Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.

Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.

„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. eurų – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.

„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas.

L. Kasčiūnas remia „laisviečių“ siūlymus dėl gynybos finansavimo

Krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlomus mokestinius pakeitimus didinti gynybos finansavimui, nors pripažįsta, kad dėl iniciatyvos detalių dar galima diskutuoti.

„Nustebsite, bet aš už“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

L. Kasčiūnas sakė, kad savivalda gautų naudos iš didesnio gynybos finansavimo, nes rūpinasi civiline sauga, o už papildomus asignavimus įsigyjant oro gynybos sistemas miestų apginamumas augs.

„Savivaldoje daug kur palengvėja darbų, kai tavo miestai yra uždengti“, – teigė ministras.

Jis tvirtino, kad dėl pasiūlymo detalių dar galima diskutuoti, bet idėja paimti reikiamas lėšas iš kuo įvairesnių šaltinių yra teisinga.

„Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas. Tai šitoje vietoje kažkokia nedidele dalimi, aš manau, visi galėtume (prisidėti – BNS)“, – sakė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė „laisviečių“ idėjų dėl gynybos nekomentuoja, teiks turinčias didžiausią paramą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.

„Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus. Manau, kad artimiausiu metu diskusijose išsigryninsime, kurie konkretūs pasiūlymai sulaukia didžiausio palaikymo, turi didžiausio potencialo sulaukti palaikymo parlamente ir turbūt su tais konkrečiais pasiūlymais artimiausiu metu keliausime į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

„Kadangi parlamente reikia daugiau nei 50 proc. balsų, tai tam reikalingas platus politinis sutarimas. Norėtųsi, kad ir opozicija palaikytų (siūlymus – BNS) tam, kad tęstinumas išliktų ir kitoje kadencijoje“, – pridūrė ji.

Ministrė nedetalizavo, kada Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai, tačiau ragino pateikimo laiko nesieti su artėjančiais prezidento rinkimais, vyksiančiais gegužės 12 dieną.

„Šiais metais turime tris rinkimus. (...) Matyt, jeigu visi rinkimai kažkaip įtakotų sprendinį, galų gale turbūt tos diskusijos apskritai būtų nereikalingos. Man atrodo, tai tikrai nėra atskaitos taškas“, – teigė G. Skaistė, paklausta, ar pasiūlymai dėl papildomų lėšų gynybai siekiant išvengti papildomų diskusijų nebus pateikti po šalies vadovo rinkimų.

„Manau, kad tuomet, kai sulauksime visų politinių partijų pasiūlymų ir matysime, kad tie pasiūlymai gali sulaukti parlamente palaikymo, tuomet įstatymas ir bus registruotas“, – pridūrė ji.

Ministrė pakartojo, kad įstatymą, skirtą įkurti specialųjį gynybos fondą, siekiama priimti Seimo pavasario sesijoje.

G. Skaistė tikino, kad perskirstant savivaldybėms tenkančias lėšas dėl ekonomikos augimo jos neprarastų dabar gaunamų pajamų: „Dalį augančių pajamų būtų galima nukreipti gynybos finansavimui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas nepritaria „laisviečių“ siūlomam GPM perskirstymui gynybai: nemanau, kad gerai atimti pinigus iš savivaldybių

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria „laisviečių“ idėjai, kad dalį lėšų reikalingų gynybos finansavimui galima surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.

„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis.

Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis. Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.

„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.

Vis dėlto, Valdo Benkunsko teigimu, jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo. Meras tikina, kad nepaisant VPT išvados, yra visos galimybės toliau tęsti Nacionalinio stadiono projektą.

„Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad kažkokios pataisos dar gali būti daromos sutarties pakeitime. Kai mes tvirtinome koncesijos sutartį prieš kelis metus, ten yra nustatyta, kad klausimas į tarybą grįžta tik tada, kai yra daromi esminiai sutarties pakeitimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.

„Jeigu yra daromi neesminiai sutarties pakeitimai, užtenka administracijos lygmeniu juos pasitvirtinti“, – pridūrė jis. 

V. Benkunsko teigimu, gilesnę VPT išvadų analizę savivaldybė pateiks artimiausiomis dienomis.

Vilniaus tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros.

Pasak V. Benkunsko, VPT į vasario pabaigoje sostinės tarybos patvirtintą projekto kainos indeksavimą pažiūrėjo „šiek tiek tiesmukiškai“ ir neįvertino koncesininko savivaldybei padarytų nuolaidų – atsisakyto refinansavimo mokesčio bei sumažintų skolinimosi palūkanų.

„VPT šiek tiek tiesmukiškai pažiūrėjo į koncesijos sutarties pakeitimus dėl indeksacijos ir valstybės bei savivaldybės įsipareigojimų taikymo, bet nenorėjo ar nepamatė tų nuolaidų, kurias koncesininkas suteikė savivaldybei derybų metu“, – teigė V. Benkunskas.

