-
V. Rupšys: Švedijos narystė NATO taps dilema Rusijai, kurią reikės spręsti tariantis
Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Greičiausiai galime jau įvardinti – vakar sprendimais, susitarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos kaip 32-osios NATO narės, ir mes dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru, – LRT radijui antradienį sakė V. Rupšys. – Politiškai tai labai svarbus žingsnis buvo, kariškai pasakysiu, kad tikrai čia tampa dilema Rusijai, dilema, kurią jiems reikės spręsti ir greičiausiai spręsti ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO.“
Jis teigė, jog jo nenustebino pasikeitusi Turkijos pozicija, nes tokią derybinę strategiją, išlaukti paskutinio momento, o tuomet pasakyti savo žodį, šalis demonstruodavo ir anksčiau.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT radijui teigė, kad po paskutinio susitikimo su Turkijos gynybos ministru Briuselyje prieš tris savaites turėjo viltį, „kad priešpaskutinę dieną prieš summitą bus toks sprendimas, nors vakar ryte taip neatrodė“.
„Išties, labai džiuginantis posūkis visos šios istorijos, kuris iš esmės pakeis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją“, – sakė ministras.
Jis teigė neturintis duomenų, kas Turkijai buvo pažadėta, tačiau pabrėžė, jog tarp šalių visuomet ieškoma kompromiso. Dabar, A. Anušausko manymu, neturėtų būti kliūčių ir dėl Vengrijos tolimesnių žingsnių ratifikuojant Švedijos narystę.
„Manau, kad ne, nes Vengrija niekada labai kategoriškai nesakė, mačiau, kad sekė Turkijos taku, kuris buvo išmintas, manau, šiuo atveju nebus kliūties“, – kalbėjo ministras.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.
Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
-
Sostinės Kalėdų eglę gaubia įtarimų debesys: FNTT aiškinsis išlaidas žaliaskarei ir dekoracijoms 12
„Gavome informaciją, mūsų tarnybos pareigūnai ją analizuoja, vertina ir jos pagrindu bus priimtas sprendimas“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė FNTT viešųjų ryšių specialistas Tomas Šiuškus.
Jo teigimu, ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu dar nepradėtas.
Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad kvietimo pateikti informaciją apie kalėdines išlaidas iš FNTT nėra gavusi nei ji pati, nei jos įsteigtas Vilniaus Kultūros centras.
„Gavę prašymą, bendradarbiausime su institucija ir pateiksime visus reikiamus dokumentus“, – teigiama atsakyme BNS.
FNTT trečiadienį apsilankė viešai savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų vykdytus pirkimus Kalėdų eglei ir renginiams kritikavęs Žilvinas Šilgalis.
„Buvau pakviestas, ką tik išėjau, prabuvau tris valandas“, – BNS sakė politikas.
„Man uždavė klausimus, aš atsakiau į juos, ką galėjau, o dabar atsakingos institucijos tegul sprendžia, ar čia reikia pradėti tyrimą. Mano nuomone, akivaizdūs faktai, kurie tyrimo metu turi būti patikrinti“, – teigė Ž. Šilgalis.
Politiko teigimu, savivaldybės atstovai ne kartą teigė, kad negalėjo žinoti už kokią sumą šiemet bus įvykdytas šventinės eglės pirkimas. Tačiau jis pabrėžė, kad dokumentuose buvo įvardinta maksimali suma, kurios pirkimuose negalima viršyti.
„240 tūkst. eurų suplanavo išleisti eglei. Ne paslaptis, ta pati bendrovė vykdo nuomą, nesunku buvo numatyt, kad ir dabar dalyvaus. Suma astronomiškai išaugo – tris kartus“, – BNS sakė tarybos narys.
Jis tvirtina, kad susirūpinimą kelia ne tik kaina, bet ir tai, kad tiekėjams galimai už tą patį mokama kelis kartus. Sąmatoje esą yra „daug dalykų lyg naujai perkamų“, nors kai kurios dalys naudojamos tos pačios.
