Mirties bučinys?

Šį kartą kasmetis "Politico 28" svarbiausių ir įtakingiausių žmonių, skatinančių diskusijas ir sprendimus Europoje, sąrašas sukasi aplink pagrindinę temą: kas spręs iš politinės arenos pasitraukusios buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paliktas problemas?

Kaip ir ankstesniais metais, reitingas suskirstytas į tris atskirus sąrašus: vykdytojų (turinčių vykdomąją galią), svajotojų (atstovaujančių idėjai, kuri skatina naują diskusiją) ir trikdytojų (galinčių geriausiai pakeisti žaidimą netikėtais būdais). O virš šių trijų sąrašų įsitaisęs galingiausias Europos žmogus.

A.Merkel, kuri praėjusiais metais užėmė pastarąją poziciją, šiemet sąraše nėra, tačiau jos vardas Europoje šmėžuoja vis dar aktyviai. Ir nors ji tradiciškai buvo įvairių krizių centre, šių metų reitingo sudėtis atspindi iššūkius, kurie per keturias jos valdymo kadencijas taip ir liko neišspręsti: valiutų sąjungos klausimai, tokios kylančios grėsmės, kaip Kinija, ir tokios žinomos grėsmės, kaip Rusija, klimato krizė, migracija, neigiamas socialinių tinklų poveikis, nesibaigianti kova su koronavirusu.

Į sąrašą įtraukti ne tik kai kurie žymiausi Europos valstybių ir vyriausybių vadovai, sprendimų priėmėjai, bet ir futbolo pasaulio, filantropų bendruomenės ir astronautų pavardės.

"Politico 28" sąrašo sudarytojai pabrėžia, kad buvimas jame savaime netampa apdovanojimu, tai veikiau įtakos atspindys, kuris vėliau gali pavirsti ir mirties bučiniu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tuometis Italijos premjeras Giuseppe Conte atsidūrė pirmoje vykdytojų sąrašo pozicijoje, jis savo šaliai pelnė didelę dalį iš ES atsigavimo nuo koronaviruso fondo, tačiau po kelių mėnesių paliko postą, o dabar G. Conte pelnytus pinigus belieka išleisti naujam italų premjerui Mario Draghi.

Dalis ankstesnių reitingo pavardžių dabar skaitomos kaip buvusiųjų sąrašas: buvęs Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras; buvęs Austrijos kancleris Sebastianas Kuzas; du Italijos Matteo – Renzi ir Salvini...

Žiūrint iš kitos pusės, sąrašas gali mesti ne tik prakeiksmą, bet turi ir savo alumnus, kurie Europai bus svarbūs ir kitąmet, pavyzdžiui, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas arba A.Merkel pakeitęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Olafas Scholzas. M. Kappelero / Reuters nuotr.

Įpėdinių rūpesčiai

Būtent O.Scholzas šįkart užėmė pirmąją vykdytojų sąrašo poziciją. Jis imasi galingiausio darbo Europoje, šią savaitę persikėlęs į kanceliariją Berlyne kaip A.Merkel įpėdinis. Dabar politikas, kuris pastaruosius ketverius metus ėjo Vokietijos finansų ministro pareigas, yra atsakingas už didžiausią žemyno ekonomiką. Tai taip pat suteikia jam mandatą – o kai kurie tvirtintų – pareigą – priimti kai kuriuos sunkius sprendimus, kurių išvengė jo pirmtakė.

A.Merkel vedė Vokietiją ir Europą per dideles krizes, siekdama išvengti konfrontacijos, ir dėl to, jai pasitraukus, daug problemų liko neišspręsta. O.Scholzui ant stalo palikta daug atvirų bylų: nuo klausimų, kaip tvarkytis su Rusija ir Kinija, iki dilemų, ką daryti su Vengrijos ir Lenkijos metamais iššūkiais teisinės valstybės principams ir kaip auginti Europos ekonomiką nesustabdant pagrindinių pramonės šakų.

Buvusio Hamburgo mero pranašumas tas, kad jis yra žinomas tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų. Visus reikalus ir savo pareiškimus baigdamas su firmine ryškia šypsena, jis užsitarnavo Scholzomat – savotiškai mechaniško roboto – slapyvardį. Šalies viduje O.Scholzas pasiūlė modernizavimo darbotvarkę, siekdamas atnaujinti girgždančią Vokietijos infrastruktūrą ir perkelti fakso aparatų, pašto ženklų ir grynųjų pinigų operacijų kultūrą į XXI a.

Pirmuosius jo kadencijos mėnesius, be kitų problemų, greičiausiai lems sparčiai didėjančios energijos kainos ir auganti infliacija. Jis taip pat susidurs su iššūkiais, kurie nekliuvo A.Merkel: jo valdančioji koalicija bus priklausoma ir nuo žaliųjų, raginančių imtis veiksmų dėl klimato kaitos, ir nuo laisvųjų demokratų, raginančių subalansuoti biudžetą ir mažiau kištis į kasdienį vokiečių gyvenimą.

O.Scholzo kolegos ES lyderiai jį atidžiai stebės. E.Macronas, atsidūręs antroje vykdytojų sąrašo vietoje, neabejotinai bus vienas iš jų. A.Merkel palikus europinę sceną kai kurių žvilgsniai nukrypo būtent į Prancūzijos prezidentą, kuris potencialiai galėtų tapti naujuoju Europos lyderiu.

Tiesą sakant, pastaraisiais metais ES didžiąja dalimi buvo valdoma pagal jo viziją. Ursulos von der Leyen ir Charleso Michelio paskyrimas į Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkus, Konferencijos dėl Europos ateities inicijavimas, svarbus sprendimas dėl bendros skolos bloko atkūrimo fonde – visa tai yra E.Macrono pasiūlymai.

Be to, prancūzų strateginės autonomijos koncepcijos ir ryžtingesnio Europos gynybos aparato idėja – vieni pagrindinių pastarojo meto argumentų bloke. Tačiau 43-ejų prezidentas dar turi daug ką nuveikti, jei nori iš esmės pakeisti Europos veikimo būdą, o ne tiesiog daryti įtaką diskusijoms. Ir kiti metai žada būti darbingi: Prancūzija pirmininkaus ES nuo sausio 1 d., o balandį laukia šalies prezidento rinkimai.

Gelbėtojų pareiga

Toliau vykdytojų sąraše rikiuojasi Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kurios taip pat laukia darbingi metai: 65-erių buvusiai Prancūzijos finansų ministrei ir buvusiai Tarptautinio valiutos fondo vadovei teks nelengvas darbas išlaikyti stabilią ekonomiką.

Pirmą kartą per dešimtmečius bloko valiutų sąjunga susiduria su  lėtėjančio augimo ir didesnės infliacijos rizika – toks toksiškas kokteilis pastarąjį kartą buvo regimas prieš pusę amžiaus, po naftos kainų šoko. Ch.Lagarde iššūkis – suvaldyti neramumus, vengiant skubotų sprendimų, galinčių paskatinti investuotojus pulti į paniką.

Štai olandas Fransas Timmermansas buvo įpareigotas užtikrinti, kad mes visi gelbėtume pasaulį. EK klimato kaitos vadovas ir vykdomasis viceprezidentas yra pirmasis iš daugelį dešimtmečių trunkančio ES projekto, kurio tikslas iki 2050 m. žemyną paversti klimatui neutraliu, sargybinių. Tačiau, norint tai pasiekti, didelių korporacijų ir mūsų kasdienio gyvenimo laukia dideli pokyčiai. Žinoma, ne visi dėl to džiaugiasi.

F.Timmermansas ne kartą yra sakęs, kad bus "kruvinai sunku" atlikti šį darbą, tačiau jis įsitikinęs, kad kuo greičiau Europa atpras nuo iškastinio kuro, tuo greičiau ji pasinaudos atsinaujinančios energijos ir švarios pramonės teikiama nauda. Pirmasis jo didelis politinis mūšis – kad Europos šalys sutiktų apmokestinti kelių transportą anglies dioksido mokesčiu. Ši problema jau sukėlė kai kurių šalių įnirtingą pasipriešinimą, ir tai tik žygio pradžia.

