„Manau, kad oro gynybos klausimas pirmiausiai turi būti išspręstas politiniu lygiu, ir mes kol kas dar negalime pasakyti, kad įveikėme visą kelią. Bet tai yra tikrai brangios sistemos, kurios reikalauja įvairaus pobūdžio instrumentų, karinės įrangos. Ir, aišku, kad tai užtruks nemažai laiko“, – žurnalistams Rukloje teigė G. Nausėda.

Prezidentas oro gynybos įdiegimo procesą palygino su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Pasak jo, visų pirma reikia politinio sutarimo, kad oro gynybos sistemos šiuo metu Lietuvai yra absoliuti būtinybė.

„Tai kaip ir su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje – norint pradėti procesą reikia pirmiausiai tapti kandidatu ir tada daryti visus žingsnius, kad sistema būtų sukurta ir narystė būtų pasiekta. Lygiai taip pat ir su oro gynyba. Aš manau, kad mūsų laukia ilgas kelias ją sukuriant, bet turime pradėti nuo politinio sutarimo, kad šiandien tai yra absoliuti būtinybė ir be oro gynybos mes tiesiog negalime pajudėti iš vietos“, – akcentavo G. Nausėda.

„Jeigu nebūtume NATO nariai, ko gero, būtų net neįmanoma sukurti oro gynybos sistemos tik savo nacionalinėmis jėgomis“, – taip pat pažymėjo prezidentas.

V. Rupšys: į karinių pajėgumų vystymą reikia žiūrėti subalansuotai

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atkreipė dėmesį, kad vertinant bendrą subalansuotą karinių pajėgumų vystymą negalima visą dėmesį skirti vienai gynybos sričiai.

E. Ovčarenko / BNS nuotr. 

„Oro gynyba yra labai aktualus ir dažnai užduodamas klausimas tiek visuomenės, tiek žurnalistų ir tuo pačiu politikų kalbant apie oro gynybą. Bet žiūrint iš bendro subalansuoto pajėgumų vystymo perspektyvos, mes negalime visą dėmesį skirti oro gynybai, negalime visą dėmesį skirti lauko artilerijai, negalime visą dėmesį skirti manevrui ir t.t.“, – žurnalistams Rukloje sakė V. Rupšys.

Aišku, mūsų yra didžiulė laimė, kad mes esame NATO nariai. Tai tikrai nereikia mums visų oro gynybos dimensijų išvystyti, mes esame tikrai dengiami kitų NATO valstybių, esame dengiami NATO valstybių.

Lietuvos kariuomenės vado teigimu, reikia į karinių pajėgumų vystymą žiūrėti subalansuotai: įvertinus, kiek Lietuva gali ir tiek, kiek realiai reikia.

„Aišku, mūsų yra didžiulė laimė, kad mes esame NATO nariai. Tai tikrai nereikia mums visų oro gynybos dimensijų išvystyti, mes esame tikrai dengiami kitų NATO valstybių, esame dengiami NATO valstybių, kurios turi ilgo nuotolio oro gynybos sistemas. Todėl mes prioretizuojam pagal oro gynybos sluoksnius grynai žiūrime operaciškai, mokomės taktiškai. Ir tikrai mūsų manevro vienetai yra dengiami trumpojo nuotolio ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis“, – patikino jis.

Lietuva svarsto pasinaudoti JAV lendlizo įstatymu

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasirašius lendlizo įstatymą, Lietuva svarsto juo pasinaudoti, kad atstatytų Ukrainai perduotą ginkluotę.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas V. Rupšys antradienį sakė, kad siūlo Krašto apsaugos ministerijai naudotis šia galimybe atstatyti prarastus resursus.

„Mano siūlymas Krašto apsaugos ministerijos vadovybei yra naudotis, bet čia yra daug techninių detalių. Reikia domėtis, kas pakliūna į lendlizo sąrašą, kokios yra detalės“, – žurnalistams Rukloje, Jonavos rajone, sakė kariuomenės vadas.

„Mes kalbamės ir pasinaudosime tuo, kai tik tai bus galimybė“, – pridūrė jis.

Vado teigimu, JAV lendlizo įstatymas suteikia Lietuvai „daug optimizmo“, jis leis ir toliau vystyti nacionalinius pajėgumus.

J. Bideno pasirašytas įstatymas yra pagrįstas Antrojo pasaulinio karo laikų sistema, kuri padėjo sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.

Lendlizo įstatymas turėtų palengvinti amerikietiškų ginklų tiekimą Rusijos invazijos niokojamai Ukrainai.

„Lendlizo instrumentas labai gerai pasiteisino Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir manau, kad tai yra teisingas kelias – suteikti dar labiau materialiai apčiuopiamą pagalbą Ukrainai, užpildyti jos poreikius tais pajėgumais, kuriai jie yra būtini“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis pridūrė, kad dabar svarbu galvoti ir apie tai, kas bus po karo, todėl Vakarams reikia kalbėti apie Ukrainos ir jos ekonomikos atstatymą.

„Tikiu, kad tiek JAV, tiek Europos Sąjunga bus įsitraukusi į šį procesą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Tikisi aktyvesnio karinio bendradarbiavimo su Australija

Lietuvos prezidentas G. Nausėda tikisi aktyvesnio Lietuvos ir Australijos karinio bendradarbiavimo.

Taip jis kalbėjo Rukloje, Gaižiūnų poligone, kur stebėjo tarptautines karines pratybas Geležinis vilkas 2022 I“.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Australija pirmą kartą dalyvauja kaip stebėtoja. Galimas dalykas, kad mūsų bendradarbiavimas su Australijos kariuomene tik stiprės“, – sakė G. Nausėda.

