-
Laukimas baigtas: Monika Liu „Eurovizijoje“ užėmė 14 vietą 48
Ji iš viso surinko 128 balus. Vertinimo komisijos Lietuvos dainininkei skyrė 35 balus, daugiausia – dešimt – jų atkeliavo iš Slovėnijos. Žiūrovai Monikai Liu atidavė 93 balus.
Lietuviškai dainuoti pasirinkusi atlikėja savo kūriniu „Sentimentai“ liko užtikrinta iki galo. Ji buvo laiminga patekusi į finalą, o vieta jame, kaip teigė, jai buvo nesvarbi.
Tai pirmas kartas, kai „Eurovizijos“ finale skambėjo daina lietuvių kalba. „Sentimentus“ ir nuostabiai atrodžiusią Moniką po puikaus pasirodymo lydėjo palaikantys šūksniai ir plojimai.
Scanpix nuotr.
Spaudos konferencijoje, vykusioje iškart po Lietuvai sėkmingo pirmojo pusfinalio, Monika Liu neslėpė emocijų. „Tai, kad „Eurovizijoje“ atlieku dainą lietuvių kalba, man reiškia labai daug, tai taip pat labai svarbu ir lietuviams. Daug kas man sakė, kad neturėčiau vykti į konkursą su lietuvių kalbos daina, žmonės buvo įsitikinę, kad jos niekas nesupras. Tačiau buvau šia daina užtikrinta. Labai didžiuojuosi savo gimtąja kalba, o tai turėtų daryti ir kiekvienas lietuvis. Aš esu čia, kad padaryčiau lietuvių kalbą populiarią“, – kalbėjo atlikėja.
Finale varžėsi 25 šalių atlikėjai ir dainos. Monika pasirodė 14-likta. Pačios Monikos favoritai šiais metais – Ukrainos grupė „Kalush Orchestra“.
Konkurse iš viso varžėsi 40 šalių. Penkiolika iš jų į finalą nepateko: Albanija, Latvija, Slovėnija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Austrija, Izraelis, Sakartvelas, Malta, San Marinas, Kipras, Airija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija.
Teisę rengti „Euroviziją“ Italija pelnė po grupės „Maneskin“ pergalės su daina „Zitti e buoni“. Tai trečiasis konkursas Italijoje, paskutinį kartą šioje šalyje jis vyko prieš 30 metų.
2022-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Ukrainos atstovų grupės „Kalush Orchestra“ daina „Stefania“. Įvairių šalių komisijos ir televizijos žiūrovai iš viso jai skyrė 631 balą.
Kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursas bus jau 67-asis.
-
A. Bilotaitė žada rimtą atsaką: kalba apie kariuomenę pasienyje 88
„Tai, kas vyksta prieš Lietuvą, yra labai rimti dalykai. Baltarusijos režimas rimtai yra nusiteikęs, daro labai rimtą poveikį ir mes turime pateikti labai aiškų atsaką“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, pirmiausia būtina sustiprinti Lietuvos – Baltarusijos pasienio saugumą.
„Pirmiausiai pasienio sustiprinimas, naudojant ir tam tikras fizines priemones apsaugant sieną“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu kalbama ir apie kariuomenės pasitelkimą, suvaldant migrantų srautus pasienyje, ir apie procedūrų, nagrinėjant į šalį nelegaliai patekusių migrantų atvejus, spartinimą.
„Kalbame ir apie kariuomenės galimą pasitelkimą ir, žinoma, labai svarbūs momentai yra aiški žinutė, kad žmonės, kurie turi noro čia atvykti, pasirenkant šią migracijos kryptį, žinotų, kad tai nėra kažkokia patogi ir patraukli vieta“, – teigė ji.
Kalbame ir apie kariuomenės galimą pasitelkimą ir, žinoma, labai svarbūs momentai yra aiški žinutė, kad žmonės, kurie turi noro čia atvykti, pasirenkant šią migracijos kryptį, žinotų, kad tai nėra kažkokia patogi ir patraukli vieta.
