-
L. Kasčiūnas apie iš Lietuvos nelegaliai pakilusį lėktuvą: panašiau į pusiau kriminalinę istoriją 17L. Kasčiūnas apie iš Lietuvos nelegaliai pakilusį lėktuvą: panašiau į pusiau kriminalinę istoriją 17
„Istorija įdomi, tai panašu labiau ne į karinę provokaciją, tai daugiau galbūt tokia pusiau kriminalinė istorija, bet ne saugumo prasme“, – po vykusio NSGK posėdžio, kuriame buvo aptartas skrydis, žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Vis tik, L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad šioje situacija, remiantis Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, lėktuvą valdęs asmuo nepažeidė įstatymų.
„Tokia situacija, kokia atsitiko, ir tam tikras netgi teisinis reguliavimas, kuris dabar yra mūsų valstybėje, susijęs su europiniais reglamentais, sudaro tokią pilką zoną, kai gali būti vykdomi tokie skrydžiai ir gali kažkada tapti netgi provokacija. Tai šis lėktuvas neturėjo pateikti nei skrydžio plano, galėjo neatsakyti, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir netgi nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiandien tai nėra joks pažeidimas“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Istorija įdomi, tai panašu labiau ne į karinę provokaciją, tai daugiau galbūt tokia pusiau kriminalinė istorija, bet ne saugumo prasme.
Jo teigimu, siekiant ateityje išvengti analogiškų situacijų, vertėtų sumažinti nevaldomą oro erdvę bei įpareigoti skrendančius asmenis iš anksto įregistruoti savo skrydį.
„Variantai, ką galime daryti, tai mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur atsiranda visi kontrolės algoritmai: skrydžio planas, radijo ryšys, būtinas atsakiklis, o jei to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
„Kai sumažintume tą nevaldomą skrydžio erdvę, galima būtų dar tuose nevaldomuose likučiuose įvesti aiškų algoritmą, kuris galiojo iki 2014 metų, kad tiesiog užpildoma minimali paraiška internetu arba skambučiu į oro pajėgas, kad aš, toks ir toks, su tokiu registracijos orlaiviuku iš čia kylu ir skrendu ten ir ten. Ir tada oro pajėgoms yra ramu, kad yra registruotas skrydis“, – pridūrė jis.
„Mūsų oro erdvėj yra G zona, kuri iš esmės nevaldoma, iki trijų kilometrų, ne per strateginius objektus, ne per didžiuosius miestus. Tai šitas lėktuvėlis, žvelgiant formaliai, pakilęs ir skridęs tuo keliu nevaldomoj oro erdvėj, neturėjo pateikt nei skrydžio plano, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiai minutei tai nėra joks pažeidimas“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, Europos Sąjungos reglamentas sukurtas nedideliems rekreaciniams skrydžiams taikos saugioje erdvėje, tačiau kyla klausimas, ar toks reguliavimas adekvatus įvertinus Lietuvos geopolitinę situaciją.
„Variantai, ką galima daryti – mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau atsiranda kontrolės algoritmai, t. y. skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, susiaurinus nevaldomą skrydžių erdvę taip pat būtų galima „nevaldomos erdvės likučiuose įvesti labai aiškų reglamentą“.
L. Kasčiūnas svarstė, jog tai galėtų būti reikalavimas prieš skrydį užpildyti paraišką internete ar skambučiu apie skrydį informuoti Karines oro pajėgas.
„Pranešti, kad aš, toks ir toks, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu, ir oro pajėgoms ramu, kad tai registruotas skrydis, galbūt kažkoks savaitgalinis, kultūrinis pasižvalgymo skrydis. Jei tu neinformuoji, o orlaivis pakyla, į tai atkreipiamas dėmesys ir jis kitaip vertinamas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo komiteto pirmininkas tvirtino, jog patį reglamentą dėl skrydžių nevaldomoje erdvėje peržiūrėti būtų sudėtinga, bet Lietuvos jurisdikcijoje yra nustatyti nevaldomo skrydžių erdvės ribas.
„Mes galim jas sumažinti nacionaliniu sprendimu, tai yra mūsų nacionalinė jurisdikcija ir mes galim tai padaryt“, – reziumavo NSGK vadovas.
