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius. Mūsų politinė deklaracija kalba apie tai, kad mes svarbiausiems darbams siekiame sutelkti potencialiai platesnį būrį Seimo narių balsų. Pati ta idėja – kad būsimoji Vyriausybė turėtų atstovauti gerokai platesnį ratą rinkėjų, nei tai buvo daroma iki šiol“, – sakė G. Landsbergis.
Kaip galimus partnerius jis įvardijo socialdemokratus, su kuriais, pasak jo, būdami opozicijoje jei kovojo už tas pačias vertybes.
„Labai noriu tikėti, kad tam tikri dalykai gali tęstis“, – sakė TS-LKD vadovas.
„Pati ta idėja – kad būsimoji Vyriausybė turėtų atstovauti gerokai platesnį ratą rinkėjų, nei tai buvo daroma iki šiol. Yra įvairios formos, yra įmanoma sutarti, kaip kad ir mūsų pavyzdys, kuomet mes buvome sutarę su „valstiečiais“ dėl pertvarkos, būdami opozicijoje suderinome, mūsų požiūriai sutapo, turėjome prašymą palaikyti mūsų kai kuriuos įstatymus – tą palaikymą gavome šiaip ne taip“, – tvirtino G. Landsbergis.
Pati ta idėja – kad būsimoji Vyriausybė turėtų atstovauti gerokai platesnį ratą rinkėjų, nei tai buvo daroma iki šiol.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai po antrojo rinkimų turo Seime turės 50 mandatų, Liberalų sąjūdis – 13 mandatų, Laisvės partija – 11 mandatų. Dar vieną mandatą konservatoriai turi galimybę laimėti perskaičiavus balsus Utenoje, kur Socialdemokratų pirmininkas ir konservatorių atstovas Edmundas Pupinis sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo.
Lietuvos socialdemokratų partija iškovojo 13 mandatų.
G. Landsbergis kartu su Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos vadovėmis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją, kad yra pasiryžę formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę.
G. Landsbergis sako, kad deklaracija derybos tik inicijuotos ir su potencialiais koalicijos partneriais jokie postai dar nėra aptarti.
„Kalbėjomės, kad formaliai pradedame formuoti koaliciją, nieko konkretaus – nei postai, nei sritys, visiškai to nėra, formalizavome procesų pradžią“, – žurnalistams prie Seimo pirmadienio naktį sakė G. Landsbergis.
Jis sako, kad konservatoriai pradėdami derybas pirmiausia „įsiklausys į galimų partnerių pasvarstymus, pamąstymus“, kokios sritys yra jiems svarbios.
„Lūkestis yra, kad neužtruktų diskusija ir viskas vyktų ganėtinai sklandžiai, greitai (...), manau, kad svarbiausia yra pradėti nuo darbų, ką kiekvienas mano, kad svarbiausia yra įgyvendinti“, – tvirtino konservatorių lyderis.
Paklaustas, kokias kertines, prioritetines sritis galėtų išskirti, G. Landsbergis dar kartą patikino kol kas norįs įsiklausyti į galimų partnerių pozicijas.
„Tikrai dar nepradedame formalaus proceso iš tikrųjų dėl to, kad, man atrodo, teisinga, jog partneriai išsisako, tada sėdame žiūrėti, kokios yra atsakomybės. Aš manau, kad svarbiausia yra pradėti nuo pagrindinių darbų, ką kiekvienas mano, kad yra svarbiausia įgyvendinti“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.
„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės“, – rašoma paskelbtoje deklaracijoje.
-
Premjeras: linkstama prie sprendimo pirkti visų gamintojų vakcinas nuo COVID-19 5
Tai antradienį po valdančiųjų partijų lyderių pasitarimo Seime žurnalistams patvirtino premjeras Saulius Skvernelis.
„Gali būti toks variantas, kad mes, kaip dauguma valstybių, dalyvausime visuose bandymuose, kadangi nėra jokios garantijos... Galime pasirinkti du šaltinius, dvi kryptis, bet jos gali būti nesėkmingos“, – sakė jis.
„Man atrodo, kad visų koalicijos partijų lyderiai supranta, kad reikia padaryti maksimalius sprendimus, jog mūsų žmonės būtų saugūs, sveiki, gyvi ir kad nebūtų stabdoma ekonomika“, – teigė jis.
Anksčiau ir S. Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad maksimaliai tam gali reikėti daugiau kaip 100 mln. eurų.
