Atlikėjos vyras LRT.lt portalui papasakojo, dėl ko jis pats labiausiai jaudinasi šioje „Eurovizijoje“ ir apie ką pasišneka su žmona nusisukus kameroms.

„Eurovizijoje“ smagu. Maloni aplinka, draugiški žmonės. Yra šiokia tokia įtampa, visi jaučia ją, bet čia įdomu“, – paklaustas, kaip jam pačiam atrodo konkursas, tikina M. Kiltinavičius.

Jis sako per didelės įtampos nejaučiantis, nes jo paties misija scenoje nėra didelė – truputį palipti liepteliu. „Žinoma, vaidmuo mažas. O įdomiausias yra ne lipimo ant tiltelio veiksmas, o nuėjimas pas Ievą. Galėtum pagalvoti, kad kelis kartus tą patį kartojant turėtų atsirasti kažkoks robotizmas, motorika. Bet kaskart, nuėjęs pas ją, pamatau jausmingas akis“, – pasakoja Lietuvos atstovės „Eurovizijoje“ vyras.

Prieš užlipdamas ant tiltelio, M. Kiltinavičius mato monitorių, kuriame stebi, ar pasirodymas vyksta sklandžiai, ar tinkamas apšvietimas. Dėl to jis tvirtina besijaudinantis daug labiau nei dėl paties užlipimo ant scenos.

V. Nevieros/LRT nuotr.

„Bet jaučiu įtampą dėl Ievutės, kad jai viskas būtų gerai, jaudinuosi, kad ji nepervargtų. Iš esmės ji jaučiasi gerai. Kai užsidaro mūsų kambario durys, ji kartais pasako, kad pavargo, kartais prisimename, kas buvo dieną, pasijuokiame, jei įvyko kas nors linksmo“, – kalba M. Kiltinavičius.

Nors gerokai anksčiau, kai dar priklausė grupei „N.E.O“, M. Kiltinavičius scenoje jautėsi kaip namuose, pramogų verslas nebėra jo gyvenimas, nostalgijos scenai jis tikina nejaučiantis ir ten lipantis tik tam, kad padėtų I. Zasimauskaitei įgyvendinti pasirodymą.

„Profesinių patarimų jai neturiu, apie konkursą mes daugiau pasišnekame iš žmogiškosios, psichologinės pusės, kaip teisingiau būtų reaguoti į vieną ar kitą įvykį“, – sako jis.

Išėjimas į sceną trunka tik kelias sekundes, tačiau laukti pasirodymo ir jam ruoštis arenoje tenka visą dieną. „Bet tai manęs nevargina, man patinka tvarka gyvenime. Labai patinka stebėti, kaip viskas čia organizuota“,  – įspūdžiais apie „Eurovizijos“ užkulisius dalijasi atlikėjos vyras.

Kai užsidaro mūsų kambario durys, prisimename, kas buvo dieną, pasijuokiame, jei įvyko kas nors linksmo.

Tiesa, per pirmadienio vakarą vykusią generalinę repeticiją, kai reikėjo lipti į sceną, M. Kiltinavičius pasijuto blogai. „Turiu problemų su skrandžiu, tada nebūna jėgų, bet aš jau pripratęs“, – atvirauja vyras.

Dar prieš pusfinalį M. Kiltinavičius LRT.lt portalui pripažino jaučiantis, kad I. Zasimauskaitė pateks į finalą. „Aš asmeniškai labai tikiu šia daina, man labai artima jos žinutė. Žinau, kad tai, apie ką dainuojama, yra tikra.

Net jei daina nebūtų patekusi į finalą, aš problemos nebūčiau matęs, galbūt Ievai būtų buvę sunkiau. Bet gyvenimas yra toks: būna sunkumų, būna gražesnių, smagesnių akimirkų, nesvarbu, ką veiki. Vien lengva ir gera nebus niekada, visuomet bus kovos“, – įsitikinęs I. Zasimauskaitės vyras.

I. Zasimauskaitė Lietuvos nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“ dalyvavo net penkis kartus, kol pasiekė pergalę. Nė vieną kartą, prieš žmonai apsisprendžiant dalyvauti konkurse, M. Kiltinavičius tvirtina jos neatkalbinėjęs. O šie pasiruošimo konkursui metai buvo kitokie jau nuo pat pradžios.

