„Per šiuos metu ką pavyko padaryti: buvo didinamos išlaidos pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikį Seime kovo mėnesį. Pagal tą pinigų kiekį sudarytos ginklų ir karinės įrangos įsigijimo sutartys, šiuo metu iš karinio biudžeto ginklams, karinei įrangai, atsargoms tenka 30 proc. visų pinigų, trečdalis, link pusės milijardo (eurų)“, – informavo A. Anušauskas.

Vienu svarbiausių paskutinių jau įgyvendintų projektų A. Anušauskas įvardijo savaeigių haubicų „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“) pirkimą, baigiant 2015 metais pasirašytą sutartį su Vokietijos gynybos ministerija.

LN reportažas:

„Iš paskutinių svarbiausių modernizacijos projektų, kurie buvo pabaigti įgyvendinti šiais metais, anksčiau pradėti, savaeigės artilerijos sistemos – kovo mėnesį paskutinė gauta, projektas baigtas“, – sakė ministras.

Lietuva įsigijo 18 155 mm savaeigių haubicų „PzH2000“, kurios yra vienos moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 metais Vokietijoje.

Lietuva taip pat ketina pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais.

Seimas šį pavasarį reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą padidino lėšas gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, prie pradiniame biudžeto variante numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėdamas papildomus beveik 300 mln. eurų.

Užsimena apie galimybę turėti gynybos atašė Turkijoje

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikina, kad augant Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimui karinėje srityje, yra atsiradęs poreikis turėti savo gynybos atašė Turkijoje.

„Užsienio reikalų komitetas yra pritaręs, kad reikėtų kaip ir kitoms mūsų Baltijos kaimyninėms valstybėms turėti gynybos atašė Turkijoje. Turkija darosi svarbi ir mūsų regionui, tą rodo Švedijos ir Suomijos narystės klausimas“, – antradienį atsakinėdamas į klausimus Lietuvos regionų frakcijos posėdyje teigė A. Anušauskas.

Kai tu kartais nuotoliniu būdu dirbi su Turkijos atstovais, tai kai kurių dalykų negali pasiekti taip, kaip turėdamas savo gynybos atstovus vietoje.

Ministras aiškino, kad kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru akcentavo, jog toks sprendimas stiprintų Aljanso, ypatingai Baltijos regiono, saugumą ir būtų naudingas dalykas pačiai Turkijai.

„Kai tu kartais nuotoliniu būdu dirbi su Turkijos atstovais, tai kai kurių dalykų negali pasiekti taip, kaip turėdamas savo gynybos atstovus vietoje. Tikiuosi, kad tas klausimas su laiku bus išspręstas, todėl siūlau nenurašyti Turkijos kaip valstybės, su kuria mes bendradarbiaujame, juo labiau, kad ji kaip NATO valstybė dalyvauja visuose procesuose, ir jeigu mums reikės pasitvirtinti gynybinių planų pakeitimą, tai Turkija tame dalyvaus“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad birželio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Lietuvos ekspertai derasi su Turkija dėl kovinių dronų „Bayraktar“ sistemos įsigijimo Lietuvai. Visgi ministras tuomet pažymėjo, kad visas procesas nuo sutarčių sudarymo iki dronų gamybos galėtų užtrukti apie metus.

„Norėdami įsigyti visą sistemą, mes siųsime ekspertus artimiausiais mėnesiais į Turkiją, kad jie visa tai įvertintų, sutartų ir galiausiai po visų formalumų būtų sudaryta sutartis. Bet įgyvendinti ją bus įmanoma greičiausiai po metų, galbūt dvejų“, – teigė A. Anušauskas.

Tikina, kad partneriai žinojo apie planus pasirašyti susitarimą

A. Anušauskas tikina, kad euroatlantiniai partneriai žinojo, jog birželio mėnesį Lietuva pasirašys susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri jau buvo sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams. A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“.

