Apie tai savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.
„Rugpjūčio 12 d. rusai užmušė 5 taikius Donecko srities gyventojus: 2 Kramatorske, 1 Bachmute, 1 Kurachovėje ir 1 Kodemoje. Dar 35 žmonės patyrė sužalojimus“, – rašė P. Kirilenko.
Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos Donecko srityje nužudė 728 civilius, o 1 880 sužeidė. Be to, pažymima, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.
Donecko srityje rusų pajėgos sugriovė arba apgadino 17 596 pastatus.
Žuvo tūkstančiai žmonių
Ukrainos pietryčiuose rusams apšaudant Zaporižią žuvo moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnas Anatolijus Kurtevas.
Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus.
Kovo pabaigoje atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos sostinės Kyjivo apylinkių, Rusija savo puolimą nukreipė į šalies rytinius ir pietinius regionus. Tačiau ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų pietinėje Chersono srityje, besiribojančioje su Rusijos 2014 metais aneksuotu Krymo pusiasaliu.
Rusijos pajėgos srities centrą Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis feisbuke parašė, kad buvo „sunaikintas“ paskutinis tiltas, rusų pajėgų naudotas karinei įrangai transportuoti.
Ukrainos Gynybos ministerija penktadienį vakare pranešė, kad Rusija pasiekė „dalinių laimėjimų“ Bachmuto rajone, kelyje į Kramatorską.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė privaloma tvarka civiliams evakuotis iš Donecko srities. Tačiau ukrainiečių pareigūnai mano, kad rusų dar neužimtose rytinėse teritorijose tebėra šimtai tūkstančių civilių, įskaitant pagyvenusius žmones.
Kramatorską Rusija apšaudo nuo pat invazijos pradžios. Balandžio mėnesį per raketų smūgį šio miesto geležinkelio stočiai žuvo mažiausiai 57 civiliai, laukę, kol galės išvykti į saugesnius rajonus.
Scanpix nuotr.
Pentagonas: atakuojant oro pajėgų bazę Kryme JAV ginklai nepanaudoti
JAV Gynybos departamentas penktadienį sakė, kad amerikiečių tiekiami ginklai nebuvo panaudoti atakuojant rusų oro pajėgų bazę Kryme, ir nurodė nežinantis bazėje įvykusių niokojamų sprogimų priežasties.
Manoma, kad galingi antradienio sprogimai Sakų aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, per kuriuos, Kyjivo teigimu, buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos, yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Oficialiai niekas atsakomybės prisiėmė; penktadienį vis dar buvo neaišku, kas sukėlė sprogimus bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose.
Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodytų įvykus ataką.
Nesame parūpinę nieko, su kuo jie galėtų smogti Krymui.
JAV tiekia daug ginklų ir šaudmenų Ukrainai, bet jais nebūtų galima iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų smogti taip toli Rusijos okupuotoje teritorijoje esančiai bazei.
„Nesame parūpinę nieko, su kuo jie galėtų smogti Krymui“, – reporteriams sakė JAV aukšto rango gynybos pareigūnas.
Konkrečiai jis sakė, kad tai negalėjo būti amerikietiškos tikslaus nutaikymo, vidutinio nuotolio taktinės raketos (ATACMS). Tokias raketas, kurių prašė Kyjivas, galima leisti JAV tiekiamomis sistemomis HIMARS.
„Tai nebuvo ATACMS, nes mes nesame davę jiems ATACMS“, – sakė JAV gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Pentagonas neturi informacijos dėl to, ar tai buvo raketų ataka, ar sabotažo aktas.
Britų kariuomenės žvalgyba penktadienį paskelbė, kad sprogimai Sakų bazėje „beveik neabejotinai“ įvyko nepridengtose šaudmenų saugojimo vietose. Tokių vietų galėjo būti iki keturių.
Pasak britų, sunaikinti ar smarkiai apgadinti mažiausiai penki naikintuvai Su-24 ir trys įvairias funkcijas vykdantys lėktuvai Su-30, bet aerodromu vis dar galima naudotis.
Rusijos Juodosios jūros laivyno „aviaciniai pajėgumai dabar reikšmingai sumažėję“, nurodė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.
