„Vakar buvo ministrų pasisakymai. Palikau salę solidarizuodamasis su Ukraina, kai žodžio paprašė Rusija“, – BNS penktadienį sakė A. Dulkys.

Jo teigimu, kitų šalių atstovai salės nepaliko.

Pasak A. Dulkio, į susitikimo darbotvarkę Rusijos sveikatos apsaugos viceministro pasisakymas nebuvo įtrauktas.

Stambule kovo 16-18 dienomis vyksta PSO Europos regiono biuro organizuojamas susitikimas dėl migrantų sveikatos.

Vis dėlto, pasak ministro, jame daugiausia kalbėta apie Rusijos karą Ukrainoje.

„Praktiškai renginys tapo beveik tik apie Ukrainą. Bent jau Europos šalys kalbėjo išskirtinai apie Ukrainą“, – teigė Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.

Feisbuke ministras rašė, kad nėra garantuotas, kad visi renginio dalyviai vienodai suvokia, jog dvi dienas diskutuojama karo Ukrainoje akivaizdoje. 

„Negaliu nepasidalyti kolegos, Ukrainos sveikatos apsaugos ministro Viktor Liashko  jautrios kalbos ištrauka: „Per tas dvi dienas teroristai Ukrainos teritorijoje negailestingai nužudys dar kelis medicinos darbuotojus. Bus sunaikintos dar kelios ligoninės. Dar keli greitosios pagalbos automobiliai bus apšaudomi. Migrantų srautas tęsis. Tai yra mūsų žiauri realybė. (...) Šiandien krizė su ukrainiečių migracija turi aiškų pavadinimą. Šios krizės vardas – Rusijos Federacija“, – feisbuke rašė A. Dulkys.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo vasario pabaigoje.

Aptarė pabėgėlių migracijos ir sveikatos klausimus

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad ministras A. Dulkys akcentavo šio renginio svarbą nūdienos kontekste, susiduriant su dar viena humanitarine krize ir didžiuliu Ukrainos žmonių skaičiumi, bėgančiu nuo karo, kurį sukėlė nepagrįsta ir neprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą.

Pasak jo, Lietuva yra pasirengusi suteikti visą įmanomą pagalbą Ukrainos pabėgėliams gauti kokybišką sveikatos priežiūrą Taip pat ministras A. Dulkys dar kartą patvirtino visišką Lietuvos solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir išreiškė reikalavimą Rusijos Federacijai nedelsiant nutraukti šią agresiją.

Į susitikimą susirinko aukščiausio lygio atstovai: sveikatos apsaugos ministrai, politikos formuotojai, pabėgėlių ir migrantų atstovai, organizacijos partnerės ir kitų PSO regionų, kurie yra pagrindinės pabėgėlių ir migrantų kilmės ir tranzito šalys, atstovai. Visų susirinkusiųjų tikslas –  aptarti politinę lyderystę, kad būtų sustiprintos ir sutelktos tvirtos partnerystės bei aptarti tolimesni veiksmai migracijos ir sveikatos srityje. Karo Ukrainoje kontekste didėjant pabėgėlių iš Ukrainos srautams, ši tema tapo ypač aktuali.

Dalyvaudamas ministrų diskusijoje, A. Dulkys pasisakė dėl esamos pabėgėlių situacijos Lietuvoje ir ateities krypčių. Kalbėdamas ministras pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti bendrą visų sektorių atsakomybę, nes migracija apima daug aspektų, nepriklausančių sveikatos sektoriui, o vieningas požiūris į sveikatą yra itin svarbus. Be to, A. Dulkio teigimu, šalys, kuriose gyvena vis daugiau migrantų ir pabėgėlių, taip pat susiduria su iššūkiu, kaip išlaikyti savo sveikatos priežiūros sistemas finansiškai tvarias.

„Tai taip pat yra aspektas, kurio reikia nepamiršti. Lietuva matė išaugusius migracijos srautus praėjusią vasarą ir padidėjusius migracijos srautus iš Ukrainos, atsižvelgiant į dabar vykstantį karą. Šiuo metu per dieną iš Ukrainos priimame apie 1000 pabėgėlių“, – sakė ministras A. Dulkys, palaikydamas poziciją, kad itin svarbu užtikrinti saugų pabėgėlių iš Ukrainos patekimą į teritorijas pagal visus tarptautinius standartus.

