"Kokteilio" gerbėjas Svenas, gyvenantis anapus Baltijos, papasakojo, kad jo tautiečiai – švedai vis sunkiau išlaiko egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti.
Su teorinėmis ir praktinėmis užduotimis nesusitvarko daugiau nei pusė norinčių vairuoti žmonių.
Anot Sveno, prieš penkerius metus praktinį egzaminą išlaikydavo 55 proc. švedų, o šiais metais – 46 proc. Dar prasčiau vikingams sekasi lukštenti teoriją. Prieš penkmetį į klausimus teisingai atsakydavo 53 proc. egzaminuojamųjų, o dabar – 44 proc.
Pasikeitė ir egzaminus laikančiųjų amžius. Anksčiau vairuotojo pažymėjimo geisdavo jauni žmonės, iš karto baigę mokyklas ar gimnazijas, o pastaraisiais metais daugėja 40-mečių ir vyresnių, kurie nori gauti "teises".
Kas išmoko lietuvius vairuoti?
Mūsų valstybės piliečiai dažniausiai išmoksta vairuoti, derindami profesionalias vairavimo instruktoriaus pamokas su šeimos narių patarimais ir pamokymais. Tokių yra šeši iš 10.
Su tėveliu saugiau
"Kokteiliui" nuodugniau paanalizavus situaciją, pavyko sužinoti, kad mokytojais iš šeimos narių dažniausiai pasirenkami tėčiai arba mamos. Tiesa, su tėčiais vairuoti mokomasi vidutiniškai tris kartus dažniau nei su mamomis. Dar nemažai daliai būsimųjų vairuotojų išmokti vairuoti padėjo dėdės, broliai arba draugai ir draugės. Ir čia statistika palankesnė tvirtajai lyčiai – su dėdėmis arba broliais mokėsi šešis kartus daugiau vairuotojų nei su tetomis ar seserimis.
Mokymasis padedant artimajam turi privalumų: su šeimos nariu galima mokytis vairuoti ir vakare ar naktį, kainuoja pigiau, neretai jaučiamasi geriau, nes pažįsti greta sėdintį žmogų.
Tačiau yra ir minusų: artimasis gali turėti per mažai kompetencijos, asmeniniame automobilyje nėra antrų pedalų, taip pat yra grėsmė su artimaisiais susipykti.