Maskvos pareigūnai ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Žvalgyba: Zaporižios AE apšaudymui Rusija gali panaudoti haubicą su Ukrainos vėliava
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) mano, kad rusai okupantai Zaporižios atominę elektrinę (AE) gali apšaudyti panaudodami haubicą su Ukrainos vėliava, informuoja „Unian“.
Apie tai GUR paskelbė savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“.
„Okupantai Zaporižios AE apšaudo iš Vodianojė gyvenvietės (Zaporižios srityje) ir rengia provokaciją su Ukrainos vėliava“, – teigiama pranešime.
Okupantai Zaporižios AE apšaudo iš Vodianojė gyvenvietės (Zaporižios srityje) ir rengia provokaciją su Ukrainos vėliava.
Žvalgyba pabrėžė, kad vienas rusų artilerijos smūgis jau anksčiau apgadino šiluminės ir požeminės komunikacijos cecho pirmąjį siurblinės bloką. Dar vienas artilerijos smūgis iš dalies sugriovė priešgaisrinę stotį, atsakingą už AE saugumą. Per apšaudymus užsidegė greta elektrinės esantis miškas ir žolė, o gaisrų gesinimą apsunkino smūgiai priešgaisrinei stočiai.
Žvalgyba sako, kad Rusija aktyviai vykdo propagandą ir atvežė du autobusus žmonių, kurie atliks neva vietinių gyventojų ir AE personalo vaidmenį. Tuo metu tikrieji vietiniai gyventojai ir tikrasis personalas nesutinka dalyvauti rusų inscenizacijose.
Be to, teigiama, kad rusų okupantai į Energodarą atvežė savaeigės artilerijos sistemą „Pion“. Ant jos šono baltais dažais nudažyta raidė Z ir iškelta geltonai mėlyna Ukrainos vėliava. Žvalgyba mano, kad Rusija tai gali panaudoti eilinėms provokacijoms ir po to kaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Rusai Zaporižios AE okupavo dar kovo mėnesį ir įvedė ten apie 500 karių su tankais ir kita sunkiąja ginkluote bei atgabeno sprogmenų. Jos darbuotojams tenka dirbti sudėtingomis psichologinio spaudimo sąlygomis, o į juos iš esmės nukreipti ginklai. Į AE taip pat atvežtas Rusijos branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ personalas.
Rugpjūčio 5 d. okupantai apšaudė AE – buvo pažeistos aukštos įtampos linijos, o viename jėgainės blokų suveikė avarinė sistema. Trys sviediniai sprogo netoli AE bloko su branduoliniu reaktoriumi. Buvo rimtai apgadinta azoto ir deguonies stotis bei bendrasis pagalbinis pastatas.
Rugpjūčio 6 d. Rusijos pajėgos vėl apšaudė AE ir pataikė netoli panaudoto branduolinio kuro saugyklos. Rugpjūčio 11 d. AE ir aplink ją esanti teritorija ir vėl buvo apšaudyta.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad egzistuoja tikimybė, jog rusai gali susprogdinti Zaporižios AE.
Scanpix nuotr.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė jau daugiau nei 43 400 Rusijos kareivių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 13 d. nukovė apie 43 400 Rusijos kareivių, informuoja „Ukrinform“.
Ukrainos ginkluotojų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą žuvo 200 Rusijos kareivių.
Be to, Ukrainos gynėjai jau sunaikino 1 856 rusų tankus (+7 per parą), 4 115 šarvuočių (+7), 978 artilerijos sistemas (+3), 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą, 136 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 233 lėktuvus, 193 sraigtasparnius, 779 bepilotes operatyvines-taktines skraidykles (+1), 187 sparnuotąsias raketas (+2), 15 laivų ir katerių, 3 036 transporto priemones ir autocisternas (+15) bei 91 specialiosios technikos priemonę (+1).
Pranešama, kad Rusijos pajėgos didžiausius nuostolius pastarąją parą patyrė Bachmuto ir Kryvyj Riho frontuose.
Britų žvalgyba: apgadinti tiltai susilpnino Rusijos pozicijas Ukrainos pietuose
Britų žvalgyba teigia, kad Rusijos pozicijos Ukrainos pietuose itin susilpnėjo dėl Ukrainos kontrpuolimo veiksmų prieš strategiškai svarbius tiltus, praneša dpa.