„Būtina suvienyti mūsų pastangas ir veiksmus, kad būtų užtikrintas saugus pravažiavimas, kad būtų galima tranzitu gabenti medicinos reikmenis, teikti gyvybiškai svarbias paslaugas ir sveikatos bei humanitarinės pagalbos darbuotojus. Neturime leisti, kad ši humanitarinė katastrofa tęstųsi“, – įsitikinęs ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau  teikia pagalbą Ukrainos pabėgėliams, įskaitant galimybę gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatos priežiūrą ir psichologinę pagalbą, vaistus, vakcinas, nepatiriant jokių finansinių sunkumų ir yra įsipareigojusi tai daryti ateityje.

Įvertinta ir geroji Lietuvos praktika: šiandien Lietuvos delegacijos atstovė, SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė vienoje iš panelinių sesijų pristato Lietuvos patirtį, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėliams ir migrantams.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad E. Mildažytė bus paleista, kai bus užpildyti procesiniai dokumentai.

„Paleidimo laiką tyrėjas derina su ikiteisminį tyrimą kuruojančiu prokuroru“, – teigė policijos atstovė.

Ji pridūrė, kad asmuo gali būti sulaikytas ne ilgiau nei 48 valandas.

E. Mildažytė, vairavusi automobilį „Honda Jazz“, buvo sulaikyta neblaivi sekmadienį Vilniuje, Nemenčinės plente. Jai nustatytas vidutinis 2,36 prom. girtumas.

Žinomos žurnalistės ir laidų vedėjos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus, Baudžiamajame kodekse už tai numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Žada svarstyti dėl projekto ateities

LRT teigia apgailestaujanti dėl neatsakingo E. Mildažytės poelgio. 

„Labai apgailestaujame dėl neatsakingo E. Mildažytės elgesio. Visuomeninis transliuotojas LRT savo darbuotojams, autoriams, bendradarbiams, prodiuseriams, laidų vedėjams kelia aukštus darbo etikos reikalavimus, todėl tokį neatsakingą elgesį LRT vertina neigiamai. Spalį portale LRT.lt turėjo startuoti nauja E. Mildažytės pokalbių laida, tačiau paaiškėjus šioms aplinkybėms LRT jas įvertins ir priims sprendimą dėl projekto ateities artimiausiomis savaitėmis. Naujame televizijų sezone E. Mildažytė neveda jokios laidos ir artimiausiu metu nėra numatyta“, – portalui kauno.diena.lt sakė LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė.

Vyriausybėje trečiadienį pristatyto tyrimo duomenimis, šios vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą yra 77-80 procento.

„Pilnai vakcinuoti turi apie penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti, tai yra itin didelio efektyvumo vakcina, tai yra, sakyčiau, nuostabūs rezultatai“, – žurnalistams sakė Statistikos departamento atstovas Jonas Bačelis.

Jis pabrėžė, kad vakcinos efektyvumas didesnis jauniems bei neseniai pasiskiepijusiems asmenims (efektyvumas viršija 90 proc.).

Dėl hospitalizacijos vakcinos efektyvumas siekia 83-92 proc. Nepasiskiepijusių asmenų rizika būti paguldytiems į ligoninę dėl COVID-19 yra dešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių.

Pilnai vakcinuoti turi apie penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti, tai yra itin didelio efektyvumo vakcina, tai yra, sakyčiau, nuostabūs rezultatai.

Nepasiskiepijusių asmenų rizika mirti yra bent dvidešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių, rodo analizė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad šis tyrimas svarbus tuo, kad tokių duomenų iš Lietuvos anksčiau nebuvo.

„Šitas tyrimas vertas platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio (...) Tai suteikia mums svarbios informacijos tiek apie patį virusą, tiek apie vakcinas, leidžia palyginti skirtingų šalių kontekstą“, – teigė profesorė.

Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 440 tūkst. asmenų, kurie atsitiktinai parinkti taip, kad sudarytų 221 tūkst. suderintų porų, duomenys.

Kiekvieną porą sudarė vienas skiepytas ir vienas neskiepytas asmuo, suderinti pagal lytį, amžių, savivaldybę, šeiminę padėtį, darbovietės veiklos pobūdį.