„Šita suma maksimaliai galima, – pabrėžė premjeras. – Tikime mokslo pažanga, tačiau, ko gero, nėra didelė tikimybė, kad septynios iš septynių sukurs. Gali būti, kad užteks ir šešių ar dešimties milijonų.“
Jo duomenimis, vakcinų kaina svyruoja nuo trijų iki daugiau negu 18 eurų.
Vyriausybės vadovo teigimu, mokėti už vakcinas gali reikėti jau nuo šių metų pabaigos iki kitų metų trečio ketvirčio.
„Pagal tuos tyrimus, kurie atliekami ir kur Lietuva kartu su ES valstybėmis finansuoja, kad tas procesas (vakcinos pirkimas – BNS) užtruktų nuo šių metų gruodžio iki kitų metų trečio ketvirčio“, – sakė S. Skvernelis.
Jis tvirtino, kad skaičiuojama, jog skiepytis Lietuvoje norės apie 70 proc. gyventojų. Taip pat svarstoma bendradarbiauti su kitomis valstybėmis ir dalytis vakcina, kad nereikėtų jos išmesti, jeigu didesnė dalis žmonių atsisakyti skiepytis.
S. Skvernelis neatmetė, jog ateityje nutikus protrūkiams, kad nereikėtų izoliuotis, uždaryti sienų, skiepas nuo COVID-19 gali tapti privalomas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad visų pirma būtų skiepijami medikai ir rizikos grupės žmonės.
„Kaip ir gripo atveju, pirmiausia būtų skiepijami tie, kurių rizika didžiausia ir kuriems tenka dirbti su galimai užsikrėtusiais. Tai yra medikai, toliau yra vyresnio amžiaus asmenys, toliau – asmenys, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, kur užsikrėtimas gali reikšmingai pabloginti sveikatos būklę, viena iš tokių ligų – diabetas“, – po pasitarimo sakė A. Veryga.
Kalbėdamas apie vakcinų kainą ministras teigė, jog tai yra konfidenciali komercinė informacija, tik patvirtino, kad „jos yra labai skirtingos, skiriasi kelis kartus mažiausiai“.
„Kol kas labiausiai pažengusi vakcina, dėl kurios pirkimo pasirašyta sutartis Europos Komisijos, „AstraZeneca“ kompanija, kiek teko matyt duomenis, dar bent pora gamintojų, kurie yra taip vadinamoj antroj–trečioj tyrimų fazėj. Skirtingi terminai, kada planuojama vakciną pristatyti, nuo šių metų paskutinio ketvirčio iki kitų metų paskutinio ketvirčio“, – informavo A. Veryga.
A. Veryga: vakcinų gamintojų kainos gali skirtis net dešimt kartų
COVID-19 vakcinos gamintojo „AstraZeneca“ sprendimas atskleisti informaciją, esą vienos skiepo dozės kaina bus maždaug 2,5 euro, stebina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Pasak politiko, vakcinų kainos kol kas yra konfidenciali informacija. Visgi ministras teigia, kad vakcinų gamintojų kainos už skiepo dozę gali skirtis net dešimt kartų, todėl, pasak jo, visai natūralu, kad Vyriausybė yra numačiusi COVID-19 vakcinų įsigijimui skirti maždaug 100 mln. eurų.
„Labai keista, kad „AstraZeneca“ kažkokiu skaičius skelbia, gal. Nes šiaip tai yra konfidenciali, komercinė informacija ir paprastai mes ir patys pasirašome pasižadėjimą, įsipareigojimą jos neatskleisti, negalime kalbėti apie konkrečių vakcinų kainas“, – žurnalistams po valdančiosios koalicijos posėdžio antradienį teigė A. Veryga.
Ministras akcentuoja, kad skirtingų COVID-19 vakcinos kainos už vieną skiepo dozę skiriasi net kelis kartus.
„Jeigu ta kaina skiriasi kelis kartus, kitur ir vos ne dešimt kartų gali skirtis, tai tie skirtumai gali būti labai dideli ir čia gali susidėlioti maksimali suma, kuri viršija 100 mln.“, – aiškino A. Veryga.
Pasak jo, kol kas labiausiai yra pažengusi „AstraZeneca“ vakcina, dėl kurios gamybos ir yra pasirašyta Europos Komisijos sutartis.
