Vyriausybė rado būdą, kaip sumažinti ar bent išlaikyti dabartines elektros kainas vartotojams. Sumažinus privalomai superkamos elektros kvotas termofikacinėms elektrinėms, kitąmet elektros kilovatvalandė gali pigti maždaug dviem centais.

Jau anksčiau užsiminusi, kad vienintelis kelias kitąmet išlaikyti dabartinę elektros kainą ar net truputį ją sumažinti yra mažesni iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifo (VIAP) remiamos elektros gamybos kiekiai, Vyriausybė ilgokai svarstė, kam sumažinti tokios gamybos kvotas.

Trečiadienį nuspręsta – kitąmet kvotos 100 milijonų kilovatvalandžių mažės tik termofikacinėms elektrinėms. Nors anksčiau siūlyta panašiu kiekiu mažinti ir rezervinę elektrą gaminančių bei elektros tiekimo saugumą užtikrinančių Elektrėnų kvotą, ji palikta tokio pat dydžio kaip ir šiemet.

„Galiu pasakyt, kad elektros energijos kaina nedidės kitais metais, o truputį sumažės. Kiek – Kainų komisija pasakys savo posėdyje, kada apsvarstys mūsų priimtą Vyriausybės nutarimą“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Dabartiniai Vyriausybės priimti sprendimai leidžia galvoti, kad tas mažėjimas bus apie du centus“, – teigia energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius.

Elektros energiją kartu su šiluma gaminančios termofikacinės elektrinės, dar neišgirdusios Vyriausybės sprendimo, pradėjo mušti pavojaus varpais – esą mažėjant privalomai superkamos elektros kiekiui, brangs šiluma, nes abi gaminamos deginant tą patį kurą.

„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra padaryti preliminarūs paskaičiavimai, kad visiškai atsisakius elektros gamybos trečiojoje termofikacinėje elektrinėje Gariūnuose, šilumos kaina padidėtų maždaug nuo 1 iki 1,5 cento už kilovantvalandę“, – teigia Energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Energetikos ministras ramina, kad dėl šiandieninio Vyriausybės sprendimo šiluma tikrai nebrangs. O daug kam nepatinkantis dabartinis energijos gamybos subsidijavimas kitąmet, ko gero, bus keičiamas.

„Mūsų įvertinimu, po visų analizių, pokalbių su ekspertais, dabartinis lygis kvotos šilumininkams leis nedidinti šilumos kainos, bet kartu sutarėme, kad kompleksiškai įvertinsime šias paramos schemas ir kitais metais pateiksime Vyriausybei reformą, visų teisės aktų paketą, kurie leistų kitaip struktūrizuoti tą santykį dėl viešųjų interesų, atitinkančių  paslaugų finansavimo“, – sako J. Neverovičius.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifus perskaičiuoti pagal trečiadienį patvirtintas kvotas ir galutinę elektros kainą vartotojams nustatyti Kainų komisija žada artimiausiu metu.

Septintą kartą Mokslo premijos įteiktos užsienyje dirbantiems lietuvių mokslininkams. Už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą šalies mokslui ir lietuvybei užsienio lietuviams šį kartą paskirtos keturios premijos.

Švietimo ir mokslo ministerija Mokslo premijomis siekia užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus ne tik paskatinti, bet ir su jų darbais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Niujorko Ješivos universiteto Einšteino medicinos koledžo profesorius Feliksas Bukauskas Mokslo premija apdovanojamas už viso gyvenimo nuopelnus ir pasiekimus biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Profesorius tiria tarpląstelinius ryšius per plyšines jungtis ir šia tema yra publikavęs per 100 straipsnių mokslo leidiniuose.

NASA astrofiziko profesoriaus Jono Žmuidzino darbai visatos tyrimų srityje pagilino žinias apie žvaigždžių ir galaktikų formavimosi procesus. Profesorius yra vienas iš submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje. Jis koordinuoja ir prižiūri daugelį NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos kuruojamų kosminių misijų.

Vokietijos Getės universitete dirbančiai profesorei Jolantai Gelumbeckaitei Mokslo premija skiriama už pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Ji tiria senąją Lietuvos raštiją. Vienas iš reikšmingiausių jos darbų – XVI-to amžiaus lietuviško rankraščio tyrimas su išsamiais komentarais ir originalo rekonstrukcija.

