„Jeigu aš gaučiau tokį atlyginimą kaip Lietuvos banko vadybos pirmininkas, tikrai sutikčiau sumažinti (atlyginimą – ELTA) bent trečdaliu“, – Seime žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Ramūno Karbauskio teigimu, tai, jog V. Vasiliausko bei kitų centrinio banko vadovų atlyginimai yra didesni nei valstybės vadovų, yra „nenormali situacija“.

„Bendrai jokių atlyginimų niekam mažinti nereiktų, krizės metu to daryti negalima, bet šnekant apie Lietuvos banko vadovybės atlyginimus, jie yra beprotiškai dideli, kelis kartus didesni nei Lietuvos prezidento, Vyriausybės vadovo, ir tai nenormali situacija“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, tokia atlyginimų politika yra keista, galbūt padiktuota jam nesuprantamų motyvų.

Šnekant apie Lietuvos banko vadovybės atlyginimus, jie yra beprotiškai dideli, kelis kartus didesni nei Lietuvos prezidento, Vyriausybės vadovo, ir tai nenormali situacija.

Pasak R. Karbauskio, siūlymas dėl LB vadovo atlyginimo mažinimo bus svarstomas.

Lietuvos bankas BNS teigė nekomentuojantis Seimo narių iniciatyvos, tačiau teigė, kad dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo privaloma konsultuotis su Europos Centriniu Banku.

Kęstučio Glavecko teigimu, vidutinis LB valdybos nario darbo užmokestis kovo mėnesį (neatskaičius mokesčių) siekė 11 tūkst. eurų, o pirmininko alga galėtų būti siekti daugiau kaip 12 tūkst. eurų. Anot jo, prezidento alga atskaičius mokesčius siekia 5,8 tūkst. eurų.

Lietuvos banko įstatyme nustatytas LB valdybos pirmininko atlyginimas yra Statistikos departamento skelbiami penkių piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniai darbo užmokesčiai, jo atstovavimo išlaidoms kas mėnesį skiriama dar 15 proc. algos suma.

„Ta formulė reiškia, kad atlyginimas susietas su nurodytu dydžiu ir tiesiogiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio rinkoje“, – kometare BNS teigė LB.

Pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių atlyginimą – ne daugiau 90 proc. valdybos pirmininko atlyginimo – nustato LB valdyba.

K.Glaveckas siūlo nustatyti mažesnį LB vadovo atlyginimą – keturių piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutinių algų dydžio.

Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė teigė, kad susitikimo metu prezidentė aptarė ne tik įsisenėjusias viešųjų pirkimų srityje esančias problemas, bet ir šios dienos aktualijas.

„Ką tik paskelbtas korupcijos suvokimo indeksas signalizuoja, kad Lietuva jau kelerius metus įstrigusi toje pačioje vietoje. Norint atitikti aukščiausius skaidrumo standartus, būtina vengti politinio pasitikėjimo tarnautojų dalyvavimo komisijoje, priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų“, - sakė prezidentės vyriausioji patarėja.

Kaip patikino patarėja, prezidentė siūlys keisti VP įstatymą ir siūlys pataisą, uždraudžiančią politinio pasitikėjimo tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti VP komisijose.

Tačiau pagrindas, kuriame mes dabar esame, toks, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi būti įstatyme, nes bandoma ieškoti įstatymų spragų, kaip galima būtų elgtis.

VPT direktorė D. Vilytė po susitikimo teigė, kad Lietuva ES kontekste VP srityje susiduria su konkurencijos problemomis.

„Europos Komisijos švieslentėje, kurioje mes lyginamos su kitomis ES valstybėmis, Lietuva geltonuoja. Turime bėdų su keliais kriterijais. Vieni jų - ekonominio naudingumo taikymas VP ir tik vieno tiekėjo dalyvavimas“, - sakė D. Vilytė.

Pasak jos, su prezidente aptarta problema, kai įmonės, patekusios į nepatikimų tiekėjų arba melagių sąrašą, įsteigia antrines įmones ir toliau sėkmingai dalyvauja VP.

„Įstatymas numato galimybę, jei yra įrodymų, kad ta įmonė buvo įsteigta tuo tikslu, perkančiosioms organizacijoms leisti pašalinti tiekėją iš VP procedūrų. Tačiau praktikoje matome, kad šia galimybe perkančios organizacijos nesinaudoja“, - teigė VPT direktorė.

Kalbėdama apie siūlymus uždrausti politikams dalyvauti VP komisijoje, D. Vilytė teigė, kad Lietuvoje norėtųsi daugiau sveiko proto ir sąžinės, kai problemas būtų galima spręsti ne per draudimus, bet per pasitikėjimo struktūras.

„Tačiau pagrindas, kuriame mes dabar esame, toks, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi būti įstatyme, nes bandoma ieškoti įstatymų spragų, kaip galima būtų elgtis“, - pridūrė ji.

Viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkstančiai organizacijų. 2017 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. eurų, tai prilygsta 12 procentų tų metų šalies bendrojo vidaus produkto.

S. Skvernelis: turi būti numatytos alternatyvos

Politinio pasitikėjimo pareigūno dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose užtikrina vykdomo pirkimo skaidrumą, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Mes tokią praktiką turėjome, kai pati institucija susidėliodavo sąlygas, ir vertinimus padarydavo, ir pirkimą padarydavo (...) bandome riboti, o tai yra įmanoma, politinio pasitikėjimo pareigūno dalyvavimu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras.

Prezidentė D. Grybauskaitė siūlys įstatymų pataisas, uždrausiančias politinio pasitikėjimo pareigūnams dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų veikloje, ketvirtadienį pranešė šalies vadovės patarėja.

Anot S. Skvernelio, tokiu atveju turėtų būti numatytos alternatyvos, kad viešųjų pirkimų komisijos nebūtų vien institucijų.

„Turėtų būti labai aiškiai (numatyta – BNS), kas turėtų dalyvauti iš išorės, tai yra ne institucijai priklausančių asmenų, tiek komisijos veiklos, bet vertintų veiklą. Jei paliksime savose sultyse, patiems spręstis, turėsime tas problemas, kurias turėjome dešimtmečius“, – teigė S. Skvernelis.

Diskusijos šiuo klausimu kilo, portalui 15min.lt paskelbus, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas buvo Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) bei kelių kitų įstaigų viešųjų pirkimų ekspertu.

Kelis NMA pirkimus laimėjo verslininko, viešųjų ryšių konsultanto Dariaus Gudelio įmonė „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Žiniasklaidoje iškelti klausimai, ar tai gali būti susiję su D. Gudelio ir premjero Sauliaus Skvernelio dažnais viešai neskelbtais susitikimais.

Pats T. Beržinskas sako jokio interesų konflikto neįžvelgiantis.

„Interesų konflikto visiškai nematau, nes manęs nesieja su jokia viešųjų ryšių įmone nei giminystės santykiai, nei kažkokie finansiniai įsipareigojimai, o pažįstu aš ne tik Darių Gudelį, bet praktiškai visų didžiųjų viešųjų ryšių agentūrų vadovus, mūsų santykiai yra dalykiniai, o premjero įspėti, tokios prievolės aš neturiu“, – žurnalistams sakė T. Beržinskas.

Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ši pateiktų korupcijos rizikos vertinimą dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.