„Šis kartas buvo kitoks. Viskas vyko taip organiškai. Kiekvienais metais prieš tai reikėdavo dirbtinės pastangos – tai dainos ieškoti, tai dar kažko, kliūtys būdavo didesnės. O dabar kūrinys atsirado pats, paskambino Vytautas Bikus, nuvažiavome, išgirdome dainą, iš pirmų akordų įsimylėjome ir dainą, ir Vytautą. Viskas vyko labai natūraliai. Visuomet ją palaikau. Bent jau stengiuosi. Žinau, kad nemoku to daryti iki galo gerai, bet aš stengiuosi“, – atvirauja atlikėjos vyras.

Ekstravagantiškais sceniniais kostiumais besipuošianti moteris kiek anksčiau uždarbiavo dainuodama vestuvėse ir dirbdama aukle vaikų darželyje. Išskirtiniame interviu LRT.lt portalui dainininkė papasakojo, kas ją atvedė į „Eurovizijos“ sceną ir kaip jaučiasi laikoma viena iš konkurso lyderių.

– Nors daina „Toy“ iš pažiūros atrodo linksmas kūrinys, anksčiau minėjote, kad jis turi gilesnę prasmę.

– Dainos autoriai įkvėpimo sėmėsi iš „MeToo“ judėjimo. Manau, kad tai yra nuostabus laikas, kai moterys ieško ir atranda savo balsą. Dar ši daina yra apie tuos žmones, kurie buvo išsekę nuo pažeminimų iš viršesnių žmonių – vadovų, kitų vaikų mokykloje. Apie tuos, kuriems buvo sakoma, kad jie nepakankamai geri, liekni, gražūs, kad galėtų daryti tai, ką jie nori daryti. Tai yra šios dainos įkvėpimas.

Ar aš patyriau patyčias? Žinoma, taip. Išgyvenau labai sunkius metus, kai buvau maža mergaitė. Augdama labai skyriausi nuo kitų vaikų savo išvaizda: buvau ir esu apkūni, mėgdavau leisti keistus garsus, man būdavo sunku susikaupti, buvau labai lėta.

Iki šešerių metų augau Nigerijoje. Mano klasėje buvo šeši vaikai, ir kiekvienas vaikas skyrėsi odos spalva, bet visi buvome lygūs. Kai atvykau į Izraelį, mano klasėje mokėsi 40 vaikų. Labai greitai supratau, kad skiriuosi nuo visų kitų, ir tai yra labai blogai. Turėjau atrasti būdą, kaip visa tai apeiti. Muzika ir buvo mano būdas.

V. Nevieros/ LRT nuotr.

– Kaip atsidūrėte „Eurovizijoje“?

– Buvau vestuvių muzikantė ir improvizuojanti bliuzo atlikėja. Dainuodavau naktiniuose klubuose, improvizuodavau su bliuzo grupėmis. Tuo metu supratau, kaip noriu girdėti muziką, kaip turėtų groti grupė, kaip turėtų skambėti gitaros, bosai, būgnai. Nuo ankstyvos vaikystės užsiėmiau beatboxinimu.

Supratau, kad bet kokią muziką, kokią tik sugalvoju, galiu išpildyti looperiu – instrumentu, kuris įrašo ir čia pat atkartoja vokalą. Juo galiu kurti kokius tik noriu skambesius. Kuo daugiau koncentravausi į darbą šiuo instrumentu, tuo mažiau laiko likdavo viskam kitam. Galiausiai neliko pinigų susimokėti už būsto nuomą, tada nusprendžiau sudalyvauti realybės šou, kuriame nugalėjau ir iškovojau teisę atstovauti Izraeliui „Eurovizijoje“, kas visiems sukėlė nuostabą.

Niekuomet nebuvau mylima daugelio žmonių, ir galiausiai nugalėjau. Tada supratau, kad galiu padaryti kažką, kas būtų svarbu daugeliui kitų žmonių – vaikams, kurie grįžę namo lengviau atsikvėptų ir pagalvotų „galiu būti toks, koks noriu, vilkėti tai, ką noriu“. Žmonės man dažnai sakydavo, ko aš negaliu daryti: rengtis taip, kaip noriu – privalau dėvėti juodus rūbus ir jokių trumpų sijonų; dainuoti taip, kaip noriu – turėčiau muzikuoti kaip Adele, o ne kudakuoti kaip višta. Turėjau visiems įrodyti, kad galiu daryti, ką noriu. Ir ne tik galiu, o pati esu nuostabi, graži, seksuali, linksma, ir visokia, kokia jūs sakėte, kad negaliu būti. Tai yra svarbu suvokti visiems. Štai kodėl dalyvauju „Eurovizijoje“.

