Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Kaip antradienį LRT radijui sakė V. Rupšys, patvirtinus naujus planus, Rusijai siunčiamas signalas, kad Baltijos šalys būtų ginamos „nuo pat pirmos minutės, kad čia ir dabar ir kaip dabar politikai mėgsta sakyti – nė centimetro nebus atiduota“.

„Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia“, – sakė kariuomenės vadas.

Pasak jo, patvirtinus naujuosius regioninius planus, toliau laukia darbas sukurti juose numatytus pajėgumus, kad šie planai galėtų būti įgyvendinti, bus rengiami taktiniai planai.

„Taktiniai planai skiriasi nuo operacinių tuo, kad operacinis yra idėja, kaip tai darome, ten nustatomi pajėgumai ir mes susitariame, iš kur tie pajėgumai ateina, o kaip mes kariausime ant žemės, dabar reikia laukti tų taktinių planų“, – aiškino V. Rupšys.

Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT radijui teigė, kad nauji gynybos planai tenkina ir politiškai, ir iš karinės pusės, „nes šalys prisiima daugiau įsipareigojimų nei buvo prisiėmusios iki šiol“.

„Be abejonės, juos reikia įgyvendinti, bet pats principas nepaprastai svarbus, tai yra, ginamas kiekvienas NATO teritorijos colis, be išlygų, be atsitraukimų ir kitų dalykų, kurie iš karinės logikos anksčiau buvo, matyt, suprantami, bet matant karą Ukrainoje, matant Rusijos kariuomenės nusikaltimus, kurie daromi okupuotose teritorijose, atsisakyta tokių minčių, kad bet kokia teritorija gali būti palikta bent laikinai okupantams“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot jo, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus darbų laukia daug – šalys turės skirti savo pajėgumus Rytų sparno gynybai, „kaip ir Lietuva, be abejonės, kaip NATO narė, stiprinti savo pajėgumus“.

Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.

Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.

„Savo, kolegų ir mūsų kompanijos vardu apgailestauju dėl šios situacijos ir sukeltų neigiamų emocijų. Vykdėme lietaus nuotekų tinklo remonto darbus savo sklype ir turėjome pašalinti medį, nes jo šaknų plotas patenka į lietaus nuotekų tinklą ir daro jam žalą. Mūsų sprendimas buvo pagrįstas galiojančiu detaliuoju planu, bet deja, mes pilnai neįvertinome medžio svarbos bendruomenei ir platesnei visuomenei“, – pirmadienį žiniasklaidai atsiųstame komentare sako bendrovės „Rinktinės NT“ direktorius Taavi Ojala

Jis teigė dar antradienį pasiūlysiantis Vilniaus merui ir vyriausiajam architektui suderinti susitikimą, kad atsiprašytų ir paaiškintų kompanijos poziciją.

„Užtikriname, kad vienintelis sklype saugomas medis – arti sklypo ribos augantis ąžuolas – bus išsaugotas. Esame atviri diskutuoti dėl sprendimų, kaip šioje vietoje prisidėti prie daugiau žalumos sukūrimo“, – pranešė bendrovės vadovas.

Mūsų sprendimas buvo pagrįstas galiojančiu detaliuoju planu, bet deja, mes pilnai neįvertinome medžio svarbos bendruomenei ir platesnei visuomenei.

Anot jo, per 24 metų veiklą bendrovė neturėjo jokių teisinių nesusipratimų ir prašo nedaryti esminių išvadų.

„Mes savo išvadas jau pasidarėme ir iš šios situacijos pasimokysime“, – teigiama pranešime.

Bendrovė pabrėžia, kad darbus vykdė pagal galiojantį detalųjį planą, kurį patvirtino Vilniaus savivaldybė. Teritorijoje numatytas intensyvesnis užstatymas ir visų savaiminių bei sodintų lapuočių šalinimas, išskyrus vieną saugomą medį – ąžuolą. Pasak bendrovės, šis medis tebeauga ir bendrovės bus toliau saugomas. Nors ir neprivaloma, „Rinktinės NT“ tikina išsaugosianti prieš mokyklą augančią ilgaamžę liepą.

Anot bendrovės, aptariamas medis galėjo būti šalinamas be atskirų leidimų tiek dėl galiojančio detaliojo plano sprendinių, tiek dėl lietaus nuotekų tinklo apsaugos zonos, į kurią patenka šaknys. Taip pat pabrėžiama, kad buvo siūloma pasitelkiant užsienio specialistų pagalbą ąžuolą perkelti atokiau, tačiau šis sprendimas buvo atmestas.

„Išlieka siūlymas aptariamo medžio vietoje sodinti užstatytai teritorijai geriau tinkamą stambų medį postatybiniame etape“, – nurodo bendrovė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas anksčiau pirmadienį pranešė, kad savivaldybė dėl nukirsto ąžuolo ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

„Savivaldybės teisininkai jau baigia parengti prašymą Generalinei prokuratūra pradėti ikiteisminį tyrimą bent dėl trijų baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Benkunskas.

S. Lisausko/BNS nuotr.

Baudžiamoji atsakomybė, pasak mero, numatyta pagal tris straipsnius – padarytą žalą gamtai, savivaldžiavimą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Ąžuolas buvo nukirstas prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype.