Gabrielius Landsbergis. G. Ivuskano / AFP nuotr.

Šansas svajotojoms

Didžiausia svajotoja – svajingojo Paryžiaus merė Anne Hidalgo, siūlanti pasaulį be automobilių. Nuo tada, kai 2014 m. buvo išrinkta Prancūzijos sostinės mere, miesto revoliucioniere praminta ispaniškų šaknų turinti politikė stengėsi, kad šviesų miestas taptų patogesnis gyventi. Senos pakrantės pėsčiųjų judėjimas ir dviračių takų tiesimas tokiuose garsiuose bulvaruose, kaip Rivoli, atėmė erdvę iš transporto priemonių srauto ir pakeitė Paryžiaus struktūrą.

Pandemija tik paspartino šių pokyčių tempą. A.Hidalgo taip pat pavertė miestą "taktinio urbanizmo" laboratorija – skatina greitus ir pigius pokyčius miesto gatvėse, pavyzdžiui, iškylančius dviračių takus – ir priėmė 15 minučių miesto koncepciją, kurią sukūrė Paryžiuje gyvenantis profesorius Carlosas Moreno. Jis teigia, kad piliečiai savo darbo vietą, mokyklas ir kitas reikalingas vietas turėtų patogiai pasiekti pėsčiomis arba dviračiu.

Kai teismas nepritarė A.Hidalogo planui judrų kelią palei Seną paversti bulvaru be automobilių kavinių terasoms, elektroniniams paspirtukams ir dviračių takams, jos komanda sugalvojo sprendimą, remdamasi tuo, kad šios upės krantai yra UNESCO paveldas ir jiems esą reikalinga apsauga. Žinoma, tokie miesto pokyčiai patinka ne visiems, tačiau Paryžių verčia žalesniu. Kitas A.Hidalgo tikslas – parengti Paryžių 2024 m. olimpinėms žaidynėms.

Dar viena stipri politinė lyderė Ursula von der Leyen visada išliks Europos pandemijos prezidentė – patinka jai toks statusas ar ne. Tačiau kitais metais EK lyderė turės galimybę kažkiek pakeisti šį įsivaizdavimą.

Savo įžanginėje 2019 m. kalboje Europos Parlamente (EP) U.von der Leyen pažadėjo sukurti komisiją, kuri daugiausia dėmesio skirs bloko ekologijai, kovai su skurdu ir lyčių lygybės skatinimui, kartu išlaikant plačiai atviras duris bloko plėtrai, mintyje turint Vakarų Balkanų šalių potencialias perspektyvas prisijungti prie ES.

Praėjus kelioms savaitėms po pirmosios U.von der Leyen, kaip EK lyderės kalbos, COVID-19 pradėjo plisti visoje Europoje, o jos programa buvo skirta pastangoms koordinuoti šią krizę.

Kitąmet laukia kritiniai susirėmimai su Vengrija ir Lenkija dėl teisinės viršenybės klausimų bei kova su Žaliojo susitarimo skeptikais – būtent šiose batalijose U.von der Leyen galės parodyti savo politinius raumenis.

Nuo pat „Brexit“ epopėjos ES trūko trečiojo galios žaidėjo, kuris galėtų atremti Paryžiaus ir Berlyno tandemą. Atėjus M.Draghi, Italija turi lyderį, kuris gali atvesti šalį prie Europos reikalų šerdies.

Drakonų žudikas

Tarp naujoms diskusijoms toną duodančių lyderių yra ir lietuviška pavardė – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. "Politico"  už drąsą mesti antidemokratiškus kaltinimus galingajai Kinijai ministrą praminė Drakonų žudiku (angl. The Dragonslayer).

Vos pradėjęs eiti pareigas 2020 m. gruodį, G.Landsbergis paskelbė, kad Lietuva nebedalyvaus diplomatinėje platformoje 17+1, kurią Kinija naudoja bendradarbiaudama su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Netrukus Lietuva sulaukė Pekino pykčio, leisdama Taivanui Vilniuje įkurti būtent Taivano, o ne Taipėjaus atstovybę, kaip reikalauja Kinija.

Pasak "Politico", skirtingai nuo didesnių ES šalių, tokių kaip Prancūzija ar Vokietija, kurios remiasi prekyba su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdamos išlaikyti savo pramonės šakas, ir skirtingai nei Vengrija ar Graikija, sulaukiančios dosnių užsienio investicijų būtent iš Pekino, šiame konflikte Lietuva esą turi mažai ką prarasti.

Be to, G.Landsbergiui susirėmimai su Kinija yra šeimos reikalas, įdomią prielaidą daro "Politico". Leidinys prisiminė, kad jo senelis Vytautas Landsbergis 2000 m. kelionės į Pekiną metu taip pat išsakė aiškią poziciją dėl Tibeto, kai Kinijoje lankėsi kaip Seimo pirmininkas.

Dėl tokio žingsnio sukeltų efektų galima kelti įvairių klausimų, tačiau vis garsiau apie Kinijos nusižengimus demokratijai ir žmogaus teisėms kalbančiai ES tokia G.Landsbergio strategija atrodo verta pagarbos.

Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.

Netvarka ir kenkėjai

Buvęs Lenkijos premjeras ir buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas atidarė trikdytojų kambario duris. Jis grįžo į nacionalinę politiką, kad nuverstų vyriausybę, kuri vis labiau prieštarauja Briuseliui ir flirtuoja su visapusišku karu prieš bloko valdymo sistemą.

D.Tuskas užaugo Gdanske per audringą uostamiesčio sukilimą prieš komunizmą, vedė Lenkiją per finansų krizę ir pirmininkavo EVT migracijos ir „Brexit“ dramų metu. Kitas jo mūšis, be abejo, yra toks pat svarbus, tik asmeniškesnis nei bet kuris iš minėtų.

D.Tuskas savo sprendimą grįžti į vidaus politikos apkasus vaizduoja kaip galimybę apversti Lenkiją. „Mano vaidmuo, visų pirma, yra padėti opozicijai laimėti rinkimus ir padėti jai sušluoti netvarką šalyje, o ji pastaraisiais mėnesiais smarkiai auga“, – sakė jis "Politico".

Viena įdomesnių trikdytojų sąrašo personalijų – Didžiosios Britanijos premjero Boriso Johnsono žmona Carrie Johnson. Ji ne tik šią savaitę britų politiniui lyderiui pagimdė septintą atžalą (nors tai tik antras jų bendras vaikas), bet ir daro ypatingą įtaką šalies politikai. Vietos žiniasklaida neabejoja, kad C.Johnson nuomonė svarbi įvairiose srityse, pradedant barsukų skerdimo strategija ir baigiant prabangia premjero rezidencijos pertvarka ir personalo, kuris yra britų vyriausybės centre, klausimais.

Tokios audros aplink britų lyderio sutuoktinį – precedento neturintis reiškinys. Per savo vyro kadencijas Cherie Blair dirbo teisininke, o Samantha Cameron – plėtojo dizainerės karjerą. Šiuo metu C.Johnson dirba komunikacijos vadove gyvūnų apsaugos labdaros organizacijoje, tačiau savo karjerą ji sukūrė viešųjų ryšių pagrindu Torių partijos mechanizmuose, kuriems dabar vadovauja jos sutuoktinis. Visa jos sukaupta patirtis ir kontaktai padeda išlaikyti gal ir šešėlinį, bet vieną svarbesnių vaidmenų Londono politinėje dramoje.

Kalbant apie dramą, "Politico" komanda nepamiršo ir Baltarusijos valdytojo Aleksandro Lukašenkos, suteikdama jam nekuklų Kenkėjo (angl. The Pest) vaidmenį. Nors Europa ir negali jo ignoruoti, vis dėlto, neskaitant ES sankcijų, A.Lukašenka savo planus toliau tęsia it nebaudžiamas – juk nėra jokių ženklų, kad valdžia Minske gali pasikeisti. Panašu, kad 2022 m. Europai teks arba rasti būdą, kaip susidoroti su vietiniu diktatoriumi, arba priprasti prie dar vieno nepatogaus partnerio šalia.

