Drausti negalima pasiduoti

Lietuvoje jau aštuonerius metus galioja alkoholio prekybos laiko ribojimas, kurio šiemet vėl ėmėsi kai kurie parlamentarai, keldami klausimą dėl per griežto „sauso“ įstatymo. Nemažai aistrų kelia ir alkoholiui taikomas akcizas, kurio didinimas, kai kurių visuomenės narių nuomone, per lėtas ir vangus.

Šiek tiek istorijos

Dabartinis alkoholio prekybos laiko ribojimas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2018 m. Šia Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa buvo nustatytas pardavimo laikas parduotuvėse: pirmadieniais–šeštadieniais alkoholis parduodamas nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais prekyba alkoholiu galima tik penkias valandas – nuo 10 iki 15 val. Praėjus net aštuoneriems metams, kai įsigaliojo tokia tvarka, visi jau apsiprato ir nebekelia klausimų, vis dėlto Seime svarstomos kelios pataisos, kurios galėtų pakoreguoti prekybos alkoholiu laiką ir padidinti svaigalų prieinamumą.

Kartu su europarlamentaru Aurelijumi Veryga, kuris, priimant alkoholio prekybos laiko ribojimus, ėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas, prisiminėme ne tik istoriją, bet ir bandėme prieiti prie išvadų, kaip sutrumpintas prekybos laikas paveikė vartojimo įpročius.

Taigi, šiek tiek istorijos. Iki 2018 m. reformos alkoholiu buvo galima prekiauti kasdien nuo 8 iki 22 val. Dar anksčiau, iki 2012 m., naktinės prekybos ribojimai buvo švelnesni (pavyzdžiui, draudimas galiojo tik nuo 24 iki 8 val.).

Kai kurie visuomenės atstovai tvirtina, kad ribojimai vis dėlto pažeidžia asmens laisvę, kiti, pavyzdžiui, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tvirtina, kad prekybos laiko trumpinimas turi įtakos mažėjančiam nusikalstamumui, mažėja smurto artimoje aplinkoje atvejų ir ūmių apsinuodijimų nuo alkoholio. Beje, Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2024 m. Lietuvoje buvo suvartota mažiausiai alkoholio per pastarąjį dešimtmetį. Kaip ir kiek lietuviai vartojo alkoholio 2025 m., dar teks luktelėti, kol visi duomenys bus apdoroti ir pateiktos išvados.

Statistika: 2024 m. vienam penkiolikos metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko šiek tiek daugiau kaip 10 l 100 proc. stiprumo alkoholio. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sunkus pirmadienis?

Šiuo metu Europos Parlamente dirbantis A. Veryga puikiai prisimena tuos laikus ir didžiulį pasipriešinimą, trumpinant prekybos alkoholiu laiką.

„Pati idėja trumpinti laiką mažmeninės prekybos įstaigose gimė dar iki man patenkant į Vyriausybę. Kai jau dirbau ministru, buvo priimta pataisa prekiauti nuo 10 iki 20 val. Pamenu, kad didžiausias argumentas trumpinti prekybos laiką buvo nusikalstamumo mažinimas ir visuomenės saugumo didinimas“, – pasakoja europarlamentaras.

Buvęs ministras prisimena, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimas tapo galvos skausmu įvairaus plauko prekiautojams, kurie naują tvarką bandė visaip apeiti.

„Ne vienas prisimename ir kioskus, kurie persivardiję kavinėmis ir barais, bandydavo apeiti įstatymą. Pamenu kuriozines situacijas, kaip reikalavimą turėti tualetą jie stengdavosi įgyvendinti neva sudarę sutartis su greta veikiančiomis įstaigomis“, – prisimena pašnekovas.

Beje, trumpos alkoholio prekybos valandos sekmadieniais taip pat turėjo svarių argumentų.

„Pirmadienis kai kam būdavo liūdna diena. Savaitgaliais linksmindavosi intensyviai, pirmadieniais kai kas ir į darbą neateidavo, darbdaviai imdavosi iniciatyvų patikrinti darbuotojų blaivumą. Sekmadieninis ribojimas buvo tiesiogiai su tuo susijęs: ką daryti, kad žmonės ateitų į darbą, kad mažėtų nelaimingų atsitikimų darbe. Beje, buvo atliktas tyrimas, po kurio paaiškėjo, kad dažna lietuvių vyrų mirties diena būdavo pirmadienis. Mūsų, kaip įstatymo leidėjų, noras buvo pakoreguoti šią statistiką teigiame linkme – tiesiog, kad pirmadienis būtų eilinė diena, o ne išsiskirianti didesniu mirtingumu“, – priduria A. Veryga.

Pirmadienis kai kam būdavo liūdna diena. Savaitgaliais linksmindavosi intensyviai, pirmadieniais kai kas ir į darbą neateidavo.