Pasak V. Benkunsko, planuojama kelti klausimą ir dėl baudų politikos.

„Pagal dabar galiojančią savivaldybės tvarką bauda (už nukirstą ąžuolą – BNS) galėtų būti apie 130 tūkst. eurų“, – sakė meras.

„Pagal Aplinkos ministerijos tvarką, ką šeštadienį minėjo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bauda išvis atrodo juokingai – keli tūkstančiai eurų. Matyt, įsivertinęs visą tą baudų dydį ir baudų politiką vystytojas taip ir priėmė sprendimą“, – kalbėjo jis.

Vis tik mero nuomone, adekvati bauda – baudžiamoji atsakomybė, teistumas kaltiems asmenims už priimtus sprendimus.

Kaip kalbėjo V. Benkunskas, Šnipiškėse esančio objekto statybos nepradėtos, projektiniai pasiūlymai nepatvirtinti.

„Aš neįsivaizduoju ką dabar turėtų atnešti sklypo savininkas į savivaldybę, kad tenkintų tiek savivaldybės, tiek visuomenės lūkestį, kas tam sklype galėtų būti“, – sakė meras.

„Mano subjektyviu vertinimu, jeigu būtų atneštas planas, kad visam perimetre būtų užsodintas ąžuolų parkelis, tokiu atveju diskusija yra galima. Visais kitais atvejais aš nežinau, kokiais argumentais mes galėtume šnekėtis, kad po šito atvejo patvirtintume projektinius pasiūlymus, būtų suprojektuotas visas sklypo projektas ir galiausiai būtų išduotas leidimas“, – pridūrė jis.

Meras priminė, kad savivaldybės pozicija dėl šio ąžuolo visada buvo nuosekli.

Sostinės meras šeštadienį sakė, kad medį nukirto sostinės centre esančio nekilnojamojo turto projekto vystytojai „Rinktinės NT“.

„Rinktinės NT“ sakė, kad ąžuolą buvo nuspręsta nupjauti, nes jis trukdė lietaus nuotekų tinklo remontui.

Pasak mero, įmonės argumentai „netelpa į jokius rėmus“, nes per sklypą einantį vamzdyną galima koreguoti nenaikinant medžių.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) pirmadienį pranešė stabdanti ąžuolą nupjovusios bendrovės „Kapitel“ narystę asociacijoje.

„LNTPA atsiriboja nuo minėtosios bendrovės veiksmų ir stabdo jos narystę asociacijoje. Jokios aplinkybės nepateisina tokio žingsnio. Pritariame ir palaikome tiek aplinkos ministro, tiek Vilniaus miesto mero išsakytą pasipiktinimą ir kritiką dėl šio ciniško poelgio“, – pranešime cituojamas LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.

S. Lisausko/BNS nuotr.

Apie situaciją, esamos tvarkos tobulinimą LNTPA ir Vilniaus meras kalbėsis šią savaitę.

Kilus pasipiktinimui dėl nukirsto ąžuolo, į situaciją šeštadienį sureagavo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, feisbuke pareiškęs, jog „barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis ąžuolas“ ir vadino tai vagyste bei „spjūviu į veidą“ vilniečiams.

Su projektu dirbusi architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonė „Do Architects“ sekmadienį nutraukė sutartį su vystytoju, pareiškusi, jog sprendimas nupjauti ąžuolą – nepriimtinas ir buvo jų parengto projekto centras ir ašis.

„Informuoju jus, kad balandžio 12 dieną vykusio pirmojo tarybos posėdžio metu Kazlų Rūdoje tarybos narių ir mero perskaitytos priesaikos tekstas neatitiko vietos savivaldos įstatyme nustatyto teksto“, – posėdžio pradžioje kalbėjo savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Elena Mikočiūnienė.

Posėdžio metu prisiekė 21 į tarybą išrinktas politikas.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška BNS yra teigęs, jog neketina prisiekti iš naujo ir laiko savo priesaiką galiojančia, kol teismas nepasakė kitaip, tačiau ketvirtadienį vykusio posėdžio metu jis buvo 21-asis priesaiką pasakęs politikas.

„Aš prisiekiau balandžio 12 dieną prieš jus, tarybos narius, savivaldybės gyventojus. Mano priesaika yra galiojanti, kol nėra teismo sprendimo. Niekas negali spręsti dėl mano priesaikos teisėtumo, tačiau šį tekstą aš perskaitau, kaip galiojančios balandžio 12 dienos redakcinį formalumą tam, kad niekam nekiltų problemų“, – posėdžio metu sakė jis.

Kazlų Rūdos meras posėdyje teigė, kad praėjusiame posėdyje duotą priesaiką galėtų panaikinti tik teismas, o ši įsivėlusi Vyriausios rinkimų komisijos klaida dėl kelių priesaikos žodžių, pasak M. Varaškos, tai padarytos klaidos, už kurias atsakomybė tenka institucijoms.

Jis sakė negalintis sutikti, kad po praėjusio posėdžio jo paties ir jau įdarbintų vicemerų bei kitų darbuotojų priimti sprendimai yra niekiniai. Anot M. Varaškos, per šį laikotarpį paskirtas laikinasis administracijos vadovas atliko pavedimų už 1,5 mln. eurų.