Skrydis – taisyklių pažeidimų rinkinys
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas žurnalistams sakė, kad minimas orlaivis buvo stebimas, tačiau oro pajėgos neturėjo pagrindo imtis priemonių, nes „skrydžių taisyklių pažeidimai neįeina į karinių oro pajėgų užduotis“.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino teigimu, šiuo metu pareigūnai sprendžia, ar dėl skrydžio pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau akivaizdu, kad pažeidimai buvo padaryti, tik bus sprendžiama dėl jų kvalifikacijos.
„Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas.
Jis pasakojo, kad orlaivis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aerodromo, ir buvo stebimas iki Lenkijos sienos beigi ją kirtus.
„Gal reiktų sumažint nevaldomą G oro erdvę, o likusioj G oro erdvėj skrydžiams besiruošiantys pilotai susisiektų su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu arba internetu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, priklausomybę, piloto vardą pavarę, tuomet, kai pamatytume be žymų skrendantį orlaivį ir ne toj vietoj, kur buvo pranešta, imtumėmės priemonių“, – apie galimas pakeitimus kalbėjo D. Guzas.
Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių.
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas S. Briginas patvirtino, jog šiuo metu atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas ir vertinimas, artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar surinkta medžiaga perduota institucijoms dėl administracinio nusižengimo, t. y. skrydžių taisyklių pažeidimų.
„Vertinami keli aspektai, skrydžio teisėtumo, pažeidimo-nepažeidimo, taip pat vertinamas sandoris, jo atitikimas keliamiems reikalavimams. Dviem aspektais policija dirba šioje srityje“, – sakė S. Briginas.
Pasak jo, pažeidimai tikrai bus fiksuoti, tik neaišku dėl jų sunkumo. „Tikrai matome požymius labai ryškius administracinės atsakomybės, skrydžio taisyklių pažeidimus, kaip žinote iš viešosios erdvės, orlaivis neturėjo skrydžio leidimo ir negalėjo apskritai vykdyti skrydžio, nes techniškai neturėjo to leidimo“, – kalbėjo policijos atstovas.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba žurnalistams teigė, kad „iš civilinės aviacijos perspektyvos“ skrydis nepažeidė taisyklių iki kertant sieną.
„Iš civilinės aviacijos perspektyvos šitas skrydis buvo tinkamas išskyrus tą momentą, kai jis kirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvę. Kiekvienam tarptautiniam oro skrydžiui, kai jis kerta šalių oro ribas, reikalingas skrydžio planas. Toks planas buvo nesuderintas, ir jei jis būtų nekirtęs, o prie kokių Lazdijų apsisukęs ir grįžęs vėl į Panevėžį, jis būtų buvęs be pažeidimo, nes jis būtų vykdomas nevaldomoje erdvėje“, – kalbėjo R. Dilba.
Susisiekimo ministerijos kancleris patvirtino, jog bus sprendžiama dėl nevaldomos oro erdvės siaurinimo, bet sprendimai bus priimti po konsultacijų su specialistais.
„Su institucijoms apsitarsime, tai ne tik politikos, bet ir specialistų klausimas, dabar tikrai nepakomentuosiu (kiek siaurėtų nevaldoma erdvė), bet atrasime kompromisą, tiek tarp mėgėjų, kurie šia veikla užsiiminėja kaip hobiu, ir saugumo“, – sakė R. Dilba.
Skrydis – per kelias valstybes
Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos.
Bulgarija skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.
Anot Bulgarijos institucijų, dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.
Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.
-
Konservatoriai apgailestauja, kad vengrai pasirinko V. Orbaną: sunku tai priimti kaip normą 65
Sunku tai priimti kaip normą
„Man yra nuostabu, kad vengrai, kurie neabejotinai prisimena 1956 metus ir tai, ką Sovietų Sąjunga tuo metu darė Vengrijoje, kad jie šiuose rinkimuose reiškia paramą politinei jėgai ar lyderiui, kuris flirtuoja su Putinu“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Visgi politikė pripažįsta, kad Vengrijos gyventojų sprendimas perrinkti V. Orbano vadovaujamą partiją jai nebuvo netikėtas.
„Iš tikrųjų iškrinta iš viso ES konteksto kalbant apie paramą Ukrainai. Aš negaliu pasakyti, kad rinkimų rezultatai yra netikėti, todėl kad visuomenės nuomonės apklausos pastaruoju metu prognozavo pergalę V. Orbanui, bet man sunku tai priimti kaip normą“, – sakė ji.
Tačiau URK pirmininkė viliasi, kad vengrai Ukrainos karo kontekste dar praregės ir įvertins grėsmes, kurias kelia agresorė Rusija.
