Jo teigimu, reakcija į komisijos išvadas rodo, jog norima susiaurinti Seimo konstitucines teises, apribojant parlamentinės kontrolės galimybes.

„Kai komisijai atsisakoma pateikti informaciją, teikiami melagingi liudijimai... Kokį poveikį turės šis precedentas, kuomet Seimo komitetai, komisijos vėliau bandys vykdyti parlamentinę kontrolę? Nemanote, kad mums, Seimui, siunčiama aiški žinia – dalį konstitucinių įgaliojimų norima iš Seimo paimti, kad Seimas jų nevykdytų“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas komisijos išvadas sakė V. Bakas.

„Nuo mūsų pozicijos priklausys, kiek tokios idėjos atimti konstitucinius įgaliojimus iš parlamento, bus įgyvendintos“, – pabrėžė jis.

Antradienį paskelbus komisijos išvadas, prezidentas Gitanas Nausėda jas pavadino diskredituojančiomis valstybę, VSD – nepagrįstomis faktais ir menkinančiomis tarnybos dalykinę reputaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas kategoriškai atmetė kaltinimus piktnaudžiavimu ir atsisakymu pateikti duomenis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išsiaiškinti, ar Seimo tyrimo komisijos veikla buvo teisėta.

„Šių institucijų, ypač STT, VSD, vaidmuo yra saugoti mūsų politinę sistemą, taip pat užtikrinti ir rinkimų kampanijų teisėtumą. Mes klausėme, kaip jie laikosi politinio neutralumo principų, ir šie klausimai sukėlė vadovų istoriją“, – ketvirtadienį atsakinėdamas į parlamentarų klausimus teigė V. Bakas.

„Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu“, – pažymėjo jis.

Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu.

T. Gailiaus informacija pasitvirtino

Pristatydamas komisijos išvadas V. Bakas sakė, kad dar 2019 metais tuometinio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie tai, kad jo vadovai galėjo pažeisti įstatymą duodami jam nurodymą patikrinti kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir apie tikrinimo rezultatus informuodami asmenis, neturinčius teisės žinoti įslaptintos informacijos.

Pasak V. Bako, VSD direktorius Darius Jauniškis pripažino davęs tokį nurodymą, bet komisijai neatskleidė „žmogiškojo šaltinio“, iš kurio gavo tikrintinų žmonių sąrašą, šis šaltinis nebuvo registruotas vidinėje sistemoje pagal nustatytą tvarką.

Todėl, komisijos vadovo teigimu, šį D. Jauniškio liudijimą komisija įvertino kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip jo gynybinę versiją.

„Tai, kad D. Jauniškis klaidino savo liudijimu, komisija grindžia dar ir tuo, kad jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio duoti paaiškinimai komisijai uždarame posėdyje tikrai radikaliai skiriasi nuo to, ką kalbėjo D. Jauniškis“, – sakė parlamentaras.

Komisijos duomenimis, VSD patikrinus beveik pusantro šimto asmenų aptikta keliasdešimt žmonių, keliančių kontržvalgybinių rizikų, tai yra jie turėjo ryšių su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan.

Anot tyrėjų, šie jo štabo narių ir jo paties ryšiai daro prezidentą pažeidžiamą.

Be to, komisija tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Parlamentarai konstatavo, kad sąrašus, kokius asmenis reikėtų patikrinti, D. Jauniškis galėjo gauti tik iš G. Nausėdos.

Prezidentas ne kartą viešai yra neigęs, kad 2018–2019 metais prašė VSD paslaugos patikrinti jo komandos narius, rėmėjus.

„Be G. Nausėdos niekas kitas negalėjo žinoti, ką jis ketino pasitelkti rinkimams. Net štabo nariai, kurie buvo tikrinti, nežinojo, kad jie bus tais štabo nariais“, – ketvirtadienį teigė V. Bakas.

Anot jo, nustatyta, kad mažiausiai 39 iš 41 tikrintų asmenų buvo SEB klientai ir stambių įmonių vadovai, tai įrodo, jog G. Nausėda pasinaudojo buvusiais darbiniais ryšiais.