„Sutartis ir visos finansinės naudos nebuvo matytos visumoje, bet buvo žiūrima tik į valstybės įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

VPT siūlant indeksuoti tik stadiono statybų kainą, o ne visą investicijų sumą, sostinės meras teigė, kad tarnyba neįvertino skirtumo tarp standartinės viešųjų pirkimų metu nupirktų rangos darbų sutarties ir koncesijos sutarties – šioje esą nėra išskiriamos atskiros dalys ar etapai.

„Jeigu rangos sutartyje mes turime aiškų etapiškumą, (...) šiuo atveju valstybė pinigus mokės koncesininkui tik tada, kai bus atliktos visos investicijos ir visi darbai iki paskutinio momento – tai yra esminis skirtumas“, – teigė V. Benkunskas.  

Vilniaus mero teigimu, savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.

„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.

Savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkas atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

„Vertė, kurią VPT siūlo perskaičiuoti, siekia apie 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu, jeigu mes pritaikytume šitą metodologiją (siūlomą VPT – BNS), ir koncesininkas nebetaikytų tų nuolaidų, kurias esame išsiderėję, tai minusas yra vos ne dvigubas“ – teigė V. Benkunskas.

VPT ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota.

„Man yra tekę susidurti su tokiais atvejais, kai ne kažkokių tankų gamintojai, o mūsų pačių pramonės atstovai yra priekaištavę, kad jiems yra sunku ateiti į Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę ir pristatyti tai, ką jie apskritai gali pasiūlyti“, – pirmadienį transliuotame interviu „Info TV“ televizijos laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė premjerė.

Mūsų pačių pramonės atstovai yra priekaištavę, kad jiems yra sunku ateiti į Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę ir pristatyti tai, ką jie apskritai gali pasiūlyti.

„Ne parduoti, ne įkišti į viešuosius pirkimus, o tiesiog turėti diskusiją, ką gamina pramonė, kokie yra kariuomenės poreikiai, ką galėtų pramonė adaptuoti – man su tokiu nusiskundimu ar nuoskauda, kad to dialogo trūksta, yra tekę susidurti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Jos teigimu, būtent dėl to dalis šio dialogo buvo perkelta į Vyriausybę: „Ne tam, kad kažkam padaryčiau poveikį, o tam, kad žmonės kažkaip pradėtų tarpusavyje kalbėtis“.

Vyriausybėje yra rengiama bepiločių orlaivių pajėgumų kariuomenėje ir pramonės vystymo koncepcija.

I. Šimonytė teigė negirdėjusi apie galimą gynybos verslo atstovų spaudimą politikams ar KAM darbuotojams įsigyti korėjietiškus tankus. Premjerė patvirtino, kad Pietų Korėjoje pagaminti tankai, taip pat amerikietiški tankai „Abrams“, kaip vienos alternatyvų buvo vertinami Valstybės gynimo taryboje (VGT), svarstant, kurią techniką įsigyti.

„Apie spaudimą tikrai nesu girdėjusi. Tikrai, kai buvo vertinamos alternatyvos tame pačiame VGT, tai buvo vertinamos visos alternatyvos įskaitant ir šitą (korėjietiškus tankus – BNS). (...) Bet tos alternatyvos buvo vertinamos ir tas vertinimas buvo atliktas pagal bendrą privalumų ir trūkumų balansą“, – teigė I. Šimonytė.

Aš negirdėjau, kad kažkas iš Seimo būtų pasiūlės korėjietiškus tankus.

„Aš negirdėjau, kad kažkas iš Seimo būtų pasiūlės korėjietiškus tankus. Man tokio pasiūlymo niekas nėra pateikęs“, – pridūrė premjerė.

Vystydama kariuomenės diviziją, Lietuva galop pasirinko pirkti vokiškus „Leopard“ tankus.

Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šeštadienį tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot jo, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

Įmonės nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas sako iš vadovybės girdintis, jog galutiniai sprendimai dėl tolesnės „Lifosos“ veiklos yra „labiau dienų, o nebe savaičių ar mėnesių klausimas“. 

„Dabar gauname atlyginimus, tačiau visi suprantame, kad taip negali tęstis amžinai. Arba veikla atsinaujins, arba galime likti be darbų. Girdime, kad galutiniai sprendimai yra labiau dienų, o nebe savaičių ar mėnesių klausimas“, – BNS teigė V. Varnas.

Jo teigimu, „Lifosos“ tolesnė veikla labiausiai priklausys nuo to, ar bankai nestabdys bendrovės atsiskaitymų.

„Nepertraukiamų mokėjimų užtikrinimas bus priežastis, kuri nulems veiklos atnaujinimą ar konservavimą. (...) Daug kas priklauso ir nuo Lietuvos banko požiūrio. Čia jaučiame didžiausią nerimą“, – aiškino V. Varnas.

