-
L. Kasčiūnas: galutinis tikslas turėtų būti vizų galiojimo stabdymas rusams ES mastu
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį sakė, kad jeigu ES nesutartų dėl turistinių vizų rusams neišdavimo, Lietuvos pareigūnai siūlytų regiono lygiu užkirsti kelią rusų turistams patekti į jų teritoriją.
„Mano požiūriu, galutinis tikslas mūsų turėtų būti iš esmės naujų vizų draudimas ir senų vizų galiojimo sustabdymas visos Europos Sąjungos mastu. Jeigu tai nepavyksta, labai tikėtina, kad bus sunku to pasiekti, tada turime tai padaryti regioniniu mastu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis priminė, kad uždraudus skrydžius iš Rusijos į ES, itin padaugėjo kelionių sausumos keliais, taigi, per valstybes, turinčias sieną su Rusija.
Mano požiūriu, galutinis tikslas mūsų turėtų būti iš esmės naujų vizų draudimas ir senų vizų galiojimo sustabdymas visos Europos Sąjungos mastu.
„Skaičiai tų turistų vasarą išaugo ir aš manau, kad turistauti dabar reikėtų Rusijos Federacijos piliečiams Taganroge, o ne kur nors prie Baltijos jūros“, – pridūrė L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie Azovo jūros uostą Rusijoje.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis draudimas neapima mūsų rusų turistų, jis taikomas tik keliems tūkstančiams asmenų.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Neatmeta provokacijų tikimybės: gali būti bombarduojamos valdžios institucijos
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas neatmeta, kad trečiadienį Ukrainai švenčiant savo Nepriklausomybės dieną, galima tikėtis Kremliaus provokacijų. Anot jo, tikėtina, kad Rusijos kariuomenė gali kesintis į valdžios institucijas, esančias Kyjive. Vis tik, L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, Kyjivas turi kone stipriausią Ukrainoje priešraketinę sistemą, todėl klausimas, ar Rusija pajėgi tai daryti.
„Neatmeskime, be jokios abejonės yra kalbų apie tai, kad gali būti bombarduojami valdžios aparato pastatai, valdžios institucijos. Tai būtų dar vienas naujas etapas, civilinė struktūra jau yra bombarduojama banant įbauginti žmones ir palaužti jų valią priešintis, ko tikrai Rusijos federacijai nepavyko padaryti. Tai neatmeskime tokių dalykų, niekados negali atmesti, kai kalbame apie ordą Rytuose, kur jokie metodai morališkai jau nebevertinami. Tik klausimas kiek jie pajėgus tai daryti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.
Neatmeskime, be jokios abejonės yra kalbų apie tai, kad gali būti bombarduojami valdžios aparato pastatai, valdžios institucijos.
Kita vertus, NSGK pirmininko teigimu, nors rusų kariuomenė teoriškai galėtų pasiekti administracinius pastatus, vis tik, anot jo, reikia įsivertinti ir tai, kad Kremliaus technologinis rezervas jau senka.
„Aš manau, kad ten viskas būtų sudėtinga. Be to, reikia turėti galvoje ir bendrą dabar jau Rusijos turimą technologinį pajėgumą, raketų skaičių, galimybes jas panaudoti, tai yra jau senkantis rezervas. Tą reikia matyti visame tame kontekste. Tai be jokios abejonės teoriškai jie galėtų tai daryti, bet priešraketinė sistema aplink Kyjivą yra turbūt stipriausia Ukrainoje, ten to tikrai nebijokime, bet bandymų gali būti, įvairiausiausių ir provokacijų“, – svarstė L.Kasčiūnas.
ELTA primena, kad trečiadienį Ukrainoje švenčiama Nepriklausomybės diena, tuo pačiu, sukanka lygiai pusmetis nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.
-
V. Rupšys: siekiant apginti kiekvieną NATO centimetrą, naujos brigados Lietuvoje nepakaks 9
„Faktas yra, kad, jei nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau negu brigados. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime pasirūpinti priimančios šalies pajėgumų vystymu“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas leitenantas.
Pasak jo, tai aktualu ir siekiant kuo greičiau pinai priimti tarptautinę NATO brigadą Lietuvoje.
Anksčiau šią savaitę krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.
Faktas yra, kad, jei nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau negu brigados.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.
Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.
„Dabar svarstomi įvairūs variantai. Galiu tik paremti ministrą dėl to, kad greičiausiai bus numatyta tai, kad artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus dislokuota dėl įvairiausių priežasčių. Viena – dėl logistikos, dėl infrastruktūros“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
Gvardija padės pasirengti naujam sraigtasparnių platformos įdiegimui
Po susitikimo su JAV Nacionalinės gvardijos vadu generolu Danieliu R. Hokansonu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas V. Rupšys pabrėžė, kad Lietuva yra aiškiai nusibrėžusi planus dėl tolesnio bendradarbiavimo su JAV karinėmis pajėgomis. V. Rupšys pažymi, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas naujam sraigtasparnių platformos įdiegimui.
„Esame jau aiškiai nusistatę planus, pagrindines kryptis. (...) Mes ypatingą dėmesį skiriame mūsų įdiegimui naujos sraigtasparnių platformos, 60 „Black Hawk“. Pensilvanijos nacionalinė gvardija tikrai mums padės rengti tiek pilotus, tiek techninį personalą“, – po susitikimo žurnalistams teigė V. Rupšys.
Taip pat, pažymėjo Lietuvos kariuomenės vadas, ketinama derėtis dėl pagalbos suteikimo į ginkluotę integruoti nepilotuojamus orlaivius.
