„Apmaudi situacija, kad per beveik keturis metus mes esame ne vieną sykį pastebėję, kad liežuvis nebuvo didžiausias pono Anušausko draugas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

A. Anušauskas į tokius ministro žodžius sureagavo feisbuke: „Kai liežuvis tampa didžiausiu draugu, pasistenkite, kad tai nebūtų vienintelis jūsų tikras draugas.“

Klausiamas, ar partija turėtų kaip nors reaguoti į A. Anušausko pareiškimus, G. Landsbergis paragino orientuotis į naujojo ministro Lauryno Kasčiūno darbus.

„Nemanau, kad reikia (reaguoti – ELTA). Manau, kad klausimas yra išspręstas, dirba naujas ministras, jis turi tiek premjerės, tiek partijos pasitikėjimą. Manau, dabar svarbiausia orientuotis į tai, ką jis dabar gali padaryti“, – į platesnius A. Anušausko pasisakymų vertinimus nesileido užsienio reikalų ministras.

„Ar partijoje yra žmonių, kurie gali autonomiškai kažkokiu būdu tą (klausimą – ELTA) kelti... Nežinau, nesu apie tai supažindintas“, – pridūrė jis.

Apmaudi situacija, kad per beveik keturis metus mes esame ne vieną sykį pastebėję, kad liežuvis nebuvo didžiausias pono Anušausko draugas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra patvirtino šį STT sprendimą.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, palikdamas pareigas, pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Po rezonansą sukėlusių pareiškimų STT dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje apklausė patį A. Anušauską, buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką ir dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, Seimo narį R. Lopatą ir buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio rytą, apie 7 val., Veiverių gatvėje esančioje atrakcionų parko teritorijoje, per konfliktą neblaivus (1,34 prom.) 36 metų vyras sužalojo neblaivų (0,61 prom.) 24 metų vyrą.

Nukentėjusysis po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Primename, kad Aleksote, prie „Maxima“ bazės, veikia didžiausias atrakcionų parkas Baltijos šalyse. 

Kauno apylinkės teismui ketvirtą kartą nepavyko pradėti iš esmės nagrinėti išpuolio Laisvės alėjoje bylos – pareigūnams nepavyko pristatyti į teismą vieno iš keturių asmenų, turinčių joje nukentėjusiojo statusą.

„2024 m. balandžio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta toliau atidėti bylos nagrinėjimą, nes nepavyko atvesdinti ar kitaip apie procesą informuoti nukentėjusiojo E. Smailio. Teismas, užtikrindamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir visų proceso dalyvių teises, nusprendė apie procesą informuoti specialiame internetiniame puslapyje. Tada bus galima konstatuoti, kad asmuo apie procesą yra informuotas“, – pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prasidėjus posėdžiui, teisėja pagarsino policijos, kuri turėjo atvesdinti E. Smailį, tarnybinį pranešimą. Jame teigiama, kad nuvykus į E. Smailio namus, buto durų niekas neatidarė, į paliktą pranešimą atvykti į policiją nebuvo reaguota, kaimynų apklausti nepavyko, o E. Smailio telefonas buvo išjungtas.

Anot policijos pareigūnų, susisiekus su E. Smailio žmona, kuri anksčiau dirbo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjančio šią bylą, raštinėje, ji teigė, kad su sutuoktiniu nebendrauja, gyvena atskirai.

Nors E. Smailio butų durų niekas neatidarė, policija atkreipė dėmesį į raštelį, kuris buvo įkištas į duris. Jame klausta: „Draugas, kur dingęs?“. Galima tik spėlioti, ar E. Smailio neranda ir draugai, ar tai paties nukentėjusiojo paskleista dūmų uždanga.

Per ketvirtadienio posėdį buvo pagarsintas ir teismui atsiųstas kito nukentėjusiojo – Ryčio Sadausko prašymas dėl jo statuso panaikinimo. R. Sadauskas, kuris, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, teigė, kad nukentėjusiu nesijaučia. Šį statusą, neatitinkantį jo būklės, sugalvojo prokurorė. Ši, savo ruožtu, atkirto, kad suteikė R. Sadauskui tokį statusą, gavus teismo medicinos ekpertų išvadą.

Bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Baumilė penktadienį paskelbė, kad R. Sadausko prašymo netenkina, nes prokurorės argumentai – svaresni už jo.

Tame pačiame šios bylos, kurios jau visi teisiamieji – laisvėje, posėdyje  buvo pagarsintas ir gautas kaltinamojo Luko Ščerbinsko prašymas leisti jam nurodytą dieną išvykti pailsėti į kitą miestą, kuriame planuojama švęsti jo sužadėtinės jubiliejų. Teismo leidimas išvykti iš Kauno L. Ščerbinskui būtinas, nes, paleidus iš suėmimo, jam, kaip ir kitiems šios bylos teisiamiesiems, buvo uždėta apykojė.

Teisėja penktadienį paskelbė, kad L. Ščerbinsko prašymą tenkina, nes lig šiol skirtų kardomųjų priemonių jis nepažeidė. 

Kitas šios bylos posėdis numatytas balandžio 17 dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

ELTA primena, kad per kovo 28-ąją įvykusį šios bylos posėdį buvo nuspręsta atvesdinti E. Smailį į balandžio 4-osios posėdį, nes jis vengia atvykti į teismą. Remtasi šaukimą į šį teismo posėdį turėjusios įteikti policijos tarnybiniu pranešimu. Jame teigta, kad į E. Smailio gyvenamąją vietą buvo vykta tris kartus, jis buvo matomas pro langą, tačiau priimti šaukimo nesutiko.

Kiti nukentėjusieji šios bylos teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.

Prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad E. Smailys akivaizdžiai vengia priimti šaukimus, siūlė pradėti nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tam prieštaravo visi kaltinamieji ir jų gynėjai.

Byla dėl didelį atgarsį sukėlusio išpuolio Laisvės alėjoje Kauno apylinkės teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Joje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių šiose muštynėse dalyvavusių asmenų: Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, L. Ščerbinskui, Karoliui Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui ir Rokui Sipavičiui.

Visiems jiems, paleidžiant iš suėmimo, yra skirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, piniginis užstatas ir dokumentų paėmimas.

R. Sipavičiaus, kuris slapstėsi, tačiau vėliau pats atvyko į policiją,  byla buvo prijungta prie pagrindinės, kuri jau buvo perduota teismui, vasarį.

Bylos duomenimis, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

„6.09 val. gautas pranešimas, kad vyras mirtinai ginklu sužeidė moterį, gimusią 1982 metais. Netrukus, prieš atvykstant pareigūnams, jis pats nusižudė“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Pirminiais duomenimis, apie nelaimę šeimoje pranešė sutuoktinių paauglė dukra.

Kaip skelbė delfi.lt, našlaičiais liko du vaikai, vienas vaikas mažametis.

Nužudytoji buvo ilgametė Šalčininkų rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja.

Pažįstami ją apibūdino kaip ramią ir tvarkingą. Vyras buvo medžiotojas ir ginklą laikė legaliai.

„Pats pareigūnės asmeniškai nepažinojau, žinau, kad ji buvo bendruomenės pareigūnė, jos pagrindinis darbas – prevencinio pobūdžio. Tai šeimos drama, kitaip nepavadinsi, panaudotas šaunamasis ginklas, visas detales išsiaiškins ikiteisminio tyrimo metu“, – delfi.lt kalbėjo generalinis komisaras Renatas Požėla.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį, Šiaulių rajone, Gegužių kaime, namuose, vyras (gim. 1986 m.) smurtavo prieš mažametį (gim. 2012 m.).

Nukentėjusysis po medikų apžiūros Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje gydosi ambulatoriškai.

Anot policijos, kovo 21 d., 18.30 val., Šiauliuose, Aido gatvėje, prekybos centre, trys iš matymo pažįstamos merginos sumušė nepilnametę (gim. 2009 m.). Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė.