Dirbau išskirtiniame vaikų darželyje, kuriame mokėme vaikus dainuoti ir dainavome jiems.

– Bet jums teko ragauti ne tik vestuvių muzikantės, bet ir vaikų darželio auklėtojos duonos?

– Labai myliu vaikus. Bandžiau kitą sritį, nes muzika nelaikoma daug žadančia profesija. Dirbau išskirtiniame vaikų darželyje, kuriame mokėme vaikus dainuoti ir dainavome jiems. Ten net buvo scena, o vaikai yra puiki publika. Turėjau sunkumų dėl kvapų ir sauskelnių, bet man labai patiko tas darbas. Bet palikau jį dėl muzikos. Ar galėčiau vaikų darželyje dėvėti tokius drabužius, kuriuos dėviu dabar?

– Viename interviu minėjote, kad vilkite tik Izraelio dizainerių drabužius. Kodėl?

–  Manau, kad Izraelis turi priimti didesnio drabužių dydžio moteris. Apkūnioms moterims kuriami drabužiai dažnai būna nestilingi, skirti vyresnio amžiaus moterims. Jie nėra seksualūs, jaunatviški. Manau, kad visi turi gerbti save.

Izraelio dizaineriai yra be galo talentingi, bet kažkodėl bijo kurti didesnio dydžio drabužius, mano, kad tai finansiškai nepelninga. Bet jie taip klysta! Nes vidutinis dydis visame pasaulyje, taip pat ir Izraelyje, yra 44.

„Eurovizijoje“, kur vidutinis moterų drabužių dydis yra gal 32, jaučiuosi išskirtinė. Nugalėtoja. Štai, kaip jaučiuosi. Esu graži, patraukli, myliu save. Taip jaustis turėtų kiekvienas. Manau, kiekvienas žmogus yra gražus, nors tai ir skamba banaliai. Kai myli save, visi tai mato.

– Nuo pat akimirkos, kai jūsų daina „Toy“ atsirado internete, ji sulaukė didžiulio dėmesio, visi ėmė jus laikyti būsima konkurso nugalėtoja. Ar pati iškart patikėjote savo pergale šiųmetėje „Eurovizijoje“, ar pirmiau norėjote atvykti į konkursą ir išvysti kitus dalyvius?

– Iš tiesų norėjau pirmiausia atvykti į konkursą. Žinote, lažybos yra lažybos, o muzika lieka muzika. Tai neturėtų būti lyginama. Taip sakiau net tada, kai buvau laikoma konkurso lydere. Kaip galima lyginti Kipro atlikėją su operos dainininke? Šiame konkurse yra švenčiama įvairovė. Ir tas, kam geriausiai pavyks pasirodyti, tegul parveža konkursą namo. Manau, kad Kiprui pavyks surengti labai gerą šou finale, ir jei Kipras nugalės, ir kitąmet konkursas vyks šioje šalyje, aš būsiu labai laiminga.

Jis LRT išduoda, kokie bruožai vienija nugalėtojų pasirodymus, ir apibendrindamas tikina, kad Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė turi šansų šiųmečiame konkurse, nors ir konkurentai yra labai stiprūs.

„Mano susidomėjimas „Eurovizija“ prasidėjo dar tuomet, kai dirbau Jungtinės Karalystės radijo stotyse. Paskui apsigyvenau Islandijoje, kūriau žodžius dainoms ir nuo to laiko pradėjau domėtis statistika. Ją renku iki šiol. Konkursas yra be galo populiarus Islandijoje – jį žiūri net 95 proc. auditorijos. Nuo tada, kai konkurse nugalėjo „ABBA”, o tai įvyko 1974–aisiais, ėmiau domėtis konkursu“, – tvirtina P. Fenneris, ir priduria, jog tuo metu Jungtinėje Karalystėje nebuvo galimybių išgirsti daug užsienio kalba atliekamų dainų ar užsienietiškos muzikos.

„Man patiko popmuzikos stilius. Čia, „Eurovizijoje“, gali susipažinti su užsienio muzika, skirtingomis kultūromis. Nežinočiau daug apie Lietuvos muziką, jei nejausčiau susidomėjimo šiuo konkursu“, – pabrėžia komentatorius.

