Kreipiasi ne patys
Vis daugiau RPLC teikiamų paslaugų pasiekiama ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, bet ir šalies periferijoje.
Pernai šiame centre iš viso gydėsi 13 587 pacientai, iš jų 71 proc. buvo vyrai. Daugiausiai gydėsi 35–64 metų amžiaus žmonės. Daugiausia gydėsi Vilniaus, Panevėžio ir Kauno apskrityse gyvenantys pacientai, mažiausiai – Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojai.
„Ši liga išsiskiria tuo, kad visuomenėje kiekvienas apie ją turi savo nuomonę. Tenka konstatuoti, kad alkoholis dalyvauja mūsų gyvenime nuo pat mažų dienų: matome vartojančius artimuosius, patys išgeriame per šventes, dažnam atrodo, kad šventė bus mažiau vertinga, jeigu joje nebus alkoholio. Vieniems jis problemos nesukelia. Deja, maždaug 5 proc. iš pradėjusių vartoti alkoholį išsivysto priklausomybė“, – pasakoja RPLC Kauno filialo direktorė dr. Loreta Stonienė.
Pasak jos, pats ligonis dažnai nelinkęs ieškoti pagalbos, nes pagalba reikš, kad jam teks atsisakyti vartojamos medžiagos poveikio, kuris neva daro jį laimingesnį, teks keisti elgesį ir mokytis gyventi aplinkoje, kurioje gali būti alkoholio.
„Tad artimųjų pagalba yra labai reikšminga. Į mūsų centrus dažnai sergančius žmones atveda ir jų suaugę vaikai, ir kiti šeimos nariai, probacijos ar vaiko teisių apsaugos specialistai, atsiunčia priklausomybių konsultantai, darbdaviai. Ši liga pasižymi tuo, kad vidinės motyvacijos patiems kreiptis pagalbos dažnai nepakanka arba apsisprendimas gydytis labai svyruoja“, – konstatuoja pašnekovė.
Konsultuoja ir artimuosius
RPLC teikia įvairių paslaugų žmonėms, susiduriantiems su priklausomybės liga ir jos padariniais. Centre ir jo filialuose galima gauti pagalbą dėl alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų), nikotino ir elgesio priklausomybės. Konsultuotis su specialistais gali ir priklausomybės ligomis sergančių žmonių artimieji ir šeimos nariai. Taip pat galima kreiptis dėl pažymų išdavimo, apsvaigimo nustatymo, remisijos patvirtinimo ar mokymų specialistams.
Priklausomai nuo asmens poreikių ir būklės, gydymas gali būti ambulatorinis arba stacionarinis.
Ambulatorinės paslaugos – gydymo ir pagalbos būdai, kai asmuo lankosi centro filiale, tačiau nelieka jame visą parą. Paslaugos gali būti įvairios: nuo vienkartinių konsultacijų su specialistais iki palaikomojo gydymo, kai būklė reguliariai stebima pagal sudarytą gydymo planą. RPLC teikiamos ambulatorinės konsultacijos, pakaitinės farmakoterapijos ir dienos stacionaro paslaugos.
Stacionarinės paslaugos – gydymo ir pagalbos būdai, kai žmogus yra gydomas stacionaro skyriuje, t. y. jam suteikiamos ne tik gydymo, bet ir apgyvendinimo, slaugos ir priežiūros paslaugos. Gydymas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo programos. RPLC siūlomos alkoholinės, narkotinės abstinencijos, psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) ir psichosocialinio gydymo (Minesotos) programos.
„Minesotos programą apskritai drąsiai galiu vadinti viena iš didžiausių mūsų centro stiprybių. Noriu akcentuoti ir išplėstinę metimo rūkyti paslaugą, kurią teikia ir Kauno filialas. Ją sudaro 6 konsultacijos – 1 gydytojo psichiatro ir 5 psichologo. Jų metu, atsižvelgiant į individualią situaciją, rūkymo įpročius, motyvaciją ir galimus sunkumus, sudaromas asmeninis metimo rūkyti planas. Specialistai stebi asmens pažangą, prireikus skiria medikamentų, padeda atpažinti galimus atkryčius ir kartu ieško būdų, kaip jų išvengti”, – aiškina Kauno filialo vadovė.
Vieniems jis problemos nesukelia. Deja, maždaug 5 proc. iš pradėjusių vartoti alkoholį išsivysto priklausomybė.
Dalis gydosi anonimiškai
Gydytis priklausomybę galima ir neatskleidžiant asmens tapatybės – anonimiškai.
„Vadinasi, kreipiantis dėl paslaugų, nepateikiamas asmens dokumentas, asmens duomenys registruojami tik remiantis pateikta žodine informacija, o įrašus bylose pakeičia individualus paciento kodas, sudarytas iš raidžių ir skaičių“, – patikslina dr. L. Stonienė.
Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas neatskleidžiant asmens tapatybės turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai. Beje, pernai apie 17 proc. visuose penkiuose RPLC filialuose gydytų pacientų buvo gydomi neatskleidžiant asmens tapatybės.
Šie centrai teikia tiek nemokamas (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamas), tiek mokamas paslaugas. Lietuvos piliečiams, taip pat užsienio piliečiams, turintiems nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, paslaugos, finansuojamos iš minėto fondo, yra nemokamos. Norint gauti šias paslaugas, būtinas siuntimas iš pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos – šeimos gydytojo arba pirminio lygio gydytojo psichiatro. Mokamai paslaugos yra teikiamos, jei pacientas siekia jas gauti neatskleidžiant asmens tapatybės arba kai pacientas pageidauja kartoti stacionarinį gydymą dažniau, pavyzdžiui, nepraėjus 6 mėnesiams po nemokamo stacionarinio gydymo epizodo.
Besikreipiančių skaičius auga
Kalbantis su Kauno filialo vadove, peršasi išvada, kad visuomenės stigma dėl priklausomybių mažėja, o pagalbos besikreipiančių žmonių skaičius auga.
Dr. L. Stonienė sako, kad išties vadinamųjų pirminių pacientų gerokai daugėja, jiems reikia skirti daugiau laiko ir dėmesio nei tiems, kurie lankosi nebe pirmą kartą. Pašnekovė pabrėžia, kad nėra vieno gydymo būdo, tinkamo visiems. Specialistų pareiga – surasti ir pasiūlyti kiekvienam individualų būdą.
„Noriu pasidžiaugti pagalbos prieinamumu. Kauno ir kituose centro filialuose teikiama daug paslaugų, dirba profesionali, susitelkusi komanda“, – kalba ji.
Paklausta, ko trūksta, kad sistema veiktų efektyviau, pašnekovė pastebi, kad priklausomybių gydymas vyksta gana efektyviai, tik norėtųsi, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos.
„Dažnai žmonės nežiūri į priklausomybę kaip į ligą, nuvertina jos poveikį ir sudėtingumą, tikisi, kad ji praeis savaime. Kuo anksčiau nustatoma, kad vartojimas ar elgesys yra peržengęs mažai rizikingo ribas, tuo paprasčiau sutrikimas gydomas. Tad raginčiau nebijoti ir nelaukti, o kilus bent menkiausiam įtarimui, ateiti ir pasikonsultuoti su specialistais“, – reziumuoja dr. L. Stonienė.
Projektas „Azartas gyventi“ portale https://www.diena.lt (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 40 000 Eur
(be temos)