Ir kokios pigios bebūtų dujos, kuriomis Rusija maitina Vengriją, bet ši draugystė tikrai nepatvari.
„Aš labai linkėčiau, kad vengrai įvertintų realybę tokią, kokia ji yra. Ir kokios pigios bebūtų dujos, kuriomis Rusija maitina Vengriją, bet ši draugystė tikrai nepatvari, ir pasitikėti agresoriumi ar apskritai dirbti su agresoriumi tokiu kaip Rusija, kokia ji dabar atsiskleidė, yra gėda. Ir vengrai turėtų padaryti atitinkamus sprendimus“, – pabrėžė L. L. Andrikienė.
„Labai jiems to linkėčiau dėl to, kad Vengrija ES valstybė narė, kaip mes sakome, mūsų sąjunga yra grįsta vertybėmis ir principais. Jeigu iš tikrųjų taip, tai kaip jie suderina šiuos dalykus, kaip jie suderina draugystę su fašistiniu režimu“, – pažymėjo ji.
L. Kasčiūnas: man labai gaila, kad Vengrijos pozicija yra tokia
Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat tikina nesuprantąs vengrų rinkėjų sprendimo perrinkti gan draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikančio V. Orbano partiją.
„Aš nesuprantu Vengrijos pozicijos, man labai gaila, kad ji yra tokia. Iš tikrųjų vien jau tai, kad nesuteikiamos galimybės karinei paramai ateiti per Vengriją yra ne tai, ko reikalautų europietiškos valstybės pozicija. Tikiu, kad galbūt po rinkimų gali atsibusti, norisi tuo tikėti“, – Eltai sėk L. Kasčiūnas.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Konservatorius nuogąstauja, kad valdžioje ir toliau išliekant V. Orbanui Vengrija gali stabdyti sankcijų Rusijai didinimą.
„Be abejo, kad Vengrija gali būti tas veiksnys, kuris gali stabdyti sankcijų gilinimą. Bet nesinorėtų to matyti ir tą liudyti. Norėtųsi, kad būtų kitaip. Aš savo ruožtu esu prieš gerą savaitę parašęs laišką Vengrijos draugystės su Lietuva Vengrijos grupės pirmininkui. Tokį draugišką laišką apie tai, kad galbūt reikėtų Vengrijai labiau prisidėti prie paramos ir Ukrainai“, – teigė jis.
Šiandieną Vengrijos pozicija man yra nepriimtina ir nesuprantama.
„Tai, be abejo, mes norėtume kitokios Vengrijos pozicijos, čia neišvengiama, tai akivaizdu“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno teigimu, Vengrijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra svarbi, nes, pasak politiko, ji dalyvauja priimant svarbius NATO ir ES sprendimus.
„Tai vis tiek yra ES ir NATO valstybė. Vadinasi, su ja reikia dirbti. Tai reiškia, kad Vengrai kontributuoja į mūsų NATO oro policiją, Vengrijos pozicija yra svarbi daugeliu klausimų. Todėl natūralu, turi būti kontaktas, turi būti kažkoks ryšys. Bet yra kaip yra. Šiandieną Vengrijos pozicija man yra nepriimtina ir nesuprantama“, – teigė politikas.
G. Landsbergis: jaučiamas pasitikėjimo šia valstybe smukimas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europoje jaučiamas pasitikėjimo Vengrija smukimas, nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“ vėl laimėjus visuotinius rinkimus.
„Apie Vengriją aš galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai yra jaučiamas pasitikėjimo šia valstybe smukimas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Landsbergis, atsakydamas į į klausimą, kaip rinkimų Vengrijoje rezultatai gali keisti Europos Sąjungos (ES) poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
„Ypatingai mes kalbam ir apie gynybos klausimus, dėl to, kad vis dėl to esam bendram gynybos aljanse, taip pat ir Europos Sąjungos aljanse. Yra galimybė žengti žingsnius, perrinkti Vyriausybę ir tą pasitikėjimo nuosmukį stabdyti, ar ji (Vengrija) tai darys – laikas parodys“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Apie Vengriją aš galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai yra jaučiamas pasitikėjimo šia valstybe smukimas.
V. Orbanui sekmadienį užsitikrinus ketvirtą kadenciją jį pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreikšdamas viltį toliau plėtoti dvišalius ryšius. Vengrijos premjeras nacionalistas V. Orbanas yra vienas iš labai nedaugelio V. Putino sąjungininkų Europoje ir NATO.
