Iššūkis rekordinei būsto rinkai – senstanti visuomenė

Kai kurių ekspertų ir rinkos dalyvių vertinimu, būsto rinka išgyvena aukso amžių. Tai rodo ir SEB banko statistika. Perkamajai galiai kylant, daugiau gyventojų visose trijose Baltijos šalyse keičia, įsigyja pirmą pagrindinį gyvenamąjį būstą ar perka antrą kaip investiciją. Kartu pirkėjai tampa išrankesni, pirmenybę skiria kokybei, tad paklausos svarstyklės per šiuos metus pastebimai sviro brangesnio būsto ir pirminės rinkos link.

Baltijos valstybėse padėtis, suprantama, gerokai skiriasi. Rygoje pastebime pasiūlos perteklių, keliantį šiokią tokią sumaištį aukščiausios klasės būsto rinkoje, o Taline būsto įsigijimo sandorių skaičius stabilizuojasi.

Tačiau Vilnius pagal sandorių skaičių yra aktyviausias. Mažos palūkanos ir įsivyraujanti butų pirkimo nuomai praktika gerokai pašokdino būsto paklausą: skaičiuojama, kad naujos statybos būsto pasiūla šiuo metu siekia apie 5 tūkst. vienetų, o paklausa, tikėtina, viršys 5,5 tūkst. Naujos statybos būsto kainos pasiekė istorines aukštumas, svyruojančias nuo 1,3 tūkst. eurų už ekonominės klasės būsto kvadratinį metrą iki 4 tūkst. eurų už prabangaus buto kvadratinį metrą. Gyvenamojo būsto investicijų vidutinė pajamingumo norma siekia 4,5 proc.

Vis dėlto rinka ir jos prognozės ir toliau yra stabilios, nes būsto kainos auga proporcingai perkamajai galiai ir gyventojų pajamoms. Tokia padėtis skatina nekilnojamojo turto vystytojų konkurenciją, Lietuva ir jos sostinė domina ne tik vietinius, bet ir užsienio šalių plėtotojus – girdime ir apie Ukrainos verslininkų investicijas Lietuvoje. Nepaisant konkurencijos, rinka vystytojams ir toliau yra itin palanki. Neabejojame, kad šiemet vėl bus fiksuojamas naujos statybos būstų pardavimo rekordas.

Kita vertus, didėja rizika, kad būsto paklausa artimiausiu metu pradės trauktis. Palyginti nedideli daugumos nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimai leidžia prognozuoti, kad net ir lėtėjant būsto pardavimo mastui nekilnojamojo turto bendrovės nesusidurs su dideliais balanso pokyčiais. Tačiau augantys statybų kaštai taip pat daro įtaka būsto plėtotojų veiklos apimtims. Dėl didelės būsto pasiūlos ir konkurencijos nekilnojamojo turto segmente, rinkos dalyviai sieks išlaikyti aukštas maržas ir greičiau pardavinėti statomus būstus. Todėl tikėtina, kad ypač mažesnieji plėtotojai, neturintys masto ekonomijos, susidurs su papildomais iššūkiais.

Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė. Po dešimties metų pagrindiniai būsto pirkėjai bus dabartiniai 15–25 metų jaunuoliai, o, pavyzdžiui, penkiolikmečių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pusantro karto mažiau negu trisdešimtmečių. Taigi, tikėtina, mažiau naujų pirkėjų ateityje įsilies į būsto rinką, ir tai vystytojus skatins smarkiai koreguoti savo veiklos strategiją.

Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė.

Palankus metas dairytis naujų patalpų biurui

Biurų rinka tebėra stabili visose trijose Baltijos šalyse. Kylanti ekonomika, palyginti žema nuomos kaina, tačiau didelė paklausa ir pajamingumas vystytojams, nuomotojams ir investuotojams leidžia tikėtis gana nemažos grąžos. SEB banko analitikų prognozės Baltijos valstybių biurų rinkai palankios: rizika, kad nuomos kainos kris, yra nedidelė, o Lietuva, Latvija ir Estija tebėra patrauklios investuoti.

Lyginant trijų šalių sostines, vėl išsiskiria Vilnius, kur biurų paklausa yra stebėtinai didelė. Pernai rinką papildę maždaug 75 tūkst. kvadratinių metrų patalpų verslui neturėjo didesnės įtakos neužimtų biurų pasiūlai ar nuomos kainai. Ji ir toliau buvo gana stabili kone visus pastaruosius penkerius metus. Kainos pokyčių nesitikima ir 2020‒2021 metais: nors planuojama maždaug 80 tūkst. kvadratinių metrų per metus pasiūlos plėtra viršija tikėtiną paklausą ir tai gali turėti įtakos nuomos kainai, didesnės tokio augimo įtakos rinkos pusiausvyrai nesitikima.

Latvijos komercinio nekilnojamojo turto rinka tebėra gana konservatyvi. Pastaruosius dešimt metų apskritai stebėjome jos sąstingį, nebuvo įgyvendinama naujų projektų. Tačiau šiuo metu ledai pajudėjo ir artimiausius trejus metus planuojama smarki biurų ploto plėtra. Tai sudarys galimybę nuomininkams kraustytis, kuriam laikui padidins neužimtas erdves ir skatins mažinti nuomos kainą, bent jau senesnės statybos biurų.

