„15.30 valandą lankausi pas Europos Komisijos prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu. Jo turinio nekomentuosiu, nes nenoriu komentuoti dokumentų turinio, kurie dar nėra paskelbti ir aptarti“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda, atvykęs į ES šalių lyderių susitikimą.

„Aš tiesiog norėčiau vadinti tai patikslinimais dėl prekių tranzito, kurios eina iš pagrindinės Rusijos teritorijos į eksklavą, į Kaliningrado sritį. Kuomet aš tai pamatysiu, tuomet bus galima apie tai kalbėti“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Svarbu, kad jie patikslino ir pasakė, kad ne Lietuva sudžiazavo, ir Lietuva nėra kalta.

Apie ES aktualijas rašantis portalas „Politico“, cituodamas EK atstovą Ericą Mamerį (Eriką Mamerį) ir neįvardijamus šaltinius, ketvirtadienį taip pat pranešė, jog Komisija pateiks papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo, reikšiančių laisvą Rusijai sankcionuotų prekių judėjimą tranzitu.

G. Nausėda pabrėžė, kad kovą, kai buvo tvirtinamas ketvirtasis sankcijų Rusijai paketas dėl jos invazijos į Ukrainą, Lietuva pasisakė už jas.

„Tačiau jau kuomet eina kalba apie sankcijų realų praktinį pritaikymą, mes kalbame apie Europos Komisijos atsakomybę tai padaryti. Ji tai daro ir tikiu, kad tai bus netrukus paskelbta“, – sakė Lietuvos prezidentas.

R. Juknevičienė: atsitraukimas būtų klaida

Prezidentui G. Nausėdai pranešus, esą EK patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusius su ES sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, europarlamentarė, buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad atsitraukimas būtų klaida.

„Manau, kad dabar tai būtų klaida. Čia galima buvo taisyti iki to, o dabar tai būtų atsitraukimas“, – Briuselyje žurnalistams teigė R. Juknevičienė.

Europarlamentarė pažymi, kad Lietuvos taikomi apribojimai per jos teritoriją į Rusijos Kaliningrado eksklavą gabenti prekes yra Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimas, todėl svarbu, kad paaiškinimą pateiks pati EK.

„Svarbu, kad jie patikslino ir pasakė, kad ne Lietuva sudžiazavo, ir Lietuva nėra kalta“, – komentavo R. Juknevičienė bei pridūrė, kad EK išaiškinimas parodys ES lankstumą.

„Yra ketinimų pasiūlyti ir tikrai tų skiepų turime ir pasiūlysime su dideliu malonumu“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.

Sveikatos apsaugos ministerija BNS teigė neturinti duomenų, kiek karo pabėgėlių iš Ukrainos buvo paskiepyta Lietuvoje.

Asmenys, kurie buvo paskiepyti Lietuvoje nepripažįstamomis vakcinomis, yra prilyginami neskiepytiems asmenims ir gali vakcinuotis pagal Lietuvoje galiojančias vakcinacijos schemas.

Ukraina skiepijimui yra patvirtinusi „Pfizer-BioNTech“, „AstraZeneca“, „Moderna“, „Johnson & Johnson“ ir „Sinovac“ vakcinas.

Pirmosios keturios vakcinos yra pripažįstamos Lietuvoje, Kinijos „Sinovac“ – ne.

Lietuva anksčiau yra dovanojusi COVID-19 vakcinų Ukrainai, kuri skiepijimą pernai pradėjo viena paskutinių Europoje. Vakcinų šiai šaliai yra dovanojusios ir kitos Vakarų valstybės.

Parlamentas 99 balsais „už“, dviem – „prieš“, 17 Seimo narių susilaikius priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leidžia policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Nauja įstatymo versija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.

Tuo tarpu daugiausiai politikų diskusijų kėlęs siūlymas į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką buvo atmestas, už tai balsavus 47 Seimo nariams, lygiai tiek pat buvus „prieš“ ir 19 parlamentarų susilaikius.

Grupė parlamentarų siūlė nustatyti, kad „smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma“.

„Smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra labai pastebimas, skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, o sąlygoja tokius nusikaltimus visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. Šiandien šitos sąvokos įrašymas į įstatymą ne tik atspindės situaciją Lietuvoje, kuri yra tragiška, bet kartu leis pasiekti pokytį pirmiausia įstatymo raidėje, o po to mūsų galvose“, – sakė siūlymą pristačiusi Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad „smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos, ji yra  politizuota, labai ideologiškai angažuota ir netgi pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją“.

Parlamentarė tvirtino, jog „smurtas prieš asmenį dažniausiai reiškiasi dėl to, kad tas asmuo yra silpnesnis“, o ne dėl lyties.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kalbėjo, jog atsisakant įvardinti, kad smurtas kyla lyties pagrindu, „galima vaidinti, kad Lietuvoje nėra problemų, nėra 60 tūkst. kasmet kreipimosi dėl smurto artimoje aplinkoje, nėra mamų su vaikais bėgančių ir namų, prisidengti įvairiomis priežastimis“.