„Todėl mes spartiname pačias migracijos procedūras – yra duotas pavedimas rasti sprendimus, kad ta procedūra sutrumpėtų maksimaliai, kiek tai yra įmanoma. Per 10 dienų turėtų būti išnagrinėjami prašymai“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Kitas dalykas – gražinimo procedūros. Dirbame (...), kad tie asmenys būtų sugražinti į kilmės šalis“, – pridūrė ji.
Anot A. Bilotaitės, dabar prieglobsčio prašymų svarstymas užtrunka, nes pasienyje sulaikyti migrantai neturi dokumentų, sąmoningai neprisistato, nepateikia informacijos apie savo kilmės šalį.
Anot A. Bilotaitės, į šalį patekusiems migrantams Lietuva užtikrins bazinius poreikius, tačiau kartu ir darys viską, kad šis srautas sustotų.
„Mes užtikrinsime bazinius standartus – ką turime padaryti, bet kartu padarysime viską, kad tas srautas sustotų“, – teigė ministrė.
Konsultuojasi su Graikija
Pasak A. Bilotaitės, dėl procedūrų optimizavimo dabar konsultuojamasi su Graikijos pareigūnais, kurie turi patirties svarstant prieglobsčio prašymus, kai jų šalyje buvo kilusi pabėgėlių krizė prieš penkerius–šešerius metus.
Ji pranešė, kad šią savaitę į Iraką ir Turkiją planuoja vykti Lietuvos delegacijos aptarti ekonominių migrantų grąžinimą, nes būtent tokių atvykėlių yra daugiausia.
„Yra tokių pamąstymų ir įrodymų, kad tokie užsieniečių registravimo centrai, kaip yra pas mus, yra ir Baltarusijoje, ir tie žmonės iš tų centrų net yra sąmoningai keliami į Lietuvą. Taip pat turime žinių apie studentus, galbūt studijavusius Baltarusijoje, jie taip pat naudojant tam tikras priemones, matyt, organizuotai gabenami į Lietuvą. Tai sąmoningi, gerai organizuoti veiksmai prieš Lietuvą“, – kalbėjo politikė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad dalis sulaikytų neteisėtų migrantų yra iš Afrikos, o jų išsiuntimas į kilmės šalis turėtų būti paprastesnis.
Ji sakė, kad kol kas Lietuvos pareigūnai nedeportavo nė vieno pasienyje sulaikyto migranto, taip pat nė vienam Lietuvoje nesuteiktas prieglobstis.
Nebus užkraunama vien tik pasienio savivaldybėms
A. Bilotaitė pabrėžė, kad migrantų apgyvendinimo klausimu pasienio savivaldybės nebus paliktos vienos. Pasak ministrės, šiuo metu vietinės valdžios laikinai prašoma užtikrinti migrantų saviizoliaciją, susijusią su karantino ribojimais, o vėliau jie esą bus apgyvendinti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų įkurtame palapinių miestelyje.
„Suprantame, kad tai tikrai nėra vien tik pasienio savivaldybių atsakomybė ir našta neturėtų būti užkraunama vien tik joms“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė, kartu patikslindama, kad palapinių miestelį ruošiamasi įkurti toliau nuo gyvenamosios teritorijos.
„Noriu pasakyti, kad savivaldybių mes prašome laikinai, siejant su karantino tam tikrais ribojimais, padėti užtikrinti tą karantinavimą savivaldybėse. Mes tikrai to neužkrausime savivaldai, nes yra planuojama organizuoti palapinių miestelį teritorijoje, kurioje nebūtų tankiai gyvenamų teritorijų“, – tikino ministrė.
Ji kartu pabrėžė, kad su nelegalia migracija susijusių saugumo klausimų užtikrinimui bus pasitelkiamos visos reikalingos valdžios institucijos.