Atmetė kaltinimus dėl sąskaitų suvedimo

V. Bakas ketvirtadienį atmetė prezidento anksčiau išsakytą kritiką, jog 2019 metais per prezidento rinkimus jis vadovavo G. Nausėdos varžovo rinkimų štabui, todėl dabar suveda sąskaitas.

„Neturiu jokių asmeninių nuoskaudų prezidentui, galiu pasakyti, kad prezidento rinkimų kampanija, kaip atrodė tuo metu, vyko korektiškai, bent jau buvau tuo įsitikinęs, tačiau dabar, po šio tyrimo noriu paklausti jūsų: ar galima vadinti sąžiningais ir korektiškais rinkimus, kuriuose vienas iš kandidatų turi gauti žvalgybos institucijų paslaugas? Jūs pati esate saugi tokiuose rinkimuose, galite jais pasitikėti?“ – atsakydamas į socialdemokratės Orintos Leiputės klausimą kalbėjo V. Bakas.

„Tokios kampanijos, kuri tuo metu vyko iš to, ką mes nustatėme, nelinkiu nė vienam iš mūsų“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Seimas nebaigė išvadų pateikimo procedūros, ją ketinama pratęsti balandžio 9 dieną.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką, neatsakydamas į komisijos klausimus.

Dokumente rašoma, jog STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, susijusį su pranešėjo istorija, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Seimo komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai ir vienintelis opozicijos narys – demokratas V. Bakas. Kitų opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

G. Nausėda: jeigu parlamentinio tyrimo išvados nebus pagrįstos, VSD pranešėjo komisija turės prisiimti atsakomybę

Prezidentas G. Nausėda sako, kad pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija turi pateikti aiškius faktus dėl tyrimo išvadų apie dalies institucijų vadovų sąsajas su baltarusiškų trąšų verslu. Šalies vadovo teigimu, dabar dalis tezių atrodo „laužtos iš piršto“. Visgi, jeigu išvadose pateikta informacija nepasitvirtins, parlamentinio tyrimo komisijos nariai, G. Nausėdos nuomone, turėtų prisiimti atsakomybę.

„Negalima kalbėti anonimiškai, negalima sakyti, kad mes turime kažkokių duomenų, kad kažkokių institucijų vadovai galbūt yra susiję su šiuo verslu. Arba faktai ant stalo, arba reikia atsiimti tuos teiginius, kuriuos žmonės teigia“, – ketvirtadienį Šiauliuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tai yra žiauriai neatsakinga. 

„Tai yra žiauriai neatsakinga. Tai yra labai neatsakinga ypač šiuo metu – suverti ant siūlo eilę institucijų, nors visi puikiai žinome, kad čia kalba eina tik apie prezidento rinkimus. Kuo dabar dėtos tos institucijos, kurios turi labai rimtas atsakomybes Lietuvoje – Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba? Tai yra nepaprastai svarbios mūsų saugumo institucijos ir mes negalime elgtis taip neatsakingai, kaip dabar elgiamasi“, – apgailestavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo laikinoji tyrimo komisija konstatavo, jog „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“. Visgi, kas yra šie asmenys ir į kokias pareigas šiuo metu užima, komisijos pirmininkas V. Bakas neatskleidžia, argumentuodamas, jog tai – įslaptinta informacija.

Prezidento G. Nausėdos nuomone, jeigu komisija nepateiks detalių apie šiuos teiginius arba jie nepasitvirtins, tyrimą atlikę parlamentarai turėtų prisiimti už tai atsakomybę.

„Deja, kol kas atrodo, kad daugelis faktų, kurie pateikti toje išvadoje, yra laužti iš piršto. Jeigu tie argumentai ir faktai nebus pagrįsti, be abejo, komisija ir jos nariai turi prisiimti atsakomybę“, – pridūrė šalies vadovas.