O Taline naujų biurų sparčiai daugėjo nuo 2014 metų, daugėjo ir neužimto ploto. Verslo patalpų nuomininkų pozicijos Estijos sostinėje gerokai stipresnės, ypač derantis dėl B klasės biurų nuomos kainų ir sąlygų. Vis dėlto biurų pasiūla Taline augs ir toliau – planuojama apie 70 tūkst. kvadratinių metrų per metus, kas skatins mažinti nuomos kainą, ypač senesnės statybos biurų. Kartu mažės ir pajamingumas.

Laukiama prekybai skirto ploto didėjimo

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje jau trečius iš eilės metus auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Šiemet per dešimt mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis mūsų šalyje padidėjo 6,5 proc. Nors ir truputį lėčiau, bet mažmeninė prekyba šiemet augo neblogu tempu Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai 4,6 ir 6,1 proc.

Šio tempo neatspindėjo prekybai skirto nekilnojamojo turto plėtra Lietuvoje. Tačiau jo daugėjo Latvijoje ir Estijoje, be to, laukiama pasiūlos šuolio ir Vilniuje. Nors tokia plėtra žengs koja kojon su augančia gyventojų perkamąja galia, ji neišvengiamai paskatins pokyčius Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir darys įtaką prekybinio ploto nuomos kainai.

Čia ir vėl į akis krenta Vilnius, kur neužimto ploto beveik nelikę, nuomos kainos seka įkandin infliacijai, o pajamingumas yra rekordiškai mažas. SEB banko analitikai neprognozuoja didesnių rinkos svyravimų ateinančiais metais, bet visi jos dalyviai itin atidžiai stebi naujienas apie naujojo „Akropolio“ statybas, kurios pastebimai pakeis ne tik Vilniaus miesto, bet ir jo prekybos kraštovaizdį.

Latvijos rinka sėkmingai suderino net kelis didelius projektus – Rygos „Akropolį“, prekybos centrų „Origo“ ir „Alfa“ plėtrą. Tačiau planuojama, kad kaimyninėje šalyje prekybai skirto ploto 2020–2021 metais padaugės dar apie 15 proc., ir tai skatins dalį nuomotojų koreguoti kainodarą, kad būtų galima išvengti brangiai kainuojančio neužimto ploto.

Sudėtingiausia padėtis Taline, kur per pastaruosius penkerius metus prekybai skirto ploto padaugėjo 40 proc. Čia rinka itin prisotinta, spaudimas nuomos kainai didelis, tad atsiranda ir būtinybė ieškoti alternatyvių būdų, kaip išnaudoti neužimtas erdves.

Vis didesnį spaudimą komercinio nekilnojamojo turto vystytojai patirs ir dėl augančios elektroninės prekybos. Baltijos valstybėse elektroniniais kanalais šiuo metu parduodama apie 7 proc. prekių. Nors auga ir prekyba įprastose parduotuvėse ir centruose, elektroninio verslo plėtra toliau neišengiamai skatins prekybininkus ieškoti būdų konkuruoti ir pritraukti pirkėjus, o tai daugeliu atvejų gali lemti papildomas nekilnojamojo turto vystytojų ir valdytojų išlaidas.

Vis dėlto bent jau Lietuvos ir Latvijos nekilnojamojo turto rinkos ateinančių metų prognozės yra palankios, tačiau budrumo prarasti nevalia. Ateinančiais 2020 metais lėčiau augsianti Baltijos šalių ekonomika, kintantys vartotojų įpročiai, rekordiškai žema pajamingumo norma ir gerokai atsargesnis investicijų bei jų rizikos vertinimas šį optimizmą gali prislopinti.

Skolinamasi kiek dažniau, bet apgalvotai

Gyventojų, pasiskolinusių daugiau negu tūkstantį eurų pirkiniui, išskyrus būstą, per metus padaugėjo nežymiai. Šiemet skolinęsi tokią ar didesnę sumą nurodė 38 proc. apklaustųjų, pernai – 34 procentai. Pagrindinė institucija pasiskolinti pinigų tebėra bankas: į jį kreipiasi daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustųjų. Iš draugų ar pažįstamų skolinasi 37 proc., kone penktadalis (23 proc.) naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis.

Sprendimą skolintis gyventojai priima gerai jį apgalvoję. Pusė apklaustųjų (50 proc.) pirmiausia kreipiasi į savo banką. Dar beveik tiek pat (48 proc.) ieško informacijos ir lygina skolinančias bendroves. Tik 3 proc. priimdami šį sprendimą pasikliauja reklama.

Vertindami savo skolinimosi patirtį, 48 proc. besiskolinusių gyventojų teigia priėmę gerai apgalvotą ir racionalų sprendimą, kuriuo džiaugiasi. Bemaž trečdalis (29 proc.) skolinosi, nes neturėjo kitos išeities, bet ateityje ketina to vengti. Penktadaliui (19 proc.) tai buvęs nei geras, nei blogas sprendimas.