Australija pirmą kartą dalyvauja kaip stebėtoja. Galimas dalykas, kad mūsų bendradarbiavimas su Australijos kariuomene tik stiprės.

Pasak šalies vadovo, karių skaičiumi šios pratybos yra menkesnės nei ankstesniais metais, tačiau jos yra „labai rimtos“, vertinant dalyvaujančių šalių skaičių, kovinės technikos kiekį.

„Geriausia palaikyti kovinę parengtį bei didinti ir mūsų, ir visų NATO karių profesionalumą – per intensyvų pratybų tvarkaraštį“, – kalbėjo jis.

Kasmetinės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir jai priklausančių batalionų pratybos šiemet yra dalis plataus masto NATO mokymų, kuriose sąjungininkai kartu atlieka kolektyvinės gynybos užduotis stiprindami Aljanso rytinį flangą, dalis.

Šalies vadovas Rukloje kartu su kariuomenės vadu V. Rupšiu išklausė informaciją apie pratybų eigą, apžiūrėjo sutelktą NATO pajėgų ir Lietuvos kariuomenės karinę techniką, susitiko su pratybose dalyvaujančiais kariais.

„Lygiagrečiai su šitomis pratybomis ir toliau teikiame visokeriopą paramą Ukrainos kariuomenei – tiek materialiai, tiek žiniomis: rengiame ir dalyvaujame jų karių rengime“, – sakė V. Rupšys.

Pasak generolo leitenanto, tai, kas buvo reikalinga Ukrainai, „praktiškai iš mūsų arsenalo yra iškeliavę“.

„Dabar žiūrime papildomas priemones. Jų ekspertai atvyksta į Lietuvą, žiūri, stebi, ką galėtume dar teikti iš ginkluotės ar amunicijos“, – teigė jis.

Kaip žurnalistams sakė mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas Mindaugas Petkevičius, pratybose treniruojasi ir į Lietuvą Vokietijos atsiųsta vadinamųjų ABC karių kuopa, dislokuota šalyje, prasidėjus karui Ukrainoje.

Vokietijos ABC kariniai daliniai yra skirti saugoti kariuomenę nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo poveikio.

„Tai yra didelis pajėgumas ir jį reikia treniruoti. (...) Vienas vienetas yra „atakuotas“ chemiškai ir šiuo momentu matote, kad jie švarina“, – žurnalistams komentavo pulkininkas.

Kelių savaičių trukmės pratybose dalyvauja apie tūkstantį karinės technikos vienetų – tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto ir daugiau kaip 3 tūkst. karių iš Lietuvos bei kitų NATO valstybių.

„Man atrodo, kriterijai yra aiškūs (...) Tie kriterijai turbūt: lovų skaičius, atvejų skaičius, mirčių skaičius. Jais ir bus vadovaujamasi priimant sprendimą Vyriausybėje, bet tai turi būti atskiras sprendimas, įvertinus visas aplinkybes, išnaudojus visas įmanomas priemones“, – antradienį atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo J. Šiugždinienė.

Pasak ministrės, pagal šiuos kriterijus, riba, kurią viršijus būtų pereita prie nuotolinio mokymo, negali būti labai aiškiai apibrėžta, kadangi reikia įvertinti labai daug veiksnių.

„Raudona riba nėra aiški ir jos negali šiandien būti. Tai tikrai priklauso nuo įvairių dalykų ir jeigu mes šiandien pasakytumėme, kad tai yra tūkstantis, tai turbūt nelabai ką reikštų, nes reikia įvertinti ir kitus kriterijus, taip pat tą patį imunizacijos lygį ir kaip mums seksis“, – aiškino J. Šiugždinienė.

Pasirašytas susitarimas

Pasauliui dar kovojant su COVID-19 pandemija, Lietuvos švietimo bendruomenės atstovai antradienį pasirašė susitarimą dėl vaikų mokymosi klasėse ateinančiais mokslo metais.

„Pagrindinis tikslas – kad vaikai mokytųsi klasėse, kad mes visi užtikrintume saugumo reikalavimus“, – per pasirašymo ceremoniją sakė švietimo ministrė J. Šiugždinienė.

Susitarimu švietimo bendruomenė raginama vakcinuotis nuo COVID-19, taip pat – testuotis, tą savanoriškai padaryti bus sudarytos sąlygos kiekvienoje mokykloje.

Pagrindinis tikslas – kad vaikai mokytųsi klasėse, kad mes visi užtikrintume saugumo reikalavimus.

„Skiepai yra viena svarbiausių priemonių, mažinanti koronaviruso plitimą, visuomenės sergamumą, mirčių skaičių. Todėl palaikome ir skatiname pedagogų, kitų švietimo įstaigų darbuotojų, mokinių skiepijimąsi. Labai kviečiame tėvus, norinčius apsaugoti savo vaikus ir kartu padėti stabdyti viruso plitimą, skiepyti vaikus“, – rašoma dokumente.

Susitarime teigiama, kad pirmenybė teikiama kontaktiniam vaikų ugdymui, „išskyrus kritinius atvejus, kai mokykloje ar jos dalyje atsiranda susirgimų židinys ir nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas“.

Taip pat sutarta mokyklose teikti mokymosi bei emocinę pagalbą mokiniams, siekti gerinti pedagogų darbo sąlygas.

„Ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus mokytojams ir pradedantiems specialistams, keliant jų motyvaciją dirbti mokykloje, taip pat esant poreikiui teikiant jiems reikiamas konsultacijas“, – rašoma dokumente.