„Lifosos“ administracija veiklos planų nekomentuoja. 

„Lifosą“ kartu partneriais – advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“ – laikinai administruojančios bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS nekomentavo galimų planų atnaujinti gamybą.

„Aš nesu „Lifosos“ darbuotojas, man jie teikia tik prašymus dėl sandorių, ir aš tikrai nedalyvauju ten. Nežinau, ne man klausimas. (...) Verslo klausimai, yra taisyklės, ką jie ten planuoja, tai čia įmonės klausimai. Ne mano jurisdikcijos klausimas“, – BNS teigė G. Adomonis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia pastaruoju metu nesulaukusi konkrečių „Lifosos“ akcininkų ar įmonės kreipimųsi, taip pat ir dėl gamybos atnaujinimo ar konservavimo.

„Konkrečių kreipimųsi iš įmonės pastaruoju metu nebuvo“, – BNS teigė G. Skaistė.

Anot V. Varno, 300 dienų iš 365 dienų metuose darbuotojai praleido prastovose, o per mėnesį įmonė patiria 3 mln. eurų nuostolių.

„Įmonė siekia išlaikyti darbuotojus – 900 žmonių gauna atlyginimus, nors cechai stovi, gamyba nevyksta, kai produkcijos paklausa pasaulyje yra aktyvi“, – sakė V. Varnas.

„Mūsų požiūriu, galimybės atnaujinti ir tęsti veiklą yra palankios. Dabar gamykla yra užsitikrinusi tvarų žaliavų tiekimą, o šimtai darbuotojų yra pasirengę sugrįžti prie tiesioginių savo veiklų ir atkurti gamybos pajėgumus“, – pridūrė jis.

G. Adomonio teigimu, „Lifosa“ parduoda produkciją „Eurochem“ grupės įmonei Vokietijoje „Eurochem Agro“, tačiau nenurodė, kaip dažnai vyksta šie sandoriai ir kas konkrečiai parduodama. 

„Tam tikri sandoriai su šiuo subjektu („Eurochem Agro“ – BNS) yra, tvirtiname“, – BNS teigė G. Adomonis.

„Nesakau, kad jie dažni, sakau, kad jų yra. Nėra taip, kad būtų kasdien po vieną (pirkimą – BNS). Jie būna, neskaičiavau, kiek jų yra“, – kalbėjo „Lifosą“ laikinai administruojančios bendrovės vadovas. 

Jo teigimu, „Lifosa“ produkciją parduoda ir Lietuvos įmonėms.

G. Adomonis taip pat nekomentavo, ar bankai leidžia visus mokėjimus už įmonės sandorius.

„Tai banko vidiniai reikalai, aš negaliu jų komentuoti, čia ne man klausimas. Aš praleidžia, ar nepraleidžia – jie patys dar tikrina. (...) Jie gali užduoti klausimus pagal bankinių sistemų mokėjimų (taisykles – BNS), jie turi teisę tai daryti“, – teigė G. Adomonis. 

Įmonė nedirba beveik metus 

Portalas „S&P Global“.pernai rašė, kad „Lifosos“ akcininkai, planavę nuo 2023 metų spalio laikinai konservuoti gamyklą, siekia atnaujinti gamybą, o kartu – azoto ir fosforo trąšų tiekimą pasauliniams klientams.

„EuroChem Group“ pernai liepą pranešė, kad svarsto galimybę „Lifosą“ nuo spalio konservuoti ir ieškoti galimybių tęsti gamyklos veiklą. Gamykla anksčiau teigė, kad dirbant dabartinėmis sąlygomis, kai jos sandorius griežtai tikrina Vyriausybės paskirta laikinoji administratorė, įmonė praranda didžiules pajamas, jai sunku dirbti pelningai, todėl ji siekia švelnesnės kontrolės.

G. Skaistė pernai sakė, kad įmonė veiklą tęsti gali su laikinojo administratoriaus priežiūra, o ar „Lifosa“ toliau dirbs, priklauso nuo įmonės vadovybės. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, jog Vyriausybė yra suinteresuota „Lifosos“ veiklos tęstinumu.

Planiniam remontui gamykla sustabdyta nuo pernai gegužės. „Sodros“ duomenimis, joje šiuo metu dirba 890 darbuotojų.

2022 metų kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą. 

Taip ji kalbėjo šeštadienį partijos tarybos posėdyje, kritikuodama dabartinės valdančiosios daugumos sprendimus.

„Lietuvos žmonėms kaip niekada reikia atidžios kasdienėms problemoms, pagarbios ir socialiai teisingos politikos. Nelygios galimybės, atskirtis ir socialinis neteisingumas mūsų šalyje išlieka tiesiog kraujuojančia žaizda“, – teigė LSDP lyderė.

