Jo teigimu, tai nėra nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos sutartyje pagrindiniai projektai, todėl jis esą būtų labai nustebęs, jei dėl jų griūtų valdančioji dauguma.

„Dėl valdančiosios daugumos aš tikrai nesakyčiau, kad šitie projektai turėtų ją kažkaip išbalansuoti. Nors tokių pamąstymų buvo prieš Civilinės sąjungos įstatymo pateikimą, buvo pasišaudymų, net ir premjerė šį tą pasakė, kad niekas prie kojos nelaiko pririštų. Tai tie pasišaudymai rodė, kad koalicijos viduje bent jau buvo prašymų, reikalavimų ar kažkokių kitų dalykų paremti frakcijai ar frakcijoms rūpimą projektą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

P. Saudargas akcentuoja, kad Civilinės sąjungos ir dekriminalizacijos įstatymų projektai nėra pagrindiniai, todėl dėl jų neturėtų griūti koalicija.

Dėl valdančiosios daugumos aš tikrai nesakyčiau, kad šitie projektai turėtų ją kažkaip išbalansuoti.

„Kad dėl to sugriūtų koalicija, aš būčiau labai nustebęs, nes tai nėra kažkokie pagrindiniai mūsų projektai ir Vyriausybės programoje, ir koalicijos sutartyje, jie nėra pirmais punktais įrašyti kaip privalomai tai, ką mes turime kartu padaryti“, – kalbėjo P. Saudargas.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometinį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.

Visgi šio pavasario Seimo sesijoje pristatytas, valdančiųjų teigimu, kompromisinis variantas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriam ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė.

Taip pat praėjusį pavasarį Seimo plenarinį posėdį pasiekė vienas iš prioritetinių – Laisvės partijos mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektas, kuriuo siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Įstatymo projektas įveikė pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytas visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. Visgi priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas.

Dar šią savaitę Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) parengė naują projektą, kuriame baudžiamąją atsakomybę siūlo naikinti tik mažo kiekio kanapių turėtojams.

Kanapių dekriminalizavimo projektas atitinka susitarimus

Projektas dėl kanapių dekriminalizavimo atitinka susitarimus su koalicijos partneriais, skirtingai nei ankstesnis projektas, kuriuo siekta dekriminalizuoti visus narkotikus, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius P. Saudargas.

„Šis projektas, konkrečiai liečiantis dekriminalizavimą mažo kiekio marihuanos, jis tikrai yra toks, apie ką kalbėta buvo nuo pradžių, tai mes galime sutikti, kad tokį galime svarstyti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Seime antradienį registruotos naujos pataisos, pagal kurias už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti grupė parlamentarų siūlo taikyti administracinę, o ne baudžiamąją  atsakomybę, kaip yra dabar.

Pataisos teikiamos po to, kai parlamentas pernai atmetė Laisvės partijos siūlymą dekriminalizuoti ne tik kanapių, bet ir kitų narkotikų turėjimą mažais kiekiais.

Šis projektas, konkrečiai liečiantis dekriminalizavimą mažo kiekio marihuanos, jis tikrai yra toks, apie ką kalbėta buvo nuo pradžių, tai mes galime sutikti, kad tokį galime svarstyti.

Pasak P. Saudargo, anas projektas pritarimo nesulaukė būtent todėl, kad apėmė visus narkotikus.

„Mes iš tikrųjų pamatę projektą buvome tikrai stipriai sunerimę, kodėl čia taip atsitiko, nes idėjos buvo vienos, o realybėje buvo surašyta visiškai kiti dalykai“, – sakė jis.

P. Saudargas sako manantis, jog projekte vis dėlto turėtų būti numatytos didesnės baudos.

Po pataisomis pasirašė Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė, konservatoriai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Stasys Šedbaras ir Irena Haase, taip pat socialdemokratas Julius Sabatauskas. Visi penki parlamentarai dirba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 

Tarp pasirašiusiųjų nėra nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo iniciatorės Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės. Ji BNS sakė, jog projekto registravimas jai buvo staigmena.

„Savo tobuląjį variantą mes jau buvome pateikę tokį, koks turi būti, ir ten buvo mano autorystė. Po šitu turbūt ir nepasirašyčiau. Tai labai gerai, kad komitetas patys ir užregistravo. Čia jau jų. Mano buvo, bet nepraėjo“, – kalbėjo Seimo narė.

