-
Rusija atsisako Lietuvai perduoti vyrą ir jo pagrobtą mažametę 79
„Todėl perdavimui pagrindų nėra“, – BNS pirmadienį apie tokį sienos įgaliotinio atsakymą informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį sakė, kad Lietuvai nepavyko greitai susigrąžinti į Rusiją išvežto vaiko, nes jo tėvas gali turėti ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę.
Jis teigė, kad Lietuva neturi duomenų, jog vaiką išvežęs asmuo būtų Rusijos pilietis, tačiau taip tvirtina šios šalies pareigūnai. Vyras tikrai turi Lietuvos pilietybę.
Lietuvos institucijos per pasitarimą pirmadienį sutarė skelbti vyro paiešką per Interpolą, taip pat ketinama bandyti užmegzti ryšį su Rusijos pareigūnais remiantis anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytais susitarimais su Rusija.
Rusija pranešė, kad mergaitė yra globojama, jai suteikiama medicinos ir socialinė pagalba, jos būklė yra gera.
Policijos duomenimis, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą, kad Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų dukrą ir sutartu laiku negrąžino.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.
Jis iškart sulaikytas Rusijos teritorijoje.
Tėvas – aplinkotyros mokslų daktaras
Kaip skelbia portalas tv3.lt, savo dukrą pagrobęs vyras – gargždiškis, aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys. Jis socialiniuose tinkluose jau kurį laiką daug kur skundėsi, neva yra atstumtas tėtis.
Portalo klaipeda.diena.lt duomenimis, A. Švanys organizuodavo senovinių sėklų mainų šventę, taip pat medelių sodinimą.
Išgirdę šio vyro pavardę vaiko pagrobimo kontekste, vietiniai gyventojai nenustebo, tačiau juos suglumino žinia apie dvigubą vyro pilietybę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad sekmadienį 13.04 val. Skirvytės upėje pastebėta nei irklų, nei elektros variklio neturėjusi valtis, 13.06 val. pasieniečiai jau buvo vietoje ir konstatavo, kad ji įplaukusi į Rusijos teritoriją, o asmenys yra išlipę į krantą.
Pasak VSAT vado pavaduotojo, šiuo metu atliekamas vertinimas, kaip buvo galima anksčiau pastebėti vyrą ir jį sulaikyti dar Skirvytės upėje.
Lietuvos institucijų duomenimis, į Rusiją išgabentos devynių su puse mėnesio mergaitės globėja yra paskirta jos motina. Tai birželį nustatė teismas.
Anot V. Vitkausko, Lietuvos institucijos neturi duomenų, kad tarp tėvų būtų didelių nesutarimų dėl dukters globos, žinoma tik apie skundus dėl vyrui skirto laiko bendrauti su vaiku.
-
Rinkimų komisijai Vilniaus rajone – akibrokštas: sulaukė šokiruojančio skundo 4
„Sulaukėme skundų dėl išorinės agitacijos, dėl rinkėjų neblaivumo. Taip pat dėl galimo rinkėjų papirkimo, bendrosios tvarkos, bet labai ryškių neturime“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė J. Girucka.
Be viso to, į Vilniaus rajono rinkimų komisijos akiratį pateko ir agitacija socialiniame tinkle „Facebook“ dėl dainos „Kolorado vabalai“. „Tyrimo grupė nagrinėja šitą atvejį. Pranešimus gavome iš kelių adresatų“, – teigė komisijos pirmininkė.
Apie tokį skundą, kurį minėjo J. Girucka, feisbuke pasidalijo ir žurnalistas bei visuomenininkas Andrius Tapinas, paragindamas rinkėjus Vilniaus rajone eiti balsuoti.
Prieš kelerius metus „absoliučiu kolorado vabalu“ Arūnas Valinskas yra pavadinęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderį Valdemarą Tomaševskį, akcentuojant, kad jis esą yra antivalstybininkas.
