„Ne taip paprasta, reikės ilgai studijuoti pranešimą“, – žurnalistams Seime sakė profesorius. Jo teigimu, kone valandą trukusiame šalies vadovo pranešime paleista daug dalykų. Ir ne visi jie, pažymėjo V. Landsbergis, yra aiškūs.

„Pranešime daug visokių dalykų paliesta. Vienoje vietoje vienaip, kitoje kitaip. Ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoje viskas nesėkmingai vyksta. Ne visiškai aišku. Reikės dar panagrinėti“, – teigė profesorius, neslėpdamas nuostabos prezidento išsakytą kritika Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirbantiems ministrams.

Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino? Aš nemanau, kad visi ministrai blogai dirba.

„Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino? Aš nemanau, kad visi ministrai blogai dirba“, – sakė V. Landsbergis, pridurdamas, kad Prezidentūra ir Vyriausybė turėtų labiau derinti savo pozicijas.

Pranešime iškeltus klausimus prezidentas turėtų aptarti su Vyriausybe

Metiniame pranešime iškeltus klausimus prezidentas turėtų aptarti su Vyriausybe, sako V. Landsbergis.

„Gal būtų buvę gerai aptarti tuos klausimus, kad ir su Vyriausybe. Vis dėlto prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia. Būtų gerai, kad jų kryptis, jų linija būtų vieninga arba bent maždaug vieninga“, – komentuodamas Gitano Nausėdos trečiąjį metinį pranešimą sakė jis.

„Kai valstybės vadovas ir Vyriausybė nesutaria, net vieni kitus peikia, būna negerai. Tą labai gerai prisimenu prieš 30 metų, reikėtų vengti tokių situacijų. Tam reikia bendrauti“, – tvirtino V. Landsbergis.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį perskaitė trečiąjį savo metinį pranešimą. Jo metu šalies vadovas sukritikavo esamą situaciją žemės ūkio, sveikatos, finansų sektoriuose. Kritikavo Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės bei tai, kaip buvo susitvarkyta su pandemijos sukelta krize.

„Manau, kad tos pastangos yra realios, tikrai yra nusiteikimo bloginti situaciją tiek, kiek galimybės leidžia, bet rezultatyvumas priklauso nuo daugelio dalykų, kurių dalis yra už Lukašenkos režimo galios“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo frakcijų atstovais surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Visgi premjerė akcentavo, kad nemaža dalis informacijos apie A. Lukašenkos derybas su tam tikromis valstybėmis pasitelkiama ir kaip propagandos įrankis.

„Manau, kad čia yra ir propagandos dalykų, nes, koks tų diskusijų sėkmingumas, mes turbūt įvertinti negalime, bet manau, kad tai yra ir viešo informacinio karo tikslais skelbiama, tarkime, apie derybas su Pakistanu“, – įsitikinusi ministrė pirmininkė.

Manau, kad tos pastangos yra realios, tikrai yra nusiteikimo bloginti situaciją tiek, kiek galimybės leidžia.

Kartu Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad režimui nepakanka susitarti dėl paprastesnių atvykimo sąlygų į Baltarusiją, kartu būtina užtikrinti ir infrastruktūrą, kuri leistų nelegaliems migrantams atvykti iki šios valstybės.

„Baltarusija yra palengvinusi vizų išdavimą berods 70 valstybių, tarp kurių yra nemažai Afrikos valstybių. Tai yra tam tikras netiesioginis paskatinimas, tačiau Afrika nėra visai šalia Baltarusijos, tai reiškia, kad reikalinga tam tikra infrastruktūra, kurią kai kuriais atvejais, taip kaip Irako atveju, galima užtikrinti avialinijų pagalba, o kitais atvejais – nebūtinai“, – teigė I. Šimonytė.

G. Landsbergis: yra signalų

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad A. Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse.

„Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot jo, akivaizdu, kad procesai vyksta, tik kol kas neaišku, kiek jie efektyvūs ir koks jų tikrasis tikslas.

Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną.

„Ar tai yra politinio spaudimo priemonė? Akivaizdu, kad jie bando turėti daugiau negu vieną maršrutą į Minską“, – sakė ministras.