Galingiausias Europoje

Italai neįpratę matyti, kad jų ministrai pirmininkai ilgai išliktų šiame poste, tačiau daugelis tikisi, kad M.Draghi taps išimtimi. Jokiai partijai nepriklausantis buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Italiją valdo kaip technokratas. Nuo pat „Brexit“ epopėjos ES trūko trečiojo galios žaidėjo, kuris galėtų atremti Paryžiaus ir Berlyno tandemą. Atėjus M.Draghi, Italija turi lyderį, kuris gali atvesti šalį prie Europos reikalų šerdies – lygiai taip pat, kaip A.Merkel pasitraukimas atveria jam teorinę galimybę priartėti prie ES lyderio vardo, bent jau iš ekonominių reikalų perpspektyvos.

Gali būti, kad M.Draghi pavyks sutvirtinti jau veikiantį aljansą su E.Macronu bei O.Scholzu ir sukurti centristinę trijulę, kuri galėtų dramatiškai pakeisti Europos padėtį.

Kad M.Draghi nėra likimo išlepintas italas, byloja ir nelengva paauglystė, kai jis neteko abiejų tėvų ir buvo priverstas anksti įžengti į suaugusiųjų pasaulį. Po to jis baigė ekonomikos studijas prestižiniame Masačusetso technologijų institute ir dirbo Pasaulio banke. Vėliau jis dirbo Italijos ižde, investiciniame banke „Goldman Sachs”, Italijos banke ir ECB.

Šiandien 74-erių akademinės mąstysenos politikas, 2012 m. būdamas ECB prezidentu, geriausiai žinomas dėl finansų rinkų stabilizavimo, pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išsaugotų eurą. Tiesa, jo žodžiai pasitvirtino ir čia galima rasti požiūrio panašumų su per tą pačią krizę atsiskleidusia A.Merkel pozicija.

Dabar ant M.Draghi pečių – nauja didelė atsakomybė. Italija yra Europos ekonomikos gaivinimo fondo didžiausios dalies gavėja. Ji ketina gauti 191,5 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų mainais už reformas, kurios, Briuselio viltimis, paskatins šalies augimą.

Jei M.Draghi pavyks triumfuoti ten, kur tiek daug ministrų pirmininkų klydo, jį prisimins kaip tą, kuris pagaliau rado receptą, kaip ištraukti šalį iš daugiau nei 20 metų trukusio ekonomikos nuosmukio.

Diskutavo ir balsavo

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) rinkosi į plenarinę sesiją, kurios metu diskutavo ir balsavo dėl daugybės Bendrijai šiuo metu aktualių klausimų. Parlamentarai ragino ES dėti daugiau pastangų, gelbėjant vieną labiausiai pasaulyje užterštų jūrų – Baltijos; balsavo už naujas taisykles, padėsiančias greičiau ir paprasčiau nei iki šiol – vos per valandą – pašalinti teroristinį turinį internete; patvirtino ir atnaujino 14,8 mlrd. eurų vertės Bendrijos kosmoso programą; diskutavo apie skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ateitį; sudarė daugiau galimybių remti atleistus darbuotojus; sustiprino traukinių keleivių teises; galutinai patvirtino 95,5 mlrd. eurų 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų programą "Europos horizontas".

EP taip pat atėmė teisinę neliečiamybę iš Graikijos europarlamentaro Joanio Lago – buvusio neonacių partijos "Auksinė aušra" lyderio, nuteisto trylika metų kalėti tėvynėje; aptarė didėjančios įtampos su Rusija perspektyvas, kurios bent jau artimiausiu metu nežada nieko gero; didele balsų dauguma pritarė ES ir Jungtinės Karalystės (JK) prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui, kuris nustatys šalių santykius po "Brexit".

Šis klausimas šioje EP plenarinėje sesijoje buvo vienas daugiausia  dėmesio sulaukusių. Balsavimu ratifikuotas prekybos susitarimas buvo pasiektas per Kūčias po devynis mėnesius trukusių derybų. Sudarytas paktas, oficialiai vadinamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, numato nulinius muitus ir nulines kvotas produkcijai, kuria prekiaujama tarp ES ir JK.

Vis dėlto šis dokumentas ne toks ambicingas, kokio tikėjosi daugelis europiečių: jame nieko nesakoma apie užsienio politiką ir gynybą, taip pat apie įsipareigojimus glaudžiai derinti teisės aktus ekologijos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Susitarime taip pat nėra su finansinėmis paslaugomis susijusių nuostatų, o tai kelia grėsmę Londono Sičio, kaip Europos bankininkystės ir investicijų centro, statusui.

Europarlamentarams ne kartą atidėjus balsavimą dėl ratifikavimo, Europos Komisija (EK) paprašė EP narių galiausiai uždegti žalią šviesą prekybos paktui, nes toks žingsnis esą padėtų geriau kontroliuoti Britaniją. Kiek anksčiau Londonas leido aiškiai suprasti, kad nepritars jokiems tolesniems atidėjimams – taip kilo pavojus, kad susitarimas bus atšauktas, jeigu EP jo nepatvirtins iki šiandien.

Šis kilnus Europos parlamento nusilenkimas dėl bendrojo gėrio spaudos konferencijoje po politinių diskusijų kėlė tarptautinės žiniasklaidos klausimus, ar ši situacija nesusilpnino ES piliečių balsą turinčio atspindėti EP įvaizdžio.

Tačiau visa ši įvairių Europos politikų ir iniciatyvų peržiūrų kupina savaitė regima Briuselio kaip ES sostinės burbulo perspektyvoje. Kitas Briuselis – žinomas kaip Belgijos sostinė – šią savaitę pradėjo kvėpuoti pagaliau labiau apčiuopiamu laisvesnio gyvenimo laukimu.

Mėnesio pauzė

Nors Velykų atostogos daugumoje Europos valstybių baigėsi seniai, Belgijos vyriausybės sumanyta Velykų pauzė – tik pirmadienį. Dėl augančių koronaviruso sergamumo rodiklių visą mėnesį šalis buvo suvaržyta kur kas griežtesnių apribojimų nei iki tol. Verslo sektoriaus atstovai šią pertrauką pavadino dideliu nuostoliu prekybai.

Viename iš ankstesnių – ir paprastai kiekvieną penktadienį COVID-19 situaciją šalyje apžvelgiančių – Konsultacinio komiteto posėdžių premjeras Alexander'as De Croo aiškiai pasakė: tai nereiškia, kad įsigalios nauji atpalaidavimai, bet reiškia, kad dabar bus panaikinti papildomi apribojimai, kurie buvo nustatyti per šių keturių savaičių pauzę.

Nors "Brussels Times" primena, kad virusologai pradėti atlaisvinimus siūlė gegužės pabaigoje, jau nuo šios savaitės žmonės gali po atviru dangumi susiburti į grupes iki dešimties asmenų, apsipirkti nebūtinųjų prekių parduotuvėse be išankstinės registracijos, eiti į kirpyklą ar naudotis bet kurios nemedikamentinės kontaktinės profesijos atstovų paslaugomis.

Nuo šiol numatomi ir bandomieji kultūros sektoriaus renginiai, tačiau maitinimo įstaigos klientus prie lauko staliukų kvies tik nuo gegužės 8-osios. Daugiau nei pusę metų klientų priimti negalėjusios terasos greičiausiai veiks nuo 8 iki 22 val., o prie vieno staliuko galės sėdėti daugiausia keturi asmenys – žinoma, jei visi laikysis atstumo ir kitų reikalavimų. Tačiau restoranų ir barų darbo laikas, kaip ir kai kurie kiti apribojimai, skirtinguose šalies regionuose gali skirtis.

Tiesa, Briuselis panaikina nuo 22 iki 6 val. ligi šiol galiojusią komendanto valandą, tačiau draus daugiau nei trijų asmenų susirinkimus nuo gegužės 8-osios vidurnakčio. Taip transformuota komendanto valanda nuo kito šeštadienio truks iki 5 val.