Kaip ir praėjusiais metais, lietuviai dažniausia vartojimo paskolas ėmė automobiliui įsigyti (51 proc.), taip pat būstui atnaujinti ar remontuoti (33 proc.), buitinei technikai įsigyti. Iš gyventojų, kurie nors kartą skolinosi tūkstantį ir daugiau eurų ne būstui įsigyti, 9 proc. tai darė norėdami padengti turimas skolas. Palyginti su 2018 metais, šiam tikslui besiskolinančių gyventojų šiais metais sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi besiskolinančių degančioms finansinėms problemoms spręsti skaičius mažėjo, ir tai nuteikia optimistiškai.

Mažėja diskomforto

Kita vertus, kai kurie rodikliai liudija, kad visuomenės nuostatos skolinimosi atžvilgiu tampa kiek laisvesnės. Planuodami didesnius pirkinius dauguma (50 proc.) apklaustųjų vis dar linkę tokiam pirkiniui pirmiausia susitaupyti. Tačiau palyginti su 2018 metais, tokių respondentų yra pastebimai mažiau. Kad taupyti didesniems pirkiniams yra priimtiniau negu skolintis, pernai teigė 64 proc. gyventojų.

Kartu gerokai ūgtelėjo gyventojų, linkusiųjų daiktą nusipirkti dabar ir mokėti už jį vėliau, dalis. Praėjusiais metais pirmenybę skolinimuisi, o ne taupymui teikė 28 proc. gyventojų, o šiemet – net 42 procentai.

Kone pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų nemėgsta būti skolingi: 65 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems labai svarbi galimybė paskolą nemokamai grąžinti anksčiau. Kaip ir pernai, daugeliui gyventojų svarbi galimybė tartis dėl paskolos atidėjimo ar termino pratęsimo nutikus nenumatytiems dalykams. Taigi panašu, kad gana daug gyventojų suvokia galimą vartojimo paskolų riziką.

Kita vertus, palyginti su 2018 metais, gerokai mažiau žmonių paskolą laiko didele psichologine ar moraline našta. Tokiam teiginiui šiemet visiškai pritarė 36 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo net 52 procentai. Taigi gyventojai vis labiau linkę įsigyti šiandien ir mokėti rytoj, o mintis apie vartojimo paskolą kelia vis mažesnį diskomfortą.

Užsimiršti nevertėtų

Tokie rodikliai rodo augantį gyventojų optimizmą, kuris kyla ne be pagrindo. Ir pernai, ir šiemet sparčiai kilo darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis augo daugiau negu 9 proc., o dėl mokesčių reformos ir sumažėjusios mokestinės naštos šių metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 14,6 proc. didesnis negu pernai. Taip pat per metus dar sumažėjo ir nedarbas šalyje. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, žinoma, yra palanki žinia ekonomikai, nes leidžia tikėtis toliau augsiančio vartojimo masto šalyje.

Tačiau ne į tai labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, stebint kylantį optimizmą. Būtina atsiminti, kad ūkio raida vyksta ciklais, taigi ekonomika ir pajamos ne tik visuomet kyla, bet kartais ir krinta. Todėl nuotaikai gerėjant ir augant pajamoms, labai svarbu stengtis dalį jų atidėti, juolab kad dėl gana vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje kitąmet ir Lietuvos ūkio raidos rodikliai, prognozuojama, bus kuklesni. SEB banko ekonomistai tikisi, kad Lietuvos ekonomika šiemet paaugs 3,2 proc. kitąmet 2,4 procento.

Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą SEB banko užsakymu šių metų balandžio–gegužės mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi daugiau negu tūkstantį vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

Daugeliu atvejų keliaujant į užsienį grynųjų pinigų vežtis su savimi nebėra reikalo – net ir atokiose pasaulio šalyse populiarėja atsiskaitymas kortele, o prireikus grynųjų pinigų galima jų pasiimti ir vietoje iš bankomato. SEB banko klientai jau gali naudotis jiems pagal paslaugų planą priklausančiu nemokamu grynųjų pinigų limitu imdami jų iš bet kurio pasaulio bankomato. Taigi jiems keliaujant į užsienį nebėra reikalo vietine valiuta pasirūpinti iš anksto: neviršydami nustatyto limito, pavyzdžiui, 550 eurų, jie gali be papildomų mokesčių bankui išsigryninti pinigų ir Lietuvoje, ir bet kurioje užsienio šalyje.

