-
Patvirtino: šiemet matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. laikiusiųjų 33
„Iš pokalbių su specialistais, su programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
Agentūros vadovės teigimu, rezultatams įtakos galėjo turėti ir karantinas, ir moksleivių požiūris į mokslą, ir mokytojų motyvacija.
„Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų – tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę“, – tvirtino R. Krasauskienė.
Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus.
Ji atsisakė nurodyti, kiek tiksliai abiturientų šiemet neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino.
„Kol nėra komisijos išvadų, negaliu skelbti“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vėliau žurnalistams patvirtino, kad egzamino neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų.
Ketvirtadienį J. Šiugždinienė paprašė atlikti valstybinio matematikos brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę.
NŠA sudarė specialią darbo grupę nustatyti, dėl kokių priežasčių abiturientai blogai išlaikė matematikos egzaminą.
„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.
Tuomet matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų.
„Visa Europa susiduria su panašia situacija, yra susilpnėję mokinių gebėjimai ir mokymosi pasiekimai tiek gamtos, tiek tiksliųjų mokslų“, – ketvirtadienį tvirtino R. Krasauskienė.
„Akivaizdu, kad dabartinei moksleivių kartai mokytojų taikomi metodai tikriausiai nėra tinkami arba nėra pakankami ir dėl tos priežasties tikriausiai reikėtų ateityje peržiūrėti ir metodiką“, – svarstė ji.
NŠA vadovė priminė, kad Lietuvoje bus keičiamos bendrosios ugdymo programos, egzaminų reikalavimai, vidurinio ugdymo programa, numatoma daryti daugiau moksleivių žinių patikrinimų.
NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.
P. Peleckio / BNS nuotr.
J. Šiugždinienė: tai buvo nemaloni staigmena
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažįsta, kad ypač blogi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai, kurių nuspręsta kol kas neskelbti, jai buvo neigiamas siurprizas. Ministrė teigia šiuo metu laukianti ekspertų išvados ir kol kas tikina negalinti komentuoti, ar matematikos egzamino kartelė galėtų būti nuleista.
„Yra dideli skirtumai rezultatų praėjusių metų ir šių. Ir tai yra be galo atsakingas sprendimas. Paprašiau papildomos informacijos, papildomo vertinimo ir analizės, kad turėčiau visą informaciją, kuri susijusi su egzamino rezultatais“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį ketvirtadienį komentavo J. Šiugždinienė.
Toks neigiamas siurprizas, kad vis dėlto mūsų matematikos žinios negerėja.
Ministrės teigimu, matematikos egzamino rezultatai, kurių kol kas nuspręsta neskelbti, yra panašūs kaip 2020 metais. Neoficialiais duomenimis, prognozuojama, kad egzamino galėjo neišlaikyti apie 35 proc. mokinių.
J. Šiugždinienė kol kas nesiryžta spekuliuoti, kokios priežastys galėjo nulemti ypač prastus šių metų matematikos egzamino rezultatus.
„Tikrai nenorčiau komentuoti, dėl ko taip galėjo atsitikti ir spekuliuoti. Pamatysiu, kokią išvadą ekspertai pateiks“, – sakė ministrė.
„Tai buvo siurprizas, nes tikrai pernai rezultatai buvo geri. (...) Toks neigiamas siurprizas, kad vis dėlto mūsų matematikos žinios negerėja“, – pažymėjo ji.
J. Šiugždinienė taip pat akcentuoja, kad siekiant keisti situaciją reikia struktūrinių pokyčių.
„Reikalingi sisteminiai pokyčiai. Problemos pakrapštymas neveikia. Tie sisteminiai pokyčiai – nauja bendrojo ugdymo programa, kuri startuoja 2023 m. Ji labiau orientuota į kompetencijas, mąstymo gebėjimų ugdymą, problemų sprendimą. Įvedami tarpiniai vertinimai, kurie sudarys galimybes vaikams mokytis žymiai nuosekliau“, – sakė ministrė.
Ministrė taip pat tikina, kad egzamino rezultatų skelbimo pavėlinimas neturės įtakos stojimo į aukštąsias mokyklas procesui.
„Niekas neužsitęs. Rezultatai skelbiami palaipsniui. Kol kas, kaip žinoma, nėra paskelbti nei fizikos, nei chemijos egzaminų rezultatai. Jie, kaip ir buvo numatyta, bus paskelbti liepos 12 d. Apeliacijų tvarka taip pat yra nustatyta, iki liepos 23 d. Taip kad mokiniams tikrai niekas nesikeičia“, – sakė J. Šiugždinienė.