Įsibėgėjusi vakcinacija

Antradienį atpalaidavimų trokštanti Belgija taip pat pasiekė naują vakcinacijos etapą – ketvirtadalis šalies gyventojų jau yra pasiskiepiję bent pirmuoju skiepu nuo koronaviruso. Remiantis trečiadienį visuomenės sveikatos instituto "Sciensano" svetainėje paskelbtais duomenimis, vakcinuota beveik 2,8 mln. belgų, arba 24,3 proc. šalies gyventojų, ir 30,5 proc. 18 metų ir vyresnių žmonių.

Be to, daugiau nei 765 tūkst. žmonių – arba 6,7 proc. visų gyventojų – laikomi visiškai paskiepytais, kaip ir 8,3 proc. 18 metų ir vyresnių asmenų. Skiepijimo procentas skirtinguose šalies regionuose labai panašus: 31,26 proc. 18 metų ir vyresnių asmenų pirmąją vakcinos dozę gavo Flandrijoje ir 30,68 proc. – Valonijoje.

Artimiausiomis savaitėmis Belgija laukia daugiau vakcinų ir tikisi gerokai paspartinti gyventojų skiepijimą. Iki šiol šalyje patvirtintos keturios vakcinos: "Pfizer" / "BioNTech", "Moderna Messenger RNA", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Pastaroji startavo šią savaitę.

Nuostoliai: pasibaigus mėnesiui, kai vyriausybė buvo nusprendusi be išankstinės registracijos neįleisti klientų į nebūtinųjų prekių parduotuves, prekybininkai skaičiuoja naujus nuostolius. N. Landemardo / ZUMA Press nuotr.

Viliojanti pagunda

Kol belgai skiepijasi ir laukia didesnių atpalaidavimų, kaimyniniai Nyderlandai vilioja platesnėmis ir greitesnėmis laisvėmis: šalies restoranų ir barų lauko terasos atsidarė jau nuo trečiadienio vidurdienio. Belgijos gyventojai raginami susilaikyti, palūkėti dar savaitę iki analogiško atlaisvinimo savo šalyje ir nekirsti sienos, norint išgerti pasiilgto gėrimo po atviru dangumi ar suvalgyti mėgstamo patiekalo.

Dabar Nyderlanduose terasos veikia nuo vidurdienio iki 18 val., prie vieno staliuko gali sėdėti ne daugiau kaip du žmonės (nebent didesnis asmenų skaičius susijęs su leidžiamų kontaktų burbulu), o vienoje įstaigoje vienu metu gali būti iki 50 lankytojų.

Svetingumo sektoriaus Nyderlanduose atstovai atšauna, kad jie laikosi žmonių skaičiaus apribojimų, tačiau pilietybę patvirtinančio dokumento neprašo.

"Venkite nereikalingų kelionių ir grįžkite į Nyderlandus geresniais laikais, – pareiškė Nyderlandų teisingumo ir saugumo ministras Ferdas Grapperhausas. – Olandai, belgai ir vokiečiai dabar turi laikytis atstumo vienas nuo kito."

Antverpeno gubernatorė Cathy Berx taip pat patarė visiems neperžengti Nyderlandų sienos, akcentuodama Belgijos ligoninių patariamą spaudimą. "Visoje Belgijoje yra 83 lovos intensyviosios terapijos skyriuose, o tai yra labai mažai", – sakė ji regioniniam radijui.

Tačiau svetingumo sektoriaus Nyderlanduose atstovai atšauna, kad jie laikosi žmonių skaičiaus apribojimų, tačiau pilietybę patvirtinančio dokumento neprašo. "Taigi, nesvarbu, ar esate olandas, ar belgas, terasos yra atviros", – sako restoranų ir barų valdytojai.

Nyderlandai vis dar reikalauja laikytis dešimties dienų karantino visiems atvykstantiems į šalį, išskyrus pasienio darbuotojus ar žmones, kertančius sieną dėl kitų esminių priežasčių. Karantinas gali būti sutrumpintas iki penkių dienų po neigiamo COVID-19 testo rezultato penktą karantino dieną, tačiau kirsti sieną vien tam, kad išgertumėte alaus terasoje, neįmanoma, praėjusią savaitę pabrėžė Nyderlandų sveikatos apsaugos ministro Hugo De Jonge atstovas spaudai Axelis Deesas.

Keliauti – per anksti?

ES skuba sudaryti sąlygas jos piliečiams greičiau ir paprasčiau kirsti valstybių narių sienas, tačiau dauguma belgų atnaujintą nebūtinąjį savo šalies sienų kirtimą vertina neigiamai: maždaug 66 proc. apklaustųjų mano, kad balandžio 19-oji buvo per ankstyva data panaikinti nebūtinų kelionių draudimą. Tokius rezultatus parodė naujausias Antverpeno universiteto tyrimas.

Nuomonės apie barų ir restoranų lauko terasų atidarymo datos tinkamumą išsiskyrė: 34 proc. respondentų sakė, kad numatyta gegužės 8-oji yra "per ankstyva" arba "gerokai per ankstyva", o 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad šis laikas jau "per vėlus" arba "gerokai per vėlus".

O kol didelė dalis belgų planuoja savo išvykas, iškylas ir apsilankymus baruose ar restoranuose, remiantis įpusėjus savaitei surinktais ir paskelbtais "Sciensano" duomenimis, padėtis Belgijos ligoninėse dėl koronaviruso šiek tiek blogėja, nors praėjusią savaitę jau buvo matyti teigiamų ženklų.

Balandžio 20–26 d. į ligoninę per dieną buvo paguldoma vidutiniškai 220,7 paciento, tai yra 6,6 (arba 5 proc.) mažiau nei prieš tai buvusios savaitės vidurkis. Tačiau bendras koronavirusu sergančių pacientų skaičius pirmadienį Belgijos ligoninėse buvo 2 952, o tai yra 69 daugiau, palyginti su sekmadieniu.

Iš viso 892 pacientai pirmadienį gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose, t.y. keturiais asmenimis daugiau nei sekmadienį. Prie plaučių ventiliavimo įrangos buvo prijungti 520 pacientų. Lyginant su sekmadieniu, jų buvo aštuoniolika daugiau.

Ir nors restoranų atsidarymo detalių ir kitų ribojimų ateitis vis dar priklauso nuo sergamumo šalyje rodiklių, virusologas Marcas Van Ranstas sako, kad belieka laukti, ar šiuo metu spaudimas ligoninėms ir jų intensyviosios terapijos skyriams bus pakankamai sumažintas.

Balandžio 17–23 d. vidutiniškai 3 540 žmonių kasdien išgirsdavo, kad jiems atliktas koronaviruso testas – teigiamas, o tai 2 proc. daugiau už prieš tai buvusios savaitės dienos vidurkį.

Suteiks pagrindą

Nors visuomenės apklausos rodo, kad didelė belgų dalis mano, jog kai kurie atpalaidavimai galėjo kiek palaukti, kitaip tariant, tam tikri suvaržymai vis dar reikalingi, kovą Briuselio apeliacinis teismas nurodė Belgijos valstybei per 30 dienų panaikinti visas taikomas kovos su koronavirusu priemones, nes jų teisinis pagrindas esą nebuvo pakankamas.

Po dviejų mėnesių darbo Belgijos ministrų taryba pagaliau patvirtino naują šalies pandemijos įstatymo projektą, kuris dabar yra parengtas parlamento filtrui.

Pateikdama šį projektą vyriausybė išvengia pirmosios instancijos teismo paskirtų nuobaudų tol, kol yra teisinis pagrindas COVID-19 priemonėms taikyti, "Euractiv" citavo vidaus reikalų ministrę Annelies Verlinden.

Naujuoju įstatymo projektu siekiama suteikti teisinį pagrindą Belgijos COVID-19 apribojimams kartu su visomis priemonėmis, reikalingomis ateityje užkirsti kelią potencialiai plisti vis dar galinčiai pandemijai. Dabartinės šalyje taikomos priemonės buvo priimtos ministrų dekretu, be parlamentinės kontrolės.