Kauno.diena.lt susisiekus su Šiaulių policijos pareigūnais, paaiškėjo, kad visos merginos mokosi vienoje mokykloje, jų konflikto priežastis – apkalbos. Policininkai apie šį įvykį sužinojo tik po to, kai į juos kreipėsi nukentėjusios nepilnametės mama, prašydama ištirti įvykį. 

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Vartotojai naudotis platformomis vėl galėjo maždaug 18 val. 20 min. Lietuvos laiku.

Kaip savo interneto puslapyje nurodė britų dienraštis „Daily Mail“, trikdžiai prasidėjo apie 17 val. Lietuvos laiku.

„Facebook“ ir „Messenger“ sutrikimai išryškėjo vartotojams pastebėjus, kad jie buvo atjungti nuo savo paskyrų ir negali iš naujo prisijungti, net ir įrašydami teisingus duomenis.

Pasaulyje socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus realiu laiku fiksuojančioje svetainėje „Downdetector“ pradėjo plūsti pranešimai apie problemas.

„Downdetector“ duomenimis, pranešimų apie trikdžius „Facebook“ 17 val. 30 min. Lietuvos laiku pasaulyje buvo gauta apie 500 tūkst. Tuo pačiu metu apie „Instagram“ sutrikimus pranešta apie 70 tūkst. kartų.

„Šiandien dėl techninės problemos žmonėms buvo sunku naudotis kai kuriomis mūsų paslaugomis“, – teigė „Meta“ atstovas spaudai Andy Stone'as (Endis Stounas) socialiniame tinkle „X“.

„Kuo greičiau išsprendėme šią problemą visiems, kuriems ji sukėlė sunkumų, ir atsiprašome už nepatogumus“, – pridūrė jis.

Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės ESET specialistas ir kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis naujienų agentūrai BNS perduotame komentare aiškino, kad „dauguma vartotojų susidūrė su problema, kai automatiškai buvo atjungti nuo socialinių tinklų“, bet teigė, kad „slaptažodžių keisti nereikia, tai yra „Meta“ paslaugų sutrikimas“.

„Threads“, 2023 metais paleistos socialinio tinklo „X“ konkurentės, vartotojai taip pat pranešė apie sutrikimus, nors „Meta“ susirašinėjimų programėlėje „WhatsApp“ didesnių trikdžių, atrodo, nebūta.

2021 metų spalį „Facebook“ patyrė panašų sutrikimą, kuris buvo siejamas su techninėmis problemomis, o ne su įsilaužimu į saugumo sistemą, kaip iš pradžių buvo baiminamasi.

Reklamuotojams skirtame „Facebook“ statuso puslapyje rašoma, kad tinklas buvo patyręs „didelių trikdžių“ ir kad „inžinierių komandos aktyviai siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą“.

„Instagram“ vartotojams telefonu nebuvo atnaujinamas turinio srautas.

JAV žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė faktui, kad trikdžiai vyko „superantradienį“ – dieną, kai milijonai žmonių balsuoja pirminiuose rinkimuose 15-oje valstijų ir vienoje teritorijoje.

„Facebook“ yra didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma, turinti tris milijardus bent kartą per mėnesį aktyvių vartotojų.

„Instagram“, naujausiais duomenimis, turi apie 1,35 mlrd. vartotojų.

O. Orlovo teismas prasidėjo penktadienį Maskvos Golovinskio apygardos teisme. Šeštadienį jo organizacija pagerbė mirusį žmogaus teisių aktyvistą.

„Aleksejaus Navalno mirtis yra tragedija... visiems, kurie nori, kad Rusija taptų demokratine šalimi“, – sakoma šeštadienį paskelbtame „Memorial“ pareiškime. A. Navalno mirtis jame pavadinta „politine žmogžudyste, kurios tiesioginės šaknys glūdi sovietinėje praeityje“.

Pranašiškas klausimas

Žmogaus teisių gynėjai pridūrė, kad dabar atėjo laikas imtis veiksmų pagal garsiuosius A. Navalno žodžius: „Nepasiduokite!“

Čia verta prisiminti dokumentinio filmo režisieriaus Danielio Roherio klausimą A. Navalnui: kokią žinutę jis norėtų palikti Rusijos žmonėms, jei Kremliui vis tik pavyktų jį nužudyti. Šie žodžiai dabar tapo pranašiškais, o atsakymas į klausimą – opozicionieriaus testamentu, kuris žaibiškai plinta informacinėje erdvėje.