Daktarei Vidai Malienei iš Liverpulio universiteto premija teikiama už mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą. Ji vadovauja Lietuvos doktorantų moksliniams darbams, konsultuoja Registrų centro, audito, apskaitos ir turto vertinimo specialistus, skatina Anglijos studentus vykti į Lietuvą pagal mainų programas.

Mokslo premijai gauti šiemet užsienio lietuviai pateikė 9 kandidatūras. Iki šiol premijas yra gavęs 21 lietuvių kilmės užsienio mokslininkas.

Rašto menu besidominti dizainerė Aušra Lisauskienė Vilniuje pristato parodą, kurioje į kūrinius sugulė emocijos, patirtos Paryžiuje. Du mėnesius praleidusi Prancūzijos sostinėje, menininkė teigia ieškojusi Paryžiaus dvasios.

Kitas miestas, kita kultūra menininkę paskatino sukurti savo požiūrį į patirtus įspūdžius. Rugsėjį ir spalį praleidusi Paryžiuje grafinio dizaino profesorė sako ne tik dėsčiusi studentams, bet ir lankiusi daugybę parodų, teatrų.

„Paryžių labai sunku apibūdinti. Architektūra, santykiai tarp žmonių, kultūrinis gyvenimas, maisto kultūra – man tiesiog taip krito, krito ir grįžusi supratau, kad turiu parodą. Mėginau materializuoti Prancūzijos kultūrą. Paieškų su popieriumi, su knygomis jau seniau buvo mano kūryboje, bet kad sugultų į vieną parodą – tai turbūt pirmą kartą“, – pasakoja parodos autorė Aušra Lisauskienė.

Siena, primenanti metalo lakštus, paveikslai – sukurti iš Prancūzijos laikraščių. A. Lisauskienė sako, kad perskaičiusi straipsnį apie matytą parodą ar kitą kultūros įvykį, ji patirtas būsenas, atsiminimus materializavo ir iš tų pačių laikraščių sukūrė meno kūrinius.

Parodoje Paryžius alsuoja senąja prabanga ir juodos spalvos elegancija. Šiandienos prancūzų pomėgis užkandžiauti parke ar pakeliui į darbą A. Lisauskienę inspiravo sukurti ciklą „Skonis ir kvapas“ ant paprasčiausių maisto padėkliukų. Kaligrafiją dažnai naudojanti menininkė dar vienam darbui, kurį pristatė Prancūzų institute, atsisakė bet kokio rašto. Knygos pačios susidėlioja į raides, žodžius. O tušti puslapiai – jūsų fantazijai.

Ukrainoje sėkmingai dirbantys prekybininkai sako stokojantys lietuviškų prekių, ypač pieno produktų, nes Lietuvos pieno perdirbėjai esą labiau dairosi į Rusijos, o ne į Ukrainos rinką. Didesnių permainų laukiama, jei Ukraina mėnesio pabaigoje Vilniuje pasirašys laisvosios prekybos sutartį.

Į lietuvių verslininkų prekybos centrus ateinantys kai kurie ukrainiečiai sako, kad jiems patinka apsipirkti europietiškose parduotuvėse. 27 prekybos centrus Ukrainoje turintys verslininkai pastebi, kad labiausiai ukrainiečiai mėgsta pieno produktus. Tik lentynose lietuviškų pieno produktų nedaug, nes, pasak prekybininkų, jie gerokai brangesni už ukrainietiškus.

„Daugiausiai pieno produktai: tai yra paprasčiausias varškės sūris, kietieji sūriai. Daugiau pieno ir jogurto nevežame, nes praktiškai neįmanoma dėl muitų ir strigimų muitinėse – jeigu produktas galioja 5 dienas, jį pasiėmus iš gamyklos Lietuvoje, jis į Ukrainą pateks jau su 3 dienų galiojimu“, – aiškina „Novus Ukraina“ prekybos direktorius Markas Petkevičius.

Vis dėlto prekybininkai tikina, esą pieno perdirbėjai, užuot dairęsi į Rusijos rinką, galėtų atsigręžti į Ukrainą.

„Ne visiems lietuviškiems gamintojams bus čia lengva, nors tai tikrai galinga rinka – 46 mln. gyventojų. Galima čia daug parduoti, manau, kad šiandien nelabai tuo rūpinasi patys gamintojai“, – teigia M. Petkevičius.

Lietuvos pieno perdirbėjai sako, kad kol kas Ukrainos rinka jiems neparanki dėl muitų, tačiau padėtis pasikeistų Ukrainai pasirašius laisvosios prekybos sutartį Vilniuje.