Paprašytas prisiminti įstatymo pataisos priėmimo procesą Seime, politikas šypteli: „Aišku, kad nebuvo lengva. Seime nieko nėra lengvo. Reikia suprasti, kad dalis politikų yra iš principo prieš bet kokius ribojimus. Na, jie turbūt už natūralią atranką: kas nori, tas tegu miršta, kas nori – tegu gyvena. Iki šiol yra liberalių pažiūrų parlamentarų, kurie pasisako už didelę asmens laisvę“, – pastebi A. Veryga.

Pokalbio metu jis pabrėžė, kad Lietuva dar ne viską padarė, stengdamasi pažaboti šią visuomenės rykštę.

„Alkoholio vartojimas daro didelę žalą tiek sveikatai, tiek elgesiui ir gali baigtis net mirtimi: ilgainiui jis sukelia tokias ligas kaip kepenų cirozė, pankreatitas, įvairias onkologines ir širdies ligas, psichozę, depresiją ir t. t. Naujausi duomenys rodo problemos mastą: vien Lietuvoje apie 13 proc. visų mirčių siejama su alkoholiu, o šimtai žmonių kasmet miršta tiesiogiai dėl jo sukeltų ligų. Kartu alkoholis silpnina savikontrolę, lėtina reakciją ir gali didinti agresyvumą, todėl žmogus dažniau priima neapgalvotus sprendimus, įsivelia į konfliktus ar pažeidžia įstatymus, pavyzdžiui, vairuodamas neblaivus. Dėl priklausomybės atsirandančios socialinės ir finansinės problemos šią riziką dar labiau sustiprina, todėl alkoholis tampa ne tik sveikatos, bet ir visuomenės saugumo problema“, – tvirtina A. Veryga.

Anot jo, reziumuojant aštuonerių metų patirtį, galima pasidžiaugti, kad vis dėlto prekybos alkoholiu laiko ribojimas turėjo įtakos mažėjančiam alkoholio vartojimui, ir negali būti jokių kalbų apie senos tvarkos sugrąžinimą.

Pozicija: A. Verygos teigimu, prekybos alkoholiu laiko ribojimas turėjo įtakos mažėjančiam alkoholio vartojimui, todėl negali būti jokių kalbų apie senos tvarkos sugrąžinimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didinamas per lėtai?

2024 m. vienam penkiolikos metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko šiek tiek daugiau kaip 10 l 100 proc. stiprumo alkoholio. Pirmoje vietoje išliko stiprūs spirituoti gėrimai, antroje vietoje – alus, trečioje – vynas, šampanas ir kokteiliai.

Pagal galiojantį Akcizų įstatymą Lietuvoje numatytas trejų metų – 2025–2027 m. – nuoseklus akcizų didinimo planas etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams ir jų alternatyvoms. Kasmet akcizai didinami, tačiau, anot ekspertų, nepakankamai. Per minėtą trejų metų didžiausias akcizų didėjimas alkoholio grupėje numatytas tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo – tarifas šiai produkcijai augs 25 proc., o mokestinis poveikis kainai sieks apie 44 centus už 0,5 l. Etilo alkoholiui akcizas didės beveik 13 proc., o tai nulems, kad 0,5 l 37 proc. stiprumo gėrimo kaina vartotojams bus apie 79 centais didesnė. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo akcizas didės 16,5 proc., o mokestinis poveikis kainai sudarys apie 13 centų už 0,5 l. Didesnio kaip 8,5 proc. stiprumo vyno kainos dėl akcizo augimo didės apie 25 centus. Akcizas alui augs 16,1 proc., o 0,5 l 5,2 proc. stiprumo alaus kaina dėl mokesčių padidės apie 6 centais.

„Kaina veikia iškart, – tvirtina A. Veryga. – Esmė ne tai, kiek kainuoja gėrimas, o kiek už turimas pajamas galima nupirkti alkoholio. Čia svarbu atsakyti į klausimą: ką daryti, kad, keičiantis gyventojų pajamoms, įperkamumas neaugtų?“

Anot jo, vis dėlto Lietuvos gyventojų pajamos auga greičiau nei akcizas alkoholiui, todėl jo didinimas šiuo metu nepakankamas.

„Norint mažinti alkoholio vartojimą, svarbus įperkamumo vertinimas“, – darkart akcentavo europarlamentaras.

Pokalbio pabaigoje jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje keičiasi alkoholio vartojimo kultūra, prie kurios prisidėjo ir įstatymų pataisos, apribojusios alkoholio reklamą, prekybos laiką ir padidinusios akcizą. A. Veryga atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sparčiai didėjo nealkoholinių gėrimų pasirinkimas – nuo nealkoholinio alaus ir vyno iki įvairių kūrybiškų kokteilių, todėl gyventojai vis dažniau gali rinktis sveikesnes ir saugesnes alternatyvas.