Šeštadienį Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė, kad dviem tiltais per Dniepro upę nebegalima naudotis norint pervežti svarbią karinę techniką į Rusijos okupuotas vietoves į vakarus nuo upės.
Rusai pastarosiomis dienomis tik paviršutiniškai paremontavo Antonivkos tiltą. Tuo metu rusų sunkioji technika taip pat negali važiuoti ir kitu strategiškai svarbiu tiltu, kurį Ukrainos pajėgos apgadino naudodamos itin didelio tikslumo ginkluotę. Geležinkelio tiltas netoli Chersono taip pat buvo dar labiau pažeistas.
Norėdama ir toliau aprūpinti karius, Maskva turėjo suorganizuoti susisiekimą keltais per Dnieprą.
Net jei tiltai ir būtų sutaisyti, jie liktų silpnąja Rusijos vykdomo puolimo dalimi. Anot žvalgybos pranešimo, tūkstančių Rusijos karių dešiniajame Dniepro krante aprūpinimas priklauso nuo dviejų laikinų perkėlų.
Iš Ukrainos uostų išplaukė penktasis laivų karavanas su žemės ūkio produkcija
Iš Černomorsko ir Pivdenės uostų išplaukė dar du laivai su Ukrainos žemės ūkio produkcija, praneša „Ukrinform“.
„Šįryt iš Ukrainos uostų išvyko penktasis karavanas su žemės ūkio produktais. Jį sudaro iš Černomorsko uosto išplaukęs laivas „Sormovskiy 121“ ir balkeris „Star Laura“, išplaukęs iš Pivdenės uosto. Jie gabena daugiau nei 63 tūkst. tonų žemės ūkio produktų“, – sakoma Ukrainos infrastruktūros ministerijos pranešime.
„Star Laura“ – pirmasis „Panamax“ klasės laivas, kuris švartavosi Pivdenės uoste po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl grūdų ir trečiasis iš didžiųjų laivų, kurie plaukė „grūdų koridoriumi“ Juodojoje jūroje.
Be to, tikimasi, kad šeštadienį minėti uostai priims dar du laivus krovai – „Brave Commander“ ir „Petrel S“. Į juos bus pakrauta daugiau nei 40 000 tonų ukrainietiškų grūdų.
Nuo rugpjūčio pradžios humanitariniu koridoriumi Juodojoje jūroje iš Ukrainos uostų išplukdyta apie 375 000 tonų grūdų ir kitų maisto produktų.
Grūdus Juodąja jūra iš Ukrainos eksportuojantiems laivams taikoma speciali 10 jūrmylių (apie 18,5 km) buferinė zona.
Susitarimą dėl saugaus grūdų ir kitų maisto produktų eksporto iš Odesos, Černomorsko ir Pivdenės uostų liepos 22 d. Jungtinių Tautų iniciatyva Stambule pasirašė Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos.
Scanpix nuotr.
Per Rusijos karą Ukrainoje žuvo 361 vaikas
Ukrainoje dėl Rusijos karo veiksmų, nuo įsiveržimo pradžios vasario mėn. iki šiol, žuvo mažiausiai 361 vaikas, o 711 buvo sužaloti, praneša „Ukrinform“.
Ukrainos ombudsmeno tarnyba taip pat pranešė, kad, rugpjūčio 13 d. duomenimis, be žinios dingo 198 ukrainiečiai vaikai, o 6 482 vaikai buvo deportuoti.
Iki šiol surasti 4 523 vaikai, o 50 jų grįžo į Ukrainą.
Ukraina: Rusija blokuoja prieigą prie vaistų
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras apkaltino Rusijos valdžią okupuotose teritorijose blokuojant prieigą prie įperkamų vaistų ir taip vykdant nusikaltimą žmoniškumui.
Interviu naujienų agentūrai AP Viktoras Liaško sakė, kad Rusijos valdžia ne kartą blokavo pastangas aprūpinti valstybės subsidijuojamais vaistais žmones okupuotuose miestuose ir kaimuose.
Kai apgadinti tiltai ir keliai... sunku nuvežti į ligoninę žmogų, patyrusį infarktą ar insultą. Kartais to nepavyksta padaryti laiku, greitoji negali laiku nuvažiuoti. Štai kodėl karas sukelia daug daugiau aukų...