„Ko gero tai yra arba bandymas plėsti migrantų srautą, kas yra pavojinga tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, arba bandoma ieškoti, jeigu ES vis dėlto pavyktų uždaryti Irako maršrutą, tuo metu, kad turėtų kuo pasikeisti“, – svarstė jis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad būtina uždaryti kelią irakiečiams per Lietuvą į Europos Sąjungą.

„Irako linija yra labai svarbi. Jeigu ta linija lieka, gali būti (paskatinimas – BNS) ir kitiems – va Europa nieko nepadarė, ta linija yra veiksminga, galima ir kitas šalis atidarinėti“, – teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad trečiadienį į Lietuvos teritoriją neįleistas 321 nelegalus migrantas. Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 19 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 4110.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex", Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti virš 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex" automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.

Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

Pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.

Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

Pirmasis principas, Seimo nariams sakė I. Šimonytė, yra pasitikėjimas.

„Pirmais principas būtų pasitikėjimo principas, kuris, mano vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse“, – sakė ji.

Antrasis principas, kurį paminėjo I. Šimonytė, tai atviri duomenys.

„Kodėl tai yra svarbu? Jeigu mes kalbame apie didesnį pasitikėjimą ir kažkokią konsensuso paiešką, tai aplink ką mes galime tą konsensusą kurti? Aš, ko gero, savo idėjomis neįtikinsiu dalies politinio lauko. Turbūt nereikia net siekti to daryti. Tačiau yra tam tikri dalykai, dėl kurių mes negalime ginčytis. Ir tie dalykai yra faktai. (...) Turbūt konsensuso pagrindas gali būti faktai, o tam, kad faktai galėtų būti konsensuso pagrindu, mums reikia tuos faktus turėti“, – sakė I. Šimonytė, pabrėždama, kad naujoji Vyriausybė, neturėdama visų duomenų, negali projektuoti geriausių spendimų esamai pandemijos situacijai suvaldyti.

Pirmais principas būtų pasitikėjimo principas, kuris, mano vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse.

„Trečias principas ir trečioji kryptis – nuosaiki ambicija. Neįgyvendintų programų politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines... Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau laiko emocijų, intelekto skiriame diskusijoms, kas gražiau parašys programinį dokumentą, o ne diskusijoms, kaip įgyvendinti tuos tikslus“, – teigė paskirtoji premjerė.  

I. Šimonytė pažymėjo, kad ir proveržio valstybėje visuomenė turėtų tikėtis ne iš karto.

„Pasekmės visuomenei ir atitinkamiems sektoriams ateis ne iš karto ir tam, kad jos iš vis ateitų bus reikalingas labai nuoseklus ir ilgo laiko darbas“, – atkreipė dėmesį ji.

Galiausiai I. Šimonytė dar kartą sureagavo ir į anksčiau nueinančios valdžios išsakytą kritiką naujosios Vyriausybės programai. Esą ji buvo nukopijuota nuo „valstiečių“ Vyriausybės.

„18-oji Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Todėl tiek geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti, jie tikrai gali atrasti savo vietą 18-osios Vyriausybės programoje“, – sakė politikė.

„Tie sprendimai, kurie yra geri ir vertingi ir dėl kurių yra toks platus sutarimas, turbūt nenukentės niekaip dėl to, kad bus tęsiami, o nebus kaitaliojami su kiekvienais rinkimais“, – apibendrino I. Šimonytė.

Žada pradėti diskusiją dėl nacionalinio švietimo susitarimo

Aštuonioliktoji Vyriausybė revoliucijų nedarys, bet sieks įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus.

Pirmiausia žadama pradėti diskusijas dėl nacionalinio susitarimo švietimo srityje, teigia paskirtoji premjerė I.Šimonytė.

„XVIII Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus, ateina ne revoliucijų daryti, todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nebaigti ar net nepradėti, jie tikrai gali rasti savo vietą XVIII Vyriausybės programoje“, – sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad Vyriausybės programoje yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia tartis iškart, kadencijos pradžioje.