„Tas susitarimas neveda į jokius papildomus įsipareigojimus iš mūsų pusės ką nors dar papildomai įsigyti ar panašiai. Tai tiesiog vedė į (dronus „Bayraktar“ gaminančią – ELTA) įmonę ir atvėrė galimybes įmonei priimti sprendimą, kurį ji ir priėmė – padovanojo Lietuvai „Bayraktarą“, kad šis būtų perduotas Ukrainai“, – antradienį į Lietuvos regionų frakcijoje parlamentarų užduodamus klausimus atsakinėdamas pažymėjo A. Anušauskas.

Patikslinsiu, kad „Bayraktarą“ gaminanti įmonė, kuri ir dovanojo „Bayraktarą“, nėra ir nebuvo niekada sankcionuota.

Ministras pabrėžė, kad kovinius dronus gaminanti įmonė ir Turkijos gynybos pramonės agentūra yra du skirtingi dalykai.

„Patikslinsiu, kad „Bayraktarą“ gaminanti įmonė, kuri ir dovanojo „Bayraktarą“, nėra ir nebuvo niekada sankcionuota“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos regionų frakcijos nariams klausinėjant, ministras tvirtino, kad nėra nieko itin blogo, jei Lietuva pasirašė susitarimą su agentūra, kurią sankcionavo JAV.

„Mūsų partneriai tai žinojo“, – pažymėjo A. Anušauskas.

„Tai yra susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (...) Jeigu kalbame apie amerikiečių sankcijas (...) be abejo, visi tai žino, kad yra tokios sankcijos, bet jei pažeistum sankcijas, tai tu turėtum pasirašyti ne karinio bendradarbiavimo susitarimą, o susitarimą dėl įsigijimo. Tai mes tokio dalyko nedarėme“, – sakė ministras.

Taip pat A. Anušauskas aiškino, kad susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra nėra kažkaip susijęs su Lietuvos intencijomis įsigyti kovinių dronų „Bayraktar“. Apie tai anksčiau buvo užsiminęs pats A. Anušauskas.

„Apie svarstymus aš paminėjau, bet mes svarstome pačius įvairiausius variantus. O vienas iš tų variantų jau bus įgyvendintas – tai koviniai dronai „Switchblade“, – teigė A. Anušauskas.

Antradienį portalas delfi.lt rašė, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. 2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.

Seimo opozicinė Lietuvos regionų frakcija antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru A. Anušausku aptarti kariuomenės plėtros klausimus.

Frakcija pranešė, kad bus kalbama apie kariuomenės modernizavimą, stiprinimą, infrastruktūros plėtros projektus, kibernetinio saugumo aktualijas. 

Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą. Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, bet birželį šalys sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje.

Lietuva tam šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir paskelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.

Ji pirmadienį lankėsi Kyjive ir Ukrainos sostinės prieigose esančioje Borodiankoje – miestelyje, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos.

„Borodiankoje yra toks daugiabutis – šiaip tie daugiabučiai, į kuriuos pataikė raketos, jie paprastai du kraštai stovi, o vidurys išmuštas. O tas daugiabutis taip labai keistai išsprogdintas: tarsi kraštai stovi, bet viršuje du aukštai tokie tarsi pakibę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

„Taip atrodo russkij mir (rusiškojo pasaulio) triumfo arka: tai yra griuvėsiai, nuodėguliai ir nukankinti, nuskriausti žmonės“, – pridūrė ji.

Taip atrodo russkij mir (rusiškojo pasaulio) triumfo arka: tai yra griuvėsiai, nuodėguliai ir nukankinti, nuskriausti žmonės.

„Emociškai tai yra labai sunku matyti, bet aš puikiai suprantu, kad tai, ką aš mačiau, yra turbūt tiktai maža dalelė to, ką matė pirmi įžengę į miestą, ir tikrai maža dalelė to, ką patyrė patys žmonės, kurie ten buvo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė sakė, jog šiuo metu miestelyje daug kas jau aptvarkyta, tačiau ir pati bendraudama su gelbėtojais matė, kaip tuo metu iš vieno rūsio buvo traukiami žuvusiųjų kūnai.