Niekas negali spręsti dėl mano priesaikos teisėtumo, tačiau šį tekstą aš perskaitau, kaip galiojančios balandžio 12 dienos redakcinį formalumą tam, kad niekam nekiltų problemų.

Posėdžio metu dar kartą pagarsinti praėjusiame tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl daugumos bei mažumos, taip pat komitetų skaičiaus ir jų sudėties.

Meras taip pat informavo, kad nuo ketvirtadienio administracijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti jo paskirtas administracijos direktorius Edvinas Cybuličius. Pats vadovas teigė turintis 15 metų vadovavimo patirties versle, daugiausiai darbe su viešuoju sektoriumi ir konsultacijomis, investiciniais projektais, kuriems prašoma Europos Sąjungos finansavimo.

Balandžio 12 dieną politikai prisiekė sakydami tokį tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“.

Įstatyme priesaikos tekstas skamba taip: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“. Paskutinis sakinys abu kartus nebuvo privalomas.

VRK yra pažymėjusi, kad klaidingi priesaikos tekstai taip pat perskaityti Palangos, Mažeikių, Plungės ir Trakų rajonų savivaldybėse. Laikinasis komisijos vadovas Andrius Puksas yra pabrėžęs, kad tose savivaldybėse, kur naudotas klaidingas priesaikos tekstas, tarybos nariai ir meras privalo prisiekti iš naujo.

Tuo metu Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius BNS teigė nežinantis, ar ketvirtadienį vykstantis tarybos posėdis bus teisėtas.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyko kovo pradžioje.

Sėkmė pirmame ture

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per pirmąjį merų rinkimų turą sekmadienį 60-yje savivaldybių pergalę iškovojo 26 kandidatai į merus, visi jie dabar eina šias pareigas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorių Ramūnas Vilpišauską nustebino stiprus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymas pirmame ture nepaisant spėlionių, kad rėmėjų skaičių gali sumažinti jo verslo reikalai Rusijoje, tiek „kiti prieštaringi dalykai siejami su jo šeimos dalyvavimu Kauno politikoje“.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad už V. Matijošaitį balsavo 58,33 proc. rinkimų teisę turinčių ir ja pasinaudojusių Kaune savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. To pakako rinkimų baigčiai jau pirmame ture.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Antras daugiausiai balsų Kauno mero rinkimuose gavo Aurelijus Veryga, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (12,48 proc.). Konservatorių keltas Vytautas Juozapaitis surinko 9,61 proc. balsų.

Kauno miesto taryboje „Vieningam Kaunui“ rinkėjų valia skirti 26 mandatai iš 41. Aštuoni mandatai – konservatoriams, keturi – „valstiečiams“, trys – socdemams.

Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad rezultatai Kaune išpildė „lūkesčius, spėjimus, prognozes, totalizatorius“.

„Kas įdomu ir kas iš tikro džiugina, kad lyginant su kitas merais, kurie pirmame ture išsikovojo teisę, procentine prasme matome, kad šiokia tokia konkurencinė kova buvo sudaryta. Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija“, – kalbėjo KU politologė.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkės, docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės, juntama tendencija, jog paaugę ir patyrę politikai yra pasukę į nacionalines institucijas – parlamentą, Vyriausybę, o naujai į partijas pritraukti žmonės dar nėra atpažįstami, neįgiję pakankamo politinio pasitikėjimo.

Jos nuomone, vyravo bendros rinkimų tendencijos, jog bus perrinkti gerai įsitvirtinę merai, turintys gerai išplėtotus partijų skyrius ar atstovaujantys stipresniems politiniams judėjimams.

„Žmonės nelinkę mėtytis, nebent kažkas įvyktų su tuo kandidatu“, – teigė VDU mokslininkė.

„Šita tendencija išlieka, kad dažniausia, jeigu rinkimuose dalyvauja dirbantys merai, didelė tikimybė, kad jie sulauks palaikymo. Priežastys gali būti skirtingos – vienais atvejais tai gali būti susiję su turimu administraciniu resursu, kitais atvejais galbūt rinkėjai tiesiog nori tęstinumo ir juos tenkina kaip tvarkomasi jų savivaldoje“, – kalbėjo ir R. Vilpišauskas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, jog jai nuostabą sukėlė gausus kai kurių merų palaikymas jau pirmajame ture, tarp jų – Palangos, Neringos, Širvintų, Druskininkų ir kitų miestų. Kai kur rinkėjų atiduoti balsai jiems siekė ir iki 70 procentų.

„Politiniame lauke stagnacija tuose mietuose –  vienareikšmiškai taip. Rinkėjui patinka, jie už tą patį žmogų balsuoja nesukdami galvos, bet jei dėliojame, kas buvo kiti kandidatai, kokios buvo galimos alternatyvos, matome, kad tokio masto, tokio kalibro žmonių pasiūlytų iš kitų politinių jėgų tiesiog nebuvo“, – teigė KU mokslininkė.

Žymi politinę stagnaciją

BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“.

„Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, matyt, emigracija, kaip ir visą Lietuvą kamuoja, kamuoja ne tik ekonomiką, bet ir politines partijas“, – BNS sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Šią problemą įžvelgia ir R. Vilpišauskas.