Pasak Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojų, lietuviškas prekybos centras galėtų tapti lietuviškų produktų salele – trūksta ne tik pieno, bet ir duonos, mėsos gaminių.

„Dirba baldininkai, statybininkai, pardavinėjami popieriaus gamintojų produktai, yra gamyklų, netgi mašinos, šildymo katilai gaminami, žuvimi prekiaujama. Taigi, kaip matote, Ukraina atvira Lietuvai. Galėtų lietuviai daugiau ir dažniau prisiminti Ukrainos rinką“, – teigia Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Rimantas Šegžda.

Pernai Lietuvos ir Ukrainos apyvarta siekė apie 1 mlrd. eurų, Ukrainoje dirba beveik 300 Lietuvos įmonių, Lietuvos investicijos Ukrainoje – apie 200 mln. eurų.

Penktadienį Nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį pagal Kazio Binkio „Atžalyną“.

K. Binkio „Atžalyną“, parašytą prieš beveik 80 metų, Nacionalinio dramos teatro scenoje drauge su skirtingų kartų aktoriais ir savo studentais stato režisierius J. Vaitkus. K. Binkį jis stato pirmąkart ir teigia, kad iš pirmo žvilgsnio pjesė gali pasirodyti primityviai sentimentali, bet iš tikrųjų ten išlikusi vertybių dvasia.

„Kadangi žmonės pripratę prie stambių gabaritų, niuansavimas išnykęs iš vertinimo kategorijos. Žmonės, kurie kilogramais ryja reklamą arba šou dalykus, jie čia nieko nepastebės, o tie žmonės, kurie jaučia virpesius, niuansus, pustonius, pastebės“, – aiškina J. Vaitkus.

Pagrindinį Petro vaidmenį spektaklyje kuria Muzikos ir teatro akademijos studentas Petras Kuneika.

„Mane labiausiai užkabino vardas, nes aš iš karto kaip Petras. Šiaip niekur nerasi lietuvių literatūroje Petro, tai užsikabinau, su dviguba energija skaitydavau. Jis atitinka tą vardo reikšmę – uola, stengiuosi to laikytis. Apskritai ta medžiaga su jaunimu glaudžiai susijusi, tas jaunimas dabar kitoks, bet siekiai tie patys“, – sako aktorius P. Kuneika.             

Spektaklyje skamba K. Biknio sūnaus Gerardo Binkio balsas. Dalis „Atžalyno“ kūrybinės grupės vasaros pradžioje lankėsi pas jį, tačiau rugpjūtį, nesulaukęs premjeros, jis mirė. Urna su jo palaikais antrąją premjeros dieną bus pervežta į Kauną ir palaidota tėvo kape.

Varėnos rajone kelius gadina miškovežiai – dėl to rudenį kaimo gyventojams keliai tampa neišvažiuojami. Varėnos rajono savivaldybė neišgali sutvarkyti kelių ir siūlo šalies mastu nustatyti tvarką, kad vežėjai mišką vežtų tik geru oru.

Lenkijos bendrovės miškovežis prie Žiūrų kaimo kapinaičių, anot vietinių, įstrigo naktį. Policininkai vairuotojui ryte surašė du administracinės teisės pažeidimų protokolus – už kelių ženklų nepaisymą ir už sugadintą kelią.

Miškovežiai, pasak vietinių, dėl lietaus patižusiuose ir sugadintuose keliuose klimpsta jau trečia savaitė.

„Pas mus nei greitoji neprivažiuoja, kelio danga baisi, miškovežiai smunka, trosai trūkinėja. Mes taip ir gyvenam: nei pas mus privažiuoja, nei mes“, – pasakoja Varėnos r. Žiūrų kaimo gyventoja Rima Labanauskienė.

Varėnos rajono miškuose kasdien dirba apie šimtą miškovežių.

„Šiandien vienintelė diena seniūnijoje, kai į Paliulių kaimą važiuoja autobusas. Ir šiandien jis nevažiavo, ką gali žmonėms pasakyti. Savivaldybė prieš Visų Šventųjų dieną buvo kelią sutvarkiusi. Kiek dienų praėjo – nepravažiuojamas kelias“, – skundžiasi Varėnos r. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.

Medžio ruošos įmonės, gaudamos leidimus kirsti mišką, įsipareigoja sugadintus kelius sutvarkyti. Tačiau savivaldybei nepavyksta susitarti su bendrovėmis, kurios jų rajone neregistruotos.