Komentuodamas rinkimų Serbijoje rezultatus, šios šalies lyderiui Aleksandrui Vučičiui paskelbus triuškinamai laimėjus sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, G. Landsbergis sakė nematantis argumentų, kodėl Ukrainai neturėtų būti suteiktas šalies ES kandidatės statusas, jei jį išlaiko Serbija.
„Dėl Serbijos esu išsakęs ir anksčiau – jei mes neketiname persvarstyti Serbijos kandidato statuso suteikimo, aš neturiu argumentų, kodėl toks pats statusas neturėtų būti suteiktas Ukrainai“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją.
Europos Komisija yra įpareigota pateikti savo nuomonę dėl šalies narystės ES.
ELTA primena, kad Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus laimėjo premjero V. Orbano partija „Fidesz“.
Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos ministrą pirmininką V. Orbaną su pergale rinkimuose, jo partijai užsitikrinus ketvirtą kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti ryšius, pranešė Kremlius.
-
G. Surplys tikina iš Kinijos atstovo sužinojęs „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis 13
Kaip ir apie vykusio susitikimo faktą penktadienį pranešęs „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, G. Surplys pozityviai vertina užmegztą kontaktą. Pasak politiko, tai būdas medijuoti. Kita vertus, pažymi „valstietis“, jis susitikimo metu ne tik sužinojo „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis, bet kartu gavo ir „Lietuvos užsienio politikai naudingos informacijos“, su kuria yra pasiryžęs pasidalinti. Tiesa, tik diskretiškai ir tik jei to paprašys suinteresuoti kolegos.
„Aš to susitikimo metu išgirdau ir daugiau informacijos, kuri, mano galva, galėtų būti naudinga Lietuvos užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams. Bet tos informacijos negaliu skleisti viešai, pasidalinsiu tik su kolegomis, jei jie turės noro“, – Eltai teigė G. Surplys.
„Susitikimas įvyko kinų kvietimu, susitikau su laikinuoju kinų patikėtiniu, kuris liko vadovauti, kai išvyko ambasadorius. Apie šį vizitą iš karto informavau mūsų Užsienio reikalų komiteto pirmininkę, ministrą ir VSD vadovą. Taip visada darau, kai manau, kad tai yra valstybinės svarbos ir jautrūs klausimai“, – tvirtino parlamentaras.
„Mano tikslas yra pabandyti medijuoti. Niekas neprieštarauja, kad mes palaikytume santykius su Taivanu, bet niekas neprieštarauja ir tam, kad neturėtume konfliktų ar užšąlusių santykių su Kinija“, – pažymėjo jis.
Kalbėjome apie tai, ar atstovybės pavadinimo pakeitimas išspręstų konfliktą. Mane patikino, kad tik apie tai kalba.
Kaip teigė G. Surplys, susitikimo metu jis siekė sužinoti tikrąsias konflikto priežastis. Ir, konstatavo „valstietis“, Lietuvai pakeitus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, būtų galima tikėtis geresnių santykių su Pekinu.
„Mano esminis noras buvo sužinoti iš jų, ar tikrai tai yra tik apie pavadinimą ir ar jo pakeitimas galėtų ką nors keisti. Jų patikinimas buvo, kad tikrai viskas yra tik apie pavadinimą. Atstovybių, kurios veikia kitose pasaulio šalyse, pavadinimais Kinija nėra patenkinta, bet gali tai toleruoti“, – sakė G. Surplys.
„Patikinta buvo, kad tai tik pavadinimo tema, nes tai raudona linija Pekinui“, – pridūrė jis.
Tiesa, ar Kinijos atstovas Lietuvoje kalbėjo apie Taivaniečių atstovybės pervadinimą į Taipėjaus atstovybę, ar visgi pokalbio metu kalba sukosi apie atstovybės pavadinimo suvienodinimą kinų kalba, politikas negalėjo pasakyti.
„Detaliai apie tai nekalbėjome. Kalbėjome apie tai, ar atstovybės pavadinimo pakeitimas išspręstų konfliktą. Mane patikino, kad tik apie tai kalba“, – sakė G. Surplys, pridurdamas, kad, jo supratimu ir žiniomis, oficiali Lietuvos valdžia su Pekinu nesideri.
„Mano tikslas buvo išklausti kitos pusės, nes, mano žiniomis, derybos su oficialia valdžia nevyksta“, – tikino „valstietis“.