„Internetu surinkome nepilnai 22 tūkstančius, gyvai, ranka, pasirašė beveik 17 tūkstančių Lietuvos piliečių. Bendras parašų skaičius yra apie 38,5 tūkstančių parašų. Parašai rinkti visoje Lietuvoje, turėjome apie 200 savanorių komandą, kurie talkino“, – Eltai pirmadienį teigė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis.

„Rezultatu džiaugiamės. Mums padėjo ir Lietuvos socialdemokratų bei Regionų partijos, kurios turi skyrius visoje Lietuvoje“, – nurodė P. Mačiulis.

L. Petronienė: kilus įtarimų, parašus tikrins rašysenos ekspertai

Parašus priėmusi VRK pirmininkė Lina Petronienė pažymėjo, kad tikrinant fizinius kandidatų parašus, pirmiausia tikrinamas gyventojų duomenų autentiškumas, taip pat nustatinėjama, ar vienas asmuo už tą patį kandidatą nepasirašė kelis kartus.

„Tikriname, ar yra tikrai po 100 lapų visose bylose, kadangi parašus iškart atiduosime skenavimui, patikrinsime, ar juos pasirašė rinkėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Tikrinsime, ar atitinka nurodytas dokumento numeris, gimimo data ir pavardės pradžia. Taip pat bus tikrinama, ar tas pats rinkėjas nėra pasirašęs kelis kartus“, – sakė L. Petronienė, pabrėždama, kad nustačius, jog vienas rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė kelis kartus, visi jo parašai yra anuliuojami.

Rezultatu džiaugiamės. Mums padėjo ir Lietuvos socialdemokratų bei Regionų partijos, kurios turi skyrius visoje Lietuvoje.

„Taip pat bus atliekama vizuali patikra, ar nėra parašų, kurie galėtų būti padėti vieno asmens, viena rašysena. Jei reikės, pasitelksime rašysenos ekspertus ir tokiu būdu įsivertinsime, ar iš tiesų už kandidatą pasirašė 20 tūkst. rinkėjų“, – sakė VRK pirmininkė.

L. Petronienė taip pat pažymėjo, kad kilus įtarimų dėl parašų rinkimo teisėtumo, VRK gali kreiptis ir į teismo ekspertizės specialistus. Už kandidatą pasirašantis rinkėjas pats turi užpildyti parašų rinkimo lapą. Kitu atveju, pabrėžia komisijos pirmininkė, būtina nurodyti, koks asmuo jam padėjo tai padaryti.

„Rinkėjas lapą turi užpildyti pats. Jei jis negali lapo užpildyti, jis gali paprašyti pagalbos kito asmens. Bet tuomet būtina nurodyti, kas jam padėjo užpildyti parašų lapą. Kitaip tariant, parašus renkantis asmuo negali užpildyti viso parašų lapo ir duoti rinkėjams tik padėti parašo. Tie ekspertai tam ir pasitelkiami, kad būtų nustatyta, jei visą lapą pildė vienas asmuo. Jei tai būtų nustatyta, vėlgi, būtų vertinama, ar parašai surinkti teisėtai ir ar jų nereikia išbrokuoti“, – sakė L. Petronienė.

VRK duomenimis, G. Nausėdos rinkimų štabo atstovai komisijai pristatė iš viso 10 bylų su parašų rinkimo lapais deklaruodami, kad juose surinko 16 538  balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašus.

Užbaigus popierinių parašų rinkimo lapų priėmimo procedūrą, buvo konstatuota, kad 2024 m. kovo 25 d. 15.30 val. duomenimis, VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale rinkejopuslapis.lt už G. Nausėdą elektroniniu būdu pasirašė 21 892 rinkėjai.

Pažymima, kad parašų rinkimo lapus VRK patikrins per 10 dienų nuo gavimo dienos ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.

Prieš penkerius metus G. Nausėdos kandidatūrą parėmė per 40 tūkst. rinkėjų.

Štabo vadovo teigimu, parašų rinkimas šiemet nelabai skyrėsi nuo 2019 metų.