„Pirmiausia paminėsiu švietimą. Taip, šitoje programoje taip pat kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Diskutuoti pradėti galėtume netrukus po to, kai Vyriausybės gaus įgaliojimus veikti, o ne kadencijos pabaigoje. Tada tikimybė pasikloti bėgius ir pamatyti traukinį galiausiai tais bėgiais riedantį ir turėti daugiau vilties, kad po kitų Seimo rinkimų kas nors tų bėgių neišrinks ir nenusities kitoje vietoje, mano supratimu, bus daug didesnis“, – sakė I. Šimonytė.

Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių turime pilnas dokumentų kapines.

Ji tvirtino neketinanti ginčytis su „valstiečiais“ dėl to, kas paimta iš jų programų.

„Manau, kad tie sprendimai, kurie yra geri ir vertingi ir dėl kurių yra toks platus sutarimas, turbūt nenukentės niekaip dėl to, kad bus tęsiami, o ne bus kaitaliojami sulig kiekvienais rinkimais“, – tvirtino paskirtoji premjerė.

Ji minėjo, kad vienas iš būsimojo Ministrų kabineto veikimo principų – nuosaiki ambicija.

„Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių turime pilnas dokumentų kapines. Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau emocijos, intelekto ir laiko skiriame diskusijai apie tai, kas gražiau parašys programinį dokumentą, negu kad diskusijoms apie tai, o kaip įgyvendinti tuos tikslus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tarp trumpojo laikotarpio tikslų paskirtoji premjerė minėjo būtinybę keisti požiūrį į valstybės tarnybą.

„Tie žmonės, kurie turi įgyvendinti – valstybės tarnyba, viešasis administravimas – labai dažnai būna ir demotyvuoti, ir nugalinti, ir nevertinami, kad tai darytų“, – sakė I. Šimonytė.

Anos jos, valstybės tarnybai reikia ne tik didesnio efektyvumo, bet ir daugiau teisių, ir pasitikėjimo.

Diskusija apie ministerijų sujungimą

I. Šimonytė sutinka, kad galima diskutuoti apie Vyriausybės struktūros koregavimą, tačiau, jos teigimu, reikia būti tikriems, kad rezultatas bus geresnis nei yra šiuo metu.

Antradienį per Vyriausybės programos pateikimą Seime parlamentaras Kęstutis Glaveckas klausė jos nuomonės apie Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimą.

Tačiau I. Šimonytė sakė, kad šiuo atveju nevertėtų susikoncentruoti tik ties Energetikos ministerija.

„Puikiai suprantate, kad vis tiek bus žmonių, kurie turės atlikti tą darbą, įskaitant ir energetikos sritį, ir mes sutaupytume vien ministrą ir porą viceministrų ir gal kokį vieną kitą buhalterį, bet tikrai ne 100 žmonių. Nesakau, kad nėra erdvės Vyriausybės struktūros koregavimui, bet nereikia čia įsikąsti Energetikos ministerijos ir ją konkrečiai žiūrėti. Energetikos ministerija turi labai svarbią ir konkrečią užduotį, ji susijusi su mūsų tinklų integracija į Vakarų tinklus“, – sakė I. Šimonytė.

Mes sutaupytume vien ministrą ir porą viceministrų ir gal kokį vieną kitą buhalterį, bet tikrai ne 100 žmonių.

„Bet žiūrint bendriau, yra erdvės atskirų institucijų portfeliuose, kuriuos būtų galima svarstyti ministerijas jungiant, o gal kai kurias atidalinant ir perskirstant portfelius tarp ministerijų kitu būdu nei padaryta dabar. Bet tai nėra tas dalykas, kurį reikia daryti per naktį. Reikia būti tikriems, kad rezultatas bus geresnis nei yra šiuo metu. Tokiai diskusijai esame atviri, bet šiais metais to nesiūlysime“, – pridūrė paskirtoji premjerė.

Kovo mėnesį premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad bus pradėtas Energetikos ir Ekonomikos ministerijų jungimo procesas.

Planuota, kad sujungus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas, joms iš Aplinkos ministerijos būtų buvę pavesta kuruoti su klimato kaita susijusius klausimus.

