-
I. Šimonytė: manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų
„Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.
„Tai man atrodo, kad tai politinėje retorikoje turbūt nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų“, – pridūrė ji.
Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų.
Ji taip pat sakė, kad kitą savaitę ketinama priimti sprendimus dėl papildomos paramos Ukrainai bei toliau siekti griežtesnių sankcijų Rusijai.
„Bus sprendimų iš Vyriausybės ateinančią savaitę – dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti ir greitai perduoti Ukrainos žmonėms ir atsakingoms institucijoms. Žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Planuojama perduoti papildomai šarvinių liemenių, šalmų, taip pat automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.
Reaguodamas į įvykius, savo kalboje V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.
„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė V. Zelenskis.
Briuselyje ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.
G. Nausėda pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.
Kol kas ukrainiečiai atvyksta savo transportu
I. Šimonytė sako, kad esant poreikiui, karo pabėgėliams iš Ukrainos gali būti organizuojamas transportas, tačiau šiuo metu visi informavę apie siekį atvykti į Lietuvą, pasak jos, turi galimybių atvykti patys.
„Gali būti tokių situacijų, kai ir patys apsiimsime tai organizuoti, nors kol kas žmonės, kurie yra pranešę apie tai, kad jie norėtų atvykti į Lietuvą, jie vyksta patys savo transportu. Jeigu būtų didesni srautai, tuomet jau būtų kitaip“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau ministrė pirmininkė neatmeta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėms reiks tartis dėl ukrainiečių migrantų srautų pasidalinimo.
„Bet lygiai taip pat reikia neatmesti ir tos situacijos, kad jeigu susikaups labai dideli žmonių būriai kitose broliškose Europos Sąjungos valstybėse, tai tiesiog reikės dalintis, padėti nuimti krūvį ir tada, žinoma, pervežimas būtų organizuotas ir autobusais ar kažkokiomis kitomis didesnėmis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Pasak jos, politinio prieglobsčio prašantiems ir jį gavusiems asmenims Lietuvoje jau yra numatytos procedūros ir parama. Vis tik, I. Šimonytė pažymi, kad bent jau Baltarusijos piliečių, prašiusių prieglobsčio, atveju, tarptautiniuose dokumentuose numatytos procedūros ne visiškai atitiko šių žmonių situaciją.
„Ne visą laiką tie statusai, kurie yra tarsi teisiškai ateinantys iš tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtų situacijų, ne visą laiką jie yra visiškai tinkami, nes turbūt didžioji dalis žmonių čia yra tokių, kurie labai norėtų grįžti namo iš karto, kai tik galėtų. Gali būti, kad jiems ilgai ir nepavyktų to padaryti, bet tai yra žmonės, kurie neatvyksta gyventi iš valstybės paramos“, – aiškino premjerė.
Vyriausybės vadovė prognozuoja, kad tuo atveju, jeigu prireiktų integracijos programų Lietuvoje ilgesnį laiką pasilikusiems ukrainiečiams, užtikrinti vaikų edukaciją, tai galėtų pareikalauti daugiau lėšų, tačiau trumpalaikiams poreikiams, jos vertinimu, didelių finansinių išteklių tai neturėtų pareikalauti.
„Jeigu jie čia ir gyventų, tai turbūt didelė dalis jų dirbtų. Ir yra tam tikrų procedūrinių dalykų, kuriuos išsprendus, tiesą sakant, tie finansiniai poreikiai trumpuoju laikotarpiu yra gana maži“, – mano I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
-
G. Landsbergis apie Lietuvos atstovybę Kinijoje: mūsų požiūriu, tai yra ambasada 6
„Mūsų požiūriu, ji yra ambasada, niekada nebuvo pakeitus pavadinimo, be to, pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu susitarimu, sutariant abiem pusėms. Vienašališki pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėj teisėj, tai būtų Vienos konvencijos pažeidimas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog konsulinės paslaugos Kinijoje teikiamos nuotoliniu būdu, kaip ir iki šiol dėl koronaviruso pandemijos.