Pastaruoju metu ne euro zonos valstybėse atliekant operacijas bankomate ar naudojantis kortelių skaitytuvu, neretai teiraujamasi, kokia valiuta, vietine ar eurais, išskaičiuoti pinigus iš kortelės. Jei prireikia pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti, verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų finansiškai naudingiau rinktis galimybę mokėti ne eurais, o vietine valiuta. Užsienyje atsiskaitant VISA ar „Mastercard“ kortelėmis, mokėjimo suma yra keičiama į eurus pagal „VISA Europe“ ar „Mastercard International“ nustatytą valiutos keitimo kursą, kurį bet kada galima patikrinti šių įmonių interneto svetainėse. Prie jo taip pat priskaičiuojamas banko nustatytas valiutos keitimo mokestis. Tačiau pasirinkus atsiskaitymą eurais valiutą keičia prekybos vietą aptarnaujantis bankas, kuris nustato ir valiutos keitimo kursą, ir keitimo mokestį. Kortelės turėtojas kurso iš anksto žinoti ir palyginti negali.

Banko kortelę į kelionę pravartu pasiimti ne tik kaip patogią, visame pasaulyje priimamą atsiskaitymo priemonę. Dauguma kredito kortelių jos turėtojui ir kartu keliaujantiems šeimos nariams be papildomų mokesčių suteikia dar ir kelionės draudimą. Kad ištikus nelaimei juo būtų galima pasinaudoti, užtenka turėti aktyvią kortelę, nėra privalu ja būti susimokėjus už kelionės bilietus.

Be to, jei jau susiruošėte į tolimą užsienio šalį, verta pasitikrinti, ar ji nepatenka į sąrašą valstybių, kuriose taikomi prevenciniai atsiskaitymo kortele apribojimai. Tarp tokių šalių, kuriose statistiškai dažniau atliekamos neteisėtos operacijos kortelėmis, yra JAV, Tailandas, Indija, Australija, kt. šalys. Apribojimai banko kortelės turėtojui taikomi automatiškai bandant šioje šalyje naudotis kortele. Taip siekiama užkirsti kelią galimoms neteisėtoms operacijoms mokėjimo kortele ir apsaugoti klientų pinigus. Apribojimų nustatymus banko klientai gali išjungti (arba įjungti) ir patys, naudodamiesi mobiliąja banko programėle arba interneto banku. Išjungti apribojimų funkciją galima ir bet kuriuo paros metu paskambinus į banką.

O kad liktų tik malonūs kelionės įspūdžiai, kad ir kur nuvyktumėte, pravers keli paprasti patarimai. Leidžiantis į ilgesnę užsienio kelionę verta su savimi turėti bent dvi korteles. Vieną iš jų pažeidus, pavyzdžiui, netyčia sulaužius, palikus bankomate ar pametus, atsarginė kortelė padėtų įveikti šį nesklandumą ir nelikti be galimybės atsiskaityti. Kortelių PIN kodus reikėtų saugoti atmintyje, o ne nešiotis užrašytus kartu su kortelėmis. Be to, saugoti PIN kodą reikia ir įvedant jį bankomate ar elektroniniame kortelių skaitytuve – pridenkite jį kita ranka taip, kad niekas kitas jo negalėtų pamatyti ir įsiminti. Taip pat neleiskite, kad aptarnaujantis personalas išsineštų jūsų kortelę į kitą patalpą – atsiskaitymo operacijos turi būti atliekamos jums matant.

Šių saugumo rekomendacijų svarbu laikytis net ir tada, jei neketinate vykti į tolimus kraštus, o tiems, kas jau kraunasi lagaminus, linkime saugių ir įdomių kelionių.

Tą rodo ir „Huracán Coffee“ kavinių tinklo pavyzdys. Jų drąsus sprendimas nebepriimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sukėlė kone cunamį kritikos ir abejonių, ar šis žingsnis nėra pernelyg ankstyvas. Suprask, mūsų visuomenė pernelyg pripratusi prie grynųjų pinigų ir klientas nesupras, jei už kavos puodelį nebegalės atsiskaityti metalu. Praėjo mėnuo ir verslo savininkai sprendimo nesigaili – klientų nesumažėjo, o privalumų daug: visi atsiskaitymai vyksta skaidriai ir sklandžiai elektroninėje erdvėje, finansus tvarkyti tapo paprasčiau, sumažėjo žmogiškosios klaidos rizika. Tai patogu ir klientams, kurie vertina aptarnavimo greitį. Atsiskaityti bekontakte kortele užtrunka vos kelias sekundes.

Visuomenės be grynųjų pinigų idėja gali atrodyti utopinė, tačiau Švedijos pavyzdys rodo, kad tai nėra neįmanoma. Šioje šalyje 80 proc. mokėjimo operacijų atliekama elektroniniu būdu. Ženklų, rodančių, kad atsiskaityti kortelėmis negalima, ten nepamatysite ‒ problema gali tapti nebent atsiskaitymas grynaisiais pinigais, nes būtent jų daugelyje vietų nepriima. Elektroninis atsiskaitymas Švedijoje toks paplitęs, kad kortele paaukoti galima net bažnyčioje, o atsiskaityti monetomis ir banknotais perkant autobuso bilietus nebegalima. Tokia sistema džiaugiasi ne tik gyventojai, bet ir turistai, nes nebereikia lakstyti ir ieškoti valiutos keitimo punktų. Šalis vis daugiau atsisako grynųjų pinigų. Švedijos centrinio banko vertinimu, paskutiniai banknotai iš apyvartos gali būti išimti iki 2030 metų.