„Visus šešis karo mėnesius Rusija neleidžia [sukurti] deramų humanitarinių koridorių, kad galėtume aprūpinti savo vaistais pacientus“, – vėlai penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje Kyjive sakė ministras.
„Laikome šiuos veiksmus nusikaltimu žmoniškumui ir karo nusikaltimu... [Jie] bus užfiksuoti ir pripažinti“, – pridūrė jis.
Pagal Ukrainos vyriausybės vykdomą programą vaistais aprūpinami vėžiu ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ukrainos valstybinę sveikatos apsaugos sistemą taip pat smarkiai trikdo ligoninių bei infrastruktūros griovimas, kaip ir tai, jog dėl Rusijos invazijos savo namus turėjo palikti 7 mln. ukrainiečių, sako Jungtinės Tautos ir Ukrainos pareigūnai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo užfiksavusi 445 atakas prieš medicinos įstaigas Ukrainoje, tiesiogiai nulėmusias 86 mirties ir 105 sužeidimo atvejus.
Tačiau V. Liaško atkreipė dėmesį, kad antrinis poveikis yra daug didesnis.
„Kai apgadinti tiltai ir keliai... sunku nuvežti į ligoninę žmogų, patyrusį infarktą ar insultą. Kartais to nepavyksta padaryti laiku, greitoji negali laiku nuvažiuoti. Štai kodėl karas sukelia daug daugiau aukų... To neįmanoma apskaičiuoti“, – sakė ministras.
Sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 4 proc.
Dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą Vakarų paskelbtų sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 4 proc., penktadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.
Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP), „kaip rodo išankstiniai skaičiavimai, sudarė 96 proc. tokiu pat 2021 metų laikotarpiu pasiekto lygio“, rašoma „Rosstat“ paskelbtame pranešime.
Maskva savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį nusiuntė vasario pabaigoje ir, reaguodamos į tai, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę griežtų ekonominių sankcijų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos BVP padidėjo 3,5 proc., tačiau dabar šaliai gresia ilgas recesijos laikotarpis.
Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė prognozuojantis, kad 2022 metais ekonomika smuks 4–6 proc., o 2023 metais – dar 1–4 procentais. 2024 metais, centrinio banko skaičiavimais, ekonomika turėtų vėl pradėti augti.
„BVP smukimas dugną pasieks per pirmus šešis 2023 metų mėnesius“, – pareiškė centrinio banko vadovės pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas.
„Ekonomika juda link naujo ilgalaikio pusiausvyros taško... Vykstant ekonomikos transformacijai, ji vėl pradės augti“, – pridūrė jis.
Infliacija šalyje balandį buvo pasiekusi aukščiausią per du dešimtmečius lygį, tačiau nuo tada vartotojų kainų augimo tempas kiek sulėtėjo. Visgi infliacija tebėra didelė ir, pavyzdžiui, liepą sudarė 15,1 procento.
Rusiška nafta po tranzito sustabdymo vėl įprasta tvarka tiekiama per Ukrainą – čekų įmonė
Dėl sankcijų aštuonioms dienoms sustabdytas rusiškos naftos tiekimas naftotiekio „Družba“ pietine šaka vėl vyksta įprasta tvarka, vėlai penktadienį pareiškė čekų naftos tranzito bendrovė „Mero“.
Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ antradienį pareiškė, kad naftos tiekimas Čekijai, Vengrijai ir Slovakijai per Ukrainą buvo sustabdytas rugpjūčio 4 dieną.
„Transneft“ tuomet nurodė, jog dėl sankcijų, kurios Rusijai buvo paskelbtos po invazijos į Ukrainą, nebeįmanoma vykdyti mokėjimų Ukrainai už tranzitą, todėl jis buvo sustabdytas.
Slovakijos naftos perdirbimo bendrovė „Slovnaft“ ir ją valdantis Vengrijos energetikos konglomeratas MOL anksčiau šią savaitę pasisiūlė sumokėti tranzito mokesčius ir su tuo sutiko ir Ukraina, ir Rusija.
Naftos tiekimas šioms šalims buvo atnaujintas atitinkamai trečiadienį ir ketvirtadienį.
Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela penktadienį tviteryje parašė, jog Čekija, kuri dėl tranzito derėjosi atskirai, „rado būdą atblokuoti tranzito mokesčių už naftos tiekimą mokėjimus“.
„Tiekimas buvo atnaujintas 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku“, naujienų agentūrai AFP patvirtino „Mero“ atstovė spaudai.
Rusijai vasario 24 dieną nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos Maskvai paskelbė virtinę precedento neturinčių sankcijų, dėl kurių Rusija buvo atkirsta nuo tarptautinių finansų įstaigų.
Nuo rusiškos naftos ir dujų itin priklausomos Čekija, Vengrija ir Slovakija sakė, jog savo saugyklose turi užtektinai naftos daugeliui savaičių ir tiekimo sustabdymas aštuonioms dienoms joms nepakenkė.
Naftos tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją naftotiekio „Družba“ šiaurine šaka nebuvo sutrikęs.
Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE
Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitą apkaltino smūgiais Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižios atominei elektrinei, kuri pastarąją savaitę buvo ne kartą apšaudyta.
Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje.
Zaporižios elektrinė nuo kovo mėnesio yra užimta Rusijos pajėgų ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.
„Būkite budrūs ir kuo mažiau būkite Enerhodaro gatvėse! Esame gavę informacijos apie naujas [rusų] okupantų provokacijas“, – įspėjo Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“, platformoje „Telegram“ pasidalijusi teisėtai išrinkto Enerhodaro mero Dmytro Orlovo pranešimu.
Miestas, prie kurio pastatyta ši elektrinė, ir toliau palaiko Kyjivo vadovybę.
„Pasak gyventojų, vėl šaudoma atominės elektrinės kryptimi... Laiko tarpas tarp sviedinio paleidimo ir atskridimo yra vos 3–5 sekundės“, – rašoma pranešime.
Tuo tarpu promaskvietiški pareigūnai okupuotuose Zaporižios srities rajonuose dėl apšaudymo kaltina ukrainiečių pajėgas.
„Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę ir vėl apšaudo [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio kovotojai“, – pareiškė Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas.
Anot jo, raketos nukrito „rajonuose, esančiuose ant Dniepro upės krantų ir elektrinės teritorijoje“. V. Rogovas nepateikė informacijos nei apie sužeistuosius ar žuvusiuosius, nei apie padarytą žalą.
Teritorijas, kurias yra okupavusi Rusija, ir teritorijas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, skiria Dniepro upė.
Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne pirmą kartą apsikeičia kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos ir ketvirtadienį buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.
Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.
S&P ir „Fitch“ pablogino Ukrainos kredito reitingus
Tarptautinės kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį vėl pablogino Ukrainos kredito reitingus, nusprendusios, kad karo draskomos šalies susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo vos viena pakopa skiria ją nuo įsipareigojimų nevykdymo reitingo.
S&P Ukrainai skirtą reitingą pablogino nuo „CC/C“ iki „SD“, arba „atrankinio įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo, pažymėjusi, kad dauguma Ukrainos euroobligacijų turėtojų sutiko 24 mėnesiams atidėti skolos palūkanų mokėjimus.
„Atsižvelgdami į paskelbtas restruktūrizavimo sąlygas ir vadovaudamiesi savo kriterijais, šį sandorį laikome probleminiu ir prilygstančiu įsipareigojimų nevykdymui“, – pažymėjo agentūra.
Tuo tarpu „Fitch“ Ukrainai skirtą ilgalaikio skolinimosi reitingą pablogino nuo „C“ iki „RD“, arba „riboto įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo.
Tokius sprendimus agentūros priėmė praėjus dienai po to, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog dauguma kreditorių sutiko iki 2024 metų atidėti šalies 20 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd. eurų) skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą.
Įsipareigojimų nevykdymo reitingas šaliai skiriamas tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o tai gali būti vyriausybės, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ar privatūs obligacijų turėtojai.
Vakarų valstybių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas, praėjusį mėnesį jau sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.
Sprendimas dėl 20 mlrd. JAV dolerių skolos įšaldymo yra dar vienas žingsnis siekiant finansiškai paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.
Latvijos vadovas siūlo panaikinti Rusijos agresiją remiančių užsieniečių leidimus gyventi
Latvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Rusijos agresiją palaikantiems asmenims Latvijoje iki šiol išduoti leidimai gyventi ir vizos turėtų būti panaikinti.