„Didžiausias klausimas yra dėl saugumo. Mūsų žinia yra tokia, kad šiame etape, kas yra reikalinga su izoliacija, mes užtikrinsime, kad saugumas būtų palaikomas mūsų visų institucijų. Toliau klausimas yra toks, kad tie žmonės nebus laikomi savivaldybėse, našta nebus užkraunama ant savivaldybių, bet tie žmonės bus apgyvendinami palapinių miestelyje su tvora, su apsauga ir kitais dalykais“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
-
COVID-19 susirgo eksparlamentaras G. Vaičekauskas, Seimo liberalai atliko testus 6
Apie tai politikas trečiadienį pranešė feisbuke.
G. Vaičekauskas įtaria, kad užsikrėtė nuo kolegės Rimantės Šalaševičiūtės. Ji vakar tikino esanti sveika.
G. Vaičekauskas sakė negalintis tvirtinti, kad užsikrėtė Seime, tačiau aplinkybių sutapimo esama.
„Man tai ta mūsų trijų istorija neaiški. Aną trečiadienį buvau paskutiniame posėdyje Seime. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje. Ketvirtadienį, apie pietus, Seimo kanceliarija elektroniniu paštu išplatina pranešimą, kad kovidas nustatytas Seimo nariui. Pavardė neskelbiama. Tuo metu ėjau į parduotuvę IKI, Jasinskio g. Jeigu Kanceliarija iš karto būtų paskelbusi pavardę, tikrai nebūčiau ėjęs. Bet ten kažkokių jautrių „valstiečių“ pageidavimu, tai nebuvo padaryta. Po 20-ies minučių užsuku į Seimą, idant atiduočiau valdišką kompiuterį. Ir čia jau portalai šaudo pranešimą, kad kovidas nustatytas Seimo narei R. Šalaševičiūtei, – rašė politikas. – Maunu į Seimo bendrabutį ir užsidarau kambaryje. Žmonai paaiškinu, kaip gyvensime toliau. Juolab, tai jau antra saviizoliacija per trumpą laiką. Aną kartą, po kontakto su gerbiamu deputatu V. Simulik, išvažiavau į Klaipėdą vienas ir nekišau niekur nosies. Simptomų tada jokių, prasprūdau, dabar gi, naktį iš šeštadienio į sekmadienį pakyla temperatūra. Ji pusantros paros šokinėja nuo 36.6 iki 38.6. Pradeda sukti dilbius. Iš pradžių kairės rankos, po to dešinės. Prasideda kosulys.“
Sekmadienį, anot buvusio Seimo nario, jis užsiregistravo numeriu 1808: „Vakar 6.51 val. medikė (šlovė ir garbė, dirbantiems šį darbą) pagaliuku pamakaluoja gerklėje, šampalu nosyje ir šiandien 11.40 val. gaunu atsakymą, kad SARS-Cov-2 RNR - rasta. “
Politikas atkreipia dėmesį, kad per tą laiką, vakar, paaiškėjo, kad susirgo ir kolega Jonas Varkalys, o R. Šalaševičiūtės testas – klaida. „Ji sveika. Tikrinosi privačiai. Tris kartus. Paskutinį kartą sekmadienį. Sekmadienį? Kur čia taip galima pasitikrinti! Tiek to. Svarbu, sveika. Nes juk paaiškėja, kad ji buvo dar viename posėdyje, Socialinių reikalų komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir J. Varkalys. Kaip čia taip nešvankiai gaunas. Trise trečiadienį kontaktavome. Du serga, o trečios testas – klaida. Vadinasi, viruso reikia ieškoti kažkur giliau. Beje, tie kurie vaikšto po Seimą ir domisi, kas ką valgo, kas mėgsta saldžiai, o kas ne, tai turėjo ketvirtadienį saviizoliuotis, nes irgi buvo tame KŽPK komisijos posėdyje, bet ne, jie gi iki penktadienio dar buvo“, – rašė politikas.
