Statistika „iškalbinga“

Apie augantį nepilnamečių įsitraukimą į azartinius lošimus pažymima naujausio Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo išvadose. Jose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai tarp moksleivių populiarėja.

Pasak tyrimo rezultatų, 13 proc. 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių per pastaruosius 12 mėn. iki apklausos lošė iš pinigų. Be to, stebima lošimo iš pinigų didėjimo tendencija: nuo 2015 m. iš pinigų lošiančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 11,8 iki 14,3 proc.

Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai moksleiviai rinkosi loterijas, antroje vietoje – kortas ir kauliukus, trečioje – lažybas dėl sporto ar gyvūnų varžybų, o lošimo automatai liko ketvirtoje vietoje. Internetiniuose lošimuose iš pinigų tarp moksleivių pirmauja kortos ir kauliukai.

Emocinę pagalbą vaikams teikianti „Vaikų linija“ vis dažniau sulaukia į lošimus įnikusių vaikų skambučių su prašymu padėti. Kai kurie, nerasdami išeities iš lošimų pasaulio pinklių, atsiduria ties savižudybės riba. Deja, tačiau tyrimų, kurie apibrėžtų probleminio lošimo mastus Lietuvoje, ypač susijusių su nepilnamečių įsitraukimu, trūksta.

Rūpestis: prof. S. Čaplinsko teigimu, kiekvienas priklausomybe nuo lošimo sergantis žmogus yra svarbus ir vertas pagalbos. / Vytauto Petriko nuotr.

Kontrolės įrankiai

Patologinis potraukis azartiniams lošimams, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija, yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas. Jam kontroliuoti valstybė jau sukūrė ne vieną įrankį.

Pasak Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko prof. Sauliaus Čaplinsko, Azartinių lošimų įstatymas vis tobulinamas, o jo pakeitimais siekiama ne tik mažinti informacinę sklaidą apie lošimų galimybes, bet ir pagelbėti priklausomiems žmonėms. Vienas iš tokių buvo siekis stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą.

„Lošimų organizatoriams atsiranda įpareigojimas turėti sertifikuotą nuotolinių lošimų platformą, kurioje būtų fiksuojami visi lošėjo ir lošimų organizatoriaus veiksmai. Taip pat taikomos ir kitos lošėjų apsaugos priemonės: lošėjų elgesio stebėsena, nesaikingo lošimo atpažinimas, probleminių lošėjų identifikavimas, intervencija probleminio lošėjo atžvilgiu. Tokiu atveju lošimas stabdomas 48 valandoms, o lošėjas neįleidžiamas į lošimo organizavimo vietą ar blokuojama lošėjo nuotolinių lošimų sąskaita“, – pabrėžia prof. S. Čaplinskas.

Pasak jo, atsirado prievolė paskirti asmenis, atsakingus už probleminio lošimo nustatymą, kurie nustatytų tokius atvejus, fiksuotų juos elektroninės formos registracijos žurnale ar platformoje, jei lošiama nuotoliu.

Be to, ne rečiau kaip kartą per metus lošėjus aptarnaujantiems darbuotojams turi būti organizuojami atsakingo lošimo organizavimo mokymai.

„Maža to, už Azartinių lošimų įstatymo pažeidimus gerokai padidintos baudos, kurios siekia nuo 2 iki 5 proc. nuo lošimų organizatoriaus bendrųjų metinių pajamų už pirminį pažeidimą ir nuo 6 iki 10 proc. už pakartotinį pažeidimą (finansine išraiška vidurkis siekia apie 1 mln. eurų)“, – skaičiuoja Seimo narys.

Atsakingo lošimo reikalavimai ir baudos įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1-osios, o platforma pradės veikti nuo kitų metų liepos.

Kitas svarbus pokytis lošėjų apsaugos stiprinimo srityje numatomas tuomet, kai bus įvesta vieninga lošėjo kortelė, kurioje būtų apskaitomos visos lošėjo išleistos lėšos.

Jaunesniems nebeleidžiama

Kaip viena iš svarbesnių kontrolės priemonių įvardijamas ir suvienodintas visų lošimų dalyvių minimalus amžius – 21 metai. Iki šiol į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus būdavo įleidžiami asmenys nuo 18 m., o į lošimų namus – nuo 21 m.

Nuotoliniame lošime galima dalyvauti tik nusistačius dienos, savaitės ir mėnesio maksimalias sumas bei vieno prisijungimo lošti laiko limitą. Lošėjas, pasiekęs nusistatytas ribas, jas galės pasididinti, tačiau ne iš karto, taip siekiant sustabdyti impulsyvų lošimą.

Beje, nuo liepos 1 d. įsigaliojo griežtesni reikalavimai ir azartinių lošimų reklamai – lošimų organizatorių vardai negali būti naudojami remiamų objektų pavadinimuose. Pavadinimus ir ženklus jie gali nurodyti tik ant savo buveinės, lošimo vietų ir interneto svetainėje.

Nauja tvarka yra pereinamoji, prieš įsigaliosiant visiškam lošimų reklamos draudimui 2028 m. Iki tol lošimų reklama ribojama, tačiau leidžiama.

„Kiekvienas priklausomybe nuo lošimo sergantis žmogus yra svarbus ir vertas pagalbos, tuo labiau, kad ši problema veikia ne tik jį patį, dėl jos kenčia didelis ratas aplinkinių žmonių. Dabar itin aktualu įvertinti geriausias ES šalių šios srities reguliavimo praktikas ir siekti pritaikyti jas mūsų šalyje“, – pabrėžia Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. S. Čaplinskas.

Totalizatorių neliko

2024 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių (dar 2 bendrovės turi licencijas, bet šiuo metu veiklos nevykdo), 14 lošimo namų (kazino), 177 lošimo automatų salonai, 83 lažybų punktai, nė vieno totalizatoriaus punkto (2023 m. buvo 5), 10 bendrovių turėjo leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, 3 – didžiąsias loterijas.

Galima paprašyti neįleisti į kazino

Nuo 2017 m. asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, gali Lošimų priežiūros tarnybai pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių metų vasario pabaigos duomenimis, nuo programos pradžios buvo gauta beveik 70 tūkst. prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tiesa, sausio pabaigoje galiojančių prašymų skaičius tesiekė 18 tūkst. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre tvarkomi asmens duomenys nėra vieši.