„Vertinant pagal tai, kad kai kurios partijos nusprendžia, kad jų Seimo nariai turėtų dalyvauti merų rinkimuose ar kitaip bando išplėsti kandidatų sąrašą, atrodo, kad yra šita bėda ir apskritai politikoje trūksta gebančių žmonių“, – teigė jis.

R. Vilpišauskas teigė, kad jį šiuose savivaldos rinkimuose nustebino geras konservatorių kandidatų į merus pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Anot jo, ne mažiau įdomios bus ir artėjančios dvi rinkiminės kampanijos savaitės, veikiausiai būsiančios orientuotos į negatyvą mero posto siekiančių asmenų atžvilgiu.

I. Unikaitė-Jakuntavičienė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad savivaldos rinkimų tendencijos bendrai buvo pakankamai tikėtinos. Nuostabą joms kelia didelis ne vienerius metus miestams vadovaujančių merų palaikymas, siekęs po 60-70 ir daugiau procentų.

Politologių manymu, tai taip pat rodo stagnaciją tų miestų politiniame lauke.

Politikos naujokai liko nuošalėje

R. Vilpišausko nuomone, konservatoriai šiuose savivaldos rinkimuose gali kalbėti apie gerus rezultatus, nors pagal laimėtus mandatus ir merų skaičių ir nusileido pagrindinei opozicinei partijai centrinėje valdžioje – socialdemokratams.

Sostinėje konservatoriai pelnė 19 tarybos mandatų, Klaipėdoje – septynis. Socialdemokratai uostamiestyje užims tris tarybos narių kėdes, konservatoriai – septynias.

Anot profesoriaus, kyla klausimas, kaip savivaldos rinkimų rezultatai paveiks valdančiąją koaliciją ir tarpusavio santykius artėjant Seimo rinkimams.

„Ypač Laisvės partijai turėtų kelti nerimą, kaip ir, beje, Sauliaus Skvernelio partijai, – sakė VU TPSMI profesorius. – Sunku pasakyti, ar pavyks pasigerinti per metus savo („Vardan Lietuvos“ – BNS) pozicijas, nes, kaip matome, opozicijoje siekia dominuoti Socialdemokratų partija“. 

R. Vilpišausko teigimu, apklausos rodė didesnį S. Skvernelio suburtos partijos „Vardan Lietuvos“ populiarumą, tačiau savivaldoje daug lemia jau įtvirtintos merų pozicijos, be to, daugiau pranašumo prieš partiją turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir socialdemokratai bei konservatoriai.

Sostinėje „Vardan Lietuvos“ nepelnė nė vienos tarybos nario kėdės, o Laisvės partijai teko devynios.

„Labai sunku atspirties tašką vertinimui nusistatyti, nes Laisvės partija yra tarp valdančiųjų koalicijos narių, kuri dirbo nesibaigiančių krizių laikotarpių. Tad kai vertinam, kas laimėjo, kas pralaimėjo, reikia žiūrėti ne tik kas daugiausia palaikymo turėjo, bet ir į bendresnį kontekstą. Nesu tikras, ar tai labai prastas rezultatas Laisvės partijai, bet Vilniuje iš tiesų jie dalį rinkėjų prarado ir galbūt iš tų prarastų galėjo balsuot strategiškai už konservatorių kandidatą“, – sakė R. Vilpišauskas.

Kauno miesto tarybą sudarys (pagal pavardę):

Virginija ADOMAITIENĖ (Vieningas Kaunas)

Jonas AUDĖJAITIS (Vieningas Kaunas)

Donatas BACEVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Saulius Vilius BARTAŠKA (Vieningas Kaunas)

Ramunė BIČKAUSKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Andrijana FILINAITĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Regina GRIGONIENĖ (Vieningas Kaunas)

Audronė JANKUVIENĖ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Inga JUODEŠKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Mantas JURGUTIS (Vieningas Kaunas)

Robertas KAUNAS (Lietuvos socialdemokratų partija)

Saulius KAVALIAUSKAS (Vieningas Kaunas)

Jurgita KUPČINSKIENĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Ingrida LAPĖNAITĖ-KRASNICKĖ (Vieningas Kaunas)

Rimantas LEKAVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Vitas LENDRAITIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Kristina LUKAUSKAITĖ-VALATKĖ (Lietuvos socialdemokratų partija)

Paulius LUKŠEVIČIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Rosvydas MARCINKEVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Dainius MATIJOŠAITIS (Vieningas Kaunas)

Šarūnas MATIJOŠAITIS (Vieningas Kaunas)

Jūratė Elena NORVAIŠIENĖ (Vieningas Kaunas)

Andrius PALIONIS (Vieningas Kaunas)

Aušra PAPIRTIENĖ (Vieningas Kaunas)

Vaida PRANARAUSKAITĖ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Martynas PRIEVELIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Jaunius RAMOŠKA (Vieningas Kaunas)

Darius RAZMISLEVIČIUS (Lietuvos socialdemokratų partija)

Kazimieras RIMEIKIS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Ralfas ROMEIKA (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Simas SIRTAUTAS (Vieningas Kaunas)

Egidijus STANCIKAS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Karolis STIRBYS (Vieningas Kaunas)

Loreta STONKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Ligita VALALYTĖ (Vieningas Kaunas)

Gediminas VASILIAUSKAS (Vieningas Kaunas)

Aurelijus VERYGA (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Ingrida VISOCKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Karolina ŽEKAITĖ (Vieningas Kaunas)

Benjaminas ŽELVYS (Vieningas Kaunas).

