Kilus ažiotažui dėl stambių aferų internete, virtualių parduotuvių savininkai puolė ginti savo garbės ir dalyti patarimų, kaip nepasiklysti pasauliniame tinkle ir nepakliūti į sukčių žabangas.

Išviliojo pusę milijono

Artėjant Kalėdoms į prekybos centrus ir elektronines parduotuves pradėjo plūsti žmonės, ieškantys dovanų. Tuo netruko pasinaudoti ir sukčiai, kurie, sukūrę fiktyvią buitinės technikos parduotuvę internete (beribu.lt), vos per porą dienų pasisavino apie 0,5 mln. litų.

Apsukruoliai klientų prisiviliojo pasiūlę dideles, net 50 proc. siekiančias kalėdines nuolaidas. Skelbta, kad tai trumpa kalėdinė akcija, o nuolaidoms padengti suteikta 100 tūkst. litų suma. Po kelių dienų prekių nesulaukę klientai pradėjo masiškai skambinti į minėtą parduotuvę, tačiau informacijos telefonu niekas neatsiliepė, o vėliau jis iš viso buvo išjungtas.

Paaiškėjo, kad svetainės savininkė bendrovė "Rontas" įregistruota tik šįmet rugsėjo 1 d. sostinės Žvėryno rajone. Jos vienintelis savininkas ir akcininkas – 1978 m. gimęs Dmitrijus Semerinas, gyvenantis Rusijoje.

Tiesa, beribu.lt gali būti ne vienintelis sukčių įrankis. Įtarimų sukėlė ir kita virtuali buitinės technikos parduotuvė top-tech.lt. Čia prekės, kaip ir beribu.lt, parduodamos gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Be to, verslo liudijimas, kurio numeris nurodytas e. parduotuvėje, yra netikras – nei šiems, nei kitiems metams toks nebuvo išduotas. Svetainėje taip pat nėra jokios informacijos apie pardavėjus – nenurodyti nei įmonės rekvizitai, nei telefono numeris. Norint susisiekti su pardavėjais, reikia siųsti elektroninę žinutę. Ši e. parduotuvė vakar dar nebuvo uždaryta.

Būtina patikrinti

"Prekyba internetu sparčiai auga, todėl sukčiai užčiuopė naują galimybę pasipelnyti ir nusprendė pasinaudoti vartotojų patiklumu, nes prekyba internetu Lietuvoje dar neturi tvirtų tradicijų ir ne visi šalies pirkėjai moka skirti patikimą e. parduotuvę nuo bandymo pasipelnyti", – sakė e. parduotuvės "Pigu.lt" direktorius ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos (LEPRA) prezidentas Dainius Liulys.

Pasak jo, internetu apsiperkantys vartotojai atpažins sukčius, jei atkreips dėmesį į esminius dalykus. Pirmiausia nereikia pasitikėti e. parduotuvėmis, kurios visas prekes siūlo įsigyti gerokai žemesnėmis nei rinkos kainomis.

"Neverta tikėti stebuklais – nei tiesioginis prekių tiekimas iš Didžiosios Britanijos, nei parduotuvės atidarymo akcija negali pateisinti itin didelių nuolaidų elektronikos prekėms. Todėl visada verta kritiškai įvertinti tokią parduotuvę", – atkreipė dėmesį D.Liulys.

Bendrovės patikimumui įvertinti jis siūlo išnaudoti ir interneto paieškos sistemos "Google" teikiamas galimybes bei išsamiau pasidomėti įmone, iš kurios planuojama pirkti. Taip pat verta patikrinti ir socialinio tinklo "Facebook" puslapius. Didelės socialinio tinklo bendruomenės sukčiai greitai surinkti nesugebėtų.

Išperkamoji nuoma – svarbu

E. parduotuvės aliba.lt direktorius Audrius Ramuckis taip pat rekomenduoja prieš ką nors perkant iš nežinomos virtualios parduotuvės, pirmiausia pasitikrinti, kokia informacija apie ją ir parduotuvę valdančią įmonę pateikiama internete.