Paskiepytųjų „Pfizer-BioNTech“ vakcina ir jos veiksmingumas vertintas po pilno vakcinacijos kurso, t. y. praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės. Vertintas tik laikotarpis nuo liepos 1 dienos, kai Lietuvoje pradėjo dominuoti delta atmaina.

Vakcinos efektyvumas vertintas lyginant pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų grupes pagal tris baigtis: užsikrėtimą COVID-19 (gautas teigiamas diagnostinio tyrimo rezultatas arba COVID-19 diagnozė), hospitalizaciją (ligos istorijos baigiamojoje dalyje nurodyta COVID-19 diagnozė) ir mirtį nuo COVID-19 (pagrindinė mirties priežastis medicininiame mirties liudijime).

Tyrimas atliktas naudojant Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje sukauptus duomenis, kurių pagrindiniai šaltiniai buvo e.sveikatos sistema, Gyventojų registras, „Sodra“.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Tiek įstaigos administracija pateikė savo nuomonę, kad, na, procesą mes pradėjome kaip gydymo įstaigos teisinio statuso keitimą į viešąją įstaigą su dviem valdytojais, tai jį ir tęsime – kaip Seimas pritarė, kaip prezidento parašas padėtas“, – žurnalistams antradienį sakė laikinoji įstaigos vadovė.

„Kažkokie keitimai proceso eigoje tikrai nėra galimi, ypač pradėti reorganizaciją, kai ji nebuvo inicijuota“, – pridūrė ji.

Pasak profesorės, instituto bendruomenei užkliūva tai, jog SAM liktų vienintele būsimos viešosios įstaigos dalininke.

„Mums užkliūva tai, kad iš dviejų valdytojų – Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų paliekamas tik vienas valdytojas. Tai supaprastina požiūrį į vėžio centrus (...) Mokslinė veikla kaip ir nubraukiama paliekant vieną ministeriją, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume nėra mokslo proceso valdymo, tai truputį bijome grįžimo į praeitį“, – teigė S. Jarmalaitė.

Birželio 21 dieną Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, taip pat Vilniaus universitetui (VU) ir Nacionaliniam vėžio institutui skirtame SAM rašte teigiama, kad dalininku po pertvarkos liktų vienintelė SAM, vėliau paliekant galimybę dalininku tapti ir VU.

Tai supaprastina požiūrį į vėžio centrus. Mokslinė veikla kaip ir nubraukiama paliekant vieną ministeriją, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume nėra mokslo proceso valdymo, tai truputį bijome grįžimo į praeitį.

„SAM manytų, kad siekiant efektyviausios integracijos į sveikatos sistemoje veiksiančio sveikatos priežiūros įstaigų tinklą proceso įgyvendinimo bei Nacionaliniam vėžio institutui kaip ir kitoms (...) įstaigoms siekiant skirti tokią pačią Europos Sąjungos investicinių lėšų dalį kaip ir kitoms (...) įstaigoms, po pertvarkymo veiksiančio Nacionalinio vėžio instituto pavaldumas turėtų pereiti į SAM reguliavimo sritį“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekto derinimo dokumente.

„SAM kartu su Vilniaus universitetu turėtų tapti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto dalininkais“, – priduriama jame.

SAM teigia, kad 95 proc. instituto pajamų dabar sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas.

Ministerija taip pat tikina, kad „dėl tinkamų paslaugų teikimo ir sudėtingiausiems pacientams tikslinga būtų turėti integruotą pagalbą universiteto ligoninėje“.

Taip pat, anot SAM, tokie pokyčiai leistų užtikrinti, kad žmogiškieji, kapitalo ir informaciniai resursai būtų naudojami racionaliai, taip pat būtų užtikrinta paslaugų kokybė, nes dabar iki 30-40 paslaugų onkologijoje yra dubliuojamos instituto ir Santaros klinikų.

Vyriausybė nutarimo projektą siekia suderinti iki rugpjūčio 1 dienos. Iki tos dienos numatyta, kad dalininku taptų ir VU, tačiau nespėjus to padaryti vieninteliu dalininku būtų SAM.

Mano supratimu, siekiama sugriauti puikiai veikiančią įstaigą.

Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė sako, kad matoma rizikų dėl skubos tvarka vykdomos pertvarkos.