„Daugelis Lietuvos žmonių pagrįstai priekaištauja, kad šalies ekonominio augimo vaisiai jų paprasčiausiai nepasiekia“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti politikė abejojo valdančiosios daugumos vienybe.

„Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra. Jie patys, matyt, to nesupranta. Jos pasirašyta bendra Vyriausybės programa taip ir liko tuščiu vekseliu – nepagrįstu nei finansais, nei pakankamu įsipareigojimų vykdymu, – tvirtino politikė. – Pagaliau, ir biudžetas – svarbiausias kasmet tvirtinamas įstatymas – kaip Kristijono Donelaičio sakyta, vos vos sunkiai braškėdamas priimtas. Ir tai – po virtinės koalicijos partnerių nesutarimų.“

Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra.

Už biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, vienas politikas susilaikė. Dokumentą palaikė visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų.

Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.

„Kelių greičių Lietuva“

V. Blinkevičiūtė akcentavo, kad skurdo riziką patiria maždaug kas penktas žmogus.

„Daugiausia tarp jų – mūsų senjorai ir vieniši žmonės, ir žmonės su negalia. Ir situacija blogėja. Premjerės (Ingridos) Šimonytės mėgstamos šaltų skaičių lentelės, kur vedami visokie vidurkiai, paprasčiausiai to dažnai neparodo“, – sakė ji.

Politikė tvirtino, kad dėl augančių kainų į pagalbą maistu gyventojams teikiančias nevyriausybines organizacijas kreipiasi ir dirbantys žmonės.

„Kaip galima to nematyti ir sakyti, kad viskas gerai“ – teigė LSDP lyderė.

Pasak politikės, „kuriama kelių greičių Lietuva“.

„Sėkmingų žmonių ir tų, kurie palikti vieni. Ir kuo silpnesnė valdžia, tuo didesnė jos arogancija. Tuo didesnė panieka kitai nuomonei“, – sakė socdemų vadovė.

Ji teigė, kad jau kita Vyriausybė turės imtis pagarbaus dialogo su visuomene atkūrimo, socialinio dialogo atnaujinimo, taip pat „neatidėliotinų veiksmų gelbėjant mūsų viešąjį sektorių“.

„Mūsų braškančias per siūles sveikatos ir švietimo sistemas. Kad mūsų Lietuvos žmonės ir jų vaikai laiku gautų tiek sveikatos, tiek švietimo paslaugas. Jau kelinti metai iš eilės švietimo srities tyrimai rodo, jog didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargingųjų šeimų vaikų, menksta lygios galimybės mokytis“, – kalbėjo politikė.

„Tad realybė tokia: sveikatos ir švietimo sektoriai skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nauda yra labai abejotina“, – pridūrė ji.

Tarybos posėdyje taip pat priimtas LSDP pareiškimas dėl regioninės politikos stiprinimo, kuriuo valdantieji raginami jai skirti prioritetinį dėmesį ir „ją finansuoti ne vien tik ES lėšomis, bet ir kitais finansiniais šaltiniais“.

„Man kelia nerimą, kad vis daugiau viešųjų paslaugų tiesiog privatizuojama. Nori gydytis – pirk. Nori mokytis – pirk“, – sakė partijos vadovė.

Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis savo ruožtu stebėjosi, kad jo kolegos taip aštriai kritikuoja valdžioje esančius konservatorius, bet retas siūlo, ką reikėtų daryti kitaip, o dėl regioninės politikos, anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti ir LSDP.

„Kas yra regioninė politika? Regioninė politika esame mes. Mes, merai, kurie dirbame ir vadovaujame tai politikai, kai kada ir ne vienus metus. Ir mes skundžiamės, kad kažkas yra blogai. Bet ar mes darome ką nors kitaip?“ – klausė jis.

„Šiandien skundžiamės, kad neįsisaviname lėšų, prieš savaitę šioje salėje atsiėmėme iš ministerijos apdovanojimą už geriausiai įgyvendintus projektus, ir buvo pasakyta: 67 projektai neįgyvendinti, net neįgyvendino regionai. Mes patys neįgyvendiname projektų, negalime uždaryti finansavimo laikotarpio ir sakome, kokia bloga yra valdžia. Juk mes ir esame ta valdžia“, – tvirtino Alytaus meras.

„Šiandien mums reikia kalbėti, ką mes kitaip padarysime“, – pabrėžė jis.

N. Cesiulis tvirtino, kad prieš tris savaites Marijampolėje susirinkę merai svarstė, ar Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams padėtis šalyje pagerės.

„Žinote, prieš tris savaites buvo susirinkę regionų merai į Marijampolę. Iš 18 merų buvo gal 15, ir, nepatikėsite, jie klausė, ar bus geriau, kai laimės socialdemokratai“, – teigė jis.