Jis tai pareiškė šeštadienį kreipdamasis į Latvijos politinių represijų aukų 23-ojo sąskrydžio Ikškilėje dalyvius.
Pasak Latvijos prezidentūros, E. Levitas neseniai pareiškė, kad tokios diskusijos dėl rusų turistų Europoje vyksta ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose kitose Europos šalyse, visų pirma Estijoje ir Suomijoje, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, taip pat Čekijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
„Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?“ retoriškai paklausė prezidentas.
Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?
Jis priminė, kad Latvija turistinių vizų neišduoda nuo pirmosios karo dienos – vasario 24-osios, bet kitos šalys ir toliau jas išduoda. Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos anksčiau išduotomis turistinėmis vizomis, bet ir su vizomis, kurias yra išdavusios kitos Šengeno šalys, pavyzdžiui, Suomija ar Italija.
Todėl E. Levitas mano, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis šalimis, kurios laikosi tokios pat nuomonės, turėtų Europos lygmeniu pareikalauti, kad Rusijos piliečiams nebebūtų išduodamos turistinės vizos. Tai, jo nuomone, prilygtų papildomoms sankcijoms Rusijai.
Visgi Latvijos prezidentas pripažino, jog tam tikras Europos šalis, kuriose rusų turistai, kaip žinoma, palieka daug pinigų, toks pasiūlymas nenudžiugins. Abejonių dėl tokio pasiūlymo buvo išreiškęs ir Vokietijos kancleris.
„Bet aš manau, kad yra būtina apie tai kalbėti. Iš principo būtina apie tai kalbėti“, – pabrėžė E. Levitas.
Latvijos vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad Latvijoje jau išduotus leidimus gyventi ir vizas reikėtų peržiūrėti ir tokie dokumentai, išduoti Rusijos agresiją palaikantiems asmenims, turėtų būti panaikinti. Bet kuriuo atveju, anot jo, tokių leidimų galiojimas iš esmės nebeturėtų būti pratęsiamas, išskyrus konkrečius atvejus, kai yra įrodoma, jog esama ypatingų aplinkybių.
Prezidentas taip pat mano, kad leidimai gyventi nebeturėtų būti išduodami nuolatiniams Latvijos gyventojams, kurie priima Rusijos pilietybę, ir tokie asmenys turėtų palikti šalį.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.
„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky (Jano Lipavskio) pranešime.
Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.
ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.
„Amnesty International“ dar kartą įvertins savo ataskaitą apie karą Ukrainoje
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ neseniai paskelbė kontraversišką ataskaitą apie karą Ukrainoje. Joje teigiama, kad Ukrainos kariuomenės taktika kare prieš Rusiją kelia grėsme civiliams gyventojams. Tačiau organizacija už tai susilaukė griežtos kritikos ir dabar nori dar kartą įvertinti savo ataskaitą, praneša dpa.
Šeštadienį „Amnesty International“ išplatino pareiškimą, su kuriuo susipažino dpa, kad ataskaitą nuodugniai įvertins nepriklausomi ekspertai. Joje aiškinama, kad Ukrainos kariuomenė įrengia bazes miestų gyvenamuosiuose rajonuose, o tai kelia grėsmę civiliams.
Tuo pačiu metu organizacija tikina, kad jos teiginiai jokiu būdu nepateisina Rusijos vykdomų beatodairiškų atakų, pražudžiusių ar sužalojusių daugybę civilių.
Ataskaitą plačiai nušvietė Kremliui lojali Rusijos žiniasklaida, tačiau ja itin pasipiktino Kyjivas. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas apgailestavo, kad „Amnesty International“ dalyvauja Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijoje, kuria siekiama nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.
Nepaisant to, organizacija savo ataskaitą iš pradžių gynė, bet atsiprašė jeigu ji „sukėlė skausmą ir pyktį“.
Išsamią informaciją apie audito procesą kitą savaitę svarstys „Amnesty International“ valdyba. Nuomonę išreikšti galės ir įvairios nacionalinės organizacijos, įskaitant „Amnesty International“ Ukrainos skyrių, kurios vadovė Oksana Pokalčuk atsistatydino protestuodama prieš ataskaitos turinį.