"Saugesni būsite rinkdamiesi tas parduotuves, kurios pateikia detalią informaciją apie save – įmonės pavadinimą, registracijos numerį ir PVM kodą, biuro adresą bei telefonus. Tikros parduotuvės turi susisiekti skirtus telefono numerius, kuriais paskambinus parduotuvės vadybininkai nesibodės jus pakonsultuoti dėl dominančių prekių ir atsakys į kylančius klausimus", – sakė jis.

"Taip pat vertėtų pasižvalgyti kainų lyginimo tinklalapiuose. Didieji saugo savo reputaciją ir dirba tik su patikimomis bendrovėmis. Atkreipkite dėmesį ir į prekių įsigijimo galimybę išperkamosios nuomos būdu. Norint teikti išperkamosios nuomos paslaugas reikia sutarčių su bankais, o šie visada labai atidžiai tikrina savo partnerius", – dar vieną patarimą davė A.Ramuckis.

E. parduotuvės patikimumą padeda įvertinti ir galimybė už prekes atsiskaityti, kai jos pristatomos. Esą jei pirkėjai negali sumokėti kurjeriui grynaisiais apžiūrėję prekes, tai yra priežastis įtarti e. parduotuves sukčiaujant.

Patikimųjų registras

Bendrovės "Senukų prekybos centras" rinkodaros ir rinkotyros direktorius Rytis Buračas siūlo kurti e. parduotuvių registrą.

"Galimybės į e. prekybą patekti sukčiams skaudžiai kerta jaunam lietuviškos e. prekybos verslui – pirkėjai gali prarasti pasitikėjimą bet kokia prekyba internetu, todėl būtina kuo skubiau telkti visas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias sukčiauti", – sakė R.Buračas. Jo teigimu, plačiai nuskambėjusi istorija – tikrai ne vienintelė, kai įkurta fiktyvi e. parduotuvė išvilioja patiklių pirkėjų pinigus.

Anot jo, informacinių technologijų teisinę bazę kuriančioms įstaigoms reikėtų sudaryti viešai skelbiamą saugių e. parduotuvių registrą, kuriame vartotojai galėtų pasitikrinti dėl įtarimą keliančios parduotuvės veiklos.

Tam pritaria ir LEPRA. Artimiausiu metu asociacija ketina inicijuoti Lietuvoje registruotų e. parduotuvių patikimumo žymėjimą. Svetainėms bus suteikiamas tam tikras statusas, kuris priklausys nuo pardavėjo patikimumo, suteikiamų garantijų vartotojams, atsiskaitymo ir duomenų saugumo.

Savotiškas e. parduotuvių registras jau yra. Tai – "eshops.lt". Tiesa, jis – neoficialus. Tačiau katalogo vadovai, prieš įtraukdami parduotuves į sąrašą, susisiekia su jų atstovais, įsitikina, kad įmonė turi biurą, įvertina jos ligtolinę veiklą ir klientų atsiliepimus.

E. prekybos apimtis

Lietuvos gyventojai šiemet kur kas aktyviau perka internetu ir vis dažniau taip įsigyja ne tik brangesnes prekes – skrydžių bilietus, elektroninę įrangą, bet ir smulkesnius pirkinius, teigia bankai ir statistikos specialistai.

Atsiskaitymo internete banko mokėjimo kortelėmis skaičius per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, vidutiniškai išaugo apie 50 proc.

"Eurostat" ir Statistikos departamento duomenimis, šiemet daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas ką nors pirko internetu. Šis skaičius, palyginti su 2009 m. statistika, išaugo 27 proc. Tarp įmonių prekių ar paslaugų pirkimas internetu yra dar populiaresnis – Lietuvoje šis rodiklis pernai siekė 29 proc. ES šalyse internetu pernai ką nors pirko vidutiniškai 37 proc. gyventojų.