„Aš, kaip socialdemokratas meras, Seimo narių savo kabinete mačiau gal du, tačiau kai kuriuos ministrus iš šios daugumos mačiau 20 kartų“, – tvirtino N. Cesiulis.

Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis.

G. Landsbergį lygino su obuoliu

V. Blinkevičiūtė taip pat sukritikavo konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pastaruoju metu akcentuojantį, kad Lietuva turi ruoštis scenarijui, jog Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Jo teigimu, Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką? Rinkimai prasidėjo?“ – sakė ji.

Kalbėdama apie saugumo iššūkius po Rusijos invazijos į Ukrainą, LSDP lyderė teigė, kad „grėsmės akivaizdoje susitelkėme“, tačiau dabar „patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

„Matydami nepaaiškinamą biudžeto gynybai stabdymą, kuris įšaldo reikalingus ginkluotės įsigijimus, divizijos kūrimą, ir nukelia mūsų pajėgumų suformavimą, pasiūlėme papildomus finansinius lėšų gynybai didinimo instrumentus. Pavyzdžiui, gynybos obligacijas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

„Konservatorių lyderiams toks siūlymas netinka, nes pasiūlė socialdemokratai“, – sakė ji.

Valdančiųjų lyderiai sako, kad tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų.

Inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos energetikoje

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad frakcijos nariai Seime inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos šalies energetikos sektoriuje.

Be to, ji energetikos ministrą Dainių Kreivį kaltina nevaldant situacijos ir mano, kad turėjo atsistatydinti jau anksčiau.

„Mes socialdemokratai inicijuojame parlamentinį tyrimą, nes klausimų dėl padėties energetikos sektoriuje iš tikrųjų yra labai daug“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio LSDP tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Mūsų tikrai gana vieninga nuomonė, kad ministras Dainius Kreivys jau seniai turėjo atsistatydinti, nes seniai nevaldo situacijos arba šalinasi nuo sprendimų energetikos sektoriuje“, – pridūrė ji.

Pasak V. Blinkevičiūtės, bus siūloma, kad parlamentinio tyrimo komisija, kurios steigimo projektas turėtų būti užregistruotas kitą savaitę, atliktų visuotinį šalies energetikos sektoriaus tyrimą – jis apimtų tiek „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skolą vartotojams, tiek elektros rinkos liberalizaciją.

„Susidaro įspūdis, kad „Ignitis“ ar ESO tarytum būtų valstybė valstybėje. Ši 160 mln. eurų skola, kuri buvo paimta iš žmonių ir dabar sakoma, kad kažkada tai grąžins, iš tikrųjų nieko netenkina“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Kita vertus, reikia įvertinti ar pasiteisino elektros energetikos tiekėjų rinkos liberalizavimas dėl tų pačių elektros kainų“, – kalbėjo socialdemokratų pirmininkė.

Taip ji kalbėjo po to, kai elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, kad vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai po 30 eurų.

Jos teigimu, atsakomybę dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir elektros rinkos reguliuotojas –VERT.

„VERT lygiai taip pat turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, vykdyti didesnę priežiūrą kiekvienų konkrečiu atveju dėl energetikos įmonių priimamų sprendimų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Iki šiol permoką planuota grąžinti per 15 metų, tačiau dabar svarstoma, kad ji buitinius vartotojus turėtų pasiekti per pustrečių, o įmones – per pusaštuntų metų.

„Iš to turėtų plaukti politinė atsakomybė ir tai yra parlamentinės kontrolės klausimas“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė socdemų lyderė.

„Todėl kreipiuosi į Seimo Socialdemokratų frakciją ir raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje. Privalome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dedasi energetikos sektoriuje. To laukia ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.

LSPD frakcijos Seime narys, buvęs šios partijos vadovas Gintautas Paluckas per tarybos posėdį pareiškė, kad vieną kartą permokėję 160 mln. eurų vartotojai už juos sumokės dar kartą.

„Kalbant apie ESO ir 160 mln. eurų, duok Dieve, kad jie būtų pavogti, tada galėtumei ieškoti, susigrąžinti, kaltus surasti. Problema yra gilesnė, tai yra sąmoningas veikimas, kaip tuos pinigus iš energetikos įmonių ištraukti, išmelžti ir panaudoti bendrosioms reikmėms“, – tvirtino parlamentaras.

„Kai mes šnekame, per kiek laiko mums ESO grąžins tuos 160 mln. eurų, iš tiesų mes patys sau grąžinsime. Jie kitų pinigų neturi. Bet kokius terminus, bet kokias palūkanas, bet kokias paskolintas sumas mes trauksime į tarifą ir iš to tarifo patys sau mokėsime“, – sakė jis.

G. Palucko teigimu, anksčiau sumokėtų pinigų tiesiog nebėra.

„O pinigai yra pravalgyti, jie nuėjo dividendų pavidalu į bendrąsias biudžeto išlaidas, žinoma, pakeliui visi gavo premijas už gerus rezultatus, už dividendus, už puikią įmonės veiklą“, – sakė jis.