Blogiausia, anot jo, kad šią naktį iš kito kambario atskriejo žmonos šūksnis – jai šiek tiek pakilo temperatūra ir labai skaudėjo galvą. „Žodžiu, yra reikalų. Šiandien bandžiau užuosti skumbrę, ištrauktą iš šaldytuvo. Nepavyko. Net, kai gabaliuką beveik susikišau į nosį – nepavyko, – rašo G. Vaičekauskas. – Taip ir gyvenam. Atskiruose kambariuose, vaikštome po bendrabučio „apartamentus“ su kaukėmis, dezinfekuojame rankas. Maisto liko iki rytojaus vakaro. Man neramu, o jeigu aš daugiau niekada nepajusiu šalto rūkymo skumbrės skonio ir kvapo. Kaip bus tada!“
Seimo liberalai atliko testus
„Pasigauti galima daug kur, o mes šiandien visi frakcijos nariai atlikome testą. Rytoj planuojame dalyvauti Seimo posėdžiuose. Tikiuosi, kad rytoj gausime atsakymus. Gal tuo ir baigsis istorija“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
E. Gentvilas BNS sakė peržiūrėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl saviizoliacijos ir įsitikinęs, kad jam izoliuotis nereikia. Mat su G. Vaičekausku jis nesimatė maždaug savaitę.
„Yra praėję daugiau negu trys paros nuo mano kontakto iki jo simptomų pajautimo. Nepapuolu į tą ratą, kuriam reikia izoliuotis“, – teigė liberalų seniūnas.
Antradienį pranešta, kad COVID-19 susirgo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.
Seimo Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė BNS sakė, kad paaiškėjus naujam susirgimui COVID-19, nustatomas to asmens judėjimas parlamento rūmuose ir dezinfekuojamas ne tik jo kabinetas, bet ir bendrosios patalpos.
Be to, pradėjus dirbti naujam Seimui ir parlamentarams kraustantis iš vieno kabineto į kitą, patalpos taip pat dezinfekuojamos.
Anot Spaudos biuro vedėjos, Seimo viešbutyje bendras patalpas minimaliai dezinfekuoja valytoja.
-
Keli šimtai žmonių žygiavo tautininkų eitynėse: reikalavo apriboti KT galias 16
„Lietuvių tauta įsteigė ir atkūrė savo valstybę, pirmiausiai lietuviai ir yra atsakingi už savo šalį, už savo tėvynę, todėl sakome ir nuolat kartojame: Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui, nei jokiems kitiems viršininkams, nei Rytams, nei Vakarams, nei globalistams, nei visokiems atkakėliams. Čia mūsų, lietuviško, pasaulio širdis. Kaip pranešė Vincas Kudirka: Lietuva – lietuviams“, – po eitynių per mitingą Lukiškių aikštėje sakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys tautininkas Gintaras Songaila.
„Ši tiesa nėra skirta tam, kad kas nors neteisingai įsižeistų arba kaip nors neteisingai būtų nuskriaustas. Jei pritariate man, pakartokite visi: Lietuva – lietuviams“, – ragino jis.
G. Songaila tvirtino, kad vienas svarbiausių šių laikų uždavinių – atšaukti KT nutarimą dėl Europos Sąjungos sutarčių viršenybės prieš nacionalinę teisę.
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučia miglas, siekiant nustumti į savosios valstybės išsižadėjimą ir tautos susinaikinimą, o prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė tautos suverenumą paminantį nutarimą – neva viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės konstitucinius pamatus. Gėda“, – sakė jis.
„Stojimas į ES negali pakeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos teritorijoje“, – pabrėžė G. Songaila.
Jis ragino įstatymu apriboti KT galias.
„Nuo šiol mums visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus. Šis uždavinys yra svarbesnis už kokius nors grupinius skirtumus“, – sakė tautininkas.
Eitynių dalyviai dainavo liaudies dainas, nešė plakatus „Už Lietuvą – didžią“, „Išsaugosim šeimą – išsaugosim Lietuvą“, „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis“, Kazio Škirpos, Jono Noreikos, Antano Smetonos portretus, skandavo: „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“, „Viens, du, trys su puse, graži Lietuva be rusų!“.
Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės rengiamas eitynes lydėjo tautine simbolika papuoštų visureigių kolona.
Eitynių dalyviai buvo pasipuošę tautine atributika, nešėsi trispalves, istorines vėliavas.