„Kitas dalykas, kad mes integruojame į savo ginkluotę nepilotuojamus orlaivius, žvalgybines platformas, tą, ką Nacionalinė gvardija eksploatuoja anksčiau, todėl taip pat mes žiūrime ir deramės, kalbamės ir planuojame, kokią pagalbą galėtų Nacionalinė gvardija pateikti“, – komentavo V. Rupšys.
V. Rupšys teigė gavęs JAV Nacionalinės gvardijos vado patikinimą dėl pagalbos bendradarbiaujant ir su kitomis valstybėmis.
„Šiandien buvau patikintas generolo, kad jei Pensilvanijos Nacionalinė gvardija neturės pajėgumų, kad mums suteiktų atitinkamą pagalbą, bus žiūrima plačiau ir, siekiant bendradarbiavimo, gali pasitelkti ir kitų valstybių nacionalines gvardijas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Lietuvoje šią savaitę lankosi JAV Nacionalinės gvardijos vadas generolas D. R. Hokansonas.
-
Seimo pirmininkė tikisi, kad konfliktą Seime pavyks išspręsti be prezidento pagalbos 1
„Aš jau esu sakiusi, kad prezidento indėlis į dialogo palaikymą su opoziciją, apskritai jo vaidmuo taip pat svarbus, tokios iniciatyvos, be abejo, sveikintinos, tačiau, kaip žinia, dialogo grupė Seime veikia, tikiu, kad mes ir čia vietoje sureguliuosime šitą situaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime po prezidento metinio pranešimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį opozicijos ir valdančiųjų atstovai vėl posėdžiauja atskirai. Išklausę metinį pranešimą ir balsavę dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės opozicijos atstovai išėjo dirbti į Kovo 11-osios salę.
Opozicijai antrą savaitę boikotuojant parlamento darbą prezidentas G. Nausėda savo pranešime sakė pasigendantis politinės kultūros, apgailestavo dėl politikų nesusikalbėjimo ir teigė, kad jo kaip šalies vadovo pareiga yra padėti dialogui.
Seimo pirmininkė komentuodama situaciją teigė, jog artimiausiu metu vėl rinksis iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų sudaryta dialogo grupė konfliktui spręsti, o prieš tai ji siūlo opozicijai susitikti su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu aptarti jų antiinfliacinio paketo.
Aš jau esu sakiusi, kad prezidento indėlis į dialogo palaikymą su opoziciją, apskritai jo vaidmuo taip pat svarbus.
„Artimiausiomis dienomis, matyt, turėsime dar vieną susitikimą, šiandien siūlysiu kolegoms iš opozicijos, kad turėtų susitikimą su ministru D. Kreiviu ir būtų atsakyta į klausimus dėl konkrečių opozicijos reikalavimų, paketas buvo įvardintas pakankamai platus, jį reikia apsvarstyti, bet tikrai grįšime prie dialogo grupės formato artimiausiomis dienomis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Nuomonės šiek tiek išsiskiria
Parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia prezidento metiniame pranešime išgirdusi pritarimą esamai Seimo darbotvarkei. Mat, anot V. Čmilytės-Nielsen, šalies vadovas paminėjo daug sričių, kurioms prioritetą teikia ir Seimas bei Vyriausybė.
„Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikia ir Seimas, ir Vyriausybė – tai švietimas ir atsinaujinanti energetika, ir savivalda, ir žemėtvarka, ir sportas. Tai, aš sakyčiau, kad paminėtos tos sritys, kurioms ir yra skiriamas didelis dėmesys dabar ir tame aš matau prezidento pritarimą tai darbotvarkei, kurią turime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.
Reaguodama į šalies vadovo metiniame pranešime išsakytą kritiką, V. Čmilytė-Nielsen teigė vertinanti tai kaip prezidento nuomonę.
„Kritikos būta taip pat, sakyčiau, kad buvo apžvelgta galbūt net ne vienos, o ir ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypatingai kalbant apie sporto politiką, taip pat apie kitas sritis. Tai buvo tokia apžvalga, tai vertinu kaip prezidento nuomonę“, – pridūrė ji.
Aš galbūt šios dalies prezidento kalbos vertinimą pasilaikysiu sau. Galbūt šiek tiek išsiskiria nuomonės šioje vietoje.
Vis tik tai, kad prezidentas leido suprasti, jog būtent valdantieji nėra linkę įsiklausyti į oponentų teikiamus siūlymus, Seimo pirmininkė komentuoti atsisakė.
„Aš galbūt šios dalies prezidento kalbos vertinimą pasilaikysiu sau. Galbūt šiek tiek išsiskiria nuomonės šioje vietoje“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime šalies vadovas, užsiminęs apie galimybę padėti opozicijai bei valdantiesiems surasti dialogą, buvo valdantiesiems. Prezidentas leido suprasti, kad būtent valdantieji nėra linkę įsiklausyti į oponentų teikiamus siūlymus.
Pastarąją savaitę Prezidentūra, komentuodama kilusį konfliktą Seime, sukritikavo valdančiuosius. Kaip tuomet teigė Prezidentūra, „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“.
Konfliktas Seime kilo praėjusią savaitę svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicijos reikalavimu balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį.
Per jį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Vis dėlto valdantiesiems ir opozicijai randant kompromisus dėl šios siūlomų priemonių gyventojams amortizuoti augančias kainas, opozicija gali grįžti į Seimo posėdžių salę kitą savaitę.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.