Anot V. Blinkevičiūtės, susidariusi situacija rodo, kad „energetikos sektoriuje per pastaruosius trejus metus įsivyravo visiškas chaosas“.

„Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo atsistatydinti.

„Tačiau (Ingridos) Šimonytės Ministrų kabinete niekas nenori prisiimti atsakomybės. Konservatorius Kreivys atsakomybę permeta finansų ministrei, kurios ministerija neva valdo „Ignitis grupės” akcijas, o ši atsakomybę permeta jam atgal“, – sakė politikė.

„Tikras vaikų darželis – niekam neaišku, kas turėtų valdyti energetikos sritį“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė: teisėsaugos įtarimai Jonavos merui nėra nuosprendis

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad teisėsaugos įtarimai narystę partijoje sustabdžiusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičius nėra nuosprendis.

Pasak jos, politikas pasielgė taip, kaip numato Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) statutas.

„Įtarimai dar nėra nuosprendis. Mindaugas ir visi mes visi norime kuo greitesnio situacijos išaiškinimo. Mindaugas visokeriopai ir nuoširdžiai bendradarbiauja su teisėsauga, ir mes visi tikrai viliamės, kad šis procesas kaip galima greičiau pasibaigs ir nesitęs metų metais“, – šeštadienį per LSDP tarybos posėdį teigė V. Blinkevičiūtė.

Įtarimai dar nėra nuosprendis.

Taip partijos lyderė kalbėjo prokuratūrai šią savaitę pareiškus įtarimus M. Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų.

Po pateiktų įtarimų politikas sustabdė narystę LSDP. Jis taip pat yra pateikęs prašymą Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) laikinai stabdyti vadovo pareigas.

V. Blinkevičiūtė vėliau žurnalistams sakė, kad įtarimai vienam iš buvusių jos pavaduotojų nekeičia planų dėl ateinančių prezidento, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose. Viešojoje erdvėje anksčiau svarstyta, kad M. Sinkevičius galėtų vesti socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose.

„Tai niekaip nekeičia partijos planų. Tai niekaip negali keisti ir niekaip nekeičia. Mūsų partija, kaip atsakinga, partija, nebėganti nuo jokių sprendimų priėmimų“, – V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat teigė nematanti poreikio M. Sinkevičiui trauktis iš Jonavos mero pareigų.

„Jonavos rajono meru jį išrinko žmonės ir jis turi pilną teisę tęsti darbą“, – sakė LSDP lyderė.

Paklausta, ar nemano, jog sau ir kitiems politikams taiko dvigubus standartus, nes po vadinamojo čekiukų skandalo iš pareigų ragino trauktis tuometę švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, ji teigė, kad „absoliučiai čia nėra jokių dvigubų standartų“.

„Ėjo kalba ne apie išrinktą narį, o apie Vyriausybės narį. Kada mes kalbame apie ministrus, yra taikomi patys aukščiausi standartai, ministrai yra paskiriami į tas pareigas“, – kalbėjo politikė.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes Specialiųjų tyrimų tarnyba iš viso atlieka 16 ikiteisminių tyrimų.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pateikti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime.

V. Blinkevičiūtė: esant dabartiniam finansavimui, visuotinio šaukimo idėja – tušti žodžiai

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog nesant pakankamo finansavimo ši idėja lieka „tuščiais žodžiais“.

„Norint, kad visuotinis šaukimas vyktų, tam turi būti paruošta infrastruktūrą, jūs puikiai suprantate, tam turi būti pasiruošta. Ir tam gali prireikti ne vienų metų ir gal iš tikrųjų reikėjo pradėti tą daryti su biudžetu, didesniu finansavimu mūsų krašto apsaugai, gynybai ir saugumui nuo ateinančių metų“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kitaip sakant, tai lieka tušti žodžiai, dėl kurių visą laiką iššoka ir diskutuoja konservatoriai su Gabrieliumi Landsbergiu priešaky, tačiau nesiimama jokių veiksmų. Dabartinis finansavimas neleistų to padaryti“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, jog būdami valdžioje socialdemokratai „priimtų sprendimus“, tačiau jų nedetalizavo.

Politikė taip pat neatskleidė, ar socialdemokratų frakcija Seime palaikytų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą šaukimo į kariuomenę reformą, taip pat ar pritartų visuotiniam šaukimui.

Dėl šauktinių reformos kitą savaitę planuoja apsispręsti Vyriausybė. Jai pritarus, dokumentas keliautų į Seimą.

