Prieš vidurdienį nuo Katedros aikštės iki Seimo pajudėjo protestuotojų kolona, kurioje, BNS skaičiavimais, dalyvavo bent 500 žmonių. Jie skandavo „Prievartiniams skiepams – ne“, „Ne“ skiepų pasams“, „Ne“ segregacijai“, „Laisvę Lietuvai“, „Lietuva, būk laisva!“.

Plevėsuojant trispalvėms, Vyčio ir kitoms vėliavoms jie nešė transparantus su užrašais „Stop prievartai prieš žmones!“, „Nenaikinkit žodžio laisvės!“, skandavo šūkius prieš dabartinį Seimą ir Vyriausybę.

Butauto Barausko nuotr.

Dažniausiai šūkiuose buvo minimos premjerės Ingridos Šimonytės, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pavardės.

Trumpai stabtelėję prie Seimo protestuotojai apėjo ratu parlamento pastatus ir grįžo Gedimino prospektu prie Vyriausybės pastato – V. Kudirkos aikštėje 13 val. įvyko pagrindinis mitingas.

Butauto Barausko nuotr.

„Dėkoju jums, vilniečiai, ir visi Lietuvos žmonės, kurie atsisakėte pramogų Klaipėdos Jūros šventėje ir dalyvaujate čia, labai svarbioje akcijoje – pirmoje tokioje mūsų protesto akcijoje prieš vykdomą Lietuvoje žmonių segregaciją. Mes pamename, kad panašiai elgėsi fašistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – mitingą pradėjo pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė. 

„Dabar sveikus žmones, vedančius sveiką gyvenseną taip pat vadina šlykščiausiais žodžiais (...)“, – kalbėjo renginio organizatorė.

Pasisakiusieji mitinge vadino Lietuvoje vykstantį skiepijimą „eksperimentiniu vakcinavimu“, jie reikalavo paaiškinimų, kas yra atsakingi už žmonių sveikatą po skiepijimosi.

Dabar sveikus žmones, vedančius sveiką gyvenseną taip pat vadina šlykščiausiais žodžiais.

„Kas užtikrins mūsų sveikatos būklę po vakcinavimo? (...) Mes ne prieš kalbėjimą. Mes – ne kažkokie tamsuoliai antivakseriai: visi paskiepyti nuo tuberkuliozės, nuo visko (...) Bet mums turi užtikrinti saugumą, mūsų šeimų saugumą, sveikatos saugumą“, – susirinkusiesiems sakė Nijolė Čiučiulkienė.

Mitinge paliesta ir nelegalios imigracijos į Lietuvą krizė. Mitingo organizatoriai pakvietė dalyvius vėliau šeštadienį vykti į Dieveniškes palaikyti vietos gyventojų. Penktadienį daugiau nei šimtas žmonių Dieveniškėse reikalavo neapgyvendinti miestelyje migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną.

Vilniuje šeštadienį drausmę mitinge prižiūrėjo policija.

Kaip teigiama socialiame tinkle „Facebook“ sukurtame renginio aprašyme, prie šio mitingo prisideda ir plačiai aptarinėtą Vingio parke vykusį „Šeimų maršą“ organizavęs Lietuvos šeimų sąjūdis.

Protestuotojų nuomone, šiuo metu valdžia skleidžia propagandą apie COVID-19 pandemiją ir taip esą trypia šalies Konstituciją. „Pasakau aš, pasakyk Tu, kad mano, mano vaikų ir artimųjų kūnas yra neliečiamas! Gana propagandos, melo, gąsdinimų virusais, karantinais, policija, kariuomene ir tūkstantinėmis baudomis. Gana iš mūsų tyčiotis, gana trypti Lietuvos Konstituciją!“, – rašoma feisbuke paviešintame įvykio aprašyme.

„Tegul eksperimente dalyvauja, testuojasi ir skiepijasi tik savanoriai, o šiai Vyriausybei bei Vilniaus merui R. Šimašiui dėl prievartos ir represijų (prievartinių „sąlygų“ sudarymo testuotis ir skiepytis, baudų skyrimo, žadamo nušalinimo nuo darbo, atleidimų iš darbo) jau laikas atsistatydinti, kol neatstatydino sukilę žmonės“, – reikalavimus valdantiesiems pateikė organizatoriai.

G. Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu, Jüriu Ratasu ir Mateuszu Morawieckiu Europos Vadovų Taryboje su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyena aptarė sinchronizacijos pažangą.

„Europos Komisijos indėlis, užtikrinant Baltijos šalių elektros sistemų integraciją į Europos Sąjungą, ir vakar dienos ES CEF (Connecting Europe Facility) komiteto sprendimas skirti sinchronizacijos projektui 720 milijonų eurų finansavimą turi strateginę reikšmę sėkmingam sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Baltijos šalys ir Lenkija yra tvirtai pasiryžusios spartinti projekto eigą ir visiškai jį baigti vėliausiai iki 2025 metų“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, beveik pusė šios sumos bus skirta Lietuvai.

„Beveik pusė sumos bus skirta Lietuvai, apie 300 mln. eurų. Manau, kad Įskaitant ir tas priemones, kurių mes ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tuo metu U. von der Leyen pakvietė projekto dalyvius nedelsiant parengti techninius susitarimus, reikalingus sklandžiam sinchronizacijos įgyvendinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad „maksimaliai realus“ sinchronizacijos įgyvendinimo terminas yra 2025 metai.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.

Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė

EK Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 300 mln. eurų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tai yra beprecedentė parama.

Anot jo, Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.

„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad finansinės parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Šalies vadovas siūlo priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti įvairias procedūras, o projekto koordinavimą nuolat prižiūrėti premjero vadovaujamai vyriausybinei komisijai.

„Vienas iš būdų paspartinti darbus – ir mes į tai orientuosimės – priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti įvairių procedūrinių, teisinių, biurokratinių sprendimų priėmimą, kai įgyvendinami strateginiai, nacionalinės reikšmės projektai“, – sakė G. Nausėda Prezidentūroje surengtoje diskusijoje.

„Be to, prisimenant gerąjį suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo pavyzdį, sinchronizacijos klausimų sprendimą reikia perkelti į ministro pirmininko vadovaujamos vyriausybinės komisijos lygmenį“, – kalbėjo prezidentas.

Jo teigimu, kassavaitiniai susitikimai bei ministro pirmininko asmeninis dėmesys „saugotų nuo biurokratinių trikdžių ir užtikrintų savalaikį projekto įgyvendinimą“.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai yra patvirtinę darbų kalendorių, kad sinchronizavimas turi būti įgyvendintas vėliausiai iki 2025 metų, o EK dalyvaus derybose su Rusija ir Baltarusija, siekiant sklandaus atsijungimo nuo BRELL sistemos, valdomos iš Maskvos.

Tai yra visų Lietuvos politikų, institucijų ir pareigūnų pareiga.

Įgyvendinant projektą, bus nutiestas povandeninis kabelis Baltijos jūra tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“.

G. Nausėda penktadienį pareiškė, kad su kabelio tiesimu susiję pirkimai turi būti pradėti jau kitais metais.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Prezidentas penktadienį pabrėžė, kad Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, statoma Astravo atominė elektrinė (AE) yra viena didžiausių Lietuvos nacionalinio saugumo problemų.

„Todėl turime sutelkti visas jėgas ir pastangas šalies viduje ir tarptautinėje bendruomenėje bei apsaugoti Lietuvos gyventojus (...) Tai yra visų Lietuvos politikų, institucijų ir pareigūnų pareiga“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, principinė Lietuvos pozicija lieka nepakitusi – nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektrai Lietuvos rinkoje vietos nėra ir nebus.

G. Nausėda priminė savo iniciatyvas griežtinti elektros importo kontrolę.

„Toliau kelsiu branduolinės saugos ir aplinkosaugos problemas į viešumą, reikalaudamas tarptautinės atsakomybės. Matau labai aiškią užduotį ir Vyriausybei – išaiškinti mūsų poziciją tarptautinei bendruomenei, pirmiausia Europos Komisijai bei regioniniams partneriams“, – sakė G. Nausėda.

Seimas šią savaitę priėmė svarstyti prezidento siūlymus, kaip į Lietuvą neįsileisti Astravo AE pagamintos elektros.

Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pataisos numato, kad įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos, be to, strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba stabdys jo leidimą.

Svarbu užtikrinti tam tikrų procedūrų paankstinimą, kad išvengtume bet kokių rizikų dėl šio projekto įgyvendinimo vėlavimo.

Seimas yra priėmęs įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių.

Įvertindami Lietuvos pastangas kai kurie kritikai sako, kad elektra į bendrą rinką gali patekti per kaimynines Latviją ir Rusiją.

Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi.

Ž. Vaičiūnas: reikia ankstinti sinchronizacijos projekto procedūras, kad išvengtume rizikų dėl vėlavimo

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad reikia spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais (KET) procedūras, kad būtų išvengta projekto vėlavimo rizikų.

„Viso sinchronizacijos projekto įgyvendinimo data yra 2025 metai. Data ir išlieka, nes mes turime techniškai sudėtingą projektą su Lenkija, „Harmony link“ jungtį. (...) Svarbu užtikrinti tam tikrų procedūrų paankstinimą, kad išvengtume bet kokių rizikų dėl šio projekto įgyvendinimo vėlavimo“, – penktadienį Prezidentūroje po sinchronizacijai aptarti skirtos diskusijos sakė Ž. Vaičiūnas.

„Girdime žinią dėl projektų spartinimo. Esame pasirengę rengti teisės aktų pakeitimus, kad šios procedūros būtų sklandesnės“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, šiuo klausimu svarbi ir spartesnė vietinės generacijos plėtra. 

„Vietinės atsinaujinančios energetikos plėtra yra ta kryptis, kur taip pat turi būti užtikrinta kiek įmanoma spartesnė jos plėtra. Iki 2025 metų planuojame, kad gamyba iš atsinaujinančios energetikos ir vietinių jos išteklių bus padvigubinta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Tuo metu procedūrų spartinimas, pasak Ž. Vaičiūno, sinchronizacijos projekto kainos nepadidins.

„Iš esmės procedūrų spartinimas neturi jokio santykio ar ryšio su projekto kaina. Europinės 75 proc. (siekiančios. – ELTA) maksimalios paramos užtikrinimas reikštų, kad Lietuvai projekto (finansinė. – ELTA) įtaka būtų labai minimali“, – teigė ministras.

Penktadienį Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sakė, kad siūloma Vyriausybei ir Energetikos ministerijai imtis veiksmų ruošiant teisės aktus, kad sinchronizacijos projektas būtų sparčiau įgyvendintas. Taip pat, pasak jo, projektą prižiūrėti galėtų premjero vadovaujama darbo grupė.