Akivaizdu, kad ne technologijų trūkumas, o klaidingi įsitikinimai trukdo perimti naujoves ir greičiau vytis pažangesnes šalis.

Aišku, Švedija šį procesą pradėjo gerokai anksčiau negu Lietuva. Statistinis Lietuvos gyventojas savo piniginėje vis dar nešiojasi vidutiniškai 57 eurus, rodo Europos Centrinio Banko duomenys. Mūsų šalyje grynaisiais pinigais atliekamos trys mokėjimo operacijos iš keturių, bet situacija keičiasi. Kortelių skaitytuvų nuolat daugėja. Vien tarp SEB banko verslo klientų per pastaruosius penkerius metus dvigubai padaugėjo įmonių, turinčių kortelių skaitytuvus.

Akivaizdu, kad ne technologijų trūkumas, o klaidingi įsitikinimai trukdo perimti naujoves ir greičiau vytis pažangesnes šalis. Gyventojai, turintys mokėjimo kortelę, bet atsiskaitantys grynaisiais pinigais, dažniausiai pasiteisina, kad taip jie gali žinoti tikslų pinigų likutį. Tačiau savo sąskaitos likutį ir paskutines atliktas operacijas galima pasitikrinti bet kur akimirksniu – tereikia atsidaryti savo banko mobiliąją programėlę ar prisijungti prie interneto banko. Informaciją apie atliktą atsiskaitymą, sąskaitos pokytį ir jos likutį klientas realiuoju laiku gali gauti ir užsisakęs pranešimo paslaugą. Mobiliąja programėle besinaudojantiems klientams pranešimai yra nemokami.

Galbūt lūžio tašku link visuomenės be grynųjų pinigų taps Vilnius. Didžiausią skaičių gyventojų turintis miestas daro įtaką ir likusiai Lietuvai, tad čia išpopuliarėję elektroniniai atsiskaitymai turėtų paskatinti pokyčius ir kituose šalies regionuose. Jau minėtas „Huracán Coffee“ tinklas daugiausia kavinių taip pat turi Vilniuje, tačiau reikia tikėtis, kad jų sprendimas atsisakyti grynųjų pinigų plis ir į kitus verslo sektorius bei šalies regionus.

Kodėl mums turi rūpėti tapti visuomene be grynųjų pinigų? Nes dėl to laimi visi – finansinės operacijos vyksta greičiau ir paprasčiau, klientai ir aptarnaujantis personalas sutaupo daug laiko, nereikia rūpintis grynųjų saugojimu ir gabenimu, o šalies ekonomika tampa skaidresnė.

Moksleivių Lietuvoje žinios – bazinės

Pernai SEB bankas apklausė 1,7 tūkst. 18-25 m. Lietuvos jaunuolių – aiškinomės, kaip jaunimas planuoja savo pajamas ir išlaidas. Tyrimas atskleidė, kad mūsų jaunuoliai finansinius sprendimus linkę priimti spontaniškai – 8 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad savo kasdienių išlaidų neplanuoja, o vienas iš keturių netaupo ir nesistengia atsidėti lėšų ateičiai.

Prieš trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas penkiolikmečių moksleivių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mūsų šalies rezultatas nesiekia EBPO šalių vidurkio. Šio tyrimo duomenimis, aukščiausiais rezultatais atliekant finansinio raštingumo užduotis galėjo pasigirti Kinijos, Belgijos, Kanados penkiolikmečiai. Lietuva – tarp sąrašo gale atsidūrusių šalių. Penktą – aukščiausią – lygmenį Lietuvoje pasiekė mažiau negu 4 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių, bazinį – antrąjį – lygmenį Lietuvoje pasiekė 68 proc. penkiolikmečių.

Kinijoje antrąjį lygmenį pasiekė 91 proc. moksleivių. Kur slypi šio tyrimo lyderės sėkmė? Kinijos pranašumą ugdant jaunosios kartos finansinį raštingumą lemia tai, kad ši šalis pagrindus pradeda kloti dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Sakysite, kad finansų tema tokio amžiaus vaikams per daug nuobodu? Anaiptol. Finansinio raštingumo programose numatytos įvairiausios priemonės, kurios mokymosi procesą paverčia įdomiu – komiksai, filmai, teatras, interaktyvūs žaidimai, kt.

Mokomės žaisdami ar klysdami?

Mokymasis žaidžiant bus žymiai efektyvesnis būdas išsiugdyti gebėjimą protingai valdyti savo finansus negu mokymasis klaidų ir bandymų keliu, kai tau jau dvidešimt keleri. Finansų ekspertai ir edukologijos specialistai sutaria, kad su vaikais apie finansus būtina kalbėtis nuo mažumės ir formuoti jų atsakingą požiūrį į asmeninius finansus bei jų valdymą. Nemanykime, kad vaikai yra per maži, kad su jais būtų kalbama apie suaugusiųjų reikalus, t. y. piniginius reikalus. Svarbu nuo vaikystės formuoti teisingą atžalų požiūrį į pinigų valdymą, paaiškinti jų vertę.