„Galbūt kuo toliau, tuo labiau žmonės nenori rašytis gyvai, nes tai susiję su asmens duomenimis ir vis labiau žmonės tuos duomenis saugo“, – pirmadienį BNS sakė P. Mačiulis.

Jei reikės, pasitelksime rašysenos ekspertus ir tokiu būdu įsivertinsime, ar iš tiesų už kandidatą pasirašė 20 tūkst. rinkėjų.

„Kitas dalykas, mes 2019 metais turėjome labai didelę savanorių komandą, tada vienam žmogui tenkantis lapų skaičius buvo santykinai mažesnis. Šį kartą mūsų štabas ne toks didelis, talkino iki 200 savanorių, taip pat Lietuvos socialdemokratų ir Regionų partijų nariai. Prieš penkerius metus turėjome per 500 savanorių“, – teigė jis.

G. Nausėda bus antrasis pretendentas į prezidentus, VRK pateikęs rinkėjų parašus. Pirmoji tai padarė premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją rinkėjai galėjo pasirašyti tik elektroniniu būdu, iš viso surinkta 33 tūkst. 722 parašai, įskaitytas 33 tūkst. 701 parašas.

Rinkimų kodeksas numato, kad į prezidentus norintys kandidatuoti asmenys privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.

Parašų rinkimų lapus VRK yra išdavusi 12 politikų.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Bet kuriam naujam ministrui, kas juo taps, pirma užduotis – sugrąžinti, kalbėtis su opozicija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pranešus apie traukimąsi iš pareigų, opozicinių partijų atstovai pirmadienį nedalyvavo Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

Jie teigė nematantys prasmės dalyvauti tokiuose susitikimuose, kol nėra naujo krašto apsaugos ministro. Opozicija taip pat kelia klausimą dėl A. Anušausko išsakytų užuominų apie korupciją viešuosiuose Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį taip pat viešai minėjo, jog sieks įtikinti opoziciją grįžti prie derybų dėl gynybos.

Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus.

L. Kasčiūno kandidatūrą į ministrus premjerė antradienį prezidentui pateikė oficialiai. Apie tai šalies vadovas ir ministrė pirmininkė planuoja kalbėtis trečiadienį.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti šį parlamentarą ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus“, – sakė kandidatas į ministrus.

Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas A. Anušauskas, paprašius premjerei, praėjusią savaitę pranešė paliekantis pareigas.

I. Šimonytė teigė ministrui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

I. Šimonytė sako, kad diskusija dėl lėšų gynybai galės būti tęsiama ir be opozicijos

Opozicijai atsisakant dalyvauti premjerės inicijuotoje diskusijoje dėl papildomų lėšų gynybai, kol nebus išsklaidyti įtarimai dėl pirkimų skaidrumo, ši bus tęsiama su kitais socialiniais partneriais, sako I. Šimonytė.

„Tęsime, ką darysi“, – antradienį BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pakartojo, kad po pirmadienio susitikimo laukiama Trišalės tarybos ir NVO koalicijos vertinimo pateiktiems galimiems lėšų šaltiniams.

Vyriausybės vadovė vylėsi, kad per tas dvi savaites Seimo opozicija galbūt gaus atsakymus į jų keliamus klausimus ir grįš prie debatų stalo.

I. Šimonytė antradienį pakartojo, kad A. Anušauskas jos niekada nėra informavęs apie bandymus daryti poveikį Krašto apsaugos ministerijos daromiems pirkimams.

Kita vertus, ji tvirtino, jog šio klausimo sureikšminimas susijęs su artėjančiais rinkimais.

„(...) kada opozicija norės pasakyti: taip, jau dabar mums aišku, viską suprantame, aš gi negaliu atsakyti į šitą klausimą. Juk suprantate, kad tai yra ir politinis laukas, kuriame galima iki pasaulio pabaigos sakyti, kad vis tiek viskas neaišku ir esu neįtikintas“, – sakė premjerė.