Ž. Šilgalis dar spalio pabaigoje feisbuke kritikavo Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių pabrėždamas didelę pagrindinės sostinės žaliaskarės kainą.
„Ar gali būti ciniškesnis vilniečių lėšų švaistymas ir dar akivaizdžiu melu apgaubtas? Surinkus medžiagą paaiškėjo, kad tokia sumą (net 242 tūkst.) pasiūlė ne vienintelis konkurso Kalėdų eglės nuomos dalyvis, o tai buvo politinis sprendimas išleisti vien Katedros aikštės Kalėdų eglei netoli ketvirčio milijono eurų. Ir, neva, meras nežinojo, kai sprendimų priėmimuose dalyvavo net dvi jo pagrindinės patarėjos, o vadovavo vicemerė E. Tamošiūnaitė. Apgailėtina, kai meras, bandydamas eilinį kartą prisidengti viešaisiais ryšiais, pradėjo blaškytis ir siūlyti tai sumažinti biudžetą, tai dalį sutaupytų lėšų Ukrainai paaukoti, tai vėl nusprendė, kad vis tik super brangios eglės miestui reikia, nes, neva, rangovas jau investavo į jos gamybą net 125 tūkst., tačiau paprašyti pagrįsti šią sumą įrodančiais dokumentais net nepasivargino. Gėdingas lėšų švaistymas ir, manau, ne iš kvailumo.. Įdomiau ir tai, kas šiame straipsnyje dar nepaminėta, kad, kai buvo skirta tokia kosminė suma, jos net nebuvo biudžete. Biudžete tų lėšų nebuvo ir pasirašant rugpjūčio mėnesį sutartį su, neva, konkurso iš jau tradiciškai vieno dalyvio laimėtoju. Šios lėšos buvo perskirstytos tik rugsėjo 14 d. Tarybos posėdyje, kur buvo apdairiai pakištos po bendrais miesto kalėdinio papuošimo pinigais motyvuojant, kad pasitinkant 700 m. jubiliejų lėšų miesto papuošimui nepakanka, bet, jog tai iš esmės reikalinga dėl išpūstos eglės sąmatos, sostinės Tarybos nariams net neužsiminta. Dėl atostogų šiame posėdyje nedalyvavau, bet grįžęs pradėjau aiškintis kas čia apskritai per kosminės sumos vaikšto šventėms, kai aplinkui tiek įvairiausių bėdų. Negi negalima švęsti Kalėdų, bet be taškymosi ir akivaizdaus lėšų švaistymo? Surinkta medžiaga, manau, atsako kas čia, kaip ir kodėl vyko...“ – rašė jis.
Primename, kad šiemet Vilniaus kalėdinė eglutė atsidūrė kalbų ir diskusijų centre dar eglės statyboms neįsibėgėjus. Mat pagrindinė šalies eglė Katedros aikštėje pastatyta už tris kartus didesnę sumą, nei sostinės gyventojams kainavo pernai.
Šiemet ji kainavo 231 tūkst. eurų. Vis dėlto, teigiama, kad miesto savivaldybei rinktis nebuvo iš ko. Pirkime dalyvavo tik vienas dalyvis, konkursas vyko dar vasarą, todėl eglė bus tokia, kokia suplanuota.
Vilniaus miesto savivaldybė sutiko, kad eglė brangi, tačiau ji skirta švęsti Vilniaus 700 metų gimtadienį, todėl ji – kitokia.
Kritikos sostinės Kalėdų eglei netrūko ir ją įžiebus. Socialiuose tinkluose pasipylė įvairios nuomonės dėl galutinio jubiliejinio torto formos žaliaskarės vaizdo. Savo kritišką nuomonę feisbuke išsakė ir žinomas dizaineris Juozas Statkevičius.
Anot žinomo vyro, 231 tūkst. eurų Vilniui atsiėjusi eglė turėjo kainuoti kur kas pigiau.