„Dokumentas pateiktas, mes jį apsvarstysime, mūsų partija nėra vieno asmens partija ir mes iš tikrųjų pasitelksime visus geriausius saugumo srities ekspertus ir bus priimti mūsų sprendimai, kurių labiausiai reikia Lietuvos žmonėms įvertinant esamą situaciją“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Įvertinsime ir priimsime sprendimus“, – pridūrė ji.

Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad naujoji tvarka sukurtų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.

Pasak jo, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė sako, kad frakcija šiai reformai nepritars.

„Pateikimo stadijoje, frakcijoje diskutavome, tikrai nepritarsime šitai reformai, frakcijos nariai užduos ir klausimus, ir išsakys abejones, tame pakete yra ir Pelno mokesčio įstatymas, kuriame matome, kad lengvatų palikta daugiau, o ką ministrė kalba apie mokesčių teisingumą, mes neįžvelgiame to“, – Seime žurnalistams antradienį sakė A. Norkienė.

„Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio, galbūt dėl šito vieno ir galėtume dar diskutuoti, bet bendrame pakete nesame linkę pritarti“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė teigė, kad frakcijos nariai nėra vieningi mokesčių reformos klausimu.

Visgi ji teigė mananti, kad po antradienio rytą įvykusio frakcijos susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste bus daugiau palaikančių paketą.

„Nesame itin vieningi socialdemokratai savo viduje, ar reikia, ar nereikia palaikyti mokesčių pertvarkos paketą, kuris yra teikiamas itin netinkamu laiku ir netobulas. Tačiau po pasikalbėjimo su ministre, manau, kad dauguma mūsų frakcijos narių, socialdemokratai palaikys pateikimo stadijoje šiuos gana ydingus projektus“, – teigė R. Budbergytė.

„Svarbu Seime pradėti diskusijas apie tai, kaip turėti daugiau sąžiningumo mokestinėje sistemoje ir kaip padidinti biudžeto pajamas“, – kalbėjo ji.

Anot R. Budbergytės, socialdemokratai yra pasirengę teikti siūlymus mokesčių pertvarkai.

Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sako, kad jo atstovaujama frakcija nepalaikys reformos.

„Mūsų frakcija tikrai nepalaikys (mokesčių reformos – BNS) ir dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, ta mokestinė reforma buvo pradėta ruošti dar 2021 metais, kada tikrai niekas negalvojo, kad bus tokia aukšta infliacija ir karas Ukrainoje“, – Seime sakė A. Butkevičius.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, ta pati darbo grupė, kuri ruošė mokestinę reformą, visiškai neįvertino mūsų šalies konkurencingumo kriterijų, taip pat neįvertino to, kad sutrūkinėjo logistikos grandinė dėl to, kad mes, kaip šalis, atliekame labai didelius reeksporto darbus“, – teigė Seimo narys.

A. Butkevičius taip pat tvirtino nematantis siūlomų mokesčių pakeitimų fiskalinio efekto bei priemonių mažinti infliacijai, be to, anot jo, dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio Lietuva tampa nepatraukli užsienio investuotojams.

„Taip teikti mokesčių reformą be jokių analitinių vertinimų ir poveikio makroekonominiu požiūriu – tai tikrai negalima pritarti“, – teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras įsitikinęs, kad mokesčių reforma yra pavėluota ir yra teikiama siekiant gauti RRF lėšas. 

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi sakė, kad „darbiečiai“ nepalaikys reformos.

Jo teigimu, tai yra ne reforma, o „eilinis mokesčių didinimas“.

„Mes galėtume palaikyti PVM ribos didėjimą, kitus blizgučius, bet, kaip minėjau, individualios veiklos apmokestinimo, nekilnojamo turto mokesčio palaikyti tikrai nenorime ir neketiname, ir šiandien tai parodysime balsavimu“, – žurnalistams Seime sakė V. Fiodorovas. 

„Vadinama reforma yra visiškai ne laiku. Mes turime kalbėti apie galimybę žmonėms auginti pajamas, juo labiau, kad infliacija yra per didelė, kad mokesčiais dar jiems tas pajamas sumažintume“, – pridūrė jis.

Mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus teikiamas antradienį popiet.

Sąlygos klientams nebus keičiamos, penktadienį BNS sakė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

„Visada akcentavome savo patikimumą – mes nekeičiame sąlygų klientams, jie gali būti ramūs, jeigu jie pasirinko fiksuotą planą, jie tą planą ir turės“, – teigė jis.

„Ignitis“ žada kitos savaitės pradžioje pateikti alternatyvų „Perlas Energija“ klientams, kurie nuspręs nesutikti su sutarties sąlygų pakeitimu ir nutrauks sutartį.

„Per savaitgalį paruošime ir savaitės pradžioje paskelbsime, kokią alternatyvą siūlome nuviltiems „Perlas Energija“ klientams“, – feisbuke teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna BNS sakė, kad sutarčių keitimui nėra pagrindo, nes bendrovė įvertino galimas rizikas rinkoje.