Susitarimą pasirašė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė, profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, taip pat mokyklų asociacijų, mokinių, jų tėvų atstovai.

Susitarimo nepasirašė Švietimo darbuotojų bei Švietimo ir mokslo profesinių sąjungų pirmininkai Andrius Navickas bei Egidijus Milešinas.

ELTA primena, kad kiek anksčiau šį mėnesį švietimo ministrė yra teigusi, jog sprendimas įvesti nuotolinį mokymą būtų priimamas ne remiantis konkrečiu kriterijumi, o įvertinus bendrą pandeminę situaciją Lietuvoje. Ministrė taip pat akcentavo, kad, net ir įvedus nuotolinį mokymą, abiturientai nuo vasario 1 dienos būtų mokomi kontaktiniu būdu.

„Ikimokyklinukai ir pradinukai visada mokosi kontaktiniu būdu. Taip pat dvyliktokams net ir blogiausiu scenarijumi būtų taikoma išimtis – nuo vasario 1 dienos visi abiturientai būtų klasėse“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje tuomet teigė J. Šiugždinienė.

Viena vertus, akcentuoja socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų Seime seniūnai, klausimas dėl statuso profesoriui V. Landsbergiui buvo ne kartą keltas, kita vertus, pažymi jie, prie šio klausimo grįžti paskutinėmis pavasario sesijos dienomis – nėra nei garbinga, nei priimtina.

„Mane stebina jų iniciatyvos, liko dvi dienos pavasario sesijos ir jie dar bando registruoti tokius dalykus. Mūsų pozicija, lyginant su ankstesnio Seimo kadencija, nesikeičia. Kaip sakoma, istorijos nesuklastosi. Tad mane tikrai stebina ši iniciatyva, nors galbūt dabar reikėtų priprasti, nes viskas dabartinių valdančiųjų yra stumiama, matyt, ir narkotikų dekriminalizavimą tikisi dar šioje sesijoje priimti“, – Eltai sakė „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Kiek galima kelti tą patį klausimą. Man keistas toks požiūris, o gal čia galios rodymas... Reikia rimtų darbų, o ne grįžti prie keistų iniciatyvų“, – pridūrė ji.

Panašiai į iniciatyvą reagavo ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. Jo teigimu, įstatymo registravimas paskutinėmis sesijos dienomis nerodo pagarbos ir pačiam V. Landsbergiui.

„Labai blogai, kad tai daroma paskutinę posėdžio dieną ir skubos tvarka. Tai yra bandymas prastumti tai, ką nori. Paskutinėmis dienomis (Seimo nariai – ELTA) išsiilgę poilsio, mažiau diskutuoja ir tada bandoma tokius dalykus daryti. Tai nedaro garbės, jeigu mes tikrai norime pagerbti šį žmogų“, – Eltai sakė socialdemokratas, pažymėdamas, kad jis nesutinka ir su pačios iniciatyvos idėja.

Kiek galima kelti tą patį klausimą. Man keistas toks požiūris, o gal čia galios rodymas... Reikia rimtų darbų, o ne grįžti prie keistų iniciatyvų.

„Norima parašyti tai, ko nebuvo. Jei norima statuso, kuris leistų turėti tas pačias socialines garantijas, tai reikia į įstatymą įrašyti jo buvusias pareigybes – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas“, – teigė A. Sysas.

„Taip, teoriškai jis buvo vadovas, bet pavadinimas to vadovo – Aukščiausios Tarybos pirmininkas“, – pažymėjo politikas.

S. Skvernelis: palaikymo sunku būtų tikėtis

Seimo opozicija greičiausiai nepalaikys valdančiųjų iniciatyvos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį pripažinti valstybės vadovu, teigia opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

„Rytoj mes turime opozicinių frakcijų susitikimą, bet tai, kiek buvo iš anksčiau žinomos nuomonės, tai manau, kad palaikymo čia sunku būtų tikėtis. Matyt, valdantieji to ir nenori, nes jeigu būtų norėję, tai tokiu klausimu būtų pasiderinę ir išgirdę opozicijos nuomonę“, – BNS pirmadienį sakė buvęs premjeras.

Jis taip pat teigė, kad konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė jį informavo, kad bus teikiamas toks įstatymo projektas, tačiau su opozicija jis nebuvo derintas.

„Kolegė šiandien ryte informavo, kad bus toks įstatymo projektas teikiamas, tiesiog žiniai. Bet jeigu tu norėtume turėti sutarimą, pritarimą, tai manau, kad tokiu svarbiu klausimu turi ieškoti platesnio sutarimo. Nežinau, ar baigiantis sesijai vėl reikėtų grįžti prie to klausimo. Matėme bandymą Seime Emanuelio Zingerio paruoštą rezoliuciją prastumti, matėme ankstesnius bandymus, tai buvo istorija ir tie žmonės, kurie žino, pripažįsta, kad V. Landsbergis buvo faktinis vadovas, ar tą reikia įstatymiškai įrašyti?“ – kalbėjo S. Skvernelis.

Tai buvo istorija ir tie žmonės, kurie žino, pripažįsta, kad V. Landsbergis buvo faktinis vadovas, ar tą reikia įstatymiškai įrašyti?

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą pirmadienį registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Tarp įstatymo projekto iniciatorių įvardijama ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.

Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.

Anot S. Skvernelio, toks įstatymo projektas yra „keistokas“.