„Lygiai taip pat kaip ir anksčiau, dėl karantininių apribojimų konsulinės paslaugos buvo teikiamos nuotoliniu būdu, tai tas dabar yra“, – teigė G. Landsbergis.
Mūsų požiūriu, ji yra ambasada, niekada nebuvo pakeitus pavadinimo, be to, pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu susitarimu.
Jis taip pat patvirtino, jog Pekine nebeliko Lietuvos diplomatų, jiems buvo duotas trumpas laiko tarpas išvykti.
„Negaliu tikslaus skaičiaus (grįžusių darbuotojų) pasakyti, bet šiuo metu diplomatinių darbuotojų nebėra. Buvo duotas ypatingai trumpas laikas, tiesą pasakius, netgi ne duotas, buvo informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės“, – kalbėjo ministras.
„Mes prašėm ilgesnio laiko, tiesiog dėl techninių aplinkybių išvykti žmonėms sudėtinga, nesulaukėm atsakymo į prašymą pratęsti terminą, ir žmonės grįžo (Į Lietuvą) kaip įmanoma greičiau“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį informavo, kad Kinija siekia pervadinti Lietuvos ambasadą Pekine.
Užsienio reikalų ministerija patvirtino BNS, kad Lietuvos atstovybę Kinijoje pasiūlyta pavadinti Reikalų patikėtinio biuru (Office of the Charge d‘Affaires). Ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė atšaukta konsultacijoms.
G. Landsbergis komentuodamas situaciją pabrėžė, jog tai nėra ambasados uždarymas.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatė grįžta konsultacijoms dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti atstovybės pavadinimą“, – trečiadienį žurnalistams teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, Lietuva gali svarstyti „įvairius pasiūlymus“ dėl atstovybės pavadinimo keitimo, tačiau jie turi būti suderinti su Lietuvos įstatymais.
Anot jo, diplomatai susigrąžinti konsultacijoms, nes neaišku, kas jų būtų laukę po to, kai Kinija vienašališkai pakeistų pavadinimą.
„Interpretacijos galimos įvairios, sakykime, dėl jų kiniškų tapatybės kortelių tolesnio galiojimo, kuris iš esmės užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti jų gyvenamam mieste ir valstybėje“, – tvirtino G. Landsbergis.
URM teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
I. Šimonytė: Kinijos iniciatyvą vertinu kaip vienašališką
Premjerė Ingrida Šimonytė Kinijos iniciatyvą pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą į Reikalų patikėtinio biurą vadina vienašališka, kadangi, jos teigimu, šis klausimas su Vilniumi derinamas nebuvo.
„Vertinu tuos veiksmus kaip vienašališkus, nes tikrai nebuvo kažkokio derinimo“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, Pekino sprendimas nepratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų apsunkino jų darbą. Ji teigia, kad ambasados darbuotojai veiklą nuotoliniu būdu vykdys, kol situacija bus išspręsta abiejų šalių pagrindu.
„Labai apsunkintas žmonių darbas. Todėl kad diplomatui turėti specialų imunitetą ir su tuo susijusias privilegijas yra svarbu jo darbe. Žinoma, dabar dėl tokio Kinijos sprendimo tas darbas yra apsunkintas, todėl jis vyks nuotoliu, kol šita situacija bus kažkaip dvišaliu pagrindu išsiaiškina ir išspręsta“, – aiškino premjerė.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
-
I. Šimonytė: Vyriausybė neteiks Seimui siūlymo dėl neterminuoto migrantų sulaikymo
„To pasiūlymo Vyriausybė kol kas nesvarstė, ir nemanau, kad Vyriausybė tokį pasiūlymą Seimui teiks“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos atsisakyti dabar numatyto galimo sulaikymo termino – iki šešių mėnesių arba kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio.