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams... visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.
-
Šeši mėginiai dėl koronaviruso yra neigiami, rezultatų iš Šiaulių dar laukiama 4
„Visi šeši mėginiai neigiami“, – per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį pranešė Vytautas Zimnickas.
Jo teigimu, tik vienas mėginys buvo iš Šiaulių, kiti – iš kitų vietų.
Lietuvoje penktadienį nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta iš Bolonijos (Italija) vasario 24 d. grįžusiai šiaulietei.
Mėginių, paimtų nustačius pirmąjį koronaviruso atvejį Šiauliuose, rezultatai bus žinomi vėlų penktadienio vakarą. „Visos šeimos duomenis turėsime 23 val, – penktadienio popietę teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.– Mėginiai keliauja nuolat ir ne tik šeimos narių.“
-
Infekuotieji koronavirusu bus telkiami penkiose Lietuvos ligoninėse 5
Per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį jis sakė, kad sergantieji bus guldomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse.
Šių gydymo įstaigų atstovai tvirtino, kad ligoninės pasirengusios priimti užsikrėtusius pacientus, tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis siūlė paimtų mėginių tyrimus daryti ne vienoje laboratorijoje, o visose penkiose ligoninėse, kad būtų galima greičiau reaguoti į situaciją.
Ieško apsaugos priemonių gamintojų
A. Šešelgio teigimu, vienu metu Lietuvoje būtų galima ligoninėse gydyti per 700 infekuotų žmonių.
„Turime 782 lovas, kur vienu metu jau šiandien galėtume hospitalizuoti, jeigu būtų tokia būtinybė“, – sakė jis.
Viceministras tvirtino, kad dėl koronaviruso grėsmės kol kas nesiūloma ligoninėms atsisakyti planinių operacijų.
„Kaip matote, lovų šiandien yra pakankamai“, – teigė jis.
Anot A. Šešelgio, apsaugos priemonių medikams, gydymo įstaigų darbuotojams rezervas kol kas yra, tačiau jis bus pildomas.
„Kol kas tų priemonių yra, bet jau šiandien matome, kad tas intensyvumas ir pacientų srautai reikalauja papildomų resursų. Kadangi Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso, dabar staigiai renkamas poreikis, kiek, kokioms įstaigoms, ko reikėtų ir jau Vyriausybė imsis tų priemonių atnaujinimo ar aprūpinimo, o rezervai dar kol kas nebuvo naudojami“, – penktadienį sakė viceministras.
Jo teigimu, šiuo metu aiškinamasi, kokios apsaugos priemonės gaminamos Lietuvoje, mat anksčiau jų tiekimas buvo orientuotas į Kinijos gamintojus.
Pasak A. Šešelgio, apsaugos priemonės bus perkamos iš Europos, JAV gamintojų.
„Dėl tų priemonių tam tikras nerimas yra, bet darome viską iš anksto, kad užbėgtume už akių ir neatsidurtume ties kokia nors krize. Juolab, kad dar yra valstybės rezervas, kuris turi tokias pačias priemones, kurias mes turime savo rezerve“, – kalbėjo jis.
Šeštadienį Bendrajame pagalbos centre turėtų pradėti veikti penkios naujos darbo vietos, skirtos bendrauti su skambinančiaisiais dėl koronaviruso.
„Būtume paleidę ir anksčiau, bet žmonių skaičius yra labai didelis, kurie nori sužinoti informaciją ir klausimų ratas labai platus, turime parengti tuos darbuotojus, kad jie žinotų, ką kalbėti ir kokia apimtimi būtų galima konsultuoti, kad nekeltų panikos“, – sakė A. Šešelgis.
Norėtų diagnozuoti vietoje
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V. Janušonis teigė, kad medicininių chalatų, bachilų, pirštinių ir kitų priemonių tiekimas šiuo metu sustojęs.
„Gautas tūkstantis kaukių, kai per mėnesį normaliomis sąlygomis sunaudojame 10 tūkst., yra šiaip sau“, – sakė jis.