„Vis tiek bandysime tą pasitikėjimą atkurti, kaip tik galime, ir prie diskusijų grįžti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė opozicijai priminė, kad po Seimo rinkimų dabartiniams opozicijos atstovams gali tekti ateiti prašyti šiuo metu valdžioje esančių partijų palaikymo sprendžiant gynybos finansavimą.

„Tikrai žinau, kad opozicijoje yra žmonių, kurie labai rimtai matuojasi kėdes būsimoje Vyriausybėje, ir jie turi galvoti, kaip tuos uždavinius reikės jiems įgyvendinti, jei taip atsitiktų. Tada ta diskusija gali būti labai nemaloni, nes gali atsitikti taip, kad reikės ateiti dabartinės valdančiosios daugumos prašyti paremti sprendimų, kurie būtini ir neišvengiami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Reikia būti truputį sąžiningesniems.

„Reikia būti truputį sąžiningesniems“, – pridūrė ji.

„Jeigu aš elgčiausi nesąžiningai, sakyčiau: žiūrėkite, bus rudenį rinkimai, kas formuos Vyriausybę, tas tegu ir rūpinasi, aš dabar galiu nesirūpinti, einu visiems gerų naujienų pranešti. Bet man atrodo, kad taip negalima elgtis, nes tai per daug svarbūs ir per daug ilgalaikiai projektai“, – tvirtino I. Šimonytė.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės I. Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma kintamoji ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį lėšų poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos. Tarp jų – didinti PVM, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.

„Labai tikėtina, GRU koordinuojama kibernetinė grupuotė paviešino perimtą viešai neprieinamą su susitikimu susijusią informaciją, labai tikėtina, siekdama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje arenoje“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

„Neatmestina, kad dalis perimtos informacijos bus panaudota planuojant naujas dezinformacijos operacijas“, – įspėjama dokumente.

Praėjusių metų liepą besibaigiant Vilniaus viršūnių susitikimui, socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu.

Įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, tvirtino pasiekę neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinoję už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.

Paviešinta apie 30 dokumentų, kuriuose nurodomi konkretūs viešbučiai, kur buvo apsistoję valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.

Paviešintos ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, paskelbti saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.

Nacionalinis krizių valdymo centras tuomet BNS sakė, kad paviešinti duomenys galėjo būti susiję su įsilaužimu į Lietuvos valdžios institucijų sistemas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko pernai liepos 11–12 dienomis.

Ketvirtadienį jis policijoje apklaustas kaip įtariamasis, BNS patvirtino pats parlamentaras.

„Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo“, – teigė P. Gražulis.

Jis sakė nežinąs tikslaus Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį sulaukė įtarimų.

„Pagrindinis dalykas, kad negaliu skaityti Šventojo Rašto viešoje vietoje“, – kartojo Seimo narys.

Jis teigė, kad jokių kardomųjų priemonių jam neskirta.

„Sakiau, kad advokato neimsiu“, – akcentavo jis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad P. Gražulis ketvirtadienį buvo apklaustas ir kad jam buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

„Asmeniui pareikšti įtarimai“, – sakė policijos atstovė.

Kodeksas numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Galimybę apklausti Seimo narį įtariamuoju teisėsauga įgijo praėjusią savaitę, kai parlamentas panaikino Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Dėl to į Seimą prieš keletą savaičių besikreipusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė, kad prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos ir nori jame P. Gražulį apklausti įtariamuoju.

Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo.

Tyrimas pradėtas praėjusių metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Teisinis imunitetas P. Gražuliui šioje kadencijoje panaikintas jau antrą kartą. 2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų lapkritį galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Dėl šio nuosprendžio P. Gražuliui pradėta apkalta. Be to, Konstitucinis Teismas  nagrinėja kitos apkaltos P. Gražuliui bylą – už tai, kad jis tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

„Pranešimai apie užminuotas mokyklas ir darželius eina nuo 6 val., tokių yra 140 visoje Lietuvoje“, – penktadienio rytą BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Apie 9 val. policija feisbuke pranešė, kad tokių pranešimų jau gauta 300.

Jo teigimu, laiškai ugdymo įstaigoms atsiųsti naktį.