„Keistokas įstatymo projektas, nelabai ką ir nusakantis. Dar keisčiau, kad jis pateikinėjamas paskutinėmis sesijos dienomis. Na, ir argumentai, aišku, norima traktuoti istoriją kitaip. Atgal žiūrint keisti istorinius faktus aš nematau nei prasmės, nei būtinumo, nei padorumo“, – teigė opozicijos lyderis.

„Visi žino, kokios yra aplinkybės, faktinės aplinkybės yra žinomos, bet jos yra tokios, kad ponas Landsbergis buvo išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą pirmininku, po to atgaline data buvo pakeista, kad tai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atliko tam tikras funkcijas – jis tikrai nebuvo tai, ką šiandien įprasmina Konstitucija valstybės vadovo statusu“, – kalbėjo jis.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

„Džiugu, kad Aplinkos ministerijos vadovybė ėmėsi aktyviai spręsti įsisenėjusias aplinkosaugos problemas, ir per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos. Taip pat pasistūmėta į priekį su Punios šilo klausimais. Taigi pirmas mėnuo tikrai darbingas ir svarbiausia – su rezultatais“, – po prezidento susitikimo su aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu sakė jis.

J. Neverovičius taip pat teigė, kad diskutuota ir apie būtinybę skirti didesnį prioritetą saugomų teritorijų apsaugai.

Per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos.

„Per susitikimą kalbėta ir apie tai, kad apskritai saugomų teritorijų apsaugos sričiai turėtų būti skirta daugiau dėmesio ir prioriteto, tai nuskambėjo per „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, buveinių inventorizaciją. Ministras deklaravo, kad bus skirtas dėmesys ir bus judama konkrečių sprendimų link“, – kalbėjo jis.

Susitikime aptartas ir miškų apsaugos klausimas, teigė prezidento patarėjas.

„Kalbėta apie miškų apsaugą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo. Prezidentas svarstytų patronuoti tokį procesą“, – sakė jis.

J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad prezidentas džiaugiasi naujosios Vyriausybės išsikeltais ambicingais klimato kaitos stabdymo tikslais.

„Taip pat kalbėjome apie tai, kad Lietuva turėtų aktyviai prasidėti prie klimato kaitos klausimų sprendimo COP26 formatu, t. y. Jungtinių Tautų formatu. Prezidentas galėtų pasidžiaugti, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė numatė ambicingus klimato kaitos tikslus, ypač numatant mažinti (aplinkai kenksmingų dujų – ELTA) išmetimus 70 proc., palyginti su 1990 metais turėtomis emisijomis“, – tikino jis.

S. Gentvilas: vėluojama įgyvendinti bent 4 ES direktyvas

Anot S. Gentvilo, susitikime su prezidentu buvo apžvelgti įsipareigojimai, kuriuos aplinkos apsaugos ministras išsikėlė padaryti per pirmąjį mėnesį pretenduodamas į šį postą.

„Kaip kandidatas į ministrus turėjau nemažą sąrašą įsipareigojimų, kas bus padaryta per pirmąjį buvimo ministru mėnesį. Natūralu, prezidentas norėjo peržvelgti tuos darbus ir lūkesčius, kuriuos tuomet kaip kandidatas beformuojant Vyriausybę buvau iškėlęs“, – teigė ministras.

S. Gentvilas teigė šalies vadovui suteikęs daugiau informacijos apie Lietuvoje vėluojantį kai kurių ES direktyvų įgyvendinimą.

Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą.

„Šiek tiek daugiau informacijos suteikiau prezidentui apie ES direktyvų vėlavimą, jų įgyvendinimą ir konkrečius grafikus, kada mes, kaip Aplinkos ministerija, sugebėsime užbaigti pažeidimo procedūrą tiek dėl nuotekų direktyvos, tiek dėl buveinių apsaugos, tiek dėl žiedinės ekonomikos ir kitų direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Jų turime bent ketvertą, su kuriomis vėluojame“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

„Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą“, – pridūrė jis.

Ministras pažymėjo, kad aptarta ir saugomų teritorijų problematika, ypač susijusi su Žuvinto rezervatu ir Punios šilu.

„Su prezidentu taip pat gana išsamiai aptartos saugomų teritorijų problemos ir iššūkiai. Minėtos dvi, tiek dėl Punios šilo, tiek dėl Žuvinto. Yra padaryti konkretūs veiksmai dėl Žuvinto, jie yra ir užbaigti prieš Naujuosius metus. Dėl Punios šilo jau yra paskelbtas konkursas dėl tvarkymo plano korekcijos, ir atrinkus konsultantus saugomų teritorijų tarnyba numato, kad iki vasaros bus užbaigtas rezervato plėtros planavimas“, – tikino jis.

S. Gentvilas taip pat pabrėžė, kad aptarti ir ES priekaištai dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos, neatitinkančios bioįvairovrei svarbiausių teritorijų apsaugos standartų.

„Praėjusią savaitę į Europos Komisiją išsiuntėme labai aiškų grafiką, kaip iki 2021 metų pabaigos mes ištaisysime ES priekaištus, kurie yra pagrįstai reiškiami Lietuvai dėl bioįvairovei svarbiausių teritorijų apsaugos.

Dėl tų priekaištų ir namų darbų neatlikimo „Lietuvos geležinkeliams“ galimai stabdoma 100 mln. parama žaliosioms investicijoms. Tai yra mūsų, Aplinkos ministerijos ir viso sektoriaus, atsakomybė tuos pažeidimus ištaisyti“, – tikino jis, pridurdamas, kad susitikimas su Europos Komisija šiuo klausimu planuojamas vasario 5 dieną.

AAD veikloje proveržio nemato

Prezidentūra sako kol kas nematanti proveržio Aplinkos apsaugos departamento veikloje, tačiau tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.