Liepą per neeilinę sesiją Vidaus reikalų ministerija jau teikė tokį siūlymą, tačiau Seimas įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaudamas, kad dėl neterminuoto sulaikymo gali būti pažeistos žmogaus teisės.
„Turi būti problemos sprendžiamos kitaip negu tik tęsiant laiką, nes laiko tęsimas atskirais atvejais gali būti pagrįstas, bet atskirais atvejais galima kreiptis į teismą“, – sakė premjerė.
Turi būti problemos sprendžiamos kitaip negu tik tęsiant laiką, nes laiko tęsimas atskirais atvejais gali būti pagrįstas, bet atskirais atvejais galima kreiptis į teismą.
Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.
„Manau, kad užduotis yra tokia, jog statusas žmonių, kurie pateko į Lietuvą per tą laikotarpį, per tą antplūdį, būtų kaip įmanoma greičiau išspręstas, kaip įmanoma greičiau išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Gali būti, kad nebus spėta visko padaryti, kad visos procedūros, apeliacijos per tą laiką neįvyks dėl kokių nors priežasčių, bet tam yra įstatymo nuostatos, kurios gali būti taikomos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Ar reikės dar kokių nors įstatymo pakeitimų, to neatmesčiau, bet automatinis laiko pratęsimas man neatrodo išmintingiausias sprendimas šitoje situacijoje“, – tvirtino ji.
Lietuvos politikai ir institucijos svarsto, ką reikės daryti su neteisėtais migrantais, kai baigsis galimas jų sulaikymo terminas, kai bus atmesti jų prieglobsčio prašymai ir priimti sprendimai išsiųsti iš šalies. Nuogąstaujama, kad daugelio šių sprendimų nebus įmanoma įvykdyti, nes kai kurios kilmės šalys, pavyzdžiui, Irakas, atsisako vykdyti priverstinį savo piliečių grąžinimą.
I. Šimonytė neabejoja VSAT veiksmų tinkamumu
Premjerė I. Šimonytė mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penkių afganistaniečių, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, istorijoje atliko tinkamus veiksmus.
„Kai EŽTT paskelbė laikinąsias apsaugos priemones ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasakė, kad tuo metu, kada nurodymas buvo gautas, šių žmonių nebuvo. Aš nematau pagrindo netikėti Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus, sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad neretai valstybės sieną bando kirsti tie patys asmenys, kurie jau buvo apgręžti atgal į Baltarusiją.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad iš tų žmonių, kuriems nepavyksta kirsti valstybės sienos, kiekvieną dieną labai dažnai tai yra tie patys žmonės. Jie bando ne kartą nelegaliai kirsti sieną. Labai gali būti, kad šitie žmonės bandė tą sieną kirsti ir anksčiau, ir nebuvo į Lietuvos Respubliką įleisti todėl, kad galioja toks sprendimas ir nurodymas“, – aiškino ji.
Kiek suprantu, tie žmonės, kurie buvo sulaikyti, yra be dokumentų. Viskas, ką jie turi, – dokumentų nuotraukos mobiliuose telefonuose.
Tačiau premjerė nėra įsitikinusi, ar 5 šiuo metu Ignalinos rajono Puškų užkardoje esantys asmenys yra tie patys afganistaniečiai, kuriems Strasbūro teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
„Ar tai yra tie patys žmonės, apie kuriuos kalba EŽTT, aš tikrai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Todėl, kad kiek suprantu, tie žmonės, kurie buvo sulaikyti, yra be dokumentų. Viskas, ką jie turi, – dokumentų nuotraukos mobiliuose telefonuose“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo užfiksuoti Lietuvos teritorijoje – Ignalinos rajono Puškų užkardoje.
Pasieniečių sulaikyti penki nelegalūs migrantai afganistaniečiai trečiadienį pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Kaip informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pradėti tokiais atvejais įprasti veiksmai.