Mero ir Kauno tarybos narių priesaika vyks kovo 21 dieną. Iki tol išrinkti tarybos nariai dar gali atsisakyti mandato. Tokiu atveju jo vietą užimtų kitas aukščiausiai rinkėjų reitinguotas partijos politikas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Rastas Neryje

Kaip skelbta Vilniaus apskrities policijos suvestinėse, vyro kūnas buvo aptiktas 2022 metų rugpjūčio 21 d. apie 9.25 val. Vilniaus rajone, Buivydžių seniūnijos teritorijoje, ties Kūniškės kaimu, Neries upėje.

Mirusiojo lavonas – nenustatytos tapatybės ir amžiaus, irimo stadijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pirmasis Lietuvoje miręs migrantas?

Remiantis „Sienos grupės“ feisbuke savanorių pasidalyta informacija, jie trečiadienį, sausio 11 dieną, gavo dar vieną žinutę iš moters, su kuria bendrauja nuo rugsėjo mėnesio. Esą jos vyras bandė kirsti sieną ir tuomet ji prarado ryšį su juo.

„Praėjus keturiems mėnesiams po pirmojo susisiekimo su mumis, ji parašė žinutę, nes gavo informacijos, kad jos vyras, tikėtina, yra viename Lietuvos morge. Jos balsas buvo visiškai palūžusio žmogaus, jai reikėjo mūsų pagalbos, ji negalėjo patikėti, kad tai tikrai yra jos vyro kūnas. Todėl nusprendėme pačios nuvykti į morgą ir pasiteirauti apie situaciją. Morge dirbantys žmonės papasakojo mums keletą istorijos detalių. Sužinojome, kad vyras buvo rastas negyvas vandenyje, Lietuvos pasienio miške, rugpjūčio mėnesį. Taigi, netrukus po to, kai buvo prarastas ryšys su artimaisiais. Žmona prašė, kad nuvyktume pažiūrėti kūno ir parodytume jį telefonu, kad ji galėtų atpažinti. Deja, pasak morge dirbančių žmonių, dėl irimo jis tapo neatpažįstamas, todėl mums to daryti nebuvo prasmės. Be to, kaip supratome, buvo atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, kad tai ir buvo ieškomas dingęs asmuo. Žmona tiesiog negalėjo patikėti, kol kas nors, kuo ji pasitiki, taigi – mes, tiesiog patvirtinome, kad: „taip, miške yra rastas kūnas ir dabar jis yra Lietuvos morge“. Tai, ko bijojome, tapo tiesa, –  tai bus pirmas patvirtintas migruojančio asmens, mirusio Lietuvos teritorijoje, atvejis“, – detalizuojama „Sienos grupės“ įraše.

Jos balsas buvo visiškai palūžusio žmogaus, jai reikėjo mūsų pagalbos, ji negalėjo patikėti, kad tai tikrai yra jos vyro kūnas.

Kaip feisbuke teigė savanoriai, mirusio vyro žmona teiravosi apie galimybę organizuoti laidotuves Lietuvoje pagal musulmonų tradicijas. „Labai liūdime dėl šios situacijos ir bijome išgirsti apie kitus panašius atvejus. Kiek dar šiuo metu neatpažintų kūnų yra Lietuvos morguose ir kapinėse? Kodėl Lietuvos institucijos slepia tokius faktus?  Ar artimųjų nežinia, neviltis ir skausmas yra verti to, kad galėtume toliau sakyti: „padėtis pasienyje yra stabili?“ – retoriškai klausė savanoriai.

Informacijos kol kas neviešina

Dėl pateiktos informacijos patvirtinimo arba paneigimo portalo kauno.diena.lt žurnalistai ketvirtadienį kreipėsi į prokuratūrą. Pasak atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti yra tęsiamas.

„Tyrimo metu buvo nustatyta Neries upėje rasto mirusio asmens tapatybė. Tai – 32 metų Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietis, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo duomenimis, asmens mirtis nebuvo smurtinė“, – sakė ji.

Pašnekovės teigimu, siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu neviešintina.

 Tai – 32 metų Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietis, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo duomenimis, asmens mirtis nebuvo smurtinė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS informavo, jog apie šį atvejį tarnyba nebuvo oficialiai informuota, o pagal kompetenciją tokius įvykius tiria policija.

G. Mišučio teigimu, vyras aptiktas vietovėje, kuri nuo sienos su Baltarusija yra nutolusi kelis kilometrus ir šioje vietoje atiteka Neris.

„Kūnas rastas Lietuvos teritorijoje, tačiau kol kas negalime daryti jokių išvadų, nes reikia įvertinti, kad yra ir upės tėkmė“, – teigė G. Mišutis.

Anot jo, vasarą šioje vietoje Neris vietomis tampa sekli ir ją galima perbristi. Bandymų kirsti sieną šioje vietoje nebuvo fiksuojama.

Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio vykdo teisėsaugos institucijos, prokurorai su policija, tad kol kas jokių oficialių duomenų ar informacijos ministerija neturi.

Šio atvejo vėliau žurnalistams nekomentavo ir ministrė Agnė Bilotaitė.

„Visos institucijos dirba skaidriai – Vidaus reikalų ministerijos ir mūsų visos tarnybos. Bendradarbiaujame tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, – žurnalistams sakė ministrė. – O kalbant apie šitą situaciją, apie šitą ikiteisminį tyrimą, tai aš kažkaip nenorėčiau komentuoti, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga“.

„Atsižvelgdama į teigiamus praėjusių metų įvykius, kai įvairios valstybės intensyviai dėjo pastangas, kad būtų rasti tinkami sprendimai dėl nuosavybės ir išgrobstyto meno grąžinimo, Izraelio ambasada Vilniuje sveikina Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės parodytą gerą valią“, – trečiadienį išplatintame komentare teigė ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vitenberg Silverstein).

„Tikimės, kad proceso pabaigoje bus įgyvendintas praktiškas ir teisingas sprendimas“, – sakė diplomatė.

Anot Jungtinių Valstijų ambasados, šios šalies Vyriausybė sveikina ir pritaria Lietuvos Ministrų kabineto siūlymui spręsti įsisenėjusius Holokausto metu nuniokotos Lietuvos žydų bendruomenės restitucijos klausimus.

„Per Holokaustą Lietuvoje tiek nacių, tiek vietinių kolaborantų pastangomis buvo žiauriai nužudyti beveik 200 000 žydų, beveik visiškai sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė, kurios istorija šioje šalyje skaičiuojama šimtmečiais, – teigė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas (Robertas Gilkristas).

„Šiuo įstatymo projektu ne tik pagrįstai atsižvelgiama į praeities klausimus, bet ir padedama išsaugoti Holokausto atminimą ateities kartoms. Jo priėmimas būtų ypatingas žingsnis užbaigiant ypač svarbų Lietuvos vyriausybės pastangų etapą, siekiant kompensuoti šio tamsaus laikotarpio baisumus“, –  sakė ambasadorius.

Šiuo įstatymo projektu ne tik pagrįstai atsižvelgiama į praeities klausimus, bet ir padedama išsaugoti Holokausto atminimą ateities kartoms.

Vyriausybės siūlymą dar svarstys Seimas. Pagal jį, kompensacijos, kaip ir iki šiol, būtų išmokėtos per 2024-2030 metus – lėšos kasmet dalimis, kaip ir iki šiol, būtų pervedamos Geros valios fondui, šis savo ruožtų turėtų išmokėti kompensacijas nusavinto turto savininkams ar jo paveldėtojams.

Ambasadorė tvirtino, kad toks „teigiamas pokytis“ atitinka lapkričio pradžioje Prahoje sušauktos konferencijos „Terezin 2“ pasiekimus, kai daugelis valstybių paskelbė apie savo įsipareigojimą skatinti klausimus, susijusius su Holokaustą išgyvenusių asmenų teisėmis, taip pat atminimo bei švietimo projektus.

„Šių šalių pažanga liudija, ką galima nuveikti dėl Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų bendruomenių, kai yra politinė valia, bei siūlo geriausios praktikos pavyzdžius, iš kurių kiti gali pasimokyti“, – tvirtino ambasadorė.

„Lietuvos Vyriausybės siūlymas leis daugiau dėmesio skirti šimtus metų Lietuvoje klestėjusio nuostabaus žydų litvakų paveldo puoselėjimui ir išsaugojimui“, – kalbėjo ji.

„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.

„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.

Pasak V. Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų, o studentai šaukiami nebus.

Be to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad „kariaujame ne tiek su Ukraina, kiek su kolektyviniais Vakarais“.

S. Šoigu taip pat pranešė, kad Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai.

Sprendimą dėl dalinės mobilizacijos V. Putinas aiškino tuo, esą Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.

Jis taip pat tvirtino, kad jei iškils grėsmė Rusijos teritoriniam vientisumui, šalis panaudos visas turimas priemones.

V. Putinas apkaltino Vakarus vykdant „branduolinį šantažą“ ir atkreipė dėmesį į „kai kurių lyderiaujančių NATO valstybių aukšto rango atstovų pareiškimus apie galimybę panaudoti branduolinius masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją“.

„Tiems, kurie leidžia sau tokius pareiškimus apie Rusiją, noriu priminti, kad mūsų šalis taip pat turi įvairių naikinimo priemonių, ir atskirų komponentų, ir modernesnių nei NATO šalių, ir kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“, – sakė V. Putinas.

„Tai ne blefas“, – pridūrė jis.

Planai dėl „referendumų“ okupuotose teritorijose

V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Prorusiška valdžia paskelbė, kad planuoja rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.

„Palaikysime sprendimą dėl jų ateities, kurį priims dauguma Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojų“, – savo kreipimesi sakė V. Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu nesureikšmino planų dėl „referendumų“.

„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis savo kasdieniame kreipimesi vėlų antradienį.

„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) – „parodija“.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.

Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo.