Naują įstatymo projektą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.

Nauja įstatymo redakcija pakoregavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reguliavimą, numatė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris smurtautoją įpareigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pas auką ir t. t.

Numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.

Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.

Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.

Taip pat įstatyme įrašytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Šiam įstatymui įgyvendinti papildomai reikės 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.

SADM tikisi, kad įstatymo pakeitimai lems visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje ir 2030 metais bus pasiekta, kad tokio smurto nepateisins 95 proc. visuomenės. Apklausos rodo, kad dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.

Dar labiau gaila dėl tų argumentų, kuriuos kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė, tai čia kažkuria prasme yra tokio paties lygio argumentai. Labai dėl jų gaila.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais užregistruotas 5 tūkst. 801 nusikaltimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.

Pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 21 nužudymas, 5,4 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų.

SADM informuoja, kad per dešimtmetį išaugo specializuotą pagalbą gavusių žmonių skaičius: jei 2012 metais tokia pagalba buvo suteikta 1,2 tūkst. asmenų, tai 2021 metais – beveik 12 tūkst. asmenų.

Pernai specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso  suteikė 11,7 tūkst. asmenų. Tarp pagalbą gavusių – 9,4 tūkst. moterų, 2,1 tūkst. vyrų ir 86 vaikai. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 341 neįgalus asmuo. Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.

Ministerija pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t. y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.

I. Šimonytė: primena V. Putino argumentus įsiveržiant į Ukrainą

Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja dėl parlamentarų sprendimo į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas neįtraukti „smurto lyties pagrindu“ sąvokos. Jos teigimu, smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl parlamentarų argumentai primena Ukrainą užpuolusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentus, esą Ukraina pati kalta, kad ją užpuolė.

„Man gaila, kad Seimas nepritarė. Dar labiau gaila dėl tų argumentų, kuriuos kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė, tai čia kažkuria prasme yra tokio paties lygio argumentai. Labai dėl jų gaila“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Anot ministrės pirmininkės, statistiškai smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl priimtas įstatymas yra būtinas.

„Kažkam tai atrodo vertybinis klausimas. Mano supratimu, tai yra tas atvejis, kada vertybėmis prisidengiant yra ignoruojama labai aiški statistika, kad smurto aukos daugiausia yra moterys ir smurto artimoje aplinkoje. Negalime ir netinkama mosuoti Baudžiamuoju kodeksu ir teiginiu, kad visas smurtas yra uždraustas, todėl jokių įstatymų nereikia“, – kalbėjo premjerė.

„Šiandien karas Ukrainoje, kuris tęsiasi jau aštuonerius metus, peraugo į kitą fazę, į aktyvių veiksmų fazę visoje Ukrainoje. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia Ukrainos žmonėms. (...) Jei reikalai klostytis blogai, o jie kol kas klostosi blogai, tai tikrai gali būti ir civilių, ir karinių aukų“, – ketvirtadienį kalbėjo R. Šimašius.

Vilniaus meras ragina Lietuvos medicinos personalą solidarizuotis ir suteikti, jei bus būtinybė, Ukrainos piliečiams medicininę pagalbą.

„Pirmiausia reikalinga medicininė pagalba. Kreipiuosi į gydytojus, medicinos personalą, mes skaičiuojame, kad bent apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai. Jei to reikės, tai yra mūsų pareiga“, – į medikus kreipėsi Vilniaus meras.

Sostinės meras R. Šimašius ketvirtadienį pabrėžė, jog Vilnius pasirengęs priimti sužeistuosius bei apgyvendinti karo pabėgėlius. Suskaičiuota, jog turima galimybių apgyvendinti apie 3 tūkst. žmonių.

„Mūsų pajėgos tokios – butuose atlaisvintuose, vaikų namuose, kuriuos uždarinėjame yra 1 tūkst., sporto salėse dar plius apie 2 tūkst. vietų. Jei reikės bus daugiau“, – tiesioginėje transliacijoje sakė R. Šimašius.

„Kartu visi suvokiam, kad nei valstybė, nei miestas visko negali padaryt, reikia visų mūsų įsitraukimo. Jei turite galimybę priimti žmonių – sakykite. Pradeda veikti el. paštas pagalbaukrainai@vilnius.lt, jei turite idėjų, pasisiūlymų, sakykite, sureaguosime. Pagalba reikalinga“, – teigė meras.

Paskaičiuota, jog apie tūkstantį žmonių sostinė yra pasirengusi priimti medicininei pagalbai.

R. Šimašiaus teigimu, Vilniaus savivaldybė jau išreiškė poziciją Lvovui, su kuriuo palaiko draugiškus ryšius, kad yra pasirengusi pati vykti į Ukrainą ir parsivežti pastogės netekusius ukrainiečius.

„Skaičiuojame, kad apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės. Tai mūsų pareiga. Lygiai taip pat gali tekti priimti šeimas, kurios neteko savo pastogės“, – sakė R. Šimašius.