„Mes jau neišgalime kiekvieną savaitę tvarkyti tų kelių, o gaudyti tuos pažeidėjus yra bergždžias reikalas. Nes tik, sakykim, iš dešimties vieną pagauni. Ir to, ką mes gaunam iš Kelių fondo, mums nepakanka  vien tiktai tvarkyti žvyrkelius, kurie sugadinami – dieną sutvarkai, naktį būna intensyvus režimas ir jie tampa nepravažiuojami“, – teigia Varėnos r. meras Vidas Mikalauskas.

Pasak mero, šią problemą reikėtų spręsti šalies mastu – keičiant įstatymus. O savivaldybei, prašančiai papildomų pinigų, vietos keliams tvarkyti nuolat atsakoma, kad daugiau jų tikėtis, nei skiriama, neverta.

Gydymas nuotoliniu būdu, robotas-floristas, kamuoliuką primenantis sonaras, grafenas ir žmogaus smegenų imitacija – tai inovacijos, pristatomos informacinių ir ryšių technologijų forume „ICT2013“.

Vilniuje vyksta didžiausias Europos informacinių ir ryšių technologijų renginys. Susirinkę maždaug 5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio ne tik dalijasi idėjomis apie ateities technologijas, bet ir formuoja jų politiką. Pristatomos naujovės – sveikatai, poilsiui ir net grožiui kurti.

Gydymas nuotoliniu būdu, kitaip telemedicina arba virtuali reabilitacija, – tokią naujovę siūlo vienos Lietuvos bendrovės inovacijų kūrėjai. Žaisdamas vaizdo žaidimą vaikas to nejusdamas sveiksta, o jį gydančiam medikui suteikiama daugiau laiko gydyti kitus pacientus.

„Jo daktaras mato, kaip jis progresuoja, gali atlikti pakitimus pačiame žaidime, priklausomai nuo paciento būsenos ir progreso“, – aiškina UAB „DevMotion“ plėtros vadovas Andrius Bičeika.

Tai tik viena iš naujovių, pristatoma informacinių ir ryšių technologijų forume „ICT2013“. Jis organizuojamas kas antrus metus ir šį kartą sutapo su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai. Forume daugiau nei 5 tūkstančiai mokslininkų, verslininkų, informacinių technologijų specialistų ne tik dalijasi įžvalgomis ir vizijomis, bet ir formuoja informacinių technologijų politiką. Prisistatoma dviejuose paviljonuose, kurie simboliškai pavadinti Europos Komisijos ir Lietuvos kaimo vardais.

„Produktai iš tikrųjų daugeliu atvejų yra unikalūs, drąsiai konkuruoja ir su Amerikos rinkomis ir su Rytų Europos rinkomis, iš tikro yra ką parodyti. Man džiugu, kad įmonės iš tikro labai aktyviai dirba“, – sako „Versli Lietuva“ Eksporto skyriaus vadovė Jurgita Butkevičienė.

Dirba ne tik įmonės, bet, pavyzdžiui, ir robotas, kuris per maždaug 10 minučių sudėlioja iki 40 žiedų rožių puokštę, taip palengvindamas floristo darbas, kuriam belieka puokštę tik padailinti.

Ypatingai turėtų būti pamaloninti ir žvejai. Kamuoliuką primenantis sonaras, kuris buvo pristatytas ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, atidariusiai forumą, parodo kokiame gylyje yra žuvis, koks dugnas, apskritai kiek yra žuvų vandens telkinyje.

„Pats įrenginys yra skirtas žinoti, kada žvejoti, kur žvejoti, kokios dienos yra geros žvejybai, surasti tą žuvį ir t. t.“, – pasakoja įmonės „Friday Lab“ bendraturtis Rolandas Sereika.

Dar viena naujovė, palengvinsianti sostinės gyventojų gyvenimą, – programėlė išmaniesiems telefonams, kuri leis įsigyti elektroninį viešojo transporto bilietą, išsinuomoti oranžinį dviratį, išsikviesti taksi ar sumokėti už automobilio stovėjimą.

„Lengvas ir paprastas parkavimas, kur pradedi parkavimą ir moki už tiek, kiek stovi“, – sako įmonės „Itero“ direktorius Mantas Žvironas.

Tuo metu Europos Komisija pristato dvi svarbiausias ateities inovacijas, kurioms žadama per dešimtmetį skirti 2 mlrd. eurų. Tai grafenui – unikaliai anglies atmainai, kuri laikoma ateities technologijų pagrindu, ir žmogaus smegenų bei informacinių technologijų darnesnei sąveikai.

„Grafeno projektas turi čia stenduką: galima ateiti čia ir pasižiūrėti,  kaip tas grafenas atrodo, ir net pačiam pasigaminti labai paprastu būdu. Čia tikrai įdomu. O kitas projektas yra „Human brain Project“. Juo siekiame padaryti tokią aplinką, kuri ICT galimybėmis imituotų žmogaus smegenis“, – aiškina Europos Komisijos atstovas Rapolas Lakavičius.

Forumas tęsis tris dienas.

Baltijos regiono šalių mokslininkai Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje aptarė naujųjų technologijų teikiamas galimybes Europos Sąjungos viešųjų bibliotekų vartotojams. Aptarti ir pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos bibliotekų darbai tenkinant bendruomenių poreikius ir mažinant socialinę atskirtį.

Prieš trejus metus Billo ir Melindos Gatesų fondas užsakė visame pasaulyje veikiančiai tyrimų bendrovei TNS 17-je Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva, atlikti mokslinį tyrimą ir išsiaiškinti, kokį poveikį viešosios bibliotekos daro jų lankytojų gyvenimui. Šiemet suvedus rezultatus paaiškėjo, kad viešųjų bibliotekų įtaka gyventojams mūsų šalyje yra gerokai didesnė nei Europoje.

Lietuvoje – pusantro tūkstančio bibliotekų. Beveik visos – 96 procentai – gyventojams siūlo viešą interneto prieigą. Per pastaruosius 12 mėnesių kompiuteriais bibliotekose naudojosi apytikriai 200 tūkstančių šalies gyventojų ir tai gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės išskyrė tinkamą bibliotekos darbuotojų pagalbą dirbant kompiuteriu, o 100 tūkstančių apklaustųjų teigė, kad niekur kitur nemokamu internetu apskritai naudotis negali.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai sako, kad bibliotekos atlieka ne tik knygų skolinimo funkciją, bet ir vykdo daug kitokių projektų, padedančių burtis bendruomenėms, susirasti darbą ir taip mažina socialinę atskirtį.

„Bibliotekos turėtų labai stipriai mokytis, kad atitiktų dabar joms keliamus reikalavimus, bet iš esmės bibliotekos ir pasaulyje, ir Lietuvoje daro labai daug įvairių projektų, kurie yra iš tikrųjų naudingi. Pavyzdžiui, bendruomenės išlaiko daug bibliotekų Nepale, kur žmones moko skaityti ir rašyti. Lietuvoje yra kitokie žmonių poreikiai. Čia reikia mokėti kurti vadinamą kūrybinę visuomenę, be to, ne visi moka naudotis kompiuteriais, o nemokant vėlgi sunkiau gauti informaciją, kuri yra internete“, – aiškina Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilatovas.

„Keičiasi veiklos, t. y. darbas su visuomene. Pavyzdžiui, 97 procentai didžiulių britų bibliotekos erdvių būna užimtos dar neprasidėjus mokslo metams, nes jie turi ką pasiūlyti, jie duoda intelektinį produktą. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje kelias valandas reikia laukti, kad studentai ten galėtų patekti“, – pasakoja Bibliotekų tarybos pirmininkas, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Tačiau vis tik svarbiausiu dalyku bibliotekų darbe net 84 procentai vartotojų pripažino paslaugą „skaityti ir skolintis knygas“. Todėl vienas iš planuojamų ateities projektų yra sukurti infrastruktūrą, kuri leistų iš leidėjų gauti ir žmonėms skolinti elektronines knygas. Šiam projektui iš Europos struktūrinių fondų jau skirta 7 milijonai litų.

Sovietų kariuomenės palikimas vis dar kelia pavojų Latvijoje. Netoli buvusio Zvardės poligono esančiose mokyklose, norint išvengti nelaimių, mokoma, kaip atskirti įvairią amuniciją ir kokį ji kelia pavojų.

„Randame daug amunicijos – kasetinių bombų, aviacinių. Radome 500 kilogramų nesprogusių aviacinių bombų“, – pasakoja būrio vadas Aigars Puce.

O gyventojai nuolat perspėjami būti atsargūs, mokiniai mokomi bombas, sviedinius atpažinti, perspėjami, kur kreiptis radus įtartiną daiktą.