Tačiau labiausiai medikas akcentavo diagnostiką, nuo kurios, anot jo, priklauso ir reagavimo į koronaviruso grėsmes laikas.
„Svarbiausias momentas – diagnostika tokia kokia dabar yra, tokia būti negali būti – viename centre Vilniuje“, – sakė V. Janušonis.
Anot jo, tymų atveju šios ligos plitimą pavyko sustabdyti, kai diagnostikos imtasi vietoje.
„Vakar atsakymą (dėl koronaviruso – BNS) gavome beveik po paros (...). Tas dalykas mūsų netenkina“, – teigė ligoninės vadovas.
Pasak jo, šiuo atveju diagnostika nėra sudėtinga ir brangi, nereikėtų didelių investicijų, kad tyrimai būtų atliekami minėtose penkiose ligoninėse, kur infekuoti pacientai ir bus gydomi.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nedavė aiškaus atsakymo dėl tyrimo laboratorijų didžiuosiuose miestuose. Jis sakė, kad kol kas tam nebuvo poreikio, o Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nėra apkrauta darbu.
Ministro duomenimis, laboratorija per parą gali atlikti 210 tyrimų, dabar poreikis tėra dešimtadaliui pajėgumų.
„Ką tas skubumas išspręstų? Regentai iš vienos vietos užsakomi, jie tik neseniai atsirado, kurie gali ką nors ištirti“, – tvirtino A. Veryga.
„Tačiau jeigu iškiltų didesnis poreikis, neišvengiamai reikės plėsti galimybes“, – pridūrė jis.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas taip pat tvirtino, kad kol kas panaudojama nedaug turimų galimybių.
„Šįryt užkrauti tik šeši mėginiai, kai galime užkrauti iki 70 mėginių“, – sakė jis penktadienį.
„Mūsų darbo režimas yra trys užkrovimai per parą: rytinis, pietinis, vakarinis, – pasakojo laboratorijos vadovas. – (...) Tyrimas be logistikos užima šešias valandas.“
Teigia esančios pasiruošę
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė pranešė, kad centre yra 100 vietų, kur galėtų būti gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.
„Turime tikrai labai gerai sąlygas, atsitiktinai susiklosčiusias, nes nespėjo persikelti Tuberkuliozės padalinys, ir dabar turime 100 stacionarių lovų, kurias kol kas tik naudojame pacientams, kurie atvyksta ištyrimui ir stebėjimui“, – teigė ji.
L. Jančorienės teigimu, įsteigtos keturios reanimacijos lovos sunkiems ligoniams.
Kadangi kol kas nėra nė vieno patvirtinto tinkamo antivirusinio preparato koronavirusinei infekcijai gydyti, pasak medikės, orientuojamasi į simptomų gydymą, reanimacinę pagalbą ir pacientų izoliaciją.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad Kaune pirmiausia infekuoti pacientai bus gabenami į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau jeigu ten pritrūktų vietų, klinikos irgi pasirengusios priimti tokius asmenis.
„Mes ruošiamės ir esame numatę, kuris korpusas, jeigu Kauno klinikinė ligoninė nepajėgs, taps infekcine ligonine, kuris korpusas bus B, jeigu A korpusas bus pilnas“, – sakė direktorius.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas informavo, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga medikamentais ir apsaugos priemonėmis – kepuraitėmis, kaukėmis – apsirūpino mėnesiui į priekį.
Taip pat ligoninėje parengtos izoliuotas vietos, ruošiama atskira operacinė ir gimdykla tiems atvejams, jeigu jų prireiktų koronavirusu užsikrėtusiems ir kitų sveikatos bėdų turintiems žmonėms.
„Esame visiškai pasiruošę darbui ir priklausomai nuo situacijos reaguosime atitinkamai. Šiuo metu jokios pagalbos neribojame“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol Lietuvoje atlikta 76 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, laukiama dar šešių rezultatų.
Kol kas Lietuvoje nustatytas vienas COVID-19 atvejis – koronavirusas diagnozuotas iš šiaurės Italijos grįžusiai šiaulietei.