„Kiek man teko matyti duomenis dar yra bent pora gamintojų, kurie yra antroje-trečioje klinikinių tyrimų fazėje. Bet yra ir tokių, kurie pirmoje yra. Žodžiu, ištikrųjų labai skirtingai yra skirtingi terminai, kada planuojama vakciną pristatyti, tai nuo šių metų paskutinio ketvirčio iki kitų metų paskutinio ketvirčio“, – naujausia informacija dalinosi jis.
Ministras akcentuoja, kad vakcina yra kuriama išskirtinai greitai, nes, pasak jo, paprastai vakcinos kūrimas užtrunka gerokai ilgiau.
„Visi terminai yra maksimaliai trumpinami, visos, aš manau, agentūros ir tarnybos deda maksimalias pastangas. (...) Šiaip įprastai mes tikrai nesvajotume apie metų pabaigą, įprastine tvarka turbūt dar ir kitais metais nebūtų vakcinos“
A. Verygos teigimu, kaip ir gripo vakcinos atveju, Lietuvoje pirmiausiai planuojama skiepyti medikus, vyresniojo amžiaus grupę ir asmenis sergančius tam tikromis lėtinėmis ligomis.
ELTA primena, kad antradienį valdančiosios koalicijos taryba diskutavo dėl Lietuvos dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamame vakcinos nuo COVID-19 pirkime ir ieškos būdų, kaip užtikrinti, kad Lietuvos žmonės turėtų galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19, vos tik bus sukurta vakcina.
-
Premjeras: ES reikės vienos programėlės stebėti žmonių judėjimą 4
„Aš norėčiau, kad būtų ne programėlės, bet būtų programėlė, tai yra unifikuota, adaptuota visai Europos Sąjungai. Ir tai būtų, aišku, savanoriškas principas, leidžiantis lengviau keliauti ir judėti“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„Kas nenori dėtis tokios programos, turėtų tam tikrus suvaržymus ir apribojimus. Kas tą nori padaryti, būtų tikrai palengvinimas. Ir manau, tikrai palengvintų, kalbant apie galimų užsikrėtusių žmonių arba epidemiologinį tyrimą, kalbant apie atskiras teritorijas“, – sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki gegužės pabaigos, tačiau atlaisvino judėjimo tarp valstybių sąlygas: nuo pirmadienio, gegužės 11 dienos, į Lietuvą be saviizoliacijos galės atvykti Lenkijos piliečiai, bet apibrėžtas jų judėjimo tikslas – darbas, verslas ar mokslas.
Nuo gegužės 15 dienos atlaisvinamas susisiekimas atvykstantiems iš Latvijos ir Estijos. Judėjimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų vyks laisvai, atvykus nebus reikalaujama izoliacijos.
Programėles koronavirusui stebėti naudoja Jungtinė Karalystė ir Italija.
Lietuvoje veikia programėlė „Karantinas“, skirta stebėti privalomoje saviizoliacijoje esantiems žmonėms bei padedanti gyventojams sekti savo sveikatos būklę ir naujausią informaciją.
Karantinas gali būti įvestas tam tikrose teritorijose
Premjeras S. Skvernelis teigia, kad, net atšaukus karantiną šalies mastu, karantinas gali būti įvestas tam tikrose ligos paveiktose teritorijose. Pasak ministro pirmininko, taikomos priemonės priklausys nuo židinio paplitimo ir konkrečios situacijos.
„Gali būti, kad šalyje bus 4-5 teritorijos, kuriose bus skirtingomis formomis įvestas karantinas, priklausomai nuo to, koks bus židinio paplitimas. Gali būti taip, kad viename iš miestelių kažkokioje teritorijoje, prekybinėje vietoje nustačius galimą protrūkį bus atsekami kontaktai ir toje vietoje bus taikoma tam tikra izoliacija ar karantinavimas“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
„Gali būti kelios, keliolika mažesnių ar didesnių bangų, bet, kol nebus poreikio, tokių (karantino – ELTA) priemonių mes stengsimės netaikyti, kokios buvo taikomos šalies mastu“, – pridūrė premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, atšaukus karantiną gali susidaryti tokia situacija, kad tam tikrose teritorijose, kurios bus nustatytos koronaviruso židiniais, neveiks nė viena kavinė ar nė vienas sporto klubas. S. Skvernelis akcentuoja, kad taikomos priemonės priklausys nuo situacijos.