Į teismo akiratyje atsidūrusių priemonių spektrą įeina ribojamosios priemonės, kurios buvo įtvirtintos 2020 m. spalio 28-ąją – kai šalis fiksavo rekordines sergamumo COVID-19 aukštumas – Belgijos ministrų dekretu ir vėlesniais jo dekretais, turinčiais įtakos svetingumo sektoriaus uždarymui, privalomo švietimo sustabdymui ir viešųjų ar privačių susibūrimų apribojimams.

Kovą teisėjai skyrė 30 dienų patikimam teisiniam pagrindui minimiems sprendimams suteikti – to neįgyvendinus, vyriausybei numatyta 5 tūkst. eurų bauda už kiekvieną dieną nuo spalio 28-osios, tačiau tik tol, kol būtų pasiekta maksimali 200 tūkst. eurų riba.

Pateikęs sąskaitą, Briuselio apeliacinis teismas nusprendė diskusijas dėl COVID-19 priemonių teisėtumo atnaujinti gegužės 18 d., o ne iki šiandienos – paskutinės anksčiau numatytos dienos, iki kada valstybė turėjo nutraukti ribojimus.

Tokiomis nuotaikomis baigėsi Belgijos karališkojo meteorologijos instituto pripažintas šalčiausias šalies balandis per 35-erius metus.

Istorinė jungtis

V.Sinkevičius Baltijos jūrą supančių šalių ministrus rugsėjo 27–28 d. kvietė atvykti į Palangą, kur politikai turėjo susitarti dėl veiksmų, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą. Tačiau, dėl Europą apėmusios sudėtingos epidemiologinės padėties, konferencija persikėlė į virtualiąją erdvę. Jos metu ekspertai diskutavo apie tai, ko trūksta, kad Baltija iš esmės būtų švari. Be to, ES Baltijos jūros regiono aplinkos, jūrų ekonomikos ir žemės ūkio ministrai susitarė dėl dokumento, įtvirtinančio ne tik pasiryžimą, bet ir veiksmus, kaip visa tai pasiekti.

Mūsų protėviams Baltijos jūra buvusi ir maitintoja, ir nuo priešų skirianti kliūtis. "Visgi Baltijos jūra, mano galva, lietuvio sąmonėje atsirado tik tarpukariu, kai jūra tapo valstybės ekonominio stiprumo ir gyvybingumo garantu", – savo požiūrį atskleidžia V.Sinkevičius.

"Žvelgdamas į Lietuvos istoriją geografas Kazys Pakštas sakė: "Ne toje vietoje Vytautas žirgą plukdė... Mūsų ekspansija turi eiti ne Pripečio pelkių ir ne gudiškųjų smėlio plotų kryptimi. Mūsų kelias veda į Vakarus, į vandenis. Pajūrio viena pėda brangesnė už šimtus hektarų tolimojo užnugario", – citata dalijasi jis.

Praėjus metams nuo šios minties pasirodymo "Romuvoje", įvyko Klaipėdos sukilimas, po kurio Lietuva įgavo platesnius jūros vartus. Pasak komisaro, šiandien Baltija – tai verslo galimybės tiek uoste dirbančioms, tiek per jį savo produkciją gabenančioms įmonėms. "Dažnai Baltijos jūrą vertiname kaip duotybę, bet ji tokia nėra", – supranta V.Sinkevičius.

Todėl Baltijos taršos mažinimo iniciatyvą jis laikąs vienu svarbiausių savo kadencijos EK darbų.

Dažnai Baltijos jūrą vertiname kaip duotybę, bet ji tokia nėra.

Bendra atsakomybė

Baltijos jūra – tai devynios ją supančios valstybės, kuriose iš viso gyvena 85 mln. žmonių. 200 įtekančių upių, su kurių vandenimis į jūrą dažnai atplukdomos ir žemės ūkyje naudojamos, dėl perviršio į gruntinius vandenis patenkančios tokios medžiagos, kaip natris ar fosforas. Baltijos jūra transportuojama iki 15 proc. visų pasaulio krovinių, o vienu metu plaukioja apie 2 tūkst. laivų. Čia yra apie 200 uostų.

"Akivaizdu, kad viena valstybė negali išspręsti visos jūros klausimo, todėl deklaraciją derinome su Baltijos jūros regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos – aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais. Ja įsipareigojama imtis konkrečių veiksmų tam, kad Baltijos jūros tarša būtų sustabdyta", – sako V.Sinkevičius.

"Tai yra aukšto lygio politinė deklaracija, kurios esmė yra įsipareigojimas, kad ES šalys narės tinkamai įgyvendins reglamentus ir direktyvas, o ypač – konkrečias su jūros tarša susijusias jų nuostatas. Taip pat, kad regione sieks tikslų, kuriuos iškelia Europos žaliasis susitarimas, ES Bioįvairovės strategija (skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, ją saugant ir atkuriant) ir Nuo lauko iki stalo strategija (apimanti visus etapus, sukuriančius galutinį produktą, kuris pateikiamas vartotojams, vidaus rinkai ir eksportui). Visa pagerintų ir Baltijos jūros būklę", – tęsia jis.

Eurokomisaras neatmeta, kad ateityje dėl situacijos Baltijos jūroje gerinimo bus kalbamasi ir su Rusija. "Šios deklaracijos tikslas buvo sutarti su šalimis narėmis, kad šios tinkamai įgyvendintų ES teisinę bazę. Tačiau dėl bendrų veiksmų neišvengiamai turėsime kalbėtis ir su kitomis šalimis. Su ministrais sutarėme, kad vėliau apie Baltijos jūros taršos problemas kalbėsimės ir su trečiosiomis šalimis, ne išimtis – ir Rusija. Norint pasiekti užsibrėžto tikslo – švaresnės ir sveikesnės Baltijos jūros – tai reikalinga", – sako jis.

"ES turi reikalingus svertus, leisiančius gerinti Baltijos jūros būklę. Turime partnerius, tokius kaip HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, vadovaujanti Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos konvencijai), su kuriais siekiame tokių pačių tikslų. Šiame formate dalyvauja ir Rusija", – priduria V.Sinkevičius.

Dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje atsirado plotai, kuriuose trūksta deguonies, todėl vadinamosios negyvos jūros zonos per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimt kartų.

Didžiausi teršėjai

Naujausiais mokslininkų vertinimais, 97 proc. Baltijos jūros kenčia nuo eutrofikacijos (vandens telkinio biologinio produktyvumo augimo dėl padidėjusios maistingųjų medžiagų – azoto ir fosforo junginių – prietakos). 12 proc. šios jūros vertinama kaip blogiausios būklės. Dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje atsirado plotai, kuriuose trūksta deguonies, todėl vadinamosios negyvos jūros zonos per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimt kartų.

Baltijos jūra – viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Tai lemia ir natūralūs veiksniai: jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka – Baltijos vandenys atsinaujina tik kas 30 metų, – žemos vandens temperatūros. "Bet tuo pat metu labai didelę įtaką daro ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, žvejyba, šiukšlės, povandeninis triukšmas", – priduria V.Sinkevičius.

Jis akcentuoja, kad jūrų tarša nėra tik šiukšlės, kurias žmonės išmeta į jas ar palieka paplūdimiuose. Svarbi priežastis – ekologiniai iššūkiai sausumoje.

"Siekdami spręsti eutrofikacijos problemą konferencijoje sutarėme visomis turimomis priemonėmis mažinti Baltijos jūros taršą maistinėmis medžiagomis. Perteklinis tokių medžiagų, kaip azoto, fosforo ar kalio, naudojimas daro žalą Baltijos jūros ekosistemoms. Kadangi tai daugiausia susiję su žemės ūkio keliama tarša, naujasis susitarimas taip pat padės puoselėti tvarų ir efektyvų ūkininkavimą, o EK prie to prisidės. Nauja ES daugiametė perspektyva, Teisingos pertvarkos mechanizmas ir "Kitos kartos ES" programa suteiks finansines galimybes ūkiams orientuotis į mažiau taršų ūkininkavimą", – detalizuoja V.Sinkevičius.