„Man tai tiesiog akivaizdus dalykas. Mano žinutė, tam atvejui, jei mane nužudytų, labai paprasta: nepasiduokite. Nereikia, negalima pasiduoti. Jeigu tai įvyko, tai reiškia, kad mes neįtikėtinai stiprūs šią akimirką, jei jau jie nusprendė mane nužudyti. Reikia išnaudoti tą stiprybę. Nepasiduoti. Prisiminti, kad esame didžiulė jėga, kuri yra po priespauda va tų blogiečių tik dėl to, kad mes negalime suvokti, kiek labai iš tiesų esame stiprūs. Viskas, ko reikia, kad nugalėtų blogis, tai gerų žmonių neveiksnumas. Todėl veikite!“ – raginančiai į šį klausimą atsakė A. Navalnas.

Dokumentiniame filme pasakojama apie A. Navalno kovą su valdžios institucijų korupcija, vos mirtimi nesibaigusį apnuodijimą „Novičiok“ medžiaga 2020-aisiais, dėl kurio jis kaltina Kremlių, penkis mėnesius trukusią reabilitaciją Vokietijoje ir grįžimą į Maskvą 2021-aisiais, kur jis iškart buvo sulaikytas oro uoste. Po to jis buvo nuteistas kalėti 2,5 metų, o praėjus metams gavo dar vieną – devynerių metų – laisvės atėmimo bausmę.

Viskas, ko reikia, kad nugalėtų blogis, tai gerų žmonių neveiksnumas. Todėl veikite!

A. Navalnas susiduria su nuolatiniu valdžios institucijų spaudimu. Kelias savaites jis praleido kalėjimo griežto režimo vienutėje, o praėjusį mėnesį pusmečiui buvo uždarytas į izoliuotą skyrių. Jam faktiškai neleidžiama skambinti telefonu ir matytis su šeimos nariais.

Paskelbė „užsienio agentu“

O. Orlovas, kaip ir A. Navalnas, aiškiai pasisakė prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir 2022 metais paskelbė straipsnį apie tai.

Rusijos teismai 70 metų O. Orlovą apkaltino „diskreditavus“ Rusijos kariuomenę ir kitais dalykais. Jam gresia treji metai kalėjimo.

Vasario pradžioje Rusijos teisingumo ministerija O. Orlovą dėl jo karo kritikos paskelbė „užsienio agentu“.

O. Orlovas ir jo šalininkai teigia, kad teismo procesas yra politiškai motyvuotas.

Agentūros dpa reporteris matė dešimtis O. Orlovo šalininkų teisme kartu su jo advokate Katerina Tertuchina.

„Nepripažįstu savo kaltės ir nesuprantu kaltinimų“, – tvirtu balsu sakė O. Orlovas pilnutėlėje teismo salėje.

„Mano nuomone, Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainos teritoriją pakenkė mano tėvynei, pakenkė mano ir kitų Rusijos piliečių interesams“, – sakė O. Orlovas, pakartodamas savo kritiką V. Putinui.

O. Orlovas taip pat sakė, kad neleis jokiems liudytojams duoti parodymų jam apginti, kad nekiltų pavojus ir jiems.

Atsižvelgdamas į tai O. Orlovas paaiškino, kad jis tik prašo, kad jam būtų leista tarti paskutinį žodį teismo proceso pabaigoje.

Žinomas žmogaus teisių aktyvistas jau kelis mėnesius yra plačiai nušviesto teismo proceso objektas. Spalio mėnesį jis gavo palyginti nedidelę baudą. Tačiau gruodį teisėjas panaikino nuosprendį ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo.

O. Orlovo šalininkai baiminasi, kad aktyvistas, tarptautiniu mastu pripažintas politiškai persekiojamu asmeniu, dabar vis dėlto bus nuteistas kalėti.