„Pagalba tokia – patys nuvažiuojame parsivežti tas šeimas, kurios neteko pastogės. Nereikia priimti tų, žmonių, kurie turi pinigų čia atvykti ir nori išvengti mobilizacijos. Reikia padėt tiems, kuriems reikia pagalbos. Darysime sistemiškai, organizuotai“, – kalbėjo sostinės meras, ketvirtadienio popietę bendravęs su Lvovo meru ir išreiškęs Vilniaus poziciją dėl pagalbos.

„Iš pirmųjų 14 registruotų atvejų buvo apie 60 proc. įvežtinių, o dabartiniu metu 38 proc. įvežtiniai, o visi kiti yra vietiniai: arba protrūkiais formuojasi, arba žmonės nežino, kur užsikrėtė. Tai kalba apie tai, kad omikron atmaina Lietuvoje plinta. Matant vakar paros skaičius, jie dideli ir jie tikrai nemažės, sergamumo tendencija tik didės“, – antradienį žurnalistams sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologės teigimu, kitos šalys taip pat fiksuoja jau penktąją koronaviruso bangą.

„Prancūzija registruoja apie 220 tūkst. naujų atvejų per parą, Italijoje ta pati situacija, neatsilieka ir Jungtinė Karalystė. Manau, jie taip pat laiko, kad tai yra omikrono nauja banga, ko gero, jau penkta koronaviruso banga. Lietuvoje lygiai tas pats, kadangi mes vėliau įsijungėme, mūsų registruojamų susirgimų skaičius, be abejonės, trupučiuką dar mažesnis, bet hospitalizacijos skaičiai po truputį auga“, – teigė D. Razmuvienė.

Anot specialistės, išaugęs COVID-19 atvejų skaičius sietinas ne tik su omikron atmainos plitimu, bet ir su susibūrimais bei renginiais per šventes.

„Rezultatą tokį turime, nes puikiai žinome, kad virusui reikia susibūrimų ir tos šventės, kurios vyko tiek per Kalėdas, tiek tarpušvenčiu, tiek per Naujuosius, taip pat įvairūs renginiai tikrai turėjo įtakos virusui išplisti“, – BNS antradienį sakė specialistė.

Anot jos, paskutinę gruodžio savaitę mažėjo sergamumas tarp vaikų – tai sietina su atostogomis mokyklose, daugiau sirgo 20-50 metų žmonės.

Vis dėlto, mokiniams sugrįžus į ugdymo įstaigas, epidemiologė prognozuoja, kad atvejų skaičiai neturėtų mažėti.

„Esu tikra, kad skaičiai nemažės – jie dabar įgauna pagreitį. Tuo labiau prasidėjo ugdymo procesas – vėl matysime didėjančius protrūkių skaičius“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Gruodžio 31-osios duomenimis, Lietuvoje nustatyti 74 COVID-19 omikron atmainos atvejai, sergančiųjų amžiaus vidurkis – 30 metų.

Su išaugusiais COVID-19 atvejų skaičiais, sparčiai plintant omikron atmainai, susiduriama ir kitose Europos šalyse. Pasak epidemiologės, Lietuva „tikrai nebus išimtis“, o susirgusiųjų turėtų daugėti ir tarp vaikų.

„Penktadienį jis buvo viešai paskelbtas sistemoje pastaboms teikti. Ar bus šią savaitę svarstoma, priklausys nuo to, kokios bus pastabos, ar bus galimybė pritaikyti pastabas, į jas atsižvelgti, ar bus reikalinga diskusija. Visa tai bus aišku šiandien arba rytoj, nes turi pateikti pastabas, o tada žiūrėsime“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Viceministrės teigimu, jei projektas bus patvirtintas, tikėtina, kad ribojimas įsigaliotų vasario mėnesį. Vis dėlto, A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad projekto priėmimas priklausys nuo pateiktų pastabų.

Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos / ELTOS nuotr.

„Tikėtina, kad vasario mėnesį. Bet, kaip ir minėjau, priklausomai nuo pastabų būtų galima pasižiūrėti, ar mes spėtumėme, kad įsigaliojus žmonės tikrai turėtų galimybę turėti imunitetą, tai viskas priklausys nuo pastabų pateikimo ir projekto svarstymo“, – kalbėjo viceministrė.

Privalomi skiepai siūlomi sveikatos, švietimo, globos, viešojo sektoriaus darbuotojams

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projekte pateikiamas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kuriame būtų leidžiama dirbti tik įgijus imunitetą.

Tai būtų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamos valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, tokiomis pačiomis sąlygomis – švietimo, socialinių paslaugų įstaigos, vaikų stovyklos, viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba.

Anot projekto, pasiskiepyti nebūtų privaloma, kai darbuotojai negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų arba yra persirgę užkrečiamąja liga. Kitais atvejais nepasiskiepijęs darbuotojas kontaktiniu būdu negalėtų dirbti.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę sakė, kad pataisas dėl privalomo skiepijimo ministerija teiks reaguodama į omikron atmainos plitimą.

Lietuvoje iš viso iki praėjusios savaitės pabaigos nustatyti penki COVID-19 omikron atmainos atvejai.

Ekspertai įspėja, kad omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti koronaviruso delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.