Vyriausybė trečiadienį parengė kreipimąsi į EŽTT dėl penkių afganistaniečių. Šią žinią spaudos konferencijoje patvirtino Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.
„Šiandien baigiame rengti prašymą EŽTT, prašydami panaikinti Lietuvai paskirtas laikinas apsaugos priemones dėl penkių afganistaniečių. Šiuo metu yra atliekamas šio prašymo dalykinis redagavimas ir artimiausiu metu, šiandien, jis bus išsiųstas EŽTT“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė K. Bubnytė-Širmenė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.
Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.
-
G. Landsbergis apie žurnalistų kreipimąsi: turime būti atsargūs dėl galimų provokacijų
Taip jis reagavo į pirmadienį išplatintą žurnalistų kreipimąsi valdžios institucijoms, kuriuo jos paragintos sudaryti galimybes žurnalistams dirbti prie sienos, siekiant nušviesti ten patruliuojančių pareigūnų veiksmus.
„Kitoje pusėje vyksta karinės pratybos, kurios yra bene didžiausios per pastaruosius ketverius metus. Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
„Mano ir kai kurių Vyriausybės narių, su kuriais man pavyko pasišnekėti, nuomone, turime būti labai atsargūs dėl to, ką darome pasienyje, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms“, – pridūrė jis.
Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva turi informacijos, jog į neteisėtų migrantų gabenimą buvo įsitraukusi ir Baltarusijos kariuomenė.
Vis dėlto G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė ieškos būdų, kaip žiniasklaidai padidinti vykdomos operacijos skaidrumą.
Atsakė ir viceministras
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas paaiškino, dėl kokių priežasčių žurnalistams nėra leidžiama patekti į pasienio su Baltarusija teritoriją ir stebėti nelegalių migrantų srautus siekiančių sustabdyti pareigūnų darbą. Viceministras tvirtina suprantantis objektyvios informacijos reikšmę visuomenėje ir pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija jos stengiasi teikti kuo daugiau.
Tačiau, pasak V. Dmitrijevo, ministrei Agnei Bilotaitei priėmus sprendimą apgręžti į šalį ketinančius patekti nelegalius migrantus, pasienyje kilo nemažai įtampų.
„Kalbant apie pasienį, taip, tai buvo tam tikras iššūkis. Priėmėme sprendimus ir tie sprendimai buvo nemažai derinami. Tai susiję su operacijų vadovės sprendimu, kad neteisėti migrantai, kurie kerta sieną nenustatytose vietose, yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Dmitrijevas.
Viceministro teigimu, dėl įtemptos situacijos pasienyje žurnalistai turėtų suprasti, kad norėdami tinkamai vykdyti savo funkcijas, pareigūnai neturėtų būti blaškomi.
„Būta įvairių situacijų, kai anoje pusėje taip pat dirba Baltarusijos pasieniečiai, kiti pareigūnai. Teko matyti ir kariškių. Situacija yra įtempta. Prašome tokio supratimo, kad mūsų pasieniečiai galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio kito papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti, bet koks blaškymasis, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje“, – tikino jis.
Prašome tokio supratimo, kad mūsų pasieniečiai galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio kito papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti, bet koks blaškymasis, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje.
Kaip aiškino viceministras, dėl panašių kylančių įtampų taip pat nuspręsta riboti patekimą į nelegalių migrantų apgyvendinimo centrus.
„Kalbant apie Rūdninkus ar kitą stovyklą, žmonės nevengia dėmesio ir, esant dėmesiui jų atžvilgiu, jie savo nepasitenkinimą pradeda dar labiau demonstruoti. Yra įvairių situacijų, kai po to prireikia ir medikų, kyla neramumai dėl bet kokio apsilankymo stovyklose“, – tvirtino V. Dmitrijevas.
Sureagavo A. Bilotaitė
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sureagavo į bendrą Lietuvos žiniasklaidos priemonių kreipimąsi į šalies valdžios institucijas dėl leidimo dirbti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje. Ministrė tikisi, kad kartu su žiniasklaida pavyks rasti sprendimų, kaip sudaryti galimybę žurnalistams dirbti pasienio teritorijoje, nesukeliant papildomų įtampų.