Gera priemonė, padedanti dar vaikystėje formuoti įpročius, kaip teisingai elgtis su pinigais, yra kišenpinigiai. Kišenpinigiai padeda vaikams ir suvokti tikrąją pinigų vertę, ir ugdo savarankiškumą. Vėliau su vaiku jau galima pradėti kalbėti ir apie taupymą. Kaip paskatinti vaikus taupyti? Tėvai galėtų paskatinti savo vaikus kaupti sutarę dėl konkretaus tikslo, kam vaikas kaupia, kokia dalimi tėvai prisidės periodiškai į vaiko sąskaitą pervesdami nedideles pinigų sumas. Arba sutarti, kad metų pabaigoje tėvai pridės pusę tiek, kiek vaikui pavyks sukaupti. Taip vaikas turės didesnę motyvaciją gautas nenumatytas lėšas (pvz., piniginę dovaną iš senelių) ne čia ir dabar išleisti, o atidėti planuojamam didesnės vertės pirkiniui.

Vyresnes atžalas verta supažindinti ir su kitomis mokėjimo priemonėmis, pvz., suteikti galimybę naudotis mokėjimo kortele. Tai jaunuoliui suteiks ne tik daugiau savarankiškumo, bet galbūt net padės taupyti, nes kils mažiau pagundų iškrapštyti santaupas iš taupyklės. Beje, nepilnamečių banko klientų skaičius kasmet auga – dažniausiai tėvai į banką kreipiasi būtent dėl banko kortelės savo vaikui. Šalies didmiesčiuose tarp vyresniųjų klasių moksleivių kortelė yra gana įprasta, nes toks atsiskaitymo būdas jaunimui atrodo patogesnis, paprastesnis ir išmanesnis negu grynieji pinigai.

Taigi neatidėliokime finansinio raštingumo pamokų – mokykime savo vaikus ir nelaukime, kol finansinio raštingumo tiesas jie išsiaiškins patys pradėję savarankišką gyvenimą. Užaugę vaikai padėkos, jei jiems laiku paaiškinsite svarbiausias asmeninių finansų valdymo taisykles – planuoti savo išlaidas, gyventi pagal pajamas ir stengtis reguliariai atidėti bent 10 proc. nuolatinių pajamų, o jau prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams skirti didžiausią prioritetą.

Didieji toliau auga

Didžiausios Lietuvos transporto sektoriaus bendrovės naudojasi ekonomikos augimu ir didina apsukas. Sudarius rekordinius technikos įsigijimo sandorius, pastaraisiais metais didėjo šių bendrovių transporto parkas, plėtėsi verslas, o šiuolaikiniai IT sprendimai, pažangios vadybos ir procesų valdymo sistemos padėjo didinti efektyvumą ir konkurencingumą. Šios įmonės pradeda užimti vis didesnę savo dalį Europos vežimo rinkoje, o tai kelia nerimą rinkos senbuviams iš Vokietijos, Prancūzijos ar Ispanijos, kaip ir kitų veržlių Rytų Europos valstybių vežėjų augimas.

Turėdamos 100 ar daugiau sunkvežimių, šios įmonės turi įvairių privalumų. Pirma, jų fiksuotos sąnaudos yra mažesnės, todėl jos gali uždirbti daugiau pelno. Antra, nusprendusios įsigyti didelį sunkvežimių ar jo reikmenų skaičių, šios įmonės turi didesnę derybinę galią ir gauna tokias kainas, kokių mažas vežėjas niekada negaus. Geresnes sąlygas didelėms bendrovėms siūlo ir degalų tiekėjai.

Trečia, didelis sunkvežimių parkas ir gausus kolektyvas leidžia geriau subalansuoti veiklą: sugedusiam vilkikui ar susirgusiam vairuotojui galima greičiau rasti pamainą, o vieno kliento netektį paprasčiau yra atsverti kitais užsakymais. Apskritai, kuo daugiau technikos vežėjas valdo, tuo tankesnis gali būti jo maršrutų tinklas, vadinasi, tuo daugiau sunkvežimių juda su kroviniais, tuo daugiau pajamų. Į išplėtotą užsakymų tinklą didieji dažnai įtraukia subrangovus – galbūt pelnas būna mažesnis, tačiau mažiau ir rūpesčių dėl ilgalaikių įsipareigojimų, dėl technikos būklės ir vairuotojų. Šių subrangovų pirmiausia bendrovė ir atsisako, kai iškyla sunkumų netekus dalies užsakymų.

Ketvirta, didesnė įmonė turi daugiau galimybių pritraukti didelius užsakovus ir gauti tiesioginių užsakymų iš didelių tarptautinių bendrovių – tiek tiesiogiai iš gamintojų, tiek iš didelių tarptautinių logistikos kompanijų. Mažų įmonių galimybės dirbti be tarpininkų šiuo atžvilgiu yra ribotos, o dėl kiekvieno tarpininko verslo grandinėje mažėja vežėjo pajamos ir pelno marža.