Galiausiai politikas nesiryžo vertinti, ar galima pasitikėti komunistinės Kinijos žodžiu.
„Aš nesiimsiu spręsti ir negaliu to vertinti. Bet kiek aš suprantu, tie dalykai yra išsiaiškinami derybose, yra pasirašomi derybų protokolai“, – sakė G. Surplys.
Politikas taip pat teigė suprantąs, kad vargu ar Lietuvos ir Kinijos santykiai sugrįš į buvusius rėmus per artimiausią dešimtmetį. Visgi, jo teigimu, šiuo metu būtų naudingas ir tam tikras santykių atšilimas.
„Sprendimas, kuris buvo, tai jis buvo tikrai vienašališkas, su niekuo nederintas ir pakankamai ultimatyviai priimtas dėl pavadinimo. Jis padarė taip, kad žmonės neturėjo galimybių tinkamai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Aš manau, kad atšilimo laikotarpis duotų laiko mūsų verslininkams persiorientuoti į kitas rinkas“, – sakė „valstietis“
Todėl, tęsė G. Surplys, „valstiečių“ bandymų kalbėtis su komunistine Kinija nereikėtų traktuoti kaip diplomatinės avantiūros, dar labiau jaukiančios Lietuvos užsienio politiką.
„Aš manau, kad opozicijos kalbėjimas demokratinėje valstybėje tikrai neturėtų būti suvokiamas kaip bandymas iškraipyti vieningą užsienio politiką. Kur kas blogiau, kai nesusikalba mūsų Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija“, – teigė G. Surplys.
Laima Liucija Andrikienė, P. Peleckio / BNS nuotr.
URK pirmininkė: Seimo nariai yra laisvi veikti
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė BNS patvirtino, kad Seimo narys savaitės pradžioje ją raštiškai informavo susitiksiantis su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu, tačiau tai esanti jautri tema ir ji plačiai nekomentuosianti.
„Šios savaitės pradžioje gavau trumpą kolegos laišką, informuojantį, kad jis susitiks su laikinuoju reikalų patikėtiniu ir galės pateikti informaciją apie susitikimo, pokalbio turinį, jei įdomu. Nesu po to kalbėjusi su ponu Surpliu, kaip galiu suprasti, niekas iš tų, kuriems jis rašė, nesusidomėjo pokalbio turiniu, tai dėl to reikia kalbėtis su žurnalistais“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Mano vertinimas: gyvename demokratinėje šalyje, kur kiekvienas Seimo narys yra laisvas veikti taip, kaip jis suvokia savo misiją ir atsakomybę, savo pareigas, kaip objektyviai sugeba įvertinti situaciją, šiandienos iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva“, – sakė komiteto pirmininkė.
Nesu po to kalbėjusi su ponu Surpliu, kaip galiu suprasti, niekas iš tų, kuriems jis rašė, nesusidomėjo pokalbio turiniu, tai dėl to reikia kalbėtis su žurnalistais.
Ji taip pat priminė Seimo delegacijos vizitą JAV, kurio metu JAV kongrese ir Senate buvo registruoti siūlymai dėl Taivano atstovybės Vašingtone pavadinimo pakeitimo iš „Taipėjaus ekonominių ir kultūrinių ryšių atstovybės“ į „Taivano atstovybę“.
„Praėjusią savaitę kaip Seimo URK atstovai su kolega Giedriumi lankėmės Vašingtone, susitikome su įspūdingu skaičiumi JAV Atstovų rūmų ir Senato narių, girdėjome jų vertinimus. Mūsų vizito metu paraleliai ir JAV kongrese, ir Senate buvo įregistruoti įstatymo projektai, kad JAV administracija įpareigojama derėtis su Taivanu dėl pastarojo atstovybės pavadinimo pakeitimo. Nėra jokių abejonių, kad įstatymas bus priimtas – politinės valios šiuo klausimu nestokojama. Šis JAV, kuri yra Lietuvos strateginė partnerė, žingsnis – puikus atsakymas kritikams Lietuvoje dėl mūsų santykių su Kinija“, – reziumavo komiteto vadovė.
Kinija šią savaitę oficialiai pranešė stabdanti jautienos, pieno produktų ir alaus importą iš Lietuvos. Kinijos muitinės sistemos nuo pernai gruodžio iš esmės nebepriima Lietuvos prekių, tačiau oficialiai Pekinas apie tai iki šiol nebuvo pranešęs.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį, palyginti su tuo pat mėnesiu užpernai, krito 91 procentu.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.