"Taip pat konferencijoje nutarta imtis aktyvesnių veiksmų, sumažinsiančių šiukšlių patekimą į Baltijos jūrą. Pradedant visišku Vienkartinio naudojimo plastikų direktyvos įgyvendinimu, baigiant ES teisinėje bazėje nustatytų pakuočių ir pakuočių atliekų taisyklių laikymusi", – priduria jis.

Netvari žvejyba

Deklaracijoje didelis dėmesys skiriamas ir netvariai žvejybai. "Ji daro kitokį poveikį jūrų ekosistemoms, pavyzdžiui, žvejybiniai tinklai darko jūros dugną, trikdydami jūros dugno buveines, o tai mažina atsparumą aplinkos pokyčiams. Žvejams tai reiškia ir socialinės bei ekonominės gerovės prastėjimą bei pažeidžiamumą", – akcentuoja V.Sinkevičius.

"Todėl sutarėme siekti, kad žuvininkystė Baltijos jūroje būtų tvaresnė ir mažiau žalinga ekosistemoms. Tam būtina siekti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimo. Kalbant apie žuvininkystę, noriu pabrėžti, kad kalbame ne tik apie priegaudos mažinimą, bet ir apie jūros dugno ekosistemų apsaugą. Šalys narės pritarė itin svarbiai priemonei – mažinti žvejybos įrangos, darančios žalą jūros dugnui, naudojimą", – tęsia eurokomisaras.

Visi šie įsipareigojimai neabejotinai darys įtaką deklaraciją pasirašiusių valstybių gyvenimui, jų atskirų sektorių ekonomikai. V.Sinkevičius supranta, kad keisti gyvenimo būdą niekada nėra lengva. "ES požiūrio pokyčiai ir dideli tikslai, įnešami Nuo lauko iki stalo, Bioįvairovės strategijomis ir šios konferencijos deklaracija, gali būti kvestionuojami. Tačiau, manau, kad laikas permąstyti savo veiklą ir įsipareigoti gamtai yra labai tinkamas. Visi aiškiai matome ir patiriame, kad esame tos pačios gamtos dalis ir tiek pat pažeidžiami kaip mūsų jūros ir žemė", – šalių atsakomybės tikisi V.Sinkevičius.

"Paprastas pavyzdys – šiandien mūsų žvejai yra labai sudėtingoje situacijoje, nes Baltijos jūroje tiesiog nėra ko žvejoti. Žuvininkystės sektorius – bene vienintelis anksčiau buvo kaltinamas dėl išteklių nykimo, o paskutiniu metu net ir žymiai sumažinus kai kurių išteklių žvejybą tapo akivaizdu, kad problema nėra tik žvejyba. Pavyzdžiui, menkės Baltijos jūroje išnyko ne dėl žvejybos kiekių, o daugiausiai dėl eutrofikacijos", – tikina V.Sinkevičius.

Pasak jo, politinė valia spręsti minimas problemas atsiranda ne tik pačioje EK. Būtent už žuvininkystę atsakingi Baltijos jūros valstybių ministrai kartu su EK praėjusiais metais pateikė bendrą pareiškimą, kad pagrindinių veiksnių, darančių įtaką Baltijos jūros būklei, poveikį reikia skubiai mažinti.

Vaikystės mieste

Paaiškėjus, kad taps naująja EK vadove, U.von der Leyen iškart pareiškė norą gyventi tarnybiniame bute, kurį būtų galima įrengti greta darbo kabineto. Teigta, kad laiką, kuri praleis Briuselyje, ji galėtų skirti darbui: išvengtų stovėjimo spūstyse rytais ir vakarais, o ir neeikvotų išlaidų tarnybiniam transportui.

Be to, gyvenant EK pastate, nereikėsią leisti pinigų apsaugai, nes jame apsauga ir taip budi visą parą.

Toks pasirinkimas skiriasi nuo taip pat EK anuomet dirbusio jos tėvo sprendimo: U.von der Leyen vaikystė bėgo Briuselyje ir ji tikrai negyveno "Berlaymont" pastate. 1958-ųjų spalį gimusi Ursula Gertrud von der Leyen pirmuosius trylika metų praleido Europos biurokratų sostinėje, o jos tėvas buvo vienas iš pirmųjų ES tarnautojų.

Būsimoji EK vadovė lankė Briuselio regiono Uklės Europos mokyklą, o savo studijas ten baigė likus dvejiems metams iki į tą pačią švietimo įstaigą įstojant Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.

U.von der Leyen buvo užauginta krikščioniškų tradicijų namuose, kuriuose augo dar šeši vaikai ir buvo laikomasi tradicinio Vakarų Vokietijos branduolinio šeimos modelio.

Būdamas Žemutinės Saksonijos premjeru, jos tėvas Ernstas Albrechtas tapo pagrindine Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) figūra ir bete noire (pranc. juodasis žvėris) besiplečiančiam žaliųjų judėjimui, su kuriuo susirėmė atidarius branduolinių atliekų saugyklą. Paradoksas, tačiau jo dukra žaliąją politiką pasirinko vienu svarbiausių savo vadovaujamos EK prioritetu.

Tiesa, prieš jai tampant EK vadove, per klausymus Europos Parlamente, vienas iš jos argumentų, kodėl ji norėtų dirbti EK ir ES labui, buvo faktas, kad vaikystę ji praleido Briuselyje, ES tarnautojo šeimoje.

Adekvatu ar ne visai?

Šiandien jau patvirtintas ir į darbus įsibėgėjusios EK vadovės U.von der Leyen pageidavimas gyventi darbovietėje nieko nenustebino. Tradicijos po darbo likti nakvoti greta kabineto įrengtose patalpose ji laikėsi ir tada, kai dirbo Vokietijos vyriausybėje. Savaitgaliais ji skubėdavo pas Burgdorfe-Beinhorne Hanoverio apylinkėse gyvenančią šeimą. Pavyzdžiui, būdama gynybos ministre, ji tenkinosi mažyte, vos 7,5 kv. m dydžio patalpa, kurioje tilpdavęs svarbiausias baldas – lova.

Jau tada U.von der Leyen susidūrė su kritika: opozicijos politikai kalbėjo, kad ji naudojosi minėtu kambariu, kad nemokėtų nuomos. Panašiu principu U.von der Leyen buvo apsistojusi trijose skirtingose Vokietijos ministerijose Berlyne, kuriose dirbo nuo  2005 m.

Paaiškėjus, kad 25 kv. m patalpą EK pastate Briuselyje pritaikyti gyvenimui – įrengti miegamąjį, vonios patalpą – kainavo 72 tūkst. eurų, iš Prancūzijos pasipylė veikiausiai aršesnė kritikos lavina nei anuomet.

"Mes niekada nesakėme, kad nėra išlaidų", – į priekaištus reagavo EK atstovas Ericas Mameris. Jo teigimu, institucijos prezidento kadencijos pradžia neišvengiamai susijusi su papildomomis išlaidomis. Tačiau minėtą sumą jis pavadino adekvačia. Be kita ko, jis priminė ir apie U.von der Leyen apsaugos keliamus reikalavimus.

Prancūzijos dienraščiui "Libération" užkliuvo ir tai, kad U.von der Leyen, be 28 tūkst. eurų mėnesinės algos, skiriami dar ir 4 185 eurai būsto nuomos išlaidoms. Už pastaruosius pinigus esą būtų buvę įmanoma išsinuomoti būstą EK prieigose. Pasirinkusi gyventi naujojoje studijoje ji turėjusi atsisakyti visų būstui skirtų pinigų, o ne 1 500 eurų, kaip daro dabar.

Be to, gyvendama tarnybiniame bute, anot "Liberation", U.von der Leyen neišvengiamai naudojasi ir EK pastato 13-ame aukšte esančio restorano, skirto EK nariams ir jų svečiams, paslaugomis.

Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę.

Kritikai nuogąstauja, kad, gyvendama EK pastate, prezidentė kels nepatogumų ir apsaugos darbuotojams, kurie turės budėti daugiau nei tuo atveju, jei ji gyventų atskirai. Pavyzdžiui, jei didžiuliame EK pastate kiltų gaisras, prezidentės evakuacija būtų sudėtingesnė.