Anot premjerės, Rusija Ukrainoje nepaiso susitarimų, susijusių su humanitariniais koridoriais. Apie sudėtingą situaciją I. Šimonytė teigė išgirdusi iš vicepremjerės Irinos Vereščiuk, kuri yra atsakinga už derybas su Rusija dėl humanitarinių koridorių ir galimybių evakuoti moteris ir vaikus.

„Iš to, ką pasakojo, tiesiog galima konstatuoti paprastą dalyką, kad jokių susitarimų Rusija nesilaiko. Žinoma, kad tarptautinė bendruomenė reikalaus galimybės ištirti šitas žinias, bet kiek galima bus padaryt praktiškai, žinant kaip elgiasi Putinas ir jo kareiviai, visi turintys antpečius ir karinius laipsnius, sunku įsivaizduoti gerą valią toje pusėje. Jei geros valios būtų, nebūtų cheminio ginklo naudojimo“, – teigė I. Šimonytė.

Rusijos pajėgos daugiau nei prieš savaitę atsitraukė iš Ukrainos šiaurinių sričių, kad persigrupuotų rytuose. Jų paliktose teritorijose žiniasklaida ir tyrėjai fiksavo šiurpius civilių nužudymų ir sugriautų pastatų atvejus.

Ukrainos duomenimis, šalia Kyjivo, įskaitant prie sostinės esančius Bučos, Irpinės miestelius, rasta apie 1,2 tūkst. kūnų.

Dalis nužudytųjų buvo surištomis rankomis – šie daugiausiai iš Bučos pasaulį apskrieję vaizdai tapo Ukrainoje kariaujančių rusų pajėgų žiaurumo simboliu.

ES veikia tik tie sprendimai, dėl kurių sutaria visos šalys

Premjerė I. Šimonytė tikina, kad tos valstybės, kurioms pakanka suverenių sprendimų priimti sankcijas Rusijai, gali judėti greičiau ir toliau negu Europos Sąjunga (ES).

„Kiekvienas labai skaudus atradimas okupacijos padarinių kažkaip paspartina tą susitarimą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Taip buvo ir po Bučos, kai penktas paketas galiausiai buvo priimtas griežtesnis, negu buvo deramasi.

„Taip buvo ir po Bučos, kai penktas paketas galiausiai buvo priimtas griežtesnis, negu buvo deramasi“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad, nors šioje situacijoje norėtųsi greitesnio veikimo, bet ES veikia tik tie sprendimai, dėl kurių sutaria visos šalys.

„Man gal irgi nepatinka, kad yra daug tokio inkrementiško veikimo, bet Europos Sąjunga tokia jau yra, kad čia veikia tik tie sprendimai, dėl kurių sutaria 27 valstybės“, – sakė premjerė.

ELTA primena, kad Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę priėmė penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris apima anglių importo draudimą ir neleidžia Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

Taip pat ES buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.

Todėl, pasak politiko, santykius su Kinija turi gerinti ir Lietuva.

„Nė viena ES ir NATO šalis neblogina santykių su Kinija ir labai džiaugiasi, kad ekonominiai santykiai yra labai geri. Nes jeigu taip nebūtų, šiandien Kinija Rusijai tikrai padėtų“, – Žinių radijui penktadienį sakė „valstiečių“ lyderis.

„Šiandien Kinija rizikuoja vieninteliu ir labai svarbiu dalyku – ekonominiais santykiais su tuo pasauliu, iš kurio gyvena ir gauna didžiules pajamas“, – pridūrė jis.

Nė viena ES ir NATO šalis neblogina santykių su Kinija ir labai džiaugiasi, kad ekonominiai santykiai yra labai geri. Nes jeigu taip nebūtų, šiandien Kinija Rusijai tikrai padėtų.