„Tikrai noriu padėkoti žiniasklaidai už supratimą ir bendradarbiavimą viešinant visą informaciją, susijusią su krize. Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją“, – žurnalistams antradienį teigė A. Bilotaitė.
Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją.
„Aš tikiuosi, kad mes kartu su žiniasklaida rasime kažkokių sprendimų, kaip tai padaryti saugiai, nesukeliant kažkokių papildomų įtampų. Gyvename šalia neprognozuojamo režimo, nežinome, ko galime tikėtis, tai dėl to ir prašome tokio supratingumo“, – pridūrė ji.
A. Bilotaitė tikina, kad tikrai nėra noro kažko neparodyti žurnalistams ir visuomenei, tačiau, pasak jos, vertinant susidariusią situaciją Baltarusijos pasienyje – būtina elgtis atsakingai.
„Pagrindinis dalykas, kuris man yra labai svarbus, yra objektyvumas – visos žiniasklaidos atžvilgiu. Ir tikiuosi rasime sprendimus, nes tikrai nėra noro kažko neparodyti. Bet įvertinant situaciją Baltarusijos pasienyje, kai tu nežinai, ko gali tikėtis, ypatingai dabar „Zapad“ kontekste, įvertinant šiuos dalykus, mes turime atsakingai žiūrėti. Bet tikrai pažadu, kad mes rasime sprendimus“, – akcentavo ministrė.
ELTA primena, kad Lietuvos žurnalistams ir toliau neleidžiant patekti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritoriją stebėti atsakingų pareigūnų patruliavimo valstybei dorojantis su nelegalių migrantų krize, šalies žiniasklaidos priemonės kreipėsi į prezidentą, premjerę, Vidaus reikalų ministeriją, Seimo Žmogaus teisių komiteto biurą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su reikalavimu nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje.
„Reikalaujame Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais“, – rašoma Lietuvos žiniasklaidos priemonių pasirašytame kreipimesi.
„Sukako jau mėnuo, kai Lietuvos žurnalistams draudžiama patekti į pasienio teritoriją stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Šis besitęsiantis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi. Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – rašoma išplatintame kreipimesi.
Rašte akcentuojama, kad valstybės institucijų paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos neįtikina.
„Žurnalistai sulaukia valstybės institucijų paaiškinimų, jog prieiga žiniasklaidai yra ribojama dėl žurnalistams kylančio pavojaus, kad reportažai, parodantys padėtį pasienyje, bus panaudoti priešiškai propagandai. Mūsų žiniasklaidos priemonės yra pasirengusios laikytis visų reikalingų saugumo priemonių. Drausti žurnalistų veiklą, remiantis tuo, kad ja gali pasinaudoti kita valstybė, yra nepriimtina pozicija. Tai demokratinėje valstybėje negali būti pagrindu riboti žiniasklaidos laisvę ir visuomenės teisę į nešališką informaciją. Esame įsitikinę, kad tik kokybiška, nešališka informacija ir nevaržomas žiniasklaidos darbas gali didinti visuomenės atsparumą propagandai“, – teigiama rašte.
Kartu pažymima, kad šiuo atveju institucijų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.
„Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines“. Manome, kad kai kurie institucijų sprendimai gali būti prilyginti šiam teisės pažeidimui“, – teigiama tekste.
„Matome riziką, kad dabartinė situacija ir toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis. Nesant galimybės žurnalistams profesionaliai atlikti savo pareigas, stiprės nepatikimos informacijos, propagandos skleidimas“, – akcentuoja visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), naujienų portalai delfi.lt., 15min.lt., lrytas.lt ir tv3.lt, naujienų agentūros BNS ir ELTA, žiniasklaidos grupė „Diena Media News“ ir LNK televizija.