Apie daugiabučių namų savininkų bendrijas Pereiti į pagrindinį turinį

Apie daugiabučių namų savininkų bendrijas

2011-09-07 17:01
Bendrijos statusas

Bendrijos statusas

Lietuvoje daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Jame teigiama, kad daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Bendrijos steigimas

Teisę namo gyventojams pasiūlyti steigti bendriją turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat savivaldybės administracijos direktorius ar už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija.

Įstatyme esantis straipsnis taip pat apibrėžia bendrijos ribas. Daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti.

Bendrijos teisės ir pareigos

Bendrijos tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą, jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams.

Įsteigę bendriją, jos nariai įgyja tam tikrų teisių ir pareigų. Kadangi bendrijai taikomas juridinio asmens statusas, ji turi teisę turėti sąskaitas bankuose, pirkti ar kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti.

Taip pat, bendrijų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir įstatais apibrėžiama teisė nustatytąja tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius ar patalpas, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti, jų skolintis. Šiems tikslams galima jungtis su kitomis bendrijomis, steigti sąjungas (asociacijas), sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Tačiau bendrijos nariai įsipareigoja organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Taip pat – laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialių reikalavimų.

Bendrijoms privaloma laiku pateikti finansinę atskaitomybę įstatymų nustatyta tvarka, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas.

Renovacijos galimybė

Įsteigus bendriją lengviau pradėti naudotis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Svarstant dalyvavimo joje klausimą, bendrijos valdyba paruošia preliminarų pasiūlymą gyventojams dėl namo atnaujinimo tikslingumo. Tada šaukiamas namo gyventojų susirinkimas. Kad būtų pritarta programos vykdymo pradžiai, susirinkime už tai turi balsuoti 50 proc. ir 1 bendrijos narys. Daugiabučių namų savininkų bendrijoje visi sprendimai priimami solidariai ir lygiateisiškai. Kiekvieno buto ar patalpų name savininkas turi tokį pat sprendžiamąjį balsą.

Bendrija teisiškai tampa šių darbų (daugiabučio namo modernizavimo) vykdytoja. Tada pradedamas rengti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Jis rengiamas remiantis namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės įvertinimo duomenimis.

Plane nustatomos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, jų energinis naudingumas, preliminari numatomų priemonių įgyvendinimo kaina ir investicijų atsipirkimo laikas. Sudaromas preliminarus finansavimo planas ir projekto įgyvendinimo grafikas.

Parengtą planą specialistai viešai aptaria su patalpų savininkais, o tada suderina su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Gyventojams lieka susirinkime ar balsuojant raštu planą patvirtinti, ir darbai gali būti pradėti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų