Kodėl šiuose rinkimuose vėl susitiks D. Trumpas ir J. Bidenas, jei jie yra taip nemėgstami? Tam esama kelių priežasčių.

Pirma, jie abu deleguojami savo partijų, vadinasi, kad abu turi didelį politinį palaikymą. Antra, jie abu gerai žinomi. Trečia, jie turi galimybių surinkti daug pinigų, kas JAV prezidento rinkimuose yra ypač svarbu. Ketvirta, abu kandidatai yra atlikę puikų darbą perrašydami savo partijų taisykles savo naudai. Galiausiai, demokratų ir respublikonų kandidatų balsus lemia pirminiai rinkimai, į kuriuos atvyksta balsuoti tik nedidelis skaičius žmonių. Tai – partijų lojalistai, kurie nebūtinai reprezentuoja platesnį JAV visuomenės spektrą, tačiau jie ateina balsuoti ir kalba savo partijos vardu.

Nors šiandien atrodo, kad lemiamoje dvikovoje susitiks D. Trumpas ir J. Bidenas, įsivaizduokime keletą galimybių.

Abu kandidatai turi pakankamai delegatų, kad laimėtų savo partijų nominacijas, bet tikrieji suvažiavimai, kuriuose jie būtų paskelbti oficialiais kandidatais, vyks ne anksčiau kaip šių metų liepą arba rugpjūtį. Jei iki to laiko kažkas nutiktų D. Trumpui arba J. Bidenui – sutriktų sveikata ar kiltų problemų dėl baudžiamojo teistumo – ir kandidatai turėtų būti pakeisti, delegatai, kurie įsipareigojo balsuoti už J. Bideną ir D. Trumpą, pirmajame suvažiavimo balsavimo ture vis tiek savo balsus privalėtų atiduoti už juos. Žinoma, įmanoma, kad D. Trumpas ar J. Bidenas galėtų juos nuo šios pareigos atleisti, tačiau šiuo metu toks scenarijus neatrodo tikėtinas.

Tačiau jei vis dėlto kažkokiu, nors ir kaip menkai tikėtinu, atveju nei D. Trumpas, nei J. Bidenas nelaimėtų pirmojo balsavimo suvažiavime turo, antrajame ir paskesniuose turuose delegatai galėtų balsuoti už ką tik nori.

Nežinome, kas bus D. Trumpo viceprezidentas, tačiau šiuo metu J. Bidenas yra pasirinkęs Kamalą Harris. Kita vertus, jei J. Bidenas nebebūtų kandidatas, tai nebūtinai reiškia, kad K. Harris taptų kandidate į prezidentus.

Žiūrėkime, kas vyktų po suvažiavimų. Iš esmės, bendrieji rinkimai prasideda rugsėjo pradžioje. Pirminis balsavimas paštu – rugsėjo pabaigoje, o patys rinkimai vyks lapkričio 5 d. Jei vienas ar abu kandidatai turėtų pasitraukti po pirminio balsavimo pradžios, tai sukurtų įvairiausių politinių ir teisinių problemų. Demokratų ir respublikonų nacionaliniai komitetai galėtų pasirinkti alternatyvius kandidatus. Ir tai nebūtinai turėtų būti jų viceprezidentai.

Tačiau įsivaizduokite, kad po lapkričio 5 d. rinkimų nutiktų kažkas, dėl ko nugalėtojas turėtų pasitraukti. Atsidurtume dar neatrastose JAV teisės teritorijose.

Nėra iki galo aišku, kaip turėtų balsuoti Rinkikų kolegijos nariai. Tarkime, kad rinkikai susirinko, pateikė savo balsus, vienas iš kandidatų laimėjo. Tačiau Kongresas, kuris turi suskaičiuoti rinkikų balsus, dar nesusirinko, o nugalėtojas būtent tuo metu turi pasitraukti. Ir vėl nėra aišku, kas turėtų užimti postą.

Kita situacija: nugalėtojas būtų priverstas pasitraukti po sausio 6 d., Kongresui suskaičiavus rinkikų balsus, tačiau dar prieš sausio 20-ąją vyksiančią inauguracija. Kas galiausiai nutiktų, apibrėžiama Konstitucijoje: JAV prezidento postą perimtų viceprezidentas.

Modeliuoju minėtas situacijas, nes amerikiečiai ir kiti žmonės visame pasaulyje klausia: „O kas, jeigu?“ Kas, jeigu vienas ar abu kandidatai dėl savo amžiaus, sveikatos ar teisinių problemų turėtų pasitraukti? Amerikietiška politinė sistema yra sudėtinga ir čia išdėstyti nenumatyti atvejai demonstruoja, kokia painiava lydi šiųmečius prezidento rinkimus, neturinčius analogų JAV istorijoje.

Niujorko miesto byla

Balandžio 4 d. Donaldas Trumpas Niujorko valstijos teisme mėgino įrodyti savo nekaltumą byloje dėl 34 verslo sukčiavimo atvejų. Kaltinimą už Niujorko valstijos įstatymų pažeidimą palaikė Manhatano (Niujorko miesto) prokuroras. Teigiama, kad D. Trumpas davė pinigų savo advokatui Michaelui Cohenui, kad šis padėtų suaugusiųjų filmų žvaigždei Stormy Daniels nusipirkti teises į laikraščio straipsnį, kuriame būtų aprašytas jos seksualinis ryšys su D. Trumpu. Straipsnis turėjo pasirodyti 2016 m., kai D. Trumpas kandidatavo į prezidentus.

Konkretus kaltinimas yra tas, kad D. Trumpas suklastojo savo verslo įrašus, siekdamas nuslėpti ar apgauti mokėjimą poniai S. Daniels. Paprastai verslo sukčiavimas Niujorke yra laikomas baudžiamuoju nusižengimu, tačiau čia teigiama, kad D. Trumpas siekė apgaulingai skatinti savo kandidatūrą į prezidento postą, o tai yra Niujorko valstijos įstatymų pažeidimas.

Kai verslo sukčiavimas vykdomas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kaltinimas iš baudžiamojo nusižengimo keičiamas į apysunkį nusikaltimą. 34 kaltinimai yra siejami su keliais neteisėtais mokėjimais ir buhalterijos įrašais, skirtais mokėjimui nuslėpti.

Kiekvienas sukčiavimo atvejis numato didžiausią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Daug JAV ekspertų išreiškė nuomonę, kad byla yra silpna ar neįprasta. Kol kas įrodymai nepaskelbti, todėl sunku vertinti.

Kitas su šiuo procesu susijęs D. Trumpo pasirodymas teisme yra numatytas 2023 m. gruodžio mėnesį. Jei, tarkime, D. Trumpas nepripažins kaltės ar byla nebus kitaip išspręsta ar atmesta, jos nagrinėjimas teisme galėtų įvykti 2024 m. balandį ar gegužę – per pirminius JAV prezidento rinkimus.

Kiti atvejai

Iki Niujorko bylos nė vienas JAV prezidentas dar nebuvo apkaltintas nusikalstama veika. Šiuo metu vyksta dar keturi su D. Trumpu susiję ikiteisminiai tyrimai, kurie gali baigtis kitais kaltinimais.

Atlantos didžioji žiuri jau užbaigė tyrimą dėl kaltinimų, kad D. Trumpas bandė neteisėtai kištis į 2020 m. prezidento rinkimus, skambindamas Džordžijos rinkimų pareigūnams ir spausdamas juos, kad pakeistų balsus. Atlantos prokuroro sprendimas dėl tolesnių veiksmų turėtų būti paskelbtas netrukus.

Yra dar du ikiteisminiai tyrimai nacionaliniu ar federaliniu lygiu. Vienas susijęs su D. Trumpo vaidmeniu 2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijaus riaušėse. JAV Atstovų Rūmai išleido ataskaitą su rekomendacijomis, kad JAV generalinis prokuroras pateiktų prezidentui kaltinimus dėl kelių nusikaltimų. Taip pat yra specialusis prokuroras, tiriantis, ar slapti dokumentai, rasti buvusio prezidento rezidencijoje Mar-a-Lago, Floridoje, pažeidžia JAV įstatymus. Sprendimų dėl abiejų šių klausimų tikimasi netrukus.

Kai verslo sukčiavimas vykdomas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kaltinimas iš baudžiamojo nusižengimo keičiamas į apysunkį nusikaltimą.

Galiausiai, Niujorke vyksta mokesčių sukčiavimo byla, kurioje tiriama, ar D. Trumpas suklastojo verslo įrašus, susijusius su jo golfo aikšte, esančia Vestčesterio apygardoje. Sprendimo šiuo klausimu taip pat vis dar laukiama.

Poveikis rinkimų kampanijai

Amerikos baudžiamojoje teisėje egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Kaltinimai D. Trumpui nerodo jo kaltumo ir neuždraudžia jam dalyvauti prezidento rinkimuose. Net jei jis būtų pripažintas kaltu ir būtų įkalintas, tai jam nekliudytų kandidatuoti. 1912 m. Socialistų partijos kandidatas Eugene’as Debsas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir įkalintas federaliniame kalėjime, tačiau jam buvo leista kandidatuoti į prezidentus. Tas pats galiotų ir D. Trumpui, jei jis būtų pripažintas kaltu ir įkalintas.

Tačiau jei jis laimėtų būdamas kalėjime, ar vis tiek galėtų tapti prezidentu? Intuityvus atsakymas yra ne, tačiau šis klausimas dar neaptartas JAV Konstitucijoje ar išnagrinėtas konstitucinės teisės.

JAV Konstitucija aprašo kvalifikaciją, reikalingą norint tapti prezidentu, ir nieko nepasako apie nusikaltimą ir laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą. Labiausiai tikėtinas scenarijus būtų tas, kad nuteistą nusikaltėlį JAV Kongresas nušalintų nuo pareigų, tačiau šiuolaikinė partijų poliarizacija Amerikos politikoje verčia abejoti, ar tai iš tikrųjų įvyktų.

Galiausiai, kaltinimai D. Trumpui pernelyg nepakeitė jo pagrindinių politinių rėmėjų požiūrio. Jį galėtų pakeisti papildomi kaltinimai ar kaltinamieji nuosprendžiai. Niujorko byla tikriausiai pakenkė jo įvaizdžiui tarp neapsisprendusių rinkėjų, ir tikrai nėra tikėtina, kad jie jį rems 2024 m. rinkimuose.