„Tokie pakeitimai nebuvo nei pristatyti bendruomenei, nei derinamos jų pasekmės darbuotojams, toliau derinant tokius planus, ypač skubos tvarka, profsąjunga mato ne tik didelę riziką, kad pertvarkos metu bus netesėti pažadai darbuotojams nebloginti darbo sąlygų, bet ir papildomas rizikas prarasti darbo vietų“, – sakė R. Jarošienė.

„Profsąjunga mano, kad tokie projektai turi būti pateikti bendruomenei su jais pilnai susipažinti, išstudijuoti visas sąlygas ir atvirai diskutuoti“, – pridūrė ji.

Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė teigė, kad SAM pertvarka siekiama „sugriauti puikiai veikiančią įstaigą“.

„Pertvarka turi būti daroma tik su tikslu kažką pagerinti, patobulinti (...) Mano supratimu, siekiama sugriauti puikiai veikiančią įstaigą. Esame vienas geriausių medicinos mokslo institutų pagal savo mokslinę veiklą ir esu įsitikinusi, kad tuos gerus mokslo rezultatus ir leidžia užtikrinti mokslinio padalinio buvimas kartu su gydomąją veiklą vykdančiais padaliniais“, – kalbėjo G. Smailytė.

Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta informavo BNS, kad instituto pertvarkymas padės sustiprinti šią įstaigą ir užtikrins platesnes paslaugas pacientams.

„Šiuo metu vykstantis Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymas padės sustiprinti šios įstaigos, kaip šalies pagrindinio vėžinių susirgimų kompetencijos centro, statusą, atvers naujas finansavimo galimybes ir užtikrins platesnį paslaugų spektrą onkologiniams pacientams. Daugybinėmis ligomis sergantys pacientai sulauks skirtingų specialistų pagalbos, o mokslinę veiklą padės plėtoti Vilniaus universitetas“, – sakė ministro atstovė.

SAM atkreipia dėmesį, kad kad šiame pertvarkymo etape yra atliekamos tik Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo iš biudžetinės į viešąją įstaigą teisinės procedūros, dėl ko instituto teikiamos paslaugos pacientams nesikeis. Šiuo pertvarkymu nėra ribojama ar siaurinama nei instituto mokslinė veikla, nei sveikatos priežiūros paslaugos.

Biudžetinę įstaigą Nacionalinį vėžio institutą planuojama pertvarkyti į viešąją įstaigą.

Nacionalinis vėžio institutas šiuo metu yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms.

Apie tai BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Dalis dozių bus palikta sandėliuose, kol gausime ateinančių siuntų tikslius grafikus, kita dalis bus išgabenta į Panevėžį revakcinacijai“, – sakė ministro atstovė.

Jos teigimu, kompanijos pažadėjo artimiausiomis dienomis patikslinti vakcinos pristatymo grafikus ir kiekius.

Praėjusią savaitę pranešta, kad vakcinų kiekis artimiausias keturias savaites bus sumažintas dvigubai – bus pristatyta ne 108,8 tūkst. dozių, o 54,4 tūkstančio.

Lietuva su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis penktadienį paragino Europos Komisiją, kad ši kreiptųsi į „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl vakcinos vėlavimo, nes jis kelia riziką skiepijimo procesui.

Po to „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, kad atstatys įprastą COVID-19 vakcinų tiekimą Europai pradedant nuo sausio 25-osios.

Ministras: didieji vakcinų kiekiai žadami tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį

Skiepijimo nuo koronaviruso planas kol kas aiškus iki kovo pabaigos, o didžiuosius vakcinų kiekius gamintojai žada tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Šiandien didesnį aiškumą, kad ir pasipykdami su Europos Komisija (EK), turime iki kovo pabaigos. Maždaug per savaitę skelbsime visų metų grafiką, koks jis prognozuojamas. Aišku, jis vėl bus nuolat kintantis, nes panašu, kad gamintojai keičia savo žinią, kada ką atsiųs“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine socialdemokratų frakcija sakė A. Dulkys.

Anot jo, suplanuota, kad iki pasibaigiant pirmai vasario savaitei sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai jau bus paskiepyti abejomis koronaviruso vakcinos dozėmis, o didelius vakcinų kiekius gamintojai žada tik antroje metų pusėje.