„Nematome kažkokio didelio šitos srities proveržio, kas, akivaizdu, kad turėtų vykti“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkai ir infrastruktūrai Jaroslavas Neverovičius.

Jis teigė, kad prezidento pozicija svarstant šių metų biudžetą buvo skirti daugiau lėšų aplinkosaugai, todėl Prezidentūra tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.

„Prezidentas visą laiką tam skiria daug dėmesio – ne tik kalbant apie tai su tuo metu dar kandidatu į ministrus, bet ir svarstant nacionalinį šių metų biudžetą, kur prezidento pozicija buvo, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau finansavimo“, – teigė prezidento patarėjas.

„Tas ir buvo padaryta. Dabar svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai, racionaliai panaudoti tam, kad būtų iš esmės reformuota ir gerinama šitos institucijos veikla“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad jo tikslas užpildyti laisvus inspektorių etatus departamente.

„Mano tikslas, kad, kaip ir policijos reformos metu, inspektorių etatai būtų užpildyti. Jie neužpildomi jau gerą pusmetį. Matau 70 pareigybių, kurios yra neužpildytos“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu penktadienį sakė S. Gentvilas.

Mano tikslas, kad, kaip ir policijos reformos metu, inspektorių etatai būtų užpildyti. Jie neužpildomi jau gerą pusmetį. Matau 70 pareigybių, kurios yra neužpildytos.

„Antrasis tikslas yra, kad liepos 1 dieną, kai įvyks visų kontrolės funkcijų konsolidacija departamente, ji vyktų sklandžiai. Šiuo metu vyksta darbo grupė, kuri analizuoja, kiek etatų bus perkelta iš Valstybinės miškų tarnybos, miškų kontrolės funkcijai atlikti į Aplinkos apsaugos departamentą“, – pridūrė jis.

Sausio pradžioje ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl nušalinto Klaipėdos aplinkosaugininko, kuris S. Gentvilui ir jo patarėjui pranešė apie Būtingės naftos terminale gruodį išsiliejusią naftą.

Ministras tuo metu teigė, kad tiriamas Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialisto Donato Bagočiaus skundas dėl jo patiriamo spaudimo.

Ministras pridūrė gaunantis „neproporcingai“ daug skundų iš departamento darbuotojų.

„Lietuvos rytas“ anksčiau sausį buvo pranešęs apie departamento sprendimą nušalinti D. Bagočių, tai sulaukė aplinkosaugininkų profsąjungos pasipiktinimo, jie departamento vadovę Olga Vėbrienę kaltino susidorojimu.

Nuo pernai rugpjūčio vadovaujanti O. Vėbrienė tuo metu išplatino viešą laišką, kuriame kalbėjo apie „kritinę“ padėtį aplinkosaugos sistemoje bei darbe patiriamą spaudimą.

S. Gentvilas sako, kad šis konfliktas su departamento vadovybe pasiekti savo tikslų aplinkosaugoje kol kas nekliudo.

„Kol kas nekliudo. Tai nėra kažkoks asmeninis konfliktas, aš manau, kad tai darbiniai santykiai. Dėl kai kurių dalykų yra nesutarta ir natūralu, kad tie lūkesčiai turi susistyguoti ir ta diskusija turi būti daugiau darbinė, o ne vieša“, – teigė S. Gentvilas.

Jis tvirtino, kad O. Vėbrienės laiške buvo „nemažai faktinių klaidų“.

Prezidentūra pernai sausį po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo ir praėjus keliems mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ teigė, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia ir dažnai saugo pačius pažeidėjus, o ne gamtą.

J. Neverovičius penktadienį dar kartą pabrėžė, kad departamentui keliami reikalavimai išlieka tokie patys kaip ir pernai – laikytis aukščiausių skaidrumo ir profesionalumo standartų.

Prezidentas imtųsi globoti susitarimą dėl miškų apsaugos

Prezidentas G. Nausėda svarstytų globoti nacionalinio susitarimo dėl miškų apsaugos ir naudojimo procesą.

Šalies vadovas šį klausimą, be kita ko, penktadienį aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

„Kalbėta apie miškų apsaugos klausimą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo“, – žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkai ir infrastruktūrai J. Neverovičius.

Yra noras, kad tai nepriklausytų nuo politinių partijų, prezidentas lyderiautų šiame procese. Tikslas jį baigti iki metų vidurio.

„Prezidentas svarstytų patronuoti tokiam procesui“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras sako, kad nacionalinio susitarimo tikslas – stabiziluoti teisėkūrą.

„Tikslas yra stabilizuoti teisėkūrą. Per praeitą kadenciją Miškų įstatymo pakeitimų buvo 90 – beveik tiek pat, kiek per 26 metus iki tol. Kiekviena politinė partija bando savaip reikštis, saugodama miškus, todėl reikia nacionalinio susitarimo, kad ta teisėkūra nebūtų tokia spontaniška ir jos nebūtų perteklius“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

„Yra noras, kad tai nepriklausytų nuo politinių partijų, prezidentas lyderiautų šiame procese. Tikslas jį baigti iki metų vidurio“, – teigė jis.

Ministro teigimu, nacionaliniame susitarime dėl miškų apsaugos dalyvaus ir visuomenė, ir politinės partijos, o diskusiją moderuos Aplinkos ministerija.

Nuo sausio 4 d. į ministrės pirmininkės patarėjo pareigas paskirta medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė. Ji kuruos sveikatos apsaugos klausimus. Pastaruoju metu ši vyriausioji mokslo darbuotoja vadovavo Nacionalinio vėžio instituto Biobankui.

Ž. Gudlevičienė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama tiek įvairių lygių valstybės, tiek privačiose medicinos įstaigose, dalyvavo sveikatos apsaugos tyrimuose šalies ir tarptautiniu mastu. 

Paskirtoji premjerės patarėja sveikatos klausimais, Medikų sąjūdžio vadovė Ž. Gulevičienė sako pasitraukusi iš iki šiol turėtų pareigų Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute.

„Aš iš visur išsidarbinau, kaip tik vakar visur buvo mano paskutinė darbo diena, o šiandien yra pirma darbo diena Vyriausybėje“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji teigė laisvu nuo darbo Vyriausybėje metu dar ketinanti dėstyti medicinos studentams.

Aš iš visur išsidarbinau, kaip tik vakar visur buvo mano paskutinė darbo diena, o šiandien yra pirma darbo diena Vyriausybėje.

„Labai nedidelę etato dalį dar turiu lektore Vilniaus universitete“, – teigė premjerės patarėja.

Ž. Gudlevičienė iki šiol dirbo Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre bei vadovavo Nacionalinio vėžio instituto biobankui.

Medikų sąjūdžio vadovė taip pat teigė pasitraukianti ir iš šių pareigų – pirmadienio vakarą turėtų paaiškėti naujas organizacijos vadovas.

„Šiandien turėtų paaiškėti, kad yra naujas vadovas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji tikino pasiliksianti eiline Medikų sąjūdžio nare.

„Nariai aktyvios veiklos kaip ir nevykdė, ir nevykdo“, – pasakojo premjerės patarėja.

Ž. Gudlevičienė taip pat sakė nepriklausanti jokiai partijai.

Anksčiau Medikų sąjūdžio vicepirmininkė Jurgita Sėjonienė buvo išrinkta į Seimą su konservatorių sąrašu.

Lietuvos medikų sąjūdis pernai griežtai kritikavo sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir ragino jį atsistatydinti.

Ministrės pirmininkės patarėjas Jonas Survila bus atsakingas už ryšius Seimu, patars politikos klausimais. Jis yra sukaupęs politinio darbo patirties dirbdamas Europos Parlamente Gabrieliaus Landsbergio komandoje, taip pat dirbo premjero Andriaus Kubiliaus politikos patarėju, buvo TS-LKD vyriausiasis politikos patarėjas. J. Survila savo patirtimi yra dalijęsis tarptautiniuose forumuose ir seminaruose politikos, kampanijų, strateginės komunikacijos temomis.

Artimiausiu metu premjerės patarėjos kultūros klausimams pareigas pradės eiti Gabrielė Žaidytė. Iki šiol ji dirbo Vilniaus kolegijos, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dėstytoja, yra Lietuvos kultūros tarybos ekspertė.

G. Žaidytė yra dirbusi kultūros atašė Ukrainoje, Sakartvele, Vokietijoje; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje buvo atsakinga už tarptautinius ryšius. Ji yra buvusi UNESCO kultūros politikos ekspertė, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose kultūros projektuose.

Pasak rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.

Protesto akcijos metu VU rektorius A. Žukauskas akcentavo, kad pagrindinis VU dėstytojų reikalavimas yra laikytis pažado didinti dėstytojų atlyginimus, atsižvelgiant į jų kuriamą pridėtinę vertę.

„Mes norime linksma forma dar sykį valdžiai pateikti savo reikalavimus. Reikalaujame laikytis pažadų, padidinti dėstytojų atlyginimus, padidinti neakademinių darbuotojų atlyginimus, įvesti galų gale tvarką šalyje su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, atsižvelgiant į jų kuriamą vertę, jų išsilavinimą, į jų atsakomybę valstybei. Taip pat reikalaujame didinti išlaidas moksliniams tyrimams, kaip to reikalauja Europos Sąjunga. Ne vien NATO klausyti, o klausyti ir Europos Sąjungos, kad turi būti iki 3 proc. nuo BVP didinamos išlaidos moksliniams tyrimams“, – protesto akcijos metu kalbėjo VU rektorius.

A. Žukausko teigimu, dėstytojų atlyginimai yra tokie maži, kad jie, galima sakyti, dirba už dyką, todėl, pasak VU rektoriaus, protesto akcijoje „Už ačių“ dalinami universiteto diplomai.

„Tikslas yra parodyti visuomenei, kad mūsų dėstytojai dirba pusdykiu ir kad jiems jau nieko nelieka daugiau, kaip pradėti diplomus dalinti už dyką. Išdalinsime 500 diplomų, aš manau, kad visiems norintiems neužteks, bet tai yra pirmas žingsnis“, – kalbėjo VU rektorius, akcentuodamas, kad „už ačių“ bus išdalinti pačių paklausiausių specialybių diplomai.

Tikslas yra parodyti visuomenei, kad mūsų dėstytojai dirba pusdykiu ir kad jiems jau nieko nelieka daugiau, kaip pradėti diplomus dalinti už dyką.

Pasak A. Žukausko, Vyriausybė visų pirma turi suformuluoti tikslus, nes paradoksalu, bet šiuo metu universiteto profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis nei Afrikoje, o universitetai šalyje kuria didžiausią pridėtinę vertę.

„Vyriausybė visų pirma turi susiformuluoti tikslus, ko ji nori šioje valstybėje. Jeigu šiandien universiteto profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis negu Afrikos valstybėse, tai turėtų Vyriausybė suklusti ir pagalvoti, kas šioje valstybėje kuria didžiausias pridėtines vertes ir kad dėstytojai turėtų dalį tos pridėtinės vertės gauti“, – kalbėjo profesorius.