Kad ir kaip būtų, tačiau šiandien apsilankius "Berlaymont" pastate pakilti į 13-ąjį aukštą ir savo akimis pamatyti EK prezidentės apartamentus ar ją pusryčiaujančią pašaliniams bemaž neįmanoma. Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę. Čia paprastai lankosi tik komisarai ir į sutartus susitikimus atvykstantys svečiai, tad U.von der Leyen ES širdyje gyvena it nematoma.

Vokietijai atstovaujančios politikės pirmtakas liuksemburgietis Jeanas-Claude’as Junckeris nakvodavo viename Briuselio viešbučių įrengtuose apartamentuose. Už 50 kv. m dydžio butą jis teigdavo mokėjęs po 3 250 eurų per mėnesį ir neslėpė susierzinimo, kad EK prezidentas neturi galimybės naudotis oficialia rezidencija.

J.-C. Junkeris sakė negalįs pasikviesti pasaulio lyderių, nes turėtų kalbėtis su jais sėdėdamas ant savo viešbučio lovos. O NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kartais pasikviesdavęs jį ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską apsistoti savo rezidencijoje, "kai mums reikia pailsėti".

Scanpix nuotr.

Šalutinis poveikis

Gyvenimas "Berlaymont" pastate taip pat gali sustiprinti kai kurių valdininkų, kurie U.von der Leyen ir jos komandai prikiša "bunkerio mentalitetą", skepticizmą. Jos komandos branduolį sudaro ištikimiausi ir ilgamečiai bendražygiai, atvykę iš Berlyno.

Briuselio naujienas nušviečiantis "Politico" rašo, kad yra aukštų pareigūnų, kurie teigia, jog U.von der Leyen komanda tikslingai atsiribojo nuo esamų Komisijos pareigūnų ir infrastruktūros, sukurdama neva toksišką atmosferą būstinėje.

Jos sprendimas keliauti iš Vokietijos į darbą ir atgal gali kelti ir kitokių klausimų. EK vadovė pažadėjo naują aplinkosaugai palankų susitarimą, kuris turėtų pademonstruoti ambicingesnes Komisijos pastangas kovojant su klimato kaita. Tačiau kiekvieną savaitę keliaudama iš Briuselio į gimtąjį Hanoverį esą nepadeda sumažinti savo asmeninio paliekamo anglies dvideginio pėdsako. Žibalo į kritikos ugnį šliūkšteli ir neseniai pasirodę pranešimai, kad ES planuoja didinti išlaidas aukščiausių pareigūnų kelionėms privačiais lėktuvais.

"Berlaymont" legenda

Nuo 1958 m. Briuselyje sparčiai augant Europos tarnautojų skaičiui, EK reikėjo vis daugiau biurų. 1965 m. vien Komisijoje dirbo 3 200 darbuotojų, išsibarsčiusių po aštuonis skirtingus ankštus pastatus. EK bandė sutelkti savo darbuotojus daugelyje nuomojamų pastatų aplink Schumano žiedinę sankryžą.

Belgijos vyriausybė, sužinojusi apie šią problemą ir norėdama užtikrinti, kad Komisija liktų šalyje, pasiūlė pastatyti prestižinį administracijos kompleksą – pakankamai didelį, kad jame galėtų įsikurti visi darbuotojai.

Kryžiaus formos "Berlaymont" pastatas pastatytas 1967 m. Po trijų dešimtmečių čia atlikta renovacija, kuri prasidėjo 1995 m. ir buvo baigta 2004 m.

Didžioji dalis statinio vidaus sienų yra metalinės, magnetinės – kad prireikus pakeisti erdvių išplanavimą, nebūtų sunku jas perkelti.

Pastato pavadinimas kilo iš Dames du Berlaymont – Berlaymont seserų vienuolyno pavadinimo. Įsakymą jį įkurti davė grafienė Marguerite de Lalaing, grafo Florent de Berlaymont žmona. 1959 m. Belgijos valstybė įsigijo Berlaymont vienuolyno žemę, o pats vienuolynas persikėlė į už 15 km nuo Briuselio nutolusį Vaterlo miestą.

Už ES vidaus reikalus, migraciją, terorizmo kontrolę, Bendrijos sienų saugumą atsakinga komisarė tikina, kad daug svarbių darbų šiose srityse jau nudirbta ir būtent tikslingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių atnešė geriausių rezultatų saugumo sferoje.

Y.Johansson keliauja po ES, kad kartu su partneriais atrastų solidarumo sprendimus. Šiandien Švedijos deleguota eurokomisarė atvyksta ir į Lietuvą, kuriai dėkoja už svarų indėlį daugybėje didelės reikšmės projektų. Kelionės išvakarėse eurokomisarė atsakė į "Kauno dienos" klausimus.

Patikima partnerystė

Y.Johansson Švedijos politikos arenoje sukasi nuo 1994 m. Paskutinius penkerius metus vadovavo Užimtumo ir integracijos ministerijai. Šiandien ji – eurokomisarė, kuriai patikėti ES vidaus reikalai.

Y.Johansson atsakinga už naujos ES vidaus saugumo strategijos kūrimą. Ji tikina sieksianti, kad valstybių narių bendradarbiavimas taptų glaudesnis.

"Turime bendradarbiauti, kad kovotume su terorizmu ir užkirstume kelią radikalizacijai, įskaitant ir internetą. Tuo pat metu daug dėmesio skiriant organizuoto nusikalstamumo sužlugdymui ir kovai su elektroniniais nusikaltimais", – prieš kelionę į Lietuvą "Kauno dienai" sakė komisarė.

Y.Johansson teigimu, Lietuva yra ir aktyvi, ir patikima partnerė. "Lietuva dalyvauja 2018–2021 m. kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES Politikos Cikle (EMPACT) ir beveik visuose prioritetuose. Lietuva taip pat labai aktyviai bendradarbiauja kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais", – vardija ji.

Pasipriešinmas terorizmui

ES vis dar susiduria su teroristiniais išpuoliais, kurie susiję su radikalzimu. Y.Johansson siekia užkirsti tam kelią. "Galiu pateikti pavyzdį, kas gali būti pasiekta: lapkričio 24 d. Europos teisėsaugos ir teisminės institucijos ėmėsi bendrų veiksmų prieš vadinamąją Islamo valstybę (IS), kad sutrikdytų šios teroristinės organizacijos veiklą internete", – dalijasi komisarė.

"Prie Europolo koordinuojamų ir Eurojusto remiamų veiksmų prisijungė dvylika valstybių narių ir devyni internetinių paslaugų teikėjai. Tai padėjo perduoti iš viso daugiau kaip 26 tūkst. vienetų informacijos apie pagalbinį IS turinį. Operacijai vadovavo Belgijos kovos su terorizmu tyrimų teisėjas. Šios operacijos metu "Guardia Civil" Ispanijoje suėmė asmenį, įtariamą priklausius pagrindiniams IS teroristinės propagandos platintojams internete", – tęsia ji.

Valdžios institucijų bendradarbiavimas šioje srityje yra būtinas. "Turime stiprinti valdžios institucijų tarpusavio ryšius ir užtikrinti, kad jų sistemoms būtų lengviau dalytis informacija. Techniniu požiūriu tai yra sąveikumas ir tai yra svarbi mano darbotvarkės dalis", – tvirtina komisarė.

Europos Komisija kovoja su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir terorizmu internete. Y.Johansson pažymi, kad jau yra pateiktas pasiūlymas dėl teroristinio turinio internete, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Komisarė išduoda, kad vienas iš pagrindinių elementų – turinio pašalinimas per vieną valandą. Šiuo metu diskutuojama, kaip šis procesas automatizuotas ir kokios žmogaus priežiūros dar reikia.

Solidarumo ieško sostinėse

Gruodį Y.Johansson aplankė Turkiją ir aptarė Ankarai duotus ES įsipareigojimus dėl migrantų. Turkija, Graikija, Italija ir kai kurios ES pasienyje esančios šalys tvirtina, kad vargiai bepajėgia susidoroti su atvykėlių antplūdžiu.