Pekinas susilaiko ir Maskvos pajėgų invazijos į Ukrainą viešai nepasmerkia, tačiau aktyviai karo veiksmų taip pat neremia. Vakarų šalys baiminasi, jog Kinija gali pradėti siųsti ginkluotę rusams Ukrainoje ar padėti apeiti Kremliui įvestas sankcijas.

R. Karbauskio teigimu, šioje situacijoje geri ekonominiai santykiai „yra mūsų garantas, kad Kinija netaps Rusijos partneriu šituose dalykuose“.

„Suprantu, kad kita pusė turi kitus argumentus, jie sako, kad Kinija ne tokia kaip JAV, bet jie niekada tokia ir nebus. Ji yra komunistinė, turime tą gerai suprasti“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

Dėl to, pasak jo, Lietuva turi išspręsti Taivano atstovybės pavadinimo klausimą: „Tai – sprendimas, kuris yra neišvengiamas, nes nuostoliai yra milžiniški.“

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Dėl šių veiksmų Europos Sąjunga sausio pabaigoje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos.

Reikia, kad sankcijos Rusijai būtų ilgalaikės

R. Karbauskis tikina, kad Europos Sąjungai (ES) ir kitoms demokratinėms šalims geriausias kovos būdas prieš Rusiją, vykdančią karinę agresiją Ukrainoje, yra rusiškos naftos ir dujų atsisakymas. Pasak jo, nafta ir dujos sudaro apie 50 proc. Rusijos pajamų ir jų atsisakymas padarytų žymų poveikį.

„Jeigu toliau bus perkamos dujos, nafta, grūdai (...), tai tos sankcijos neturės tokios įtakos, kokią jos galėtų turėti, jeigu būtų atsisakyta pirkti resursus. Aišku, Kinija ir kai kurios kitos šalys pirks toliau, bet įprasta, kad jos moka labai mažai, kada jos turi galimybę spausti Rusiją, tad Rusija prarastų be galo daug pinigų ir jos ekonominis potencialas būtų labai susilpnintas, tai akivaizdu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Aišku, kad sankcijos bankams ir taip toliau turi poveikį gyventojams, ir tai yra labai teisingas poveikis, nes Rusijos gyventojai piktinasi, netenka pajamų, santaupų, nebegali įsigyti užsienio valiutos.

LVŽS pirmininkas aiškina, kad elektros energijos, naftos, dujų, grūdų ir visų kitų žaliavų nepirkimas iš Rusijos yra pagrindinė priemonė, kuri visiškai sugriautų Rusijos ekonominį potencialą.

„Aišku, kad sankcijos bankams ir taip toliau turi poveikį gyventojams, ir tai yra labai teisingas poveikis, nes Rusijos gyventojai piktinasi, netenka pajamų, santaupų, nebegali įsigyti užsienio valiutos... Tik tiek, kad, norint Rusijai suduoti ilgalaikį ekonominį smūgį, jog iš tikrųjų grėsmė, kuri kyla visam pasauliui, sumažėtų, reikia, kad ekonominės sankcijos būtų ilgalaikės“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas, kurių viena pagrindinių – dalies Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT.

Nuo SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma, – dujas ir naftą.

Be to, Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES. Vakarų valstybėse konfiskuojamas Kremliaus oligarchų turtas, iš Rusijos jau pasitraukė daug didžiųjų Vakarų įmonių.

Tuo metu Europos Komisija iki gegužės turėtų pateikti planą, kaip kuo greičiau sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai.

„Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Seimo priimtos Išmokų vaikams, Šalpos pensijų, Socialinių paslaugų bei kitų įstatymų pataisos leis ukrainiečiams pretenduoti į visas išmokas vaikams, kompensaciją ugdymo išlaidoms apmokėti, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.

Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje.

Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams bus mokamos ir šalpos pensijos, jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykę beveik 18 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių – daugiausia tai moterys su vaikais, beveik 8 tūkst. vaikų ir apie 1,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pateikta 7,4 tūkst. darbo pasiūlymų įdarbinti nuo karo bėgančius žmones iš 730 darbdavių, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į darbo rinką.

Pateikiamais duomenimis, šiuo metu beveik 700 ukrainiečių jau įsidarbino, o Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę beveik 2 tūkst. darbingo amžiaus ukrainiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Anot SADM, dėl karo Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės, tad, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.

Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

SADM pažymi, kad užtikrinant nuo karo pabėgusių Ukrainos žmonių minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje savivaldybės ir šiuo metu gali teikti jiems socialinę paramą, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą.

Taip pat pataisos leis paprasčiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be tėvų. Pagal galiojančius teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., tai gali trukti apie tris mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, bet ir draugų šeimos vaikais, taip pat Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, nustatyta išlyga.

Ji numato, kad karo padėties, nepaprastosios padėties atveju, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa galės būti nustatoma supaprastinta tvarka.

S. Skvernelis mato riziką

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis tikina, kad frakcija palaikys įstatymų paketą, susijusį su pagalba ukrainiečiams. Tačiau, pasak jo, kyla klausimas dėl pagalbos priemonių įgyvendinimo, nes jau dabar yra daug chaoso ir neapibrėžtumo, mažai lyderystės iš valstybės bei daugiausiai iniciatyvos kyla iš visuomenininkų.

Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad po kokių trijų mėnesių neatsirastų problemų su tais žmonėmis, kurie šiandien emociškai, kilniai suteikė kažkokias gyvenamąsias patalpas šeimoms, atvykusioms iš Ukrainos, bei po to neatsirastų problemos ir nereikėtų tų žmonių (ukrainiečių – ELTA) stumti į gatvę. Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.

M. Navickienė: socialinis paketas ukrainiečiams nebus niekuo išskirtinis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina, kad įstatymų paketas, susijęs su pagalba ukrainiečiams, užtikrins žmonėms minimalias garantijas tokias, kokios priklauso ir Lietuvos nepasiturintiems gyventojams. Pasak jos, paketo tikslas yra, kad visi norintys žmonės galėtų gauti tinkamą darbo pasiūlymą ir integruotis į darbo rinką.

„Vakar Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas dėl laikinos apsaugos statuso, jis jau įsigaliojo, bet jo pagalba galima tik dalį socialinės pagalbos gauti, tokią kaip išmoką arba kompensacijas už karštą ar šaltą vandenį. Dabartinis socialinis paketas, kuris turėtų būti, tikiuosi, šiandien Seime patvirtintas, jis įjungia ir visą kitą socialinę paramą, tokią kaip vaiko pinigai, laidojimo išmokos, įsikūrimo išmokos ar neįgaliesiems papildomos paslaugos ir kiti socialiniai saugikliai, kurie padės tiems žmonėms tol, kol jie galės integruotis į švietimo sistemą, į darbo rinką ir savimi pasirūpinti”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Navickienė.

Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti.

Ministrės teigimu, socialinė parama ukrainiečiams priklauso nuo žmonių poreikio, bet paketas nebus niekuo išskirtinis nuo to, kurį gauna Lietuvos žmonės.

„Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti. Jeigu žmogus yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, išleisti vaikus į ugdymo įstaigą, tai tikimės, kad per tris mėnesius žmogui būtų galimybė integruotis į darbo rinką, gauti tinkamą darbo pasiūlymą”, – tikino M. Navickienė.

ELTA primena, kad pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje bus taikoma laikinoji apsauga. Šį nutarimą Vyriausybė priėmė įgyvendindama Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo pirmą kartą aktyvuota ES Laikinosios apsaugos direktyva.

Taip pat trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą norint dirbti darbą, kuriam iki šiol būtina mokėti lietuvių kalbą. Tai suteiks galimybę pradėti dirbti iš Ukrainos atvykusiems mokytojams ir kitų profesijų atstovams.