„Kalbant apie sutartis su vartotojais – gerbiame savo klientus ir į sutartis žiūrime rimtai, priežasčių jas keisti ar koreguoti nematome, nes stengiamės apskaičiuoti rizikas rinkoje, nuo jų apsidrausti. Fiksuotų kainų sutartys yra dviejų arba šešių metų“, – kalbėjo V. Koryzna.

„Elektrum Lietuva“ atstovė BNS sakė, kad bendrovė vykdys klientams duotus įsipareigojimus ir jų nekeis.

„Tokių planų neturime, dirbame stabiliai ir vykdome savo įsipareigojimus klientams – kokia kaina fiksuota, už tokią ir tiekiame. Šiuo požiūriu pas mus niekas nesikeičia. Kurį laiką gyventojus informavome, kad reikia fiksuoti kainą, nes ji kils, tai dabar ir matome“, – teigė bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė.

„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga vėliau išplatintame pranešime teigė, jog įmonė yra pasirengusi pateikti pasiūlymus į kintamos kainos planą perkeltiems „Perlas Energijos“ vartotojams.

„Esame pasiryžę skirti maksimalų dėmesį, pastangas ir tiek laiko, kiek jo reikės, kad padėtume vartotojams, kurie ne savo noru nuo rudens patenka į biržos kainų loteriją, sudaryti jiems palankiausias naujas elektros tiekimo sutartis“, – teigė M. Giga. 

„Perlas Energija“ penktadienį pranešė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“.

Birželio 26 dieną pasibaigus nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, 85,7 proc, arba 634 tūkst. šio etapo vartotojų pasirašė sutartis su nepriklausomais tiekėjais.

Daugiausiai iš jų rinkosi „Ignitį“, su kuriuo iki šiol sudaryta 786,6 tūkst. sutarčių, „Perlas energija“ (178,5 tūkst. sutarčių), „Elektrum Lietuva“ (98,6 tūkst.), „Enefit“ (96 tūkst.).

Likę trečios grupės vartotojai tai turės padaryti iki gruodžio vidurio.

„Inter RAO Lietuva“ apie tai per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė po to, Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas (VERT) gegužės 27 dieną sustabdė jos elektros importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas, o „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Vilniaus filialas gegužės 26 dieną atmetė įmonės akcininkų nurodymą mokėti dividendus.

Depozitoriumo Lietuvos filialas BNS patvirtino sustabdęs bendrovės akcijų operacijas, dėl to buvo atsisakyta atlikti ir įmonės dividendų mokėjimą.

„Mes sustabdėme bet kokias operacijas su šios įmonės akcijomis, atsižvelgiant į tai, kad jai yra taikomos Europos Sąjungos numatytos sankcijos“, – BNS sakė filialo vadovė Dalia Jasulaitytė. 

Bendrovės akcininkai gegužės 29 dieną priėmė sprendimą visą pernai uždirbtą 7,4 mln. eurų pelną išmokėti dividendams.

Pasak „Inter RAO Lietuvos“, gegužės 27-ąją ji gavo FNTT atsakymą dėl jos paskelbtos informacijos, kad bendrovė yra susijusi su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, todėl įšaldomas jos turtas ir akcijos. FNTT atsakyme teigiama, kad įmonės netiesioginė akcininkė „Inter RAO“ priklauso bendrovėms, kurias netiesiogiai valdo Rusijos Federacija – prezidentinė respublika – ir jos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Remdamasi FNTT informacija, VERT iki birželio 26 dienos sustabdė 2013 metais „Inter RAO Lietuvai“ suteiktą leidimą  importuoti elektrą ir 2003 metų leidimą vykdyti nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą.

Kaip skelbta, VERT sprendimas priimtas bendrovei iki praėjusio ketvirtadienio neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat FNTT paskelbus apie įšaldytas bendrovės lėšas bei akcijas, o „Nord Pool“ biržai sustabdžius jos prekybą elektra.

„Inter RAO Lietuvai“ iki birželio 26 dienos neįrodžius, kad yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, VERT panaikins leidimus.

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė kovo viduryje. Prieš savaitę ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, o vietoj sąsajų su sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu įrašytas V. Putinas.

Iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių „Nord Pool“ birža gegužės 20 dieną pranešė sustabdžiusi prekybą „Inter RAO Lietuvos“ elektra. Iš karto po to bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) kaip garantinis tiekėjas perėmė 84 bendrovės klientus, likę susirado kitus tiekėjus. 

Be to, Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ BNS praėjusią savaitę panešė ketinanti nutraukti sutartį su „Inter RAO Lietuvos“ grupės įmone „Vydmantai wind park“, valdančia Vydmantų vėjo parką, – jos lėšos taip pat įšaldytos.

Daugiau nei 19 metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 25 darbuotojai – kovo mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 22,3 tūkst. eurų.