„Per sausio mėnesį esam užsibrėžę, kad visa sveikatos sistema, slauga, vaistininkai, planuojama, kad su vasario pirma savaite ir su antru skiepu turėtų būsi visiškai padengta. O kitos grupės priklauso nuo kiekių, kurie bus tiekiami ateityje. (...) Visi gamintojai siunčią žinią, kad didieji kiekiai atkeliaus trečią–ketvirtą ketvirtį, nebent kas nors pasikeis pačios Europos Sąjungos kontekste“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jis pažymėjo, kad situacija dėl vakcinos vėlavimo sudėtinga, o tai, „kaip vyksta Europos Komisijos koordinuojamas vakcinų tiekimo procesas, jų kiekis ir informavimo kultūra, tikrai labai nepatogius bet kokiam kalendoriui“.

„Neatmesčiau tokios galimybės, kad gali būti paskelbtas nacionalinis karantinas, nes vis mažesnis ir mažesnis skaičius savivaldybių yra geltonoje arba žalioje zonoje. Bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė, už ją negalėčiau pasakyti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Aurelijus Veryga.

Lietuvoje sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų penktadienį siekia 226,5.

Ministras pažymėjo, kad epidemiologinė šalies situacija negerėja ir „neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše pagal savo viruso plitimo rodiklius“.

A. Veryga anksčiau teigė nematantis būtinybės skelbti visuotinį karantiną.

Šiuo metu karantinas paskelbtas 21-oje savivaldybėje, tarp jų – ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Iš viso šalyje yra 60 savivaldybių.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės karantinas buvo paskelbtas kovo viduryje ir galiojo iki birželio vidurio.

Gali būti siūlomos papildomos priemonės žmonių susibūrimo vietose

A. Veryga sako neatmetąs galimybės, kad, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą,  gali būti siūlomos papildomos priemonės žmonių susibūrimo vietose.

„Antradienį susirinkę (COVID-19 sukeltos situacijos valdymo – ELTA) komitete žiūrėsime, vertinsime duomenis. Apie konkrečias priemones šiandien dar negalėčiau pasakyti, nes dalis pritaikytų priemonių yra visiškai neseniai įsigaliojusios, bet neatmesčiau tokios galimybės, kad bus siūlomos papildomos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Jei jos ir bus, matyt, kad bus labiausiai susijusios su vietomis, kur žmonės susiburia ir kurios gal gyvenimui nėra būtinos“, – sakė ministras.

„Vertinu blogai tokį masinį dalyvavimą, bet man pats klausimas įdomus – visi laukia kažkokio stebuklingo draudimo, kad būtų būtinai uždrausta. Ar tikrai būtinai reikia ką nors uždrausti ir prie kiekvieno pastatyti po policininką, kad žmonės neateitų į rungtynes?“ – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Veryga.

Pasak ministro, jis supranta sirgalius ir krepšinio klubus, tačiau paragino bilietus į rungtynes jau įsigijusius krepšinio gerbėjus nevykti stebėti varžybų gyvai.

„Jeigu jūs tikrai mylit savo komandą, nusipirkote bilietus, tokiu būdu padėjote klubui išgyventi, jis gali žaisti, gali funkcionuoti, galite ir neiti į tas rungtynes. Komanda, manau, puikiai supras, jeigu jūs taip ir pasielgsit – jūs pasielgsit pilietiškai, būsite parėmę klubą, įsigiję bilietus ir tuo pačiu būsite apsaugoję ir savo, ir ten kitų ateinančių žmonių sveikatą“, – kalbėjo A. Veryga.

Vis dėlto nusprendusius rungtynes stebėti gyvai ministras paragino „laikytis tvarkų“.

„Jos tam ir yra sukurtos – kad žmonės laikytųsi atstumų, dėvėtų kaukes, nesusigrūstų po to kažkur pagauti azarto, kai rungtynės įsibėgėja, – ir tada ta rizika bus tikrai santykinai valdoma“, – pridūrė ministras.

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį žais Eurolygos rungtynes su Valensijos „Basket“ ekipa, prieš rungtynes žiūrovams matuojama temperatūra.

Žiūrovų skaičius šiuo metu sporto renginiuose neribojamas, tačiau būtina išlaikyti saugius atstumus, todėl „Žalgirio“ arenoje gali tilpti apie 7 tūkst. žiūrovų.

Praėjusias Eurolygos Kauno „Žalgirio“ rungtynes namuose stebėjo kiek daugiau nei 5 tūkst. žiūrovų.

Praėjusią parą registruotas rekordinis koronaviruso atvejų skaičius – 424, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones vengti didesnių susibūrimų.