Ketvirtadienį numatytas Vyriausybės programos tvirtinimas Seime.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.

Pasak jo, Seimas, nepaisant prisiimtų sostinės valdžios įsipareigojimų dėl Lukiškių aikštės tvarkymo, aikštę sieks perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC).

„Seimas svarsto šiandien įstatymo projektą, kad Lukiškių aikštės valdymas būtų perduotas Genocido ir rezistencijos centrui. Jeigu Seimas priims šį sprendimą, tai atitinkamai aikštės valdymas bus perduotas Genocido ir rezistencijos centrui – pagal įstatymą (...). Kultūros ministerija padarė tai, ką jie ir turėjo padaryti, tai neprieštarauja tam, ką daro Seimas“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, jei Seimui pavyktų įgyvendinti šį sumanymą, tai nebūtų beprecedentis atvejis,

Istorinė atmintis yra toks dalykas, kurį mes turime gerbti, o Vilniaus meras, matyt, to nesupranta.

„Gedimino pilis yra valdoma ne Vilniaus miesto savivaldybės, o ji yra valdoma Lietuvos nacionalinio muziejaus, ir tokių precedentų mes turime. Tokiu atveju nebekiltų dalykų, kokie vyko šią vasarą“, – kalbėjo R. Karbauskis, galvoje turėdamas dirbtinį pliažą, kurį Lukiškių aikštėje įrengė Vilniaus miesto valdžia.

„Istorinė atmintis yra toks dalykas, kurį mes turime gerbti, o Vilniaus meras, matyt, to nesupranta“, – sakė „valstietis“.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Vyriausybėje vykusiame darbo grupės pasitarime dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties kultūros ministras M. Kvietkauskas pareiškė, kad sostinėje esanti aikštė bent jau kol kas lieka Vilniaus miesto savivaldybei. Darbo grupei vadovavusio ministro teigimu, sostinė įsipareigojo per 4 mėnesius pateikti priemonių planą, kaip įgyvendins Seimo vasarą priimtą vadinamąjį Lukiškių aikštės įstatymą. Tą pačią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė Lukiškių aikštės panaudos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

B. Barausko nuotr.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lukiškių aikštės įstatymui, įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis sostinėje esančios aikštės akcentas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis yra ir anksčiau sakęs, kad dar šis kadenciją baigiantis Seimas priims Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC. Rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios numato Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC.

Ministras ragino neskubėti keisti Lukiškių aikštės valdytojo

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas trečiadienį ragino Seimo Kultūros komitetą neskubėti priimti sprendimą keisti Lukiškių aikštės valdytoją, tačiau valdančiųjų balsais komitetas pritarė pataisai, kad aikštę prižiūrėtų nebe Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Seimo Kultūros komiteto išvada atveria kelią toliau Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisą svarstyti Seimo salėje.

„Labai siūlyčiau ramiai apsvarstyti visus klausimus, kurie kyla, visus „už“ ir „prieš“, prieš priimant galutinį sprendimą, nes puikiai suprantame, kad Lukiškių aikštės ir monumento klausimai visuomenėje kelia tikrai labai daug prieštarų, labai daug emocijų ir aš tikrai siūlyčiau daryti viską, kad mes tų papildomų prieštarų išvengtume“, – trečiadienį per komiteto posėdį kalbėjo ministras.

Jis pristatė savo vadovautos darbo grupės veiklos rezultatus – informavo apie atnaujintą aikštės panaudos sutartį ir sutarimą, kad per keturis mėnesius sostinės savivaldybė parengs jos valdymo nuostatas bei planą, kaip ten pastatyti Vyčio memorialą.

M. Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar nesibaigęs teismo procesas dėl  „Laisvės kalvos“ – šis projektas, o ne Vyčio skulptūra laimėjo Kultūros ministerijos inicijuotas kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų atminimo įamžinimo.

Ministro poziciją palaikė Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

„Padarykime klausymus, pasikvieskime ekspertus, paklauskime to paties Genocido centro, kokia jų yra vizija, sulyginkime Genocido centro viziją su savivaldybės ir tada priimkime kokius nors sprendimus, o ne dabar skubotai, buldozeriu imti ir stumti“, – ragino jis.