Seimui pernai atmetus M. Danielės siūlymą dekriminalizuoti disponavimą nedideliais kiekiais visų rūšių narkotikais ir grąžinus jį tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, politikė pareiškė, kad valdančioji koalicija turės kalbėti, kaip dirbti toliau.

Atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą išbraukimas iš Baudžiamojo kodekso ir įrašymas į Administracinių nusižengimų kodeksą numatytas Laisvės partijos programoje.

Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

„Terminai priklausys nuo epidemiologinės situacijos, mes pasitikime mūsų nepriklausoma ekspertų taryba, kuri ir sprendžia dėl epidemiologinės situacijos ir ar mes jau turime galimybę ir nuo kada turėsime galimybę sugrįžti į mokyklas. Tai labai priklausys ir nuo vakcinacijos apimčių ir galimų testavimo apimčių“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė J. Šiugždinienė.

„Tačiau mes turime pasirengę planus ir juos svarstome, kad mūsų nepasitiktų netikėtai situacija, kada mes jau galime grąžinti kažkokias grupes į mokyklas, tai mes norime būti tam pasiruošę“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė akcentavo, kad, kai tik epidemiologinė situacija leis, mokyklos bus atvertos, nes mokykla yra prioritetinė sritis.

Jeigu leistų epidemiologinė situacija, tai prioritetą teiktumėme pradinukams ir abiturientams.

„Jeigu leistų epidemiologinė situacija, tai prioritetą teiktumėme pradinukams ir abiturientams“, – pabrėžė ji.

Nebuvo pasirengta teikti pagalbą mokiniams

Teikti pagalbą nuotoliniu būdu karantino atveju besimokantiems vaikams ankstesnė Vyriausybė tinkamai nepasirengė, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

„Tokiai situacijai nebuvo pasirengta, nebuvo parengtas priemonių planas pagalbai mokiniams, taip pat nebuvo numatytos lėšos naujoms technologijoms įsigyti ar papildomoms konsultacijoms, pamokoms teikti. Mes tą parengėme ir šiandien aš savo įsakymu tai patvirtinau“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė.

Ministerija anksčiau trečiadienį pranešė parengusi pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti mokymosi praradimus per pandemiją, tam numatyta 7,5 mln. eurų.

„Tai yra naujos lėšos, praėjusios Vyriausybės jos nebuvo numatytos. Dalis yra sutaupytų lėšų, kurias mes tiesiog atradome, nes žinome, kad tai yra labai svarbu – įsigyti kompiuterinei įrangai, įsigyti nešiojamiems kompiuteriams ir internetiniam ryšiui, tam planuojame skirti 6 mln. eurų. Šiandien žinome ir gana tikslų skaičių vaikų, kuriems trūksta technologijų, kompiuterių. Tai nereiškia, kad jie jų visai neturi, bet yra vaikų, kurie šiandien naudojasi kai kas gal telefonais ar nelabai kokybiškomis planšetėmis“, – kalbėjo ministrė.

Tai yra labai svarbu – įsigyti kompiuterinei įrangai, įsigyti nešiojamiems kompiuteriams ir internetiniam ryšiui.

Iš šių lėšų bus skiriama tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokykloms aprūpinti kompiuterine technika, pedagogų kompetencijoms stiprinti, vaikų priežiūrai mokykloje.

„Kita dalis pinigų, taip pat lėšos, kurias ši Vyriausybė paskyrė, tai bus nuotolinėms konsultacijoms, tai pat individualioms konsultacijoms ir pamokoms mokykloje“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 14 tūkst. mokinių reikia pagalbos mokantis nuotoliniu būdu – padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų, stiprinti jų mokymosi motyvaciją. Dar 11 tūkst. mokinių patiria trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.

Ministerijos parengtame pagalbos priemonių plane numatoma, kad abiturientus nuotolinių atvirų pamokų metu konsultuos mokytojai ir universitetų dėstytojai. Dvyliktokų lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams vyks papildomos konsultacijos dėl pagalbos mokiniams rengiantis brandos egzaminams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, kuris padėtų mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d.nusprendė, kad mokinių ugdymas organizuojamas tik nuotoliniu būdu.

Visgi trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl karantino sušvelninimų, susijusių galimybe nuotoliniu būdu mokyklos patalpose mokytis sunkumų patiriantiems vaikams.

Nutarta, kad vaikai eiti į mokyklą galės, kai tėvai privalo eiti į darbą ir negali užtikrinti vaikų, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, priežiūros namuose. Taip pat kai vaikai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturi sąlygų mokytis namuose arba dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu.