Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc.

„Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja. Tai iš esmės yra gerai, to buvo laukta, o metų pabaigoje turbūt pamatysime ir artimą nuliui skaičių. (...) Ilgainiui mes turėtume grįžti prie tos infliacijos, kurią rekomenduoja Pasaulio bankas ir Europos Centrinis Bankas, tai apie 2–2,5 procento“, – trečiadienį BNS sakė M. Dubnikovas.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė taip pat teigia, kad pagrindinis mažėjančios metinės infliacijos veiksnys yra aukšta palyginamoji bazė.

„Metinės infliacijos vis dar palyginti aukštas lygis išlieka dėl bazės efekto. Tai leidžia prognozuoti, kad metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje turėtų būti kiek mažesnė nei 3 procentai“, – banko pranešime teigė ji.

Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja. Tai iš esmės yra gerai, to buvo laukta.

Išankstinė metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 8,2 proc. 2022-ųjų birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 21 proc.

L. Mociūnaitė atkreipia dėmesį, kad atlyginimų augimo tempas Lietuvoje jau viršija infliacijos dydį.

„Realiosios gyventojų pajamos didėja. Jau balandžio „Sodros“ darbo užmokesčio duomenys rodė, kad kai kurių darbuotojų, ypač gaunančių mažesnį darbo užmokestį, metinis atlyginimų augimo tempas viršijo metinę infliaciją. (...) Birželio mėnesį vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija“, – teigė ji.

M. Dubnikovas sako, kad šiuo metu kainos ir toliau auga, tik lėčiau: „Kainos nesumažėjo, jos toliau auga, tik augimo greitis yra sumažėjęs“.

Birželį išankstinė mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Tai, pasak ekonomisto, lemia atpigusios žaliavos ir energetika.

„Žaliavos ir energetika stipriai atpigo, tai sudaro galimybę gamintojams vėl konkuruoti savo kainomis. Kas tai pajuto, tas gali mažinti kainas mėnesio atžvilgiu“, – teigė M. Dubnikovas.

L. Mociūnaitė pastebi, kad mėnesinės infliacijos pokytis jau nesiskiria nuo fiksuoto 2017–2019 metų birželio – iki karo ir pandemijos.

„Šis pokytis nesiskyrė nuo vidutinio kainų pokyčio 2017–2019 metų birželio mėnesiais – laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos. Apskritai mėnesinė infliacija rodo, kad jau nuo praėjusių metų lapkričio kainų lygis keičiasi labai nežymiai, kainos pakilo 2,1 procento“, – sako L. Mociūnaitė.

Tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų.

G. Skaistė: infliacijos tendencijos yra prognozuotos

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.

„Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

„Tendencijos yra prognozuotos, nes tam ir nukreipta Europos centrinio banko monetarinė politika, kad infliacija būtų suvaldyta“, – pridūrė ji.

Anot jo, sprendimo priėmimas yra įstrigęs.

„Trečiajame pakete, kuriame yra suprojektuota ir pasiūlyta pagalba mūsų ir Latvijos pieno gamintojams taip pat yra įstrigusi“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

Ministras sako, kad Komisija dėl paramos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių ūkininkams spręs tik po to, kai bus išspręstas klausimas dėl su Ukraina besiribojančių valstybių, į kurias patenka pigesni grūdai, klausimas.  

„Matyt, Komisija vistiek pirmiausiai sau prioritetais kelia susitarti dėl pasienio šalių, dėl Ukrainos grūdų, ir tada paleisti tą trečią paketą, kuriame yra šalys – Ispanija, Portugalija dėl sausrų, Italija – dėl potvynių, o mes su Latvija – dėl pieno. Tai pasiūlymas yra pateiktas, bet sprendimas nepriimtas“, – kalbėjo K. Navickas.

Jo teigimu, dėl pagalbos Lenkijai ir kitoms šalims taip pat dar neapsispręsta, vyksta intensyvios diskusijos, todėl Lietuva yra tapusi šios situacijos įkaite.

Ispanija, Portugalija dėl sausrų, Italija – dėl potvynių, o mes su Latvija – dėl pieno.

„Europos Komisijoje iki šiol nėra sutarimo dėl pagalbos pasienio šalims, nes tas vadinamas antras pagalbos paketas iki šiol nėra aktyvuotas ir vyksta tikrai intensyvios diskusijos užkulisiuose, ne tarybose, ne viešai, apie tai, kad būtų išspręstas šis klausimas. (...) Lenkijos situacija, aš tikiuosi, bus išspręsta, nes mes esame įkaitai tapę šios situacijos“, – kalbėjo K. Navickas.

Gegužės pradžioje ministras sakė, kad Lietuva gali tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.

Balandžio 27 dieną dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai lankėsi Briuselyje ir ten susitiko su už žemės ūkį atsakingu EK nariu. Susitikimo metu J. Wojciechowskis ūkininkams pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti.

Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų. 

G. Nausėda: Lietuvoje trūksta tvarkos, kaip išvengti sukrėtimų pieno sektoriuje

Pieno krizė parodė, kad vis dar trūksta ilgalaikių mechanizmų, kurie padėtų išvengti tokių sukrėtimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Neatliktų darbų turime ir žemės ūkyje. Pastaroji pieno krizė parodė, kad vis dar trūksta ilgalaikių ir tvarių mechanizmų, kurie padėtų išvengti tokių rinkos sukrėtimų ar bent sušvelninti jų poveikį“, – skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą Seime antradienį sakė prezidentas.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai teigė, jog jiems gresia bankrotas, jie rengė protesto akcijas,  prašė valdžios paramos.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų. Be to, vis dar laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl paramos Lietuvos pieno ūkiams.

G. Nausėda taip pat gyrė Seimą, kuris įsiklausė į argumentus dėl Ūkininko ūkio įstatymo.

„Tikiu, kad visi siekiame tų pačių tikslų – turėti stiprius regionus, gyvybingus kaimus, užtikrinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje, paskatinti daugiau jaunų žmonių kurtis ir ūkininkauti regionuose“, – sakė prezidentas.

Anot jo, taip pat džiugina sprendimas dėl Žemės įstatymo pataisų, kurios suteiks daugiau galių savivaldybėms.

„Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą. Sumažėjus įmonių skaičiui, atsirastų ir didesnis bedarbių skaičius ir tai paveiktų Lietuvos ekonomiką“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Sartatavičius.

Anot jo, MMA kėlimas palaikytų padidintą infliacijos lygį ir neigiamai paveiktų Lietuvos pramonę.

„Svarbu suprasti, kad MMA paveikia ne vien skurdžiausias visuomenės grupes, ji paveikia kaip indeksas, signalas. Pakėlus MMA kyla ir visų kitų darbuotojų grandžių atlyginimai. Ypač didelėse pramonės įmonėse, korporatyvinėse įmonėse atlyginimai yra indeksuojami pagal MMA kilimą, tai reikia tam turėti pakankamai lėšų“, – kalbėjo jis.

„Tie faktoriai ir kalba apie tai, jog kalbėti apie MMA didinimą dabar sudėtinga, nes toks kėlimas toliau didins kainas vartotojams, tuo būdu nuvertins atlyginimus ir santaupas. Tai vadinama darbo užmokesčio spiralė, kuriai įsisukus bus sunku sustabdyti“, – kalbėjo jis.

Pramoninkų atstovas teigiamai vertino siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – tai anot jo, pagerintų žmonių gyvenimą.

Taip jis komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimą, kad MMA iki mokesčių kitais metais galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų.

Anot A. Armonaitės, tai būtų daug labiau subalansuotas pasiūlymas – MMA didinimo našta gultų ne tik verslui, bet ir valstybei. A. Armonaitės manymu, NPD yra pagrindinis pajamų augimo šaltinis, todėl reikėtų daugiau diskutuoti apie jo, o ne minimalaus atlyginimo didinimą.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

„Tokie siūlymai, kaip, tarkime, siūlo ministrė, kai siūloma NPD didinti bene 4 kartus greičiau nei minimalią algą, jie kainuoja biudžetui itin daug. Tiek, kiek kils MMA, panašiu tempu turėtų kilti ir NPD, kad būtų užtikrintas ilgalaikis  finansinis valstybės biudžeto tvarumas“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Šiuo metu daugelis politikų siūlo įvairias iniciatyvas, tačiau diskusijos dėl minimalios algos vis dar vyksta Trišalėje taryboje, tuo tarpu Finansų ministerija rengia ateinančių metų valstybės biudžeto projektą“, – pridūrė ji.

Lietuvos bankas liepą pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.

Šiemet NPD siekia 540 eurų, o MMA – 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.