„Visi ateina iš ryto į mokyklą, perskaito ir praneša policijai“, – tvirtino policijos atstovas.

Rusų kalba rašytuose laiškuose teigiama, kad objektas užminuotas ir gali sprogti

Pasak R. Matonio, pareigūnai važiuoja į kiekvieną įtaigą ir tikrina.

„Kol kas nieko nenustatyta“, – teigė Policijos departamento atstovas.

Jo duomenimis, panašių pranešimų sulaukta ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje.

„Turbūt kažkieno centralizuotai sumanyta ataka sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą“, – svarstė policijos atstovas.

Ketvirtadienį melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis buvo gavusios Klaipėdos darželiai ir mokyklos, grasinimo, jog bus užminuotas pastatas sulaukė Palangos savivaldybė. Jie taip pat atsiųsti laiškais, parašytais ne lietuvių kalba.

Patikrinę ugdymo įstaigas pareigūnai įtartinų ar grėsmę keliančių objektų nerado, tačiau kai kurios įstaigos savarankiškai priėmė sprendimą evakuoti asmenis.

„Tikrai mes turime galimybę priimti tą nustatytą skaičių migrantų, tik tiek, kad būtų toks poreikis, turi būti tas mechanizmas aktyvuotas. Šiuo metu tokių galutinių susitarimų dar nėra“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Šių metų birželį ES Taryboje preliminariai sutarta dėl naujos migracijos politikos ir numatytas privalomas dalyvavimas solidarumo mechanizme.

Pagal jį, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir bendrąjį šalies vidaus produktą (BVP), kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Valstybė pasirinktų, ar sutinka priimti migrantus, ar vietoj to sumoka piniginį įnašą.

Tuomet skaičiuota, kad per metus susidarytų apie 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Tokiu atveju Lietuvai būtų tekę 158 migrantai arba 3,18 mln. eurų per metus.

Manau, kad mums puikiausiai tinka ir tas variantas, kuris leistų priimti žmones, nes mes 2021 metais sugebėjome priimti kelis tūkstančius žmonių.

Paklausta, kurį variantą Lietuva rinktųsi, I. Šimonytė tvirtino, jog Lietuvoje yra sukurtos sąlygos migrantams priimti.

„Manau, kad mums puikiausiai tinka ir tas variantas, kuris leistų priimti žmones, nes mes 2021 metais sugebėjome priimti kelis tūkstančius žmonių. Kai jau pasiruošėme ir mokame juos priimti, tikrai galime tiek žmonių priimti. Ir dar 80 tūkst. žmonių iš Ukrainos“, – kalbėjo premjerė.

A. Abramavičius: Lietuva svarstys iš Italijos savanoriškai priimti keliasdešimt pabėgėlių

Lietuva galėtų iš Italijos, susiduriančios su dideliu pabėgėlių srautu, savanoriškai perimti keliolika ar kelias dešimtis jų, dėl to spręs vyriausybinė komisija, sako vidaus reikalų viceministras.

Taip Arnoldas Abramavičius ketvirtadienį kalbėjo komentuodamas situaciją, kai pastaruoju metu ypač daug neteisėtų migrantų atplaukia į Lampedūzos salą Italijoje.

A. Abramavičius sakė, kad ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje pateiktais duomenimis, šiemet į Italiją iš viso atvyko apie 114 tūkst. migrantų, pernai – 88 tūkstančiai.

„Keliasdešimt žmonių turbūt būtų pilnai įmanoma perkelti arba pasisiūlyti perkelti į Lietuvą, ir premjerė panašiai yra įvardijusi – kad Lietuva neturėtų nusišalinti nuo savanoriško solidarumo“, – BNS sakė viceministras.

„Tai matysime, kaip situacija klostysis toliau, ir solidarizuotis tam tikra prasme mūsų pareiga, bet tik savanorišku būdu, tas svarbiausia“, – pridūrė jis.