Pasak VU rektoriaus, Vyriausybei nepatenkinus jų keliamų reikalavimų, kitas akademinės bendruomenės žingsnis bus universitetui skelbti šventines dienas, o dėstytojams – ilsėtis.

„Jeigu valdžia nereaguoja, mes, kaip viešoji įstaiga, turime teisę bet kada skelbti šventines dienas, ir mūsų darbuotojai yra pervargę, išsekinti, todėl manau, kad skelbsime poilsio dienas ir ilsėsimės, kol Vyriausybė nesusipras arba pati išeis ilsėtis“, – VU poziciją išdėstė A. Žukauskas.

Proteste dalyvavusi VU docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė taip pat patikino, kad pagrindinis protesto tikslas yra atkreipti dėmesį į mažus dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus.

„Šiandien mes kalbame apie labai mažus dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, mažus, lyginant su kitais viešojo sektoriaus darbuotojais, kas daro mūsų sektorių, kuriam yra keliami išskirtinai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, nekonkurencingą ne tik privačiame sektoriuje, mes negalime konkuruoti net su viešuoju sektoriumi“, – sakė Paskutinis prioritetas iniciatyvinės grupės narė.

VU sociologės teigimu, jauniems žmonėms nėra motyvacijos dirbti universitete už 600-700 eurų, o ilgainiui be jaunosios kartos atstovų akademinė bendruomenė pradės byrėti.

Mūsų darbuotojai yra pervargę, išsekinti, todėl manau, kad skelbsime poilsio dienas ir ilsėsimės, kol Vyriausybė nesusipras arba pati išeis ilsėtis.

„Ilgojoje perspektyvoje matai, kad ta akademija pradeda byrėti, nes joje per mažai yra jaunosios kartos atstovų ir juos išlaikyti yra labai sudėtinga. Negalima tikėtis, kad bus tarptautinio lygio rezultatai tokie pat kaip kitose šalyse, kai investuojama mažiausiai Europos Sąjungoje, kai vieno studento parengimo kaina yra viena mažiausių Europoje“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.

Pasak organizatorių, VU akademinė bendruomenė protesto akcijos pavadinime „Už ačių“ tikslingai paliko klaidą, referuodama į esamas problemas išsilavinimo srityje. ELTA taip pat primena, kad viešojoje erdvėje ažiotažo susilaukė buvusios švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės padaryta rašybos klaida žodyje „ačiū“.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.

Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui

Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis.

„Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir tai visiškai realu padaryti artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Vyriausybės vicekancleris.

„Noriu priminti, kad nuo 2017 metų iki 2019 metų dėstytojų algos buvo didintos trejus metus iš eilės, tai per juos apie 40 proc. algos yra padidėjusios, to reikia niekada nepamiršti“, – teigė jis.

Pasak D. Matulionio, šiuo metu biudžetas grąžintas svarstyti Vyriausybei.

Planuojama po to jį grąžinti Seimui su „šiek tiek pakeistais skaičiais“, skirtais švietimui, tačiau, pasak vicekanclerio, dėl biudžeto geriau neturėti „nepagrįstų iliuzijų“.

Svarbu nepuoselėti nepagrįstų iliuzijų, biudžetas yra toks, koks yra.

„Biudžetas šiuo metu grąžintas Vyriausybei ir ji svarsto, kokios yra papildomos galimybės tiek dėstytojams, tiek mokytojams, ikimokyklinio ugdymo, švietimo pagalbos specialistams. Apie visas šias grupes svarstoma šiuo metu ir galvojama, kad reikėtų galbūt paieškoti papildomų lėšų ir Seimui pateikti biudžetą su šiek tiek pakeistais skaičiais“, – tvirtino D. Matulionis.

„Svarbu nepuoselėti nepagrįstų iliuzijų, biudžetas yra toks, koks yra. Poreikių yra labai daug, jų nereikia priešinti. Investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus yra vienas svarbiausių prioritetų, tačiau yra kitos sritys, kurios pareikalaus labai daug pinigų“, – sakė vicekancleris.

Jis taip įvardino, kad radus papildomų lėšų, „ženkliai“ galėtų didėti tiek ikimokyklinio ugdymo, švietimo pagalbos specialistų, tiek mokytojų algos.

„Dėl švietimo norėčiau pabrėžti vieną dalyką, kad tikrai bus ženklus padidinimas ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Jeigu bus surastos papildomos lėšos, tai gali augti ir iki 35 proc. algos (...) Mokytojų algų klausimas irgi bus sprendžiamas. Negaliu konkretaus skaičiaus minėti, bet apie tai kalbama bus pačiu artimiausiu metu“, – teigė D. Matulionis.

Trečiadienį prie Vyriausybės dėl nepakankamo finansavimo aukštajam mokslui protestavo Vilniaus universitetas.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius trečiadienį teigė, kad dar anksčiau yra patvirtintas Vyriausybėje susitarimas iki 2025 metų nuosekliai, pradedant nuo kitąmet, kelti aukštųjų mokyklų dėstytojų užmokestį.

„Mes orientuojamės iki 2025 metų nuosekliai kelti darbo užmokestį po 10 proc., kad jis pasiektų Europos Sąjungos tam tikrą proporcijų situaciją, kad dėstytojų atlyginimai darbo užmokesčio skalėje turėtų tą poziciją. Aišku, ji skirtųsi, profesoriaus alga būtų ženkliai didesnė negu lektoriaus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Ketvirtadienį planuojamas įspėjamasis dviejų valandų mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, darželių darbuotojų streikas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos organizuojamą streiką palaiko visos profesinės sąjungos, 2017 metais pasirašiusios kolektyvinę sutartį, kurioje buvo numatyta 2020 metų biudžete švietimui skirti 117 mln. eurų.