Komiteto daugumai neatsižvelgus į jo poziciją atidėti klausimo svarstymą, V. Kernagis atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje.

Susipažinus su dabartiniu aikštės stoviu, investicinis projektas nėra užbaigtas. Vien jam baigti, nesvarbu, ar savivaldybė užbaiginės, ar mūsų centras, reikia apie 100 tūkst. eurų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Adas Jakubauskas savo ruožtu teigė, kad jau pradėta rengti Lukiškių aikštės įveiklinimo vizija.

Jis taip pat sakė, jeigu Seimas nuspręs pavesti centrui rūpintis aikšte, LGGRTC reikėtų tam įkurti naują skyrių su keliais darbuotojais ir skirti papildomą finansavimą.

A. Jakubauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisiškai prieš kelerius metus rekonstruota Lukiškių aikštė dar nėra priduota, o jai baigti reikia lėšų.

„Ta aikštė dar nėra priduota, aikštė nėra baigta. Susipažinus su dabartiniu aikštės stoviu, investicinis projektas nėra užbaigtas. Vien jam baigti, nesvarbu, ar savivaldybė užbaiginės, ar mūsų centras, reikia apie 100 tūkst. eurų“, – sakė jis.

A. Jakubauskas teigė, kad reikėtų Genocido centrui atiduoti prižiūrėti ir šalia buvusių KGB rūmų esantį vadinamąjį Aukų skverelį.

„Jeigu Seimas apsispręstų ir patikėtų valdyti Genocido centrui Lukiškių aikštę, mano galva, reikėtų, kad centras prižiūrėtų ir Aukų skverelį. Jis yra šalia buvusių KGB rūmų. Ten taip pat vyksta valstybinės reikšmės renginiai, ir dabar pažiūrėjus tas skverelis nelabai yra prižiūrimas“, – tvirtino jis.

Šiuo metu Lukiškių aikštę pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Parlamente svarstoma valdančiųjų parengta Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisa, kad „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad aikštė centrui būtų perduota ne pagal panaudos sutartį, o turto patikėjimo teise.

Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus miesto savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Idėjos kritikai tvirtino, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nesitarta su visuomene, politikais.

Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Opozicijos ypač kritiškai vertinamos ir daug komentarų sulaukusios komisijos tyrimo išvados po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.

Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.

Kontroversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadose atspindimi trys parlamente įgyvendinto tyrimo epizodai: interesų grupių ir valstybės politikų siekiai paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytas spaudimas Prokuratūros darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Pristatant išvadas Seimui A. Širinskienė teigė, kad laikinoji komisija, nepaisant iškilusių sunkumų, sugebėjo parengti tiek išvadas, tiek siūlymus, pasak jos, leisiančius ateityje išvengti žalingų precedentų valstybėje. Tačiau politikės pateiktame tyrimo apibendrinime opozicija neįžvelgė nieko, kas turėtų apčiuopiamos naudos.

Po perskaitytų išvadų pykčio neslepiantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) atstovai „valstietės“ vadovautos komisijos darbą traktavo ne tik kaip neparuoštą, tačiau ir darantį realią žalą valstybei.

Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad vietoj komisijos pateiktų išvadų reikėtų pažymėti, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekta tik kerštauti.

„Mes, komisijos nariai, vykdydami valstiečių ir žaliųjų lyderių politinę užduotį subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais. Taip pat siekėme atkeršyti mus palikusiam Povilui Urbšiui ir Viktorui Pranckiečiui. Pasirinkome epizodus, per kuriuos tikėjomės jiems įkąsti. Nieko mes neištyrėme ir daugiau mes taip nebedarysime“, – Seimo salėje neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Razma

„Aš suprantu, kad jūs perskaitėte preambulę iš jūsų laikais vykusių tyrimų komisijų“, – pasisakiusiam konservatoriui atsakė  A. Širinskienė.