Šių metų birželį Europos Sąjungos Taryboje preliminariai sutarta dėl naujos migracijos politikos ir numatytas privalomas dalyvavimas solidarumo mechanizme.

Pagal jį, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir bendrąjį šalies vidaus produktą, kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Valstybė pasirinktų, ar sutinka priimti migrantus, ar vietoj to sumoka piniginį įnašą.

Tuomet skaičiuota, kad per metus susidarytų apie 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Tokiu atveju Lietuvai būtų tekę 158 migrantai arba 3,18 mln. eurų per metus.

A. Abramavičius pabrėžė, kad šiuo metu kalbama tiesiog apie solidarią pagalbą Italijai, o ne apie šio mechanizmo aktyvavimą: jis, pasak viceministro, galėtų atsirasti tik kitų metų antroje pusėje ar pabaigoje.

„Šuo atveju čia reikėtų nuraminti, kad su kažkokiu tai privalomu mechanizmu, su kvotomis, kurios buvo Komisijos nustatytos 2015 metais, tai ta situacija dabar tikrai nesisieja“, – sakė jis.

Keliasdešimt žmonių turbūt būtų pilnai įmanoma perkelti arba pasisiūlyti perkelti į Lietuvą.

Tačiau, pasak A. Abromavičiaus, tiek Europos Komisija, tiek Italija prašo, kad „šalys narės atsilieptų tokiam savanoriškam perkėlimui, bet tai visiškai nesusieta su tuo būsimu mechanizmu“.

„Tai niekas mūsų nepasmerktų, jeigu mes turbūt nė vieno nepriimtume, pasakytume, kad ne, jokiu būdu. Tai šiuo atveju kelios dešimtys, aš turiu omenyje, bet ne šimtai. Dešimt galbūt ar dvidešimt – toks įsipareigojimas iš mūsų pusės galėtų būti“, – sakė jis.

Vis dėlto viceministras pabrėžė, kad dėl tikslių skaičių spręs prie Vyriausybės sudaryta Migracijos reikalų komisija. Kol kas posėdis svarstyti šiam klausimui komisijoje dar nėra ruošiamas.

Jis taip pat pabrėžė, kad į Lietuvą būtų perkeliami tik asmenys, kurie nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui, be to, žmonės, kurie nėra ekonominiai migrantai, bet bėgantieji nuo persekiojimo.

A. Abromavičiaus teigimu, šie žmonės yra išgelbėjami jūroje, kai plaukia iš Tuniso, todėl Italija negalėtų taikyti apgręžimo praktikos, kokią Lietuva ir kaimyninės šalys taiko pasienyje su Lenkija. Tačiau Europos Komisija dirba su Subsacharinės Afrikos valstybėmis, iš kurių yra absoliuti dauguma migrantų, kad šie būtų grąžinami į savo kilmės šalis.

Šį mėnesį Italijos Lampedūzos saloje smarkiai padaugėjus migrantų išsilaipinimo atvejų, visoje ES vėl įsiplieskė aršios diskusijos dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašytojus.

Nacionalinės premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nacionalinės premijos skirtos už ilgus darbo ir kūrybos metus, o šiuo laiku būti menininku nėra paprasta.

„Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.

„Juoba, kai kalbame apie nacionalinių premijų laureatus, pirmiausia irgi kalbame apie žmones, kurie neatsirado per vieną dieną, neatsirado iš niekur, jų neatvedė į tuos apdovanojimus kokia nors viena proga, o tai yra jų ilgamečio triūso, darbo, kūrybiškumo rezultatas. Ir tai yra diena, kada jie yra įvertinti“, – pridūrė ministras.

Režisierius M. Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.

Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys.

„Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti, kad likimas taip negailestingai nutraukė jo kūrybinę trajektoriją“, – sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

„Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba. Manome, kad nors ir trumpa jo kūrybinė biografija, paliko iš tikrųjų tokį neišdildomą galingą pėdsaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino padangėje“, – teigė jis.

Mantas Kvedaravičius. / V. Ovadnevo / BNS nuotr. 

M. Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje, kur buvo nuvykęs filmuoti dokumentinės juostos „Mariupolis 2“ apie Rusijos užpultą miestą.

A. Stonys pažymėjo, jog tai yra trečias atvejis, kai premija skiriama po mirties.

„M. Kvedaravičiaus atvejis yra visiškai išskirtinis. Jis apdovanojamas tikrai ne vien dėl to, kad jis žuvo, nors, aišku, kad jo mirtis gali būti prilyginama milžiniškam žygdarbiui (...), bet ir už jo tikrai išskirtinę kūrybą. Jis sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, jo darbų buvo laukiama, jis buvo didžiulis Lietuvos kino pažadas“, – sakė komisijos pirmininkas.

Savaitgalį paskutinis režisieriaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu šiemetiniu Europos dokumentiniu filmu.

Rašytojas K. Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Aukščiausias kultūros įvertinimas jam skirtas „už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje“, poetui R. Stankevičiui – „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“, operos solistui E. Montvidui – „už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose“, kompozitorei Ž. Martinaitytė-Rosaschi – „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kino režisierei G. Žickytei – „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“.

Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba.

A. Stonio teigimu, nacionalinės premijos paskirtis – iškelti, parodyti, apdovanoti menininkus, kai yra savo kūrybos zenite.

„Nacionalinės kultūros ir meno premijos misija yra iškelti, parodyti, pažymėti tuos žmones, kurie yra kūrybos viršūnėje, paskatinti juos toliau kurti, atverti jiems duris, atkreipti visuomenės dėmesį į jų darbus. Ne tada, kada ta kūryba pradeda eiti nuokalnėn, kai tampa prisiminimais, o būtent tada, kai yra jų pats aukščiausias ir gražiausias išsiskleidimo taškas“, – teigė komisijos pirmininkas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.

Įvairių šalių komisijos ir televizijos žiūrovai iš viso jai skyrė 631 balą.

Dainą hiphopo grupės lyderis parašė savo motinai, tačiau vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai kūrinys tapo himnu karo draskomai valstybei.

Antroji vieta atiteko Jungtinei Karalystei, trečioji Ispanijai. Ketvirtieji buvo Švedija. Penketuką užbaigė Serbija. Į dešimtuką dar pateko Italija, Moldova, Graikija, Portugalija ir Norvegija. Paskutinė liko Vokietija.

Finale dainavusi Lietuvos atstovė Monika Liu su daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą.

Ji iš viso surinko 128 balus. Vertinimo komisijos Lietuvos dainininkei skyrė 35 balus, daugiausia – dešimt – jų atkeliavo iš Slovėnijos. Žiūrovai Monikai Liu atidavė 93 balus.

Monika Liu šeštadienį varžėsi su atlikėjais iš 24 Europos šalių. Dainą „Sentimentai“ ji atliko lietuviškai.

Pernai Nyderlandų mieste Roterdame surengtame konkurse Lietuvos atstovė grupė „The Roop“ su daina „Discoteque“ užėmė aštuntą vietą.

Dėl karo Ukrainoje Europos transliuotojų sąjungą (EBU) iš konkurso šiemet pašalino Rusiją.

Nepaisant to, kad konkurso dalyviams ant scenos drausta kalbėti politinėmis temomis, Ukrainos vardas ir ten vykstantis karas buvo paminėti.

Ukrainos atstovavusios grupės „Kalush Orchestra“ solistas baigęs dainuoti, angliškai kreipėsi į tarptautinę auditoriją: „Padėkite Mariupoliui, padėkite „Azovstal“ gynėjams dabar“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio Mariupolio gynybai vadovaujantis Ukrainos pulkas „Azov“ iš slėptuvių gamykloje „Azovstal“ pastarosiomis dienomis skelbia desperatiškus vaizdo įrašus su pagalbos prašymais.

Islandijai atstovavusi grupė „Seserys“ savo pasirodymą baigė žodžiais „Taiką Ukrainai. Ukraina, mes tave mylime“.

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva šiame konkurse debiutavo 1994 metais.