Šiuo metu kitų metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.

„Sprendimas buvo keistas, ypač keistai motyvuotas, nes iš tikrųjų (koalicinės – ELTA) sutarties persiderėti yra neįmanoma. Šiuo atveju Etikos komisija, žiūrėdama, matyt, tą emocinę taikos palaikymo pusę, tokį sprendimą priėmė”, – Eltai sakė A. Širinskienė.

Jos manymu, šiuo metu V. Pranckiečio likimas priklauso nuo „valstiečių” Tarybos valios.

„Aš, kaip suprantu, jis bus svarstomas Taryboje, tai toks ir likimas bus – kaip Taryba nuspręs, taip ir bus”, – pridūrė A. Širinskienė.

Aš, kaip suprantu, jis bus svarstomas Taryboje, tai toks ir likimas bus – kaip Taryba nuspręs, taip ir bus.

LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui ir partijos valdybai apskundus V. Pranckiečio elgesį „valstiečių” Etikos ir procedūrų komisijai kaip neetišką, šie, trečiadienį tris valandas posėdžiavę, priėmė sprendimą, kad V. Pranckietis etikos normų nepažeidė. Toks etikos sargų sprendimas, sakė R. Karbauskis, yra neteisingas ir informavo, kad toliau bus kreipiamasi į LVŽS tarybą, kurioje, pasak „valstiečių” lyderio, vis tiek bus svarstomas klausimas dėl V. Pranckiečio galimybės pasilikti partijoje.

„Aš nežinau, ką nutars Taryba. Klausimas bus svarstomas, nes Seimo pirmininkas nei partijos, nei koalicijos nevertina“, – sakė jis.

S. Skvernelis: partijoje daugėja demokratijos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio rodo, kad partijoje daugėja demokratijos ir saviraiškos laisvės, teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Manau, kad tai rodo labai aiškius požymius, jog demokratijos, saviraiškos laisvės šioje politinėje partijoje atsiranda vis daugiau ir daugiau“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjeras.

„Valstiečių“ etikos sargai trečiadienį tris valandas svarstė Seimo pirmininko elgesį ir nusprendė, kad V. Pranckietis nepažeidė etikos normų.

„Aš toliau nenorėčiau komentuoti politinės partijos, kuriai nepriklausau sprendimų, aš galiu vertinti pačią instituciją. Man atrodo, ji (Etikos komisija – BNS) pirmą kartą po nežinau kiek metų, ar apskritai buvo susirinkusi, ir padarė motyvuotą sprendimą“, – teigė S. Skvernelis.

Manau, kad tai rodo labai aiškius požymius, jog demokratijos, saviraiškos laisvės šioje politinėje partijoje atsiranda vis daugiau ir daugiau.

„Valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis šį sprendimą kritikavo ir teigė, kad etikos sargai rėmėsi „klaidingomis prielaidomis“, todėl jis ketina ir toliau siekti pašalinti V. Pranckietį iš partijos.

„Partija, kurios populiariausias politikas yra tokioje pozicijoje, galbūt reikėtų pagalvoti, ar to politiko verta atsisakyti, bet tai jau yra bendruomenės ir politinės partijos sprendimo reikalas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Partijos pirmininkas R. Karbauskis tvirtino, kad Seimo pirmininkas galėtų likti pareigose, jeigu su „socialdarbiečiais“ susitartų, jog jis atstovauja jų partijai.

„Ar tai tampa esmine kliūtimi sėkmingam koalicijos darbui, matyt, kol kas mes irgi to negirdime. „Socialdarbiečiai“ laukia, jie bando ieškoti kitokių alternatyvų. Jeigu bus klausimas, tai praktiškai dėl koalicijos ateities jį turės aptarti visos politinės partijos, kurios pasirašė tą sutartį, ar ji gali toliau būti vykdoma, ar ją reikia keisti“, – teigė S. Skvernelis.

Jis teigė palaikantis V. Pranckietį, nors Seime ir norėtų matyti „daugiau telkimo, daugiau susikoncentravimo į esminius klausimus“.

„Tobulumui ribų nėra, bet aš palaikau Seimo pirmininką ir manau, kad jis tinkamai vykdo savo pareigas“, – sakė premjeras.

LVŽS priklausantį parlamento vadovą partijos Etikos ir procedūrų komisijai apskundė partijos valdyba.

R. Karbauskis po valdybos posėdžio praėjusią savaitę Seime žurnalistams sakė, kad etikos sargams nusiųsti Seimo pirmininko vieši pasisakymai, jog jis nesitrauks iš pareigų, nepaisant LVŽS tarybos sprendimo pritarti valdančiosios koalicijos sutarčiai.

Pagal šią sutartį, Seimo pirmininko pareigos teko koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis teigė, kad parlamento vadovą skiria ir atleidžia Seimas, partija negali kištis į šiuos reikalus. Jo dabar einamų pareigų perleidimą „socialdarbiečiams“ V. Pranckietis vadino asmeniniu R. Karbauskio kerštu jam už kritiką.

R. Karbauskis anksčiau yra minėjęs neįsivaizduojantis jokio kito sprendimo, kaip tik V. Pranckiečio šalinimas iš partijos, nes „kiekvieną dieną žeminama ir partija, ir partijos vadovai“.