-
Lietuva nurodė Rusijos ambasadoriui išvykti iš šalies, uždaro konsulatą Klaipėdoje
Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje, paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje, priėmė sprendimą pažeminti diplomatinį atstovavimo lygį ir Rusijos Federacijos ambasadorius privalės išvykti iš Lietuvos“ , – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis taip pat pranešė, kad artimiausiu metu į Vilnių grįš Lietuvos ambasadorius Maskvoje.
Su Rusija bus bendraujama reikalų patikėtinių lygiu.
Anot jo, apie šį sprendimą informuoti partneriai Europos Sąjungoje ir NATO, jie pakviesti padaryti tą patį.
„Rusijos okupacijos pajėgų brutalumas peržengė bet kokias civilizuoto pasaulio normas. Tai, ką pasaulis išvydo Bučoje, deja, gali būti tik pradžia. Išlaisvinant ir kitus miestus galima išvysti ir daugiau kraupių karo nusikaltimo pavyzdžių“, – tvirtino ministras.
Rusijos okupacijos pajėgų brutalumas peržengė bet kokias civilizuoto pasaulio normas. Tai, ką pasaulis išvydo Bučoje, deja, gali būti tik pradžia.
„Visi Rusijos ginkluotų pajėgų įvykdyti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje nebus pamiršti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Civilių gyventojų žudymo Ukrainoje jis nepavadino genocidu, tačiau pabrėžė, kad už tai nusikaltėliai privalo atsakyti.
„Mano siekis ir Lietuvos Vyriausybės siekis yra, kad kuo skubiau nusikaltimus įvertintų teismai ir būtų pareikalauta realios atsakomybės iš tų žmonių, kurie davė pavedimus, kurie nurodė vykdyti šiuos nusikaltimus ir kurie juos įvykdė tiesiogiai“, – tvirtino G. Landsbergis.
Jis taip pat informavo, kad Lietuvos ambasadorius Ukrainoje artimiausiu metu grįžta dirbti į Kyjivą.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Kremlius sureaguos į šiuos Lietuvos veiksmus.
„Netrukus bus paskelbtos atsakomosios priemonės“, – teigė ji.
Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje.
Diskusija apie galimybę uždaryti sieną su Rusija ir Baltarusija – vyksta
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad, Rusijos veiksmams Ukrainoje vis labiau brutalėjant, Lietuvoje diskutuojama apie galimybę uždaryti sieną su Rusija ir Baltarusija.
„Diskusija vyksta, tikslios datos jums pasakyti negalėčiau. Kai bus rasti sprendimai, kokie jie bus rasti, tada paskelbsime. Šiek tiek dar ankstyvas klausimas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė G. Landsbergis.
ES ragina atsisakyti rusiškos naftos
Europos Sąjungai svarstant įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ragina Bendrijos nares atsisakyti rusiškos naftos.
„Turbūt nepavargsiu kartodamas, kad privalome eiti tolyn su sankcijomis, turime įvesti naujus apribojimus. Mano vertinimu, geriausias ir efektyviausias žingsnis būtų atsisakyti naftos prekybos su Rusija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė diplomatijos vadovas.
Tiesą sakant, už gautus pinigus Rusija palaiko rublio kursą, stabdydama kitų sankcijų efektyvumą.
Pasak jo, šis sprendimas yra „techniškai padaromas“ ir tai būtų „didžiausia žala Rusijos biudžetui“.
„Tiesą sakant, už gautus pinigus Rusija palaiko rublio kursą, stabdydama kitų sankcijų efektyvumą“, – sakė G. Landsbergis.
ES paskelbė rengianti naujas sankcijas Rusijai, kai netoli Kijevo esančiame Bučos miestelyje, kurio kontrolę perėmė Ukraina, buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą genocidu.
Naują sankcijų paketą Rusijai planuojama parengti dar šią savaitę, tuomet jį galės apsvarstyti ES užsienio reikalų ministrai – arba per NATO diplomatijos vadovų šią savaitę, arba per įprastą jų susitikimą kitos savaitės pradžioje.
Sprendimas dėl Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo suderintas su prezidentu
Vyriausybės sprendimas pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodymas šios šalies ambasadoriui išvykti iš Lietuvos yra suderintas su prezidentu, sako jo atstovas.
„Vyriausybės sprendimai yra suderinti su prezidentu ir demonstruoja tvirtą Lietuvos poziciją karo nusikaltimus vykdančios valstybės atžvilgiu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
„Šiuos nusikaltimus turės įvertinti Tarptautinis Hagos tribunolas, o atsakyti privalės ne tik vykdytojai, bet ir tie asmenys, kurie davė įsakymus. Kartu su demokratinio pasaulio partneriais bei sąjungininkais sieksime, jog tai įvyktų kaip galima greičiau“, – prezidento Gitano Nausėdos poziciją perdavė patarėjas.