Labai nekantrauju laukdamas Lietuvos pergalės.

P. Fenneris renka statistiką apie pačius įvairiausius faktus – spėliones dėl konkurso nugalėtojo, apie tai, ko niekas „Eurovizijos“ scenoje nėra daręs, kokios spalvos drabužiu vilkintys atlikėjai turi šansų laimėti, taip pat apie šalis, kurios dar niekuomet nenugalėjo konkurse, pvz., Portugaliją, kuri savo pirmąją pergalę pelnė po 53 metų nuo dalyvavimo konkurse pradžios.

„Labai nekantrauju laukdamas Lietuvos pergalės. Dar niekada nesu lankęsis jūsų šalyje, nors tikrai norėčiau pamatyti Vilnių. Galbūt vieną dieną ten ir atvyksiu. Manau, kelis pastaruosius metus jums nelabai sekėsi konkurse. Atsimenu, kai 1994 m. dalyvavote pirmą kartą, negavote nė vieno taško, nors man daina labai patiko. Ją tais metais atliko Ovidijus Vyšniauskas. Jūs tikrai daug dirbate ruošdamiesi šiam konkursui, ir tai yra puiku“, – kalba specialistas.

P. Fenneris gražių žodžių negaili šiųmečiam Lietuvos pasirodymui – I. Zasimauskaitės atliekamam kūriniui „When We`re Old“. „Manau, šiemet labai originaliai pateikiate dainą. Ieva vilki rožiniais drabužiais, o tokia spalva vilkinti atlikėja laimėjo 1999 m. Ieva su šios spalvos suknele atrodo labai elegantiškai. Taip pat pasirodymo metu atlikėja puikiai išnaudoja tiltelį. Tikimės, kad ji pateks į finalą“, – viliasi „Eurovizijos“ profesionalas.

Jis atkreipia dėmesį, jog tai – pirmieji metai po ilgos pertraukos, kai dainoje yra lietuvių kalbos žodžių. Anot specialisto, paskutinį kartą taip buvo, kai Lietuvai atstovavo grupė „Skamp“ – tuomet dainos metu nuskambėjo keli mūsų kalbos žodžiai. „O dar prieš tai Aistė Smilgevičiūtė atliko dainą lietuvių kalbos dialektu. Galbūt vieną dieną išgirsime visą dainą lietuvių kalba? Būtų labai gražu“, – atviravo komentatorius.

P. Fenneris tvirtina, kad renkantis atstovą „Eurovizijoje“ reikia dairytis gero atlikėjo. „Žinau kelis dalykus, kurie „Eurovizijoje“ tikrai suveiks: atlikėjas turėtų nedaug judėti scenoje; turi daryti tai, ką moka labai gerai; tikėti tuo, ką daro; nevaidinti emocijų – jei atlikėjui iš tiesų nėra baisu, jis neturėtų apsimesti išsigandusiu, jei jis nėra šmaikštus, tegul toks ir nebūna. Žiūrovai turi pajusti nuoširdumą. Jei peržvelgtumėte nugalėtojus, atrastumėte šiuos bendrus bruožus“, – kalba vyras.

Žiūrint į ją, nekyla abejonių, kad ji tiki tuo, apie ką dainuoja.

Islandijos komentatorius pripažįsta manantis, kad I. Zasimauskaitės pasirodymas turi minėtų bruožų: anot P. Fennerio, ji scenoje atrodo nuoširdi, be to, ištransliuoti nuoširdumą labai padeda tai, kad I. Zasimauskaitė per pasirodymą ant tilto susitinka su savo vyru.

„Žiūrint į ją, nekyla abejonių, kad ji tiki tuo, apie ką dainuoja. Tad ji tikrai turi šansų. Žinoma, labai sunku nuspėti, nes pusfinalis tikrai stiprus: turime Kipro atstovę, dėl kurios anksčiau kilo abejonių, bet dabar jos išsisklaidė: ji į sceną įžengia labai energingai, gyvai. Taip pat yra Izraelis, bet ar žmonės balsuos už išprotėjusią moterį, kudakuojančią kaip vištą? Nežinau. Austrija atrodo labai gerai. Matote, iš tiesų yra labai daug stiprių pasirodymų, todėl sunku nuspėti, kurie pateks į finalą, nes į geriausių dešimtuką yra mažiausiai dvylika kandidatų“, – įsitikinęs P. Fenneris.