„Eglutė įžiebta! Bet panagrinėkime! Pakvipo apgaule! Karkasas tas pats metai iš metų. Neturėtų kainuoti. Eglių šakos nėra brangu. Ir seni Gedimino prospekto kringeliai su lapukais jau daug metų kabėjo, gal kažkas ir nepastebės. Bet aš matau. Pažiūrėkite. Čia tiems, kurie nesupranta ir nesigaudo. Dabar suprantama, kodėl tokia pigi eglutė (dabar mane suės, kad pastebėjau). Ponai, būkite garbingi“, – socialiniame tinkle rašė J. Statkevičius.
-
Ministras apie gaisrą „Žalvaryje“: pažeidimai – akivaizdūs 29
„Gaisras Kaune užgesintas. Kauno oras yra saugus – tai rodo mūsų stacionarios ir judriosios taršos matavimo stotelės Kalnėnuose ir Dainavos kvartaluose, – feisbuke skelbė ministras, – Ačiū 50 ugniagesių iš Kauno ir Šiaulių už dideles pastangas. Aplinkosaugos tyrėjai ima mėginius ir fiksuoja situaciją. Daugiausia degė nepavojingos atliekos, bet, deja, ugnis trumpam buvo išplitusi ir į pavojingas – tepalų, kuro filtrų, traukinių pabėgių aikšteles.“
Anot S. Gentvilo, naktį aplankius gaisro vietą, žala, atrodo, padaryta labiau įmonei.
„Visgi priešgaisriniai pažeidimai yra akivaizdūs. Pavojingos atliekos negali būti sandėliuojamas atvirai lauke, gana gausu nesužymėtų skysčių konteinerių. Tyrimas parodys, ar įmonė neturėjo nedeklaruotų atliekų. Bendrovė „Žalvaris“ yra pateikusi Aplinkos ministerijai pakankamus draudimus ir bankines garantijas dėl savo žalos atlyginimo. Tai – nauji įpareigojimai, kuriuos sukūrėme atliekų tvarkytojams po išmoktų skaudžių „Ekologistikos“ pamokų“, – įrašą baigė ministras.
Primename, kad Kauno atliekų įmonėje ketvirtadienį kilęs gaisras naktį buvo suvaldytas, penktadienio rytą atliekami baigiamieji darbai.
Didelis gaisras Palemono gatvėje esančioje atliekų tvarkymo įmonės aikštelėje kilo apie 21.53 val. Jį gesino gausios ugniagesių pajėgos – daugiau kaip septynios autocisternos.
Pradėtas tyrimas
Po gaisro bendrovės „Žalvaris“ veiklavietėje aplinkosaugininkai vertins žalą aplinkai, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko teigimu, aplinkosaugininkai jau pradėjo tyrimą.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad įmonėms, tvarkančioms atliekas, ypač pavojingas, yra skiriamas prioritetinis aplinkosaugininkų dėmesys. Neplaninis UAB „Žalvaris“ veiklavietės patikrinimas buvo pradėtas birželį. Planinį patikrinimą buvome numatę lapkritį. Bet, esant tokiai situacijai, jį pradėjome iškart“, – sakė vadovas.
Preliminariais duomenimis, įmonėje degė panaudoti tepalai, automobiliniai tepalų filtrai, polietilenas, plastikas, elektronikos detalės, popierius.
„Nuoširdžiai dėkojame ugniagesiams už operatyvią reakciją ir profesionalumą. Situacija buvo tikrai sudėtinga ir darbas, kurį šiąnakt nuveikė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, vertas didelės pagarbos“, – sakė G. Kadziauskas.
Į gaisravietę buvo iškviesta ir Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji oro taršos stotis, kurios matavimų pagrindu bus konkrečiai įvertintas oro taršos Kauno mieste mastas ir artimiausiu metu teikiamos konkrečios rekomendacijos gyventojams.