Sekmadienį prieš 18 val. kalbinta J. Girucka paklausta, ar gausu darbų, sakė, kad šiuo metu apygardoje – tylu. „Išvežėme paštą. Žiūrime paštą, skundus gaudome. Laukiame apygardų uždarymo ir protokolų“, – teigė komisijos pirmininkė.
Dėl galimybės tapti Vilniaus rajono meru antrajame ture varžosi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Waldemar Urban bei Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Robert Duchnevič.
„Baltosios pirštinės“ turi pastabų rinkimų komisijos nariams
„Baltosioms pirštinėms“ metus didelius pajėgumus rinkimų skaidrumui Vilniaus rajone užtikrinti, kol kas čia fiksuojamų pažeidimų dalis nuo aplankytų apylinkių yra viena mažiausių – neatitikimų randama kas penktoje apylinkėje. Lyginant su aplankytų apylinkių skaičiumi, daugiausia pažeidimų fiksuojama Trakų rajone (beveik visose apylinkėse), Vilniaus mieste (pažeidimai fiksuoti maždaug 70 proc. apylinkių, kuriose lankėsi stebėtojai), Biržų ir Mažeikių rajonuose (po maždaug 67 proc. aplankytų apylinkių).
Nepriklausomi rinkimų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kai kurių apylinkių komisijos pro pirštus žiūri į Rinkimų organizatoriaus knygoje ir kituose dokumentuose apibrėžtus reikalavimus, su kuriais komisijos privalo būti susipažinusios: šiandien jau užfiksuoti 25 neteisingo balsadėžių plombavimo atvejai, 19 atvejų, kai komisijos neužtikrino duomenų saugumo, nes nenaudojo tam išduotų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, taip pat kiti pavieniai pažeidimai. Daugeliu atvejų apylinkių komisijos geranoriškai atsižvelgia į stebėtojų pastabas, tačiau pasitaiko atvejų, kai į pagrįstą reikalavimą ištaisyti daromas klaidas neatsižvelgiama.
Policija gavo 34 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus, naujų tyrimų nepradėjo
Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 34 pranešimus apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.
„Iki 17 val. buvo gauti 34 pranešimai, pradėtų ikiteisminių tyrimų nebuvo, pradėti. Dėl dviejų pranešimų iš Vilniaus apskrities pradėti aplinkybių patikslinimai“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Merai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.
Pakartotinis balsavimas vyksta savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.
Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
-
COVID-19 reagentų byloje – maža Š. Narbuto pergalė 5
Teisėjas Valerijus Laušas nutartyje pažymėjo, kad byla iš esmės išnagrinėta, baigtas įrodymų tyrimas, visi liudytojai apklausti, taikomi apribojimai tapo nereikalingi, todėl turi būti panaikinti.
Diena anksčiau vykusiame posėdyje prokuroras Gintaras Jasaitis pasiūlė teismui Š. Narbutą pripažinti kaltu ir nubausti 75 tūkst. eurų bauda bei priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
G. Jasaitis sakydamas baigiamąją kalbą teigė, jog Š. Narbutas turi būti pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo bei nubaustas už du sunkius nusikaltimus.
Jo manymu, SAM pareikštas daugiau nei 303 tūkst. eurų ieškinys turi būti patenkintas ir šie pinigai jai priteisti iš kaltinamojo.
Tuo metu kaltinamojo advokatas Raimundas Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero Sauliaus Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
Teisėjo argumentai
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti Š. Narbutui buvo paskirtas beveik prieš trejus metus – 2020 metų rugpjūtį.
Teisėjas nutartyje pažymėjo, kad kaltinamasis visada atvykdavo į teismo posėdžius, laiku pateikdavo prašymus dėl leidimo išvykti.
Teismo sprendimu Š. Narbutui taip pat panaikintas ir įpareigojimas nesilankyti SAM ir jai pavaldžiose įstaigose, nebendrauti su bylos liudytojais.