Mažųjų galimybės

Kitaip negu Lietuvoje, likusi Europos rinka yra gana fragmentiška, joje dominuoja mažesnės bendrovės, turinčios iki 100 sunkvežimių. Rinkoje apstu smulkių užsakovų ir krovinių, o informacinės technologijos itin pagerina smulkiojo ir vidutinio verslo aplinką bei sprendimus, nes padeda užmegzti ir palaikyti tiesioginį kontaktą su mažesniais klientais.

Daugelis mažesnių Lietuvos transporto įmonių, ypač kai ekonomika kyla taip pat veikia sėkmingai. Kai paklausa išaugusi, o vilkikų trūksta, mažesnieji kartais gali išsiderėti netgi geresnę kainą negu didieji. Tačiau reikia rasti būdų, kaip nebūnant rinkos milžinu visada būti pelningiems, kurti daugiau pridėtinės vertės ir kiek įmanoma nepriklausyti nuo ekonominių ciklų svyravimų.

Vienas būdų – specializuotis, susirasti savo rinką išnaudojant savo turimus pajėgumus ir susikurti parankiausią veiklos modelį.

Norint rasti naujų galimybių, paprastai reikia išeiti iš savo komforto zonos. Ilgai gyvuojančios įmonės dažnai visą dėmesį skiria verslo priežiūrai ir neranda laiko naujovėms, kurių ieškoti taip įprasta startuoliams.

Įmones, pasiryžusias rasti strateginių galimybių augti, stebime SEB Inovacijų centre, kur mažos ir vidutinės įmonės dalyvauja spartaus verslo augimo mokymų programoje. Tarp jų buvo ir transporto įmonių, ieškančių savo išskirtinumo ir pripažįstančių, kad norint atrasti naujų galimybių, reikia ryžto išeiti iš savo komforto zonos. Proga pasėdėti kitame vežime – perprasti startuolio nuostatas ir mentalitetą – ilgametę patirtį turintiems verslininkams yra labai naudinga, skatinanti inovacijų kultūros diegimą.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms nebūtina konkuruoti didžiulėje rinkoje su stambiais vežėjais, nes jos gali veikti siauroje ir pelningoje nišoje, visiškai patenkindamos klientų poreikius ir pasiekdamos puikių rezultatų.

Galiausiai ir mažų, ir didelių Lietuvos vežėjų reputacija Europoje yra labai gera – esame vertinami kaip patikimi partneriai, o tai sudaro pagrindą ilgalaikiams ir vertingiems santykiams su klientais. Pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryšys padeda užtikrinti geresnę pelno maržą, rasti geresnes verslo sąlygas. Iš to naudos turi visi, nes smulkusis ir vidutinis verslas yra šalies ekonomikos pagrindas.

Net 99 proc. kasdieninių finansinių operacijų šiandien yra atliekama panaudojus savitarnos įrankius ir tik 15 proc. banko klientų dėl jų vis dar vyksta į banko skyrių. Tad klausimą reikėtų formuluoti kitaip – kada ir šie gyventojai ims naudotis inovatyviais sprendimais, kurie leidžia finansinius reikalus susitvarkyti neišėjus iš namų?

Poreikio tvarkyti finansinius reikalus „kaip įprastai“ dabar, kai apie 80 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi internetu, kai sparčiai populiarėja šiuolaikinės technologijos ir greitėja gyvenimo tempas, o laikas tampa prabanga, nebelieka. Nėra ir būtinybės – skaitmeninių paslaugų plėtra yra nūdienos bankų prioritetas. Vien per šiuos metus SEB bankas Lietuvoje savo privatiems klientams pasiūlė galimybę konsultuotis internetu neatvykstant į banko skyrių, pristatė „Smart-ID“ programėlę, kuria daug patogiau prisijungti prie interneto banko negu naudojantis slaptažodžių kortele ar kodų generatoriumi. Taip pat neseniai atnaujinome ir savo mobiliąją programėlę bei sudarėme galimybę vartojimo kreditą gauti internetu.

Tad kada į skaitmeninę erdvę persikels visi banko klientai? Atsakymas į šį klausimą nėra toks jau akivaizdus ar paprastas, net jei ir manytume, kad apskritai įmanoma nuspėti kokį nors konkretų terminą. Prognozuoti – rizikingas užsiėmimas. Yra sričių, kur technologijos žadėjo perimti viską, bet neperėmė. Pavyzdžiui, nors vis daugiau gyventojų laidas, filmus ir kitokį vaizdo turinį žiūri per išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius, nenunyko nei kinas, nei televizija. Tebėra gyva ir seniai „laidojama“ spauda. Lygiai taip pat tradicinės prekybos neišstūmė elektroninė, nors jos apimtys kasmet auga dešimtimis kartų.

Visgi žmonių įpročiai kartais gali keistis žymiai greičiau nei įprasta matyti ir tam nereikia dešimtmečių bei naujos užaugusios kartos. Pateiksiu kelis skaičius. Praėjusių metų pabaigoje pasiūlę galimybę klientams internetu teikti paraiškas vartojimo paskoloms ir gauti jas nekeliant kojos iš namų, šiandien stebime, kad beveik 90 proc. SEB banko klientų paskolą gauna būtent tokiu būdu. Keičiasi ir tai, kaip atsiskaitome. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu ir šiemet 41 proc. visų atsiskaitymų jau yra atliekama kortele.