„Reikia tokių pamokų, kitaip radęs tokį sviedinį, nežinočiau kur skambinti“, – tvirtina moksleivis Rainers Prusis.

Buvęs Zvardės pratybų poligono vadas dabar gali daug papasakoti, kaip 40 metų iš Varšuvos pakto pajėgų lėktuvų čia buvo mėtomos bombos. Skrydžiai buvo įslaptinti, bet vietiniai istorikai teigia, kad per parą galėjo būti iki šimto skrydžių. Buvęs poligono vadas tvirtina, kad po reido teritorija būdavo tikrinama, nesprogę užtaisai naikinami, bet toli gražu ne visus pavykdavo rasti.

„Bombų galėjo likti pelkėse, jos užima nemažą dalį teritorijos. Jeigu nukrito į pelkę, liks ilgai“, – virtina buvęs Zvardės poligono vadas Jevgenijus Miščenko.

Bombos pelkėse – tik viena medalio pusė. Per pratybas būta atvejų, kai bombas numesdavo ir už 15 kilometrų nuo taikinio. Tokių atvejų niekas netyrė, juos iš karto apgaubdavo paslapties šydas. Kaip ir tuomet, kai bombos nukrito Saldu miestelio centre.

„Ten buvo „pamestos“ dvi bombos. Taip, būta atvejų, kai bombas numetė ne ten, kur reikia“, – pasakoja J. Miščenko.

Jau 20 metų bombų į Zvardės poligoną niekas nemėto, jų išmušti krateriai apaugę. Žmonės, kuriuos kurdami poligoną sovietai privertė palikti namus, tebebraukai ašarą. Ir eina melstis į likusius katalikų bažnyčios griuvėsius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi tobulinti vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Tėvų organizacijų atstovai piktinasi, kad tėvų pareigos esą kriminalizuojamos, o politikai abejoja, ar visuomenėje visiško pritarimo nesulaukusiems kai kuriems siūlymams pritartų Seimas.

Tėvus vienijančioms organizacijoms didžiausią nerimą kelia kai kurie valdininkų siūlymai, ypač tai, kad bus draudžiama palikti vieną vaiką iki 7 metų be suaugusiojo arba ne mažiau nei 14 metų turinčio asmens priežiūros. Vaikai po 10 valandos vakaro (vasarą – 11 valandos) negalės vieni lankytis viešose vietose be tėvų ar kito pilnamečio asmens. Kitaip tėvams ar globėjams grės administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

„Jūs esate vienas namuose su šešerių metų vaiku ir darote vakarienę. Pamatote – baigėsi druska. Jums reikia nueiti į parduotuvę. Jūs negalite palikti vaiko pusvalandžiui, 20 min., nes jei jūs išeinate ir paliekate vaiką vieną, esate nusikaltėlis ir tą reikia labai aiškiai įvardyti. Čia labai aiški tendencija: kriminalizuoti žmonių gyvenimą“, – įsitikinęs Lietuvos tėvų forumo narys Andrius Atas.

„Norima sustiprinti prevencinę pagalbą šeimai, kad šeima esant poreikiui gautų reikiamą pagalbą, kad būtų užtikrinta viako teisių apsauga. Mes nežiūrime per baudimo ir šeimų persekiojimo prizmę <...>, mes akcentuojame vaiko apsaugą, pagalbą šeimai“, – aiškino Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Ubonaitienė.

Tačiau ne tik tėvai, bet ir politikai abejoja, ar įstatymų kalvėje tokie siūlymai ras pritarimą – esą tam reikia sukurti nemokamo užimtumo ir socialinių paslaugų tinklą.

„Tas įprotis, kad anksčiau vaikus prižiūrėjo seneliai, darželiai... Dabar – visiškai kitokia ekonominė situacija: dalyje šeimų, kur vaikus išlaiko mama arba tėtis, t.y. vienas iš tėvų, reikia uždirbti pinigus maistui, rūbams, mokesčiams ir samdyti auklę. Jei dar pažiūrėisme, kad trūksta vaikų darželių, nes tinklas sunaikintas, to vaiko iš tikro nėra kur dėti“, – atkreipė dėmesį Seimo narė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, esą norima konkrečiau apibrėžti, kokias teises turi vaikai, kaip jas turėtų garantuoti jų tėvai ar globėjai, tačiau, įsigaliojus įstatymui, skaičiuojama, kad prireiks beveik 10 mln. litų tam įgyvendinti, o tokių lėšų kItąmet nenumatyta.