Vyriausybei neatstovavo
Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas Š. Narbutas anksčiau teisme sakė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š.Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Tai teisme patvirtino ir liudijęs ekspremjeras S. Skvernelis, paklaustas, ar asmuo, kuris nėra Vyriausybės darbuotojas, gali būti įgaliotas veikti Vyriausybės vardu?
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė“, – teigė politikas.
Negana to, visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
Š. Narbutas teisiamas dėl galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, kai 2020 metų kovą–liepą jis Vyriausybės vardu susiderėjo dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo, taikant 17 eurų kainą už vienetą, į šią sumą įskaičiavus ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygį Š. Narbutui.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 27 dieną ir toliau klausysis advokato pasisakymo.
-
COVID-19 reagentų byloje teisiamas Š. Narbutas prašo panaikinti kardomąsias priemones 7
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas surengė posėdį, per kurį turėtų pasisakyti valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis. Prokuratūra per baigiamąsias kalbas arba pasiūlo bausmę, arba siūlo išteisinimą.
Prašo panaikinti draudimą bendrauti
Prasidėjus posėdžiui Š. Narbutas kartu su savo advokatu Raimundu Lideika paprašė panaikinti jam jau trejus metu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis bei nesilankyti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.
Š. Narbutas anksčiau buvo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovu.
„Yra poreikis bendrauti su Sveikatos apsaugos ministerija ir ten lankytis“, – teismui sakė kaltinamasis.
Jis paaiškino, kad nėra POLA valdybos narys, tačiau teikia jai paslaugas, konsultuoja šią organizaciją dėl Europos Sąjungos projektų, koordinuoja juos, vyksta susitikimai, jam reikia dalyvauti ir susitikimuose užsienyje.
„Bėgti ir slėptis neketinu, prašau draudimą panaikinti“, – sakė Š. Narbutas.
Šarūnas Narbutas (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Jo advokatas R. Lideika teigė, kad byla baigiama nagrinėti, o esant būtinybei jo ginamajam išvykti į užsienį, teismas taps „leidimų biuru“, nors turėtų koncentruotis į nuosprendžio rašymą.
„Gerokai pasenęs draudimas, per trejus metus savo elgesiu Š. Narbutas viską parodė. Visada dalyvavo posėdžiuose, tai nėra byla dėl smurtinių dalykų, pareikšti kaltinimai susiję su verslo santykiais“, – kalbėjo gynėjas.
Tuo metu prokuroras G. Jasaitis prieštaravo šiam prašymui.
„Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – turi galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes tai vienas iš būdų užtikrinti, kad nuosprendis būtų vykdomas“, – sakė prokuroras.
Teismas dėl šio prašymą sprendimą žadą priimti vėliau.
Sieks prisiteisti proceso išlaidas
Be to, Š. Narbutas teismui pateikė prašymą priėmus išteisinamąjį nuosprendį priteisti jam proceso išlaidas – Lietuvoje jau kurį laiką galioja tai numatanti įstatymo norma, taip pat priimtas ne vienas nuosprendis, kuriame išteisintajam priteistos išlaidos už advokatą, o prokuratūra jas sumokėjo.
Paskelbus šį prašymą, prokuroras G. Jasaitis išreiškė prieštaravimą ir nuostabą.
„Mano žiniomis, kaltinamasis Š. Narbutas rinko pinigus iš žmonių šiam procesui. Klausimas, kiek jis pinigų surinko? Jis du kartus kreipėsi pagalbos. (..) Nei kaltinamasis, nei advokatas išlaidų jokių neturėjo, nes lėšos buvo gautos iš trečiųjų asmenų. Dar klausimas, ar jie iš to neturėjo pelno“, – kalbėjo G. Jasaitis.
Prokuroras Gintaras Jasaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pasak jo, tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai Š. Narbutui pervedė nemažas pinigų sumas, kaltintojo manymu, tokių būdu kaltinamojo gautų lėšų negalima vertinti kaip proceso išlaidų.