Aneksijos referendumams Rusijos primesta valdžia ruošėsi kelis mėnesius, o konkrečios datos paskelbtos Ukrainos pajėgoms pasiekus reikšmingų laimėjimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir rytuose.

Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

JAV: Rusijos dalinė mobilizacija – silpnumo ženklas

JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra silpnumo ženklas.

„Fiktyvūs referendumai ir mobilizacija yra silpnumo, Rusijos nesėkmės požymiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bridget Brink (Bridžit Brink).

„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotą Ukrainos teritoriją, mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė ji.

Bridget Brink/Scanpix nuotr.

JK: invazija Ukrainoje žlunga

V. Putino sprendimas mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje rodo, kad jo invazija žlunga, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

„Jokie grasinimai ir propaganda negali paslėpti fakto, kad Ukraina laimi šį karą, tarptautinė bendruomenė yra vieninga, o Rusija pasauliui tampa pariju“, – nurodė B. Wallace'as išplatintame pareiškime.

A. Anušauskas: tai rodo prastą Rusijos padėtį

V. Putino trečiadienį paskelbta dalinė mobilizacija rodo prastą šalies padėtį, tačiau siunčiami rezervistai kare prieš Ukrainą tebus „patrankų mėsa“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Na ką, Putino „trijų dienų pergalingas karas“ pasiekė mobilizacijos etapą. Vadinasi visai prasta padėtis“, – feisbuke trečiadienį paskelbė ministras.

Arvydas Anušauskas (Ž. Gedvilos / BNS nuotr.)

„Dalinė mobilizacija, kurią Putinas paskelbia (kas įdomu – „su Generalinio štabo rekomendacija“) nuo šios dienos, leis apsirūpinti nauja „patrankų mėsa“, užpildyti beveik sunaikintus dalinius ir naujomis bangomis siųsti į atakas menkai apmokytus kareivius su senais tankais“, – rašė jis.

Vadinasi visai prasta padėtis.

Anot ministro, šiuo žingsniu Rusija „mėgins išlaikyti Ukrainos pajėgų spaudimą ir sudarys sąlygas mobilizuotiesiems išbandyti HIMARS'us savo kailiu“.

A. Anušauskas pabrėžė, kad į tai reaguodami Vakarai privalo stiprinti karinę paramą Ukrainai.

„Atsakas iš Ukrainą remiančių šalių pusės – šiuolaikinės karinės technikos nenutrūkstantis srautas nuo genocido besiginančiai tautai“, – tvirtino A. Anušauskas.

L. Kasčiūnas: gali virsti į socialinius protestus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako V. Putino trečiadienį paskelbtą dalinę mobilizaciją vertinantis kaip jo „dalinį pralaimėjimą“.

Pasak NSGK vadovo, šis sprendimas taip pat gali paskatinti Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojus, iki šiol nepaliestiems vadinamosios „specoperacijos“, socialiniams protestams.

„Vertinu kaip dalinį V. Putino pralaimėjimą, nes jis pripažįsta, kad „specoperacija“ patyrė fiasco, perėjo į naują etapą. Jis turės pripažinti, kad tai yra karas, kad ukrainiečiai laimėjo tarpiniame finiše, jam reikia ieškot kitų resursų“, – trečiadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, šis V. Putino kreipimasis taip pat gali būti ir bandymas siųsti signalą Vakarams, kad Rusijos vadovas norėtų eiti į derybas.

„Dalinė mobilizacija su branduolinio ginklo vėliavėlės pamojavimu yra bandymas pasiųsti signalą ir Vakarams, kad neva sėdamės, kalbam dėl naujų užkariavimų įtvirtinimų, nes tai vyksta lygiagrečiai su tais vadinamaisiais referendumais. Tai gali būti, jog viena ranka vėzdą didesnį pasiimi, o kita ranka tu rodai, kad gali eiti į kažkokias derybas, šito scenarijaus irgi neatmesčiau“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Dalinė mobilizacija su branduolinio ginklo vėliavėlės pamojavimu yra bandymas pasiųsti signalą ir Vakarams.

Jo teigimu, šis sprendimas gali protestams pakelti Rusijos didmiesčių jaunimą, kurie iki šiol tiesiogiai Rusijos karo Ukrainoje nebuvo paliesti.

„Jis turi labai aiškiai įsivertinti, kaip tai paveiks Maskvos ir Piterio jaunimą, žmones, kurie dar buvo atriboti nuo visų karinių operacijų, kai jiems teks stoti į kariuomenės gretas su visiškai nuline motyvacija, kai prieš juos stovi tauta, kuri pasiryžusi kiekvienam centimetre ginti savo laisvę ir nepriklausomybę. Tai gali išvirsti į tam tikrus socialinius protestus ir aš tikrai to palinkėčiau“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

L. Kojala: ilgą laiką Kremlius vykdė agresiją apsimestinės taikos sąlygomis, šis etapas baigėsi

Socialiniame tinkle „Facebook“ Rytų Europos Studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala išdėstė savo poziciją. Čia jis rašė:

„V. Putinas skelbia dalinę mobilizaciją. Bus šaukiami karinės patirties turintys rezervistai. Sergejus Šoigu kiek vėliau teigė, kad bus šaukiami apie 300 tūkst. rezervistų, ir esą studentų gatvėje niekas negaudys. Ilgą laiką Kremlius vykdė agresiją apsimestinės taikos sąlygomis, maskuojant tai „specialiąja karine operacija“. Šis etapas šiandien baigėsi. Kalbos pradžioje buvo išdėstytos jau įprastos tezės apie „Vakarų keliamą grėsmę Rusijai, Ukrainos nacius, siekį apginti Donbaso gyventojus“. Galiausiai tiesmukiškai grasinta, kad, „jei kils grėsmė Rusijai“, bus naudojama visa turima ginkluotė, įskaitant branduolinį ginklą. Jis pridūrė, jog „neblefuoja““.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Matas Maldeikis teigė, kad mobilizacija trumpesniu laikotarpiu iš esmės nieko nekeičia.