Apsieiti be grynųjų pinigų tapo įprasta ir pačiose kasdieniškiausiose situacijose. Anksčiau nori nenori turėjai turėti grynųjų pinigų, tačiau dabar atsiskaityti be grynųjų įmanoma ir turguje, taksi ar kioske. Kaip ir su draugais ar kolegomis pasidalyti bendras išlaidas. SEB banko mobiliosios programėlės naudotojai smulkius pervedimus jau gali atlikti tik žinodami gavėjo (taip pat banko kliento) mobilaus telefono numerį. Tik tiek – nebereikia žinoti sąskaitos numerio ir nebereikia atlikti ilgos operacijų sekos. Tokias galimybes sukuria į bankininkystės procesus integruojamos naujosios technologijos. Ir tai tėra pradžia.

Netolimoje ateityje bankai pasiūlys dar daugiau naujų, modernių mokėjimo technologijų – momentinius mokėjimus, mobiliąsias pinigines, kt. Keisdamiesi kartu su savo klientais, bankų skyriai tampa nebe vieta mokėjimams ir pavedimams atlikti, bet vieta susitikti su banko specialistu finansinei konsultacijai. Ši tendencija visu greičiu įsisuka ir į Lietuvą. Ji taip pat, beje, diktuoja būtinybę toliau tobulinti elektronines, nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas ir kurti naujas.

Kita vertus, bankai, viena po kitos pristatinėdami inovacijas, suvokia, kad daliai klientų šios naujovės bus iššūkis, todėl gyventojų aptarnavimas banko skyriuose tikrai neišnyks, kaip kad neišnyko laikraščiai, kinas ar tradicinės prekybos vietos.

Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajamas gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36−45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms). Šie asmenys, „Creditinfo“ duomenimis, yra ir tarp aktyviausiai kuriančiųjų verslą Lietuvoje. Toks sutapimas, ko gero, nėra atsitiktinis.

Verslūs žmonės moka skaičiuoti, greitai priimti sprendimus ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. O planuodami ir priimdami sprendimus atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į galimą naudą bei laiką, kurio prireiks tikslui pasiekti. Galime rasti daug pavyzdžių, kai įmonės, užuot investavusios vien nuosavas lėšas, plėtrai skolinasi, nes taip vadinamoje pigių pinigų aplinkoje labiau apsimoka. Versliems žmonės skolinti pinigai tėra dar viena priemonė pasiekti savo tikslų. Tokiu kampu į skolinimąsi, ko gero, būtų naudinga pabandyti pažvelgti ir tiems gyventojams, kurie nedrįsta net svarstyti šios galimybės.

Žmonių nenorą būti skolingiems taikliai paaiškina Perspektyvos teorija (Prospect Theory). Pagal ją, dauguma žmonių jautriau reaguoja į galimus nuostolius, todėl, priimdami sprendimus, apie galimą naudą galvoja mažiau. Vien žodis „palūkanos“ daug kam asocijuojasi su nuostoliais, nors tai yra kaina, kurią mokame už suteiktą paslaugą. Todėl tam tikrais atvejais pasiskolinti ir įsigyti prekę ar paslaugą tuojau pat gali būti tinkamesnis sprendimas nei pirkinio atidėjimas ateičiai, kai pavyks susitaupyti visą reikalingą sumą. Pavyzdžiui, automobilio ar kompiuterio, reikalingų darbui, įsigijimas arba profesiniai kursai, kuriuos baigus bus galima gauti pelningesnių darbo pasiūlymų.

Finansinio raštingumo įgūdžių stoka taip pat trukdo įvertinti, kada skolinimasis gali būti racionalus sprendimas. Neįpratę planuoti savo pajamų ir išlaidų bei laikytis finansinės drausmės, žmonės dažnai ir nesusitaupo, ir nemoka sėkmingai pasinaudoti skolintais pinigais. Kita vertus, atsakingas skolinimasis netgi padeda formuoti taupymo įpročius. Žmogus įpranta kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą, skirtą paskolos įmokai ir palūkanoms sumokėti, ir yra priverstas galvoti apie efektyvesnį savo išlaidų valdymą.

Minėtos SEB banko apklausos duomenimis, skolinimąsi kaip psichologinę naštą įvardijo du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų. Dėl to jiems yra priimtiniau taupyti ir susitaupius nusipirkti reikalingą pirkinį, o ne įsigyti jį dabar ir mokėti vėliau. Gerai, kai toks požiūris apsaugo nuo per didelio pasitikėjimo ir neatsakingo skolinimosi, tačiau jis taip pat užkerta kelią pasinaudoti palankiomis galimybėms atsakingai pasiskolinti, kurios ilgainiui duotų daugiau finansinės naudos ir padėtų kompensuoti dėl skolinimosi patirtas išlaidas.