Savo ruožtu konservatorius L. Kasčiūnas stebėjosi, kad į dešimtmečio laikotarpį tiriančios komisijos akiratį pateko grėsmingai skambantys klausimai, kaip galimai neteisėta įtaka teisėkūrai, valstybės institucijų sprendimams, tačiau, tęsė politikas, išvadose figūruoja kur kas mažiau reikšmingi dalykai – VTEK ir vaikų darželiai.

„Ar tik tiek radote? Kaip galėtumėte tai paaiškinti, nes juk yra daug rimtesnių dalykų: Klaipėdos uosto verslo grupių dalinta parama vienai politinei jėgai prieš rinkimus. Nesudomino tokie dalykai?“ – A. Širnskienės klausė L. Kasčiūnas.

„Man labai gaila, kad konservatorių frakcija nedalyvavo darbe, būtumėte galėję komisijos metu tuos klausimus kelti ir išsiaiškinti, kaip buvo su jūsų lyderiu ir tuo 1 euru“, – vieną iš komisijos tirtų epizodų primindama teigė A. Širinskienė. Pasak jos, dėl šios situacijos konservatorių lyderis G. Landsbergis turėjo visuomenei pasiaiškinti.

Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas.

„Kiekvieno politiko interesas yra paaiškinti, kai kyla klausimai ir pabaigti istoriją su tašku. Šiuo atveju situacija buvo kitokia. Tad dabar gali būti tik prielaidos. Ar nėra atsakymų, ar yra kitos priežastys. Visgi aš tikiu, kad Mokesčių inspekcija galės išsiaiškinti šią situaciją ir mes visi turėsime atsakymą. Tikėkimės, kad teisėta turėti sklypą už vieną eurą“, - kalbėjo politikė.

Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas piktinosi laikinosios komisijos pateiktų išvadų kokybe.

„Už ką jūs ruošiatės balsuoti? Už stenogramą, už pasisakymų rinkinį? Kur išvados? Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas“, – teigė politikas.

„Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą. Ji savo pavyzdžiu parodė, kad nevengia elgtis antikonstituciškai bei asmeniškai suvedinėti politinių sąskaitų su oponentais“,– pridūrė kita konservatorė Monika Navickienė

Opozicijoje esantys konservatoriai ir socialdemokratai, argumentuodami, kad iš tikrųjų šiuo tyrimu siekiama suvesti politines sąskaitas, atsisakė galimybės dalyvauti. Todėl laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas. Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą.

Trys epizodai A. Širinskienės tyrime

Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einmų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.

„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.

Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą.

Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskiėnė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.

A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė  „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.

Dėl pastarojo momento, pabrėžė A. Širinskienė, toliau aiškintis prašys Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pastarąją savaitę už A. Širinskienės išvadas komisijoje balsavo – 9, susilaikė – 1, prieš buvo dar vienas komisijos narys.

Generalinė prokuratūra išvadas vadina nepagrįstomis

„Valstietės“ A. Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais.

„(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia  nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams atlikusi komisija konstatavo, kad „viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei pažeidimų „Klaipėdos naftoje“ tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“.

Išvadose nurodoma, kad lieka rizika, jog ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Keli buvę ir esami prokurorai komisijai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, taip pat kad neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.

Generalinio prokuroro teigimu, laikinoji tyrimo komisija nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, „bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“.

„Patvirtindama išvados projektą komisija nepaisė, kad esminiai minimų asmenų teiginiai parlamentinio tyrimo metu buvo paneigti kitų liudijimų, o teiginiai apie neva darytą įtaką konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo papildomai patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka bei įvertinti kaip nepagrįsti, klaidingi, neatitinkantys faktinių aplinkybių“, – rašoma Generalinės prokuratūros rašte.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad išvadose supainiotos skirtingos prokurorų atrankos procedūros, o siūlymai tobulinti ikiteisminio tyrimo bylų paskirstymo tvarką paremti „tik subjektyvia ir galimai šališka komisijos posėdyje dalyvavusių prokurorų nuomone, detaliau nepasidomėjus ir išsamiau neišanalizavus esamos situacijos, galiojančio teisinio reglamentavimo bei įdiegtų prokuratūroje kontrolės mechanizmų“.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinosios komisijos išvadoms. Jas dar nagrinės Seimo komitetai.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.