„Mobilizuotą žmogų paversti bent kiek naudingu kariu šiuolaikinėje kariuomenėje reikia mėnesių. Mėsos rusai ir taip turi. Dar reikia turėti kuo jį apginkluoti. Tuo labiau, kaip parodė šis karas, didžioji Rusijos kariuomenės problema yra logistika ir žvalgyba“ – feisbuke rašė jis.

M. Maldeikis pabrėžė, kad dabar Vakarų atsakas – daugiau ir toliau siekiantys ginklai. „Žmonių turi ir Ukraina, šiems reikia su kuo ginti savo šalį“ – pridūrė Seimo narys.

Vokietija: Rusijos dalinė mobilizacija – neteisingas žingsnis

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas (Robertas Habekas) trečiadienį pareiškė, kad prezidento V. Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos Rusijos karui Ukrainoje paremti yra blogas ir neteisingas žingsnis.

„Daline mobilizacija (Rusija) toliau eskaluoja šį tarptautinę teisę pažeidžiantį agresyvų karą“, – sakė R. Habeckas, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.

Jo pareiškimą Ekonomikos ministerija paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Blogas ir neteisingas žingsnis, kurį griežtai smerkiame... Mes ir toliau visapusiškai remiame Ukrainą“, – pridūrė R. Habeckas.

V. Zelenskio patarėjas pasišaipė iš V. Putino paskelbtos mobilizacijos

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pašiepiamai atsiliepė apie Rusijos vadovo V. Putino trečiadienį paskelbtą sprendimą mobilizuoti kariuomenės rezervistus.

Rusai, reikalavę sunaikinti Ukrainą, galiausiai gavo mobilizaciją, uždarytas sienas, blokuotas sąskaitas bankuose, kalėjimą už dezertyravimą, taip pat „gaidžių“ specialiuosius būrius privačiose karinėse kompanijose, parašė M. Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje.

Jis priminė, kad „trijų dienų karas“ tęsiasi jau 210 dienų.

„Viskas vis dar vyksta pagal planą? Nejaugi? Gyvenimas turi nuostabų humoro jausmą“, – pridūrė M. Podoliakas.

A. Navalnas: V. Putino paskelbta mobilizacija sukels didžiulę tragediją

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.

Balsingiausias V. Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.   

„Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių... Siekdamas išlaikyti asmeninę valdžią, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, ten žudė žmones, o dabar į šį karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – sakė A. Navalnas.

Opozicionierius atlieka devynerių metų laisvės bausmę dėl virtinės kaltinimų, kuriuos jis laiko politiškai motyvuotais. Jis kali pataisos kolonijoje netoli Vladimiro miesto, už maždaug 200 km nuo Maskvos.

ES: mobilizacija rodo V. Putino desperaciją

Rusijos prezidento V. Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai.

„Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano (Pėteris Stanas).

„Tai taip pat yra dar vienas jo desperacijos ženklas, dėl to, kaip klostosi jo agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

D. Grybauskaitė: mobilizacija Rusijoje – tai karo eskalacija, nauja jo fazė

Dalinė mobilizacija Rusijoje žymi naują eskaluojančią karo Ukrainoje fazę, sako kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Manau, kas visas pasaulinis vienodai vertina, tai yra tiesioginio didžiulio karo Europoje eskalacija, tai nauja karo fazė. Taip ir vertinu“, – trečiadienį Kaune žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

„Mūsų žingsniai turi būti – NATO, Vakarų žingsniai taip pat – jungtinis atsakas. Turime reaguoti taip pat su ginkluotės tiekimo eskalacija Ukrainai“, – teigė buvusi šalies vadovė.

Anot jos, Ukrainai turi būti tiekiami sunkesni, toliašaudžiai ginklai, tokie, kokių reikia „atremti šitą naują Rusijos ordos mėginimą žengti toliau į Europą“.

Pasak D. Grybauskaitės, mobilizacija Rusijoje paskelbta, nes „kriminalų kariuomenė“ negalėjo būti veiksminga.

„Todėl kad nesusitvarkė su paslėpta mobilizacija, kuri vyko iš rekrūtų ir čečėnų, bet taip pat ir iš kriminalinio pasaulio. Buvo visiškai aišku, kad tokia kriminalų kariuomenė negali būti veiksminga bet kurio karo metu. Taigi, dabar rekrūtuojami rusai. Šita dalinė mobilizacija reiškia, kad, deja, bet karas atėjo į Rusijos teritoriją ir šį karą prisišaukė pats prezidentas Putinas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.