„Dėkoju Lietuvai už konstruktyvų požiūrį ir solidarumo pastangas", – mūsų šalies indėlį į kovą su migracijos iššūkiais vertina eurokomisarė Y.Johansson.

Šią savaitę Graikijos Lesbo saloje kilo neramumų, kuriuos išprovokavo migrantai. Saloje esančioje pabėgėlių stovykloje gyventi gali tik apie 3 tūkst. žmonių, o iš tikrųjų gyvena apie 19 tūkst. Minėtos šalys mano, kad likusių ES valstybių narių pastangos, bandant susidoroti su imigracijos iššūkiais, yra nepakankamos.

"Dėl šios priežasties keliauju po ES sostines. Turime tvarkingai valdyti migraciją ir aš turiu žinoti, kad yra pasiryžimas pasiekti kompromisą. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už bendros padėties gerinimą, kiekvienos valstybės narės perspektyva yra svarbi. Jau vedu dialogus su devyniolika ministrų. Taigi gerai suprantu požiūrį ir pozicijas", – tikina komisarė.

Šiandien Y.Johansson susitiks su Lietuvos atstovais, kurie, jos teigimu, demonstruoja padėkos vertą solidarumą. "Dėkoju Lietuvai už konstruktyvų požiūrį ir solidarumo pastangas, dalyvavimą perkėlimo į ES ir savanoriško perkėlimo ES veikloje, taip pat už teisėtos migracijos bandomojo projekto įgyvendinimą", – vardija ji.

Perkėlimas – veiksmingas

Europos Komisija finansiškai rems valstybes nares, kurios šiemet bendrai įsipareigojo perkelti daugiau kaip 30 tūkst. asmenų. Iš ES biudžeto už kiekvieną perkeltą pabėgėlį bus skiriama 10 tūkst. eurų finansinė parama valstybei narei.

"Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ES vykdomas perkėlimas į Bendriją buvo veiksmingas. Naujienos prieš Kalėdas dėl 30 tūkst. žmonių buvo labai sveikintinos. Nuo 2015 m. dvi sėkmingos perkėlimo į ES programos padėjo rasti pastogę daugiau kaip 65 tūkst. pažeidžiamiausių asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga", – pabrėžia komisarė.

"ES lėšomis remiama UNHCR veikla, susijusi su skubios evakuacijos iš Libijos į Nigerį mechanizmu, skirta tolesniam perkėlimui į ES. Be abejo, piniginis elementas yra svarbus, kaip ir atvykimo sistemos. Todėl diskutuosime su trečiosiomis šalimis ir nustatysime humanitarinius koridorius. Kiti veiksmai yra vykstančių diskusijų dalis. Dar per anksti nagrinėti šį klausimą, kol nesu pasikalbėjusi su visų valstybių narių ministrais", – atvirauja Y.Johansson.

Kova su prekyba žmonėmis

ES kuria mechanizmus, padedančius kovoti ir su prekiautojais žmonėmis, ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis. Šiame kontekste nustatyti penki prioritetai: prekybos žmonėmis aukų nustatymas, apsauga ir pagalba joms; prekybos žmonėmis prevencijos stiprinimas; aktyvesnis prekiautojų žmonėmis baudžiamasis persekiojimas; didesnis pagrindinių subjektų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas bei politikos nuoseklumas; daugiau žinių apie kylančias problemas, susijusias su visų formų prekyba žmonėmis, ir veiksmingesnis reagavimas į jas.

"Svarbu skatinti agentūrų veiklos koordinavimą, pavyzdžiui, FRONTEX (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra), Europolo, siekiant sumažinti incidentų skaičių. Modelis reiškia, kad mes kovojame su organizuotu nusikalstamumu. Šaunamieji ginklai, narkotikai, gyvūnai, o svarbiausia – žmonės yra tie patys neteisėti tinklai", – sako komisarė.

"Šengeno sienų kodekse reglamentuojamas išorės sienos kirtimas, sudarant palankesnes sąlygas patekti į ES teisėtai suinteresuotiems asmenims. ES valdžios institucijos turi bendradarbiauti sienų valdymo srityje, kad užtikrintų piliečių ir keliautojų saugumą ES. Šengeno informacinė sistema (SIS) suteikia Šengeno valstybėms galimybę keistis duomenimis apie įtariamus nusikaltėlius ir asmenis, kurie gali neturėti teisės atvykti į ES ar joje būti", – priduria ji.

Šiuo metu taip pat plėtojama EURODAC sistema, kurioje pateikiami trečiųjų valstybių piliečių, teikiančių prašymus dėl prieglobsčio vienoje iš ES valstybių narių, pirštų atspaudų duomenys. Taip pat bendradarbiaujama su agentūra "eu-LISA", kurios užduotis – užtikrinti, kad valstybių narių IT sistemos būtų tarpusavyje suderinamos.

Ne vien juoda?

Statistiniai duomenys rodo, kad apie 22 mln. žmonių, arba 4 proc., ES gyventojų yra migrantai. Didelė jų dalis susiduria su sunkumais ieškant darbo ar siekiant išsilavinimo. 40 proc. darbdavių negali rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Nors tokie skaičiai neatrodo kaip labai sėkmingos integracijos politikos pavyzdys, Y.Johansson turi savo paaiškinimą.

"ES yra demografinių problemų. Šiuo klausimu dirbsiu su mūsų vadovaujančia Komisijos nare Dubravka Suica, nes ji yra atsakinga už demografiją ir demokratiją. Taip pat bendradarbiausiu su Komisijos nariu Nicolas Schmit, atsakingu už darbo ir socialinius reikalus, ir su Europos socialiniais partneriais", – sako ji.

"Yra daug gerų integracijos ir integracijos programų pavyzdžių. Švedijoje matau stiprias moterų migrančių užimtumo tendencijas, kurios yra aukštesnės nei ES šalių viduje. Belgijoje daugėja darbo programų", – dalijasi Švedijos atstovė EK.

Miglota perspektyva

Derybos dėl Baltarusijos ir ES vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimo prasidėjo 2014 m. ir buvo pasirašytos sausio mėnesį. Y.Johansson pasirašė šiuos tekstus ir dokumentus.

Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už bendros padėties gerinimą, kiekvienos valstybės narės perspektyva yra svarbi.

Šią savaitę paskelbtoje Lietuvos nacionalinių grėsmių ataskaitoje Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas pabrėžiamas kaip vienas didžiausių valstybės susirūpinimą keliančių klausimų. Ar Baltarusija iš tikrųjų ir sąžiningai artėja prie ES vertybių?

"Konkretūs veiksmai, kurių Baltarusija imsis siekdama gerbti visuotines laisves, teisinę valstybę ir žmogaus teises, ir toliau bus itin svarbūs formuojant ES politiką Baltarusijos atžvilgiu. ES ir Baltarusijos koordinavimo grupė susitinka dukart per metus, kad vadovautų bendradarbiavimui ir prižiūrėtų tolesnį santykių plėtojimą", – į šį "Kauno dienos" klausimą diplomatiškai atsakė komisarė.

Esminis klausimas

Imigracija, integracija, terorizmas, radikalėjimas yra labai sudėtingi ir prieštaringi klausimai. Kokių veiksmų turėtų imtis ES turėtų, kad sumažintų įvairias sienas, stereotipus ir nesutarimus?

"Tai mano kadencijos pagrindas. Tai bus retorikos deeskalavimo, pasitikėjimo kūrimo ir bendradarbiavimo klausimas, aiškiai suprantant, kad tai naudinga visiems, – atsakė Y.Johansson. – Peržengėme krizės ribas ir atėjo laikas užtikrinti, kad mūsų kasdienė sistema būtų pakankamai tvirta bet kokiems tolesniams uždaviniams spręsti."

"Be to, turime prisiminti, kad nuo 2015 m. ES koordinavo veiksmus, o valstybės narės įgyvendino milžinišką kiekį politikos krypčių, kurios eina teisinga linkme. Pavyzdžiui, perkėlimo į ES programa, Europolo ir nacionalinių policijos institucijų vykdomas kovos su terorizmu koordinavimas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros tvarkaraštis. Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip pažanga grindžiama bendradarbiavimu", – pabrėžė komisarė.