Apie 19.20 val., Prienuose, Kauno gatvėje, autobusas „Temsa MD 9LE“, vairuojamas 66 metų vyro, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį.

Pirminiais duomenimis, Birštono–Prienų–Kauno kryptimi vykusio autobuso 66 metų vairuotojui sutriko sveikata.

Per eismo įvykį sužaloti 78 metų moteris, 80-metė moteris, 50-metis vyras ir autobuso vairuotojas buvo pristatyti į Kauno klinikas.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė „Kautros“ marketingo vadovas Justinas Vadluga, vairuotojas vakar buvo medikų priežiūroje, o šiandien jis jau išleistas namo.

„Šiuo metu turime versiją, jog eismo įvykis galimai įvyko dėl ūmios alerginės reakcijos į vabzdžio įkandimą, sutrikus vairuotojo sveikatai“, – atskleidė įmonės atstovas.

Taip pat sužaloti 59 metų moteris, 45 metų moteris ir 13-metis paauglys buvo  pristatyti į Prienų į ligoninę.

13-kos ir 12-kos metų paauglės bei 11-metis berniukas po suteiktos medicininės pagalbos gydomi ambulatoriškai.

Policija anksčiau skelbė, kad tarp nukentėjusių nepilnamečių yra vaikų iš Ukrainos.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai skelbia, kad prispaustų žmonių nebuvo. Gelbėtojai padėta išvesti iš autobuso sužeistus žmones.

Autobusui atjungti akumuliatoriai. Pavojingai pavirtusį medį pašalino bendrovė „Prienų butų ūkis“.

Ant važiuojamosios kelio dalies buvo išsilieję autobuso eksploataciniai skysčiai. Panaudota apie 20 kilogramų biraus sorbento teršalams surinkti.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) pranešė, kad 14.01 val. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad Elektrėnų gatvėje dega kavinė.

„Žmonės buvo išėję. Gamybinėse patalpose buvo kilęs gaisras, greičiausiai nuo elektros prietaiso – šaldytuvo. Vėdinamos patalpos“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Pasak jos, taip pat vėdinamos administracinės patalpos antrajame aukšte.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai.

33 metų moteris galutiniu ir neskundžiamu verdiktu lieka pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.

Kaip pranešė LAT, moteris nuteista už tai, kad neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones  – švirkštus su adata, 2019 metų sausį-gruodį už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais.

Procedūros už atlygį buvo atliekamos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.

LAT trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.

Tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė.

„Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras“, – paskelbė LAT.

Pasak šio teismo, invaziniu metodu atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama atitinkama profesinė kvalifikacija.

„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas.

Rinkėjų aktyvumas

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Sekmadienį iki apylinkių uždarymo 20 val. savo valią pareiškė 35,77 proc. rinkėjų, dar 10,05 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 45,82 procento.

„Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture, pirmame ture mes turėjome 9,41 proc., dabar turime virš 10 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas.

Aktyviausiai antrajame ture balsavo Pagėgių rinkėjai – 62,13 proc., Alytaus rajone balsavo 59,93 proc., Lazdijų rajone – 56,01 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas fiksuotas Panevėžio rajone – 27,61 proc., Šiaulių rajone – 27,89 proc., Kelmės rajone – 33,32 procento.

VRK vicepirmininkas taip pat informavo, kad Anykščių rajone anuliavus pirmos išankstinio balsavimo dienos rezultatus, kai į rinkimus po teismo sprendimo grąžintas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis, iš šimto antradienį balsavusių rinkėjų teise perbalsuoti pasinaudojo 74 rinkėjai.

„Labai noriu pasidžiaugti, kad nepaisant rezonansinių situacijų Anykščių rajone ir Visagine, mes vis tik turime sklandų balsavimą abiejose savivaldybėse“, – sakė A. Puksas.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus, o K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antradienį. VRK anuliavo tuos dienos išankstinius balsus Anykščiuose, o rinkėjams sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš naujo.

Merų rinkimų antrasis turas vyko Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pirmajame ture kovo 5 dieną buvo išrinkti 26 merai, o rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento. Per išankstinį balsavimą savo valią tuomet pareiškė 9,41 proc. rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento.

Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje. 

Išankstinis balsavimas

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 143 tūkst. arba 10,05 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti VRK duomenys.

Aktyviausiai balsavo Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 23,44 proc. ir 22,06 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 5,07 proc. rinkėjų. Panevėžio rajone aktyvumas siekė 5,89 procento.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet iki rinkimų dienos balsavo 6,31 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigėsi ketvirtadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“ ,– teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.

„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.

Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa.

Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.

„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Pranešimą taip pat gavo „15min“ redakcija.

Grasinantys pranešimai buvo gauti elektroniniu paštu, BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Pasak jos, Generalinei prokuratūrai atsiųstame laiške rašoma, kad sprogmenys padėti Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

„Į objektus išsiųsti policijos pareigūnai, vyksta patikrinimai“, – BNS sakė J. Samorokovskaja.

Kauno savivaldybės atstovų teigimu, jokia informacija apie grasinimus jų nepasiekė.

Darbas vyksta įprasta tvarka.

„Darbas vyksta įprasta tvarka“, – ketvirtadienio rytą portalui kauno.diena.lt teigė savivaldybės atstovai.

Vasarį panašių pranešimų apie galimus sprogimus taip pat sulaukė Seimas, prokuratūra, ugdymo įstaigos, „15min“ redakcija.

Sausio pabaigoje elektroniniu paštu gavus informacijos apie galimą sprogmenį nenurodytame Lietuvos oro uoste, visuose juose buvo evakuoti keleiviai. Informacija nepasitvirtino.

Melagingų pranešimų autoriams gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.