-
Mergaitės pagrobimu įtariamam G. Filipavičiui skirta psichiatrijos ekspertizė 26
Tai patvirtino Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.
„Šiandien Kauno apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, kuria G. Filipavičiui skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė“, – informavo T. Merkevičiūtė.
Ši teismo nutartis neskundžiama.
Psichiatrijos ekspertizės metu paprastai yra nustatoma, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus, jų esmę ir pasekmes.
Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.
„Nenorėjau grobti, netyčia“, – sakė G. Filipavičius.
Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.
„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
-
Po gaisro į Viršuliškių daugiabutį pradedami įleisti gyventojai: kai kurie į namus patekti negalės 6
Po gaisro į Viršuliškių daugiabutį pradedami įleisti gyventojai: kai kurie į namus patekti negalės 6
„Su kiekvienu žmogumi, buto savininku ar nuomininku, kuris ten laiko daiktus, bus susisiekta iš mūsų pusės. Mes pradėsime tą darbą jau nuo dabar ir visiems žmonėms bus asmeniškai paskambinta ir pasakyta, kada bus galima konkrečiai (atvykti – BNS), bet pats laiko tarpas bus nuo 10 iki 15 valandos“, – BNS ketvirtadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.
Anot PAGD atstovo, po ekspertų vertinimo patekti bus galima į 17 iš 30 butų. Dar 13 butų gyventojai į savo namus patekti negalės.
D. Gurevičiaus teigimu, sunku pasakyti, ar ir ateityje nebus galima patekti į 13 butų. Jis taip pat negalėjo pasakyti, kiek tiksliai žmonių galės patekti į savo namus.
Gaisras penkių aukštų gyvenamajame name po sprogimo kilo antradienį priešpiet, jis baigtas gesinti trečiadienį anksti ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės, tarp jų – ir nepilnametis. Jų kūnus gelbėtojai ištraukė trečiadienį.
Vilniaus miesto savivaldybė šiame daugiabutyje antradienio vakarą paskelbė ekstremalią situaciją. Savivaldybės duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius.
Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį BNS teigė, kad 12 butų savininkai nurodė norintys persikelti į socialinius būstus.
Iki šiol nėra aišku, ar name apskritai dar galės gyventi žmonės. Gaisro priežastis taip pat nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą
Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antradienį sostinėje, Viršuliškėse, daugiabutyje kilusio gaisro.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį“, – Eltai sakė Vilniaus AVPK atstovė Julija Samorokovskaja.
Minimame Baudžiamojo kodekso straipsnyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) nurodomas, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaip teigė sostinės policijos atstovė, atsižvelgiant į tai, kad gaisro daugiabutyje metu žuvo du žmonės, pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.
-
Iš degančio daugiabučio Viršuliškėse buvo išgelbėta penkiolika žmonių, du žuvo 2
Per antradienį kilusį gaisrą penkių aukštų name du žmonės buvo nukelti su keltuvu, penki žmonės išgelbėti išvedant ugniagesių grandžiai, keturis žmonės išvesti iš laiptinės, dar keturis žmones ugniagesiai sutiko laiptinėje ir palydėjo į lauką.
Vieno žuvusio žmogaus kūnas pastebėtas antradienį popiet, kito – anksčiau ieškoto vaiko – ankstyvą trečiadienio rytą. Prie jų ugniagesiai kol kas negalėjo prieiti dėl pažeistų konstrukcijų.
Pagal statybų ekspertų įvertinimą, ugniagesiams kol kas uždrausta vykdyti darbus viduje.
Apdegė ir dalinai apgriuvo penki butai. Nuo sprogimo išdužo šalia stovėjusio automobilio „Toyota“ trys langai.
„Tęsiami baigiamieji darbai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.
Policijos teigimu, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, tuo metu 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.
Antradienį apie 11 val. kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas.
Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, daugiau žuvusiųjų neturėtų būti. Šuo metu sprendžiama, kaip sutvirtinti pastato laikančiąsias konstrukcijas, kad jis negriūtų ir ugniagesiai galėtų patekti į vidų.