Š. Narbutas patvirtino gavęs lėšų iš aukotojų ir sumokėjęs mokesčius, jos buvo laikomos advokatės sąskaitoje.
Kokią tikslią sumą prašoma priteisti Š. Narbutui išteisinimo atveju per posėdį trečiadienį nebuvo paskelbta, tačiau kaltinamasis paminėjo, kad per ikiteisminį tyrimą per platformą buvo surinkta 45 tūkst. eurų, tačiau šiai sumai buvo taikomas platformos mokestis.
BNS jis teigė siekiantis prisiteisti „trisdešimt kelis tūkstančius“ eurų.
Kaltinamojo advokatas R. Lideika stebėjosi prokuroro aiškinimu, nes pagal jį pinigus jo klientui už teisinę gynybą pervedinėję žmonės patys turėtų kreiptis į teismą dėl aukotų lėšų grąžinimo jiems.
Vyriausybei neatstovavo
Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas Š. Narbutas anksčiau teisme sakė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š.Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Tai teisme patvirtino ir liudijęs ekspremjeras Saulius Skvernelis, paklaustas, ar asmuo, kuris nėra Vyriausybės darbuotojas, gali būti įgaliotas veikti Vyriausybės vardu?
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė“, – teigė politikas.
Negana to, visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
Prokuroras siūlo skirti 75 tūkst. eurų baudą
Prokuroras siūlo Š. Narbutui skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
G. Jasaitis sakydamas baigiamąją kalbą teigė, jog Š. Narbutas turi būti pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo bei nubaustas už du sunkius nusikaltimus.
Jo manymu, SAM pareikštas daugiau nei 303 tūkst. eurų ieškinys turi būti patenkintas ir šie pinigai jai priteisti iš kaltinamojo.
Tuo metu kaltinamojo advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero Sauliaus Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 27 dieną ir toliau klausysis advokato pasisakymo.
-
„Kauno švaroje“ – nelaimė po nelaimės: ryte žuvo darbuotojas, naktį degė šiukšliavežės 21
Bendrajam pagalbos centrui antradienį 23.40 val. buvo pranešta, kad Statybininkų gatvėje įsikūrusios „Kauno švaros“ būstinės aikštelėje galimai dega šiukšliavežė. Matyti atvira liepsna, girdėti sproginėjimai. Tačiau žmonių įvykio vietoje nesimato.
Iš pradžių į įvykio vietą pasiųstos dvi ugniagesių gelbėtojų autocisternos. Tačiau šių ekipažai netrukus paprašė pastiprinimo ir į gaisravietę išsiųsta dar viena autocisterna.
Pirmiesiems ugniagesiams atvykus per penkias minutes, atvira liepsna degė dvi šiukšliavežės.
LNK reportažas:
Galiausiai konstatuota, kad per šį gaisrą, kurį pavyko lokalizuoti per 20 minučių, o dar per penkiolika – ir visiškai užgesinti, nukentėjo trys „Kauno švaros“ automobiliai: viena šiukšliavežė sudegė visiškai, kitos – MAN apdegė vairuotojo pusės šonas, o trečios – IVECO, ant kurios užkrito šalia stovėjusio degusio automobilio strėlė, termiškai paveiktas korpusas.
Įvykio aplinkybes tiriantis Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tyrėjas šiandien iki pietų tegalėjo pasakyti, kad kol kas atmesta tik viena versija. Pasiteiravus jo, ar šis įvykis negalėjo būti sukeltas tyčia, tyrėjas atsakė: „Į padegimą nepanašu.“
Primename, kad pirmadienio rytą žuvo atliekų tvarkymo bendrovės „Kauno švara“ darbuotojas.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 7.10 val. Virbališkių kaime 68 metų vyro vairuojamas šiukšliavežė „MAN TGS“, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir sužalojo nuo minėtos transporto priemonės nukritusį įmonės 45 metų darbuotoją.
Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus mirtimi pasibaigusios avarijos.