Vilniaus miesto savivaldybė degusiame daugiabutyje Viršuliškėse antradienio vakarą paskelbė ekstremalią situaciją.
Jos duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius.
Kol kas sprogimų ir gaisro priežastis nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.
Teisėsauga renka informaciją
Policija renka informaciją ikiteisminiam tyrimui dėl šio tragiško gaisro.
„Renkama informacija ikiteisminio tyrimo dėl turto sugadinimo visuomenei pavojingu būdu pradėjimui“, – Eltai trečiadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.
Anot jos, šiuo metu laukiama informacijos iš ugniagesių, kitų tarnybų dėl gaisro aplinkybių. Gavus informaciją, anot policijos atstovės, būtų priimtas galutinis sprendimas dėl tyrimo pradėjimo.
Policijos pareigūnai taip pat saugo įvykio vietą, kad niekas neįsilaužtų į statinį, į jį neįsibrautų, nes pats statinys yra pavojingos būklės.
„Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų kažkokios naujos aplinkybės, tyrimas galėtų keistis“, – pažymėjo policijos atstovė.
Anot J. Samorokovskajos, kadangi gesinant gaisrą rasti dviejų žmonių kūnai, pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.
„Pareigūnai dirba įvykio vietoje, nes jiems reikia užeiti į namus, apžiūrėti juos, surinkti visus įkalčius, įrodymus. Jie nuolat bendradarbiauja su kitomis tarnybomis. Policijos pareigūnai taip pat saugo įvykio vietą, kad niekas neįsilaužtų į statinį, į jį neįsibrautų, nes pats statinys yra pavojingos būklės“, – komentavo J. Samorokovskaja.
-
Š. Narbutas: STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą kovoti su manimi 9
„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija reagentų pirkime buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne ministerija. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.
Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, jog COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.
R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. (...) Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
Advokatas Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas/L.Balandžio/BNS nuotr.
R. Lideika aiškino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis esą vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, jog prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas, Lietuvai siekiant įsigyti COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, jog Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių, siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
„Žmogus už tai gavo baudžiamąją bylą. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkstančius eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.
Advokatas pranešė teismui prašantis visiškai išteisinti Š. Narbutą dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, o SAM ieškinį atmesti.
Ikiteisminį tyrimą lygino su inkvizicija
Pats Š. Narbutas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jam metami kaltinami yra nepagrįsti. Kaltinamasis kartojo jo advokato R. Lideikos mintis, jog esą byloje minimas sandoris yra civilinių teisinių santykių išraiška, o ne nusikaltimas.
„Teisine prasme ši byla pastatyta ant molinių kojų. (...) Ir arkliui aišku, kas yra baudžiamoji teisė. Visiems liudytojams viskas buvo aišku, išskyrus vieną liudytoją. Čia nusikaltimo nėra“, – komentavo jis.
Š. Narbutas piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicinis procesas, tai taip ir jaučiausi – kaip inkviziciniame procese. (...) Faktiškai aš buvau kankinamas procesu“, – dėstė jis.
Š. Narbutas teigė pastebėjęs, kad paskelbus apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, viešojoje erdvėje apie šią istoriją nesibodėjo kalbėti ir Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatoriai Aistė Gedvilienė, Laurynas Kasčiūnas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad būtent A. Gedvilienės citata apie „puotą maro metu“ esą naudojosi prokuroras baigiamojoje kalboje.
„Šita frazė „puota maro metu“ taip patiko prokurorui, kuris ją panaudojo ir baigiamojoje kalboje. Kai turime didžiausios valdančiosios partijos atstovės teiginius, frazes, tokias pat frazes turime ir iš prokuroro, tai ar čia viskas normalu?“ – stebėjosi Š. Narbutas.
Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jis teisme rodė skaidres, kuriose žiniasklaidoje buvo fiksuoti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais apie ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo.
„G. Nausėda įvardina mane kaip marodierių, ragina kovoti. (...), STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą su manimi kovoti“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Prašo skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti virš 300 tūkst. eurų
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.
Vyriausybei neatstovavo
Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė Š. Narbuto advokatas.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
