ŽIEMOS PROGNOZĖS

Ar tiesą sako žvejų kalendoriai?

Ventės rage – pats žvejybos įkarštis.

Įvairūs leidiniai ir interneto puslapiai meškeriotojams siūlo žuvų kibimo prognozes ateičiai, numato orus ir praneša, kada geriausiai kibs. Neteko girdėti, kad kas nors, remdamasis šiomis prognozėmis, planuotų savo išvyką į gamtą, tačiau dauguma žvejų tokias prognozes mielai skaito.

Kodėl jie meluoja?

Aptarinėdami jiems skirtus kalendorius, meškeriotojai dažnai juokauja, kad prognozės dažnai nepasitvirtina, kadangi žuvys jų neskaito. Logiškai mąstant, aptariantys tik metų laikus leidiniai negali tiksliai numatyti žuvų elgsenos, nes metai metams nelygūs. Kiekvienais metais potvyniai ar atodrėkiai įvyksta skirtingu laiku ir metų laikai ateina kasmet vis kitaip. Pavyzdžiui, pavasarinis polaidis susijęs su tirpstančiu sniegu, jis būna silpnas arba vandeningas, gali prasidėti kovo pradžioje arba balandžio pabaigoje. Ledo dangos susiformavimas ir gyvūnijos aktyvumo sumažėjimas – tai taip pat įvyksta skirtingu laiku. Gamtos reiškiniai priklauso nuo šilumos bei šviesos kiekio ir trukmės, tad nepaklūsta kalendoriniam laikui. Priklausomybė gana aiški: žuvų aktyvumas priklauso nuo oro ir vandens temperatūros.

Tačiau žūklės kalendorius reikalingas, kadangi kiekvienam sezonui skirti vis kitokie įrankiai bei žūklės būdai, masalai. Juos pasirinkti padeda kitų žmonių aprašyta patirtis. Nuo metų laiko priklauso ir žuvų susibūrimo bei maitinimosi vietos. Geriausias būdas – orientuotis pagal būdingus to meto požymius ir pakoreguoti aprašomų žuvų gaudymo grafiką.

Ką žada prognozės vasario mėnesiui?

Kalendoriai sako, kad, palyginti su sausiu, kibs silpniau, o kai kuriuose vandens telkiniuose išvis nustos kibti. Tai susiję su deguonies trūkumu vandenyje, ir palies pirmiausiai seklesnius vandens telkinius, tačiau visiškai neturės įtakos upėms bei Kuršių marioms. Upėse žuvys renkasi tam tikrose vietose, kurias žvejai nusistato praktiškai. Jei tokiose vietose kurią dieną nekimba, priežasčių reikėtų ieškoti oro sąlygose - dažniausiai kaltas staigus atmosferos slėgio, oro temperatūros, kritulių ar vėjo krypties kitimas.

Pats tinkamiausias laikas žūklei vasario mėnesį laikomos tas, kai po stiprių šalčių prasideda atšilimas ir išsilaiko bent dvi tris dienas. Temperatūra nebūtinai turi būti pliusinė. Jei prieš tai spaudė 20 laipsnių speigas, tai temperatūrai pakilus iki penkių šalčio jau bus atšilimas. Sausio antrąją pusę turėjo prasidėti vėgėlių nerštas. Kadangi žiema šiemet smarkiai vėlavo, spėjama, kad ir vėgėlės pradės neršti tik dabar. Dėl to ir kibti turėtų žymiai blogiau.

Ankstų rytą ir vėlų vakarą giliose duobėse gaudomi sterkai. Kuršių mariose jie ima kibti, kai pučia ne vakarų vėjas ir vanduo srūva į jūrą. Tokiu metu šių žuvų reikėtų ieškoti farvateryje, 5-7 metrų gylyje.

Kuojos, šapalai, puskaršiai, plakiai gaudomi plūdinėmis meškerėlėmis, naudojant sliekus, uodo trūklio lervas, paukščių plaučių gabaliukus. Ešerys nenoriai ima blizgutes ir kitokius mikromasalus, bet susigundo „vabalu“, uodų lervomis, užmautomis ant mažos avižėlės. Masalą reikia po truputį judinti. Vasaris – meškeriotojui sunkus laikas. Tenka orientuotis į pernykščių metų patirtį, kadangi žuvys kimba vangiai. Dėl to patartina vesti užrašus ir juos analizuoti.

Kas gali kibti?

Vasario viduryje turėtų prasidėti sniego pūgos. Tuomet naktimis pradės kibti išneršusios vėgėlės. Geriau kibs ešeriai. Žiemai įsisiūbavus, arčiau upių deltų suplaukia kuojos, karšiukai ir plakiai. Kur leidžia sąlygos, juos galima gaudyti plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. Vasario pabaigoje dideliuose vandens telkiniuose prasideda pirmieji priešpavasariniai karšių ir sterkų tuntų judėjimai.

Ledui sustorėjus iki 20 centimetrų, ateina laikas, kai žuvys beveik nustoja judėjusios ir jų tenka ilgai ieškoti. Padėtį apsunkina ir tai, kad storame lede tenka gręžti daug ekečių. Seniai miega šamas, lynas, sazanas, karosas bei ūsorius. Apdujęs ties dugnu snaudžia karpis ir tik išimtiniais atvejais, kai prieš nosį įkyriai šoka gyvas sliekas, jis susigundo skanėstu. Tuomet, jei meškeriotojas pasitaikė įgudęs ir valas buvo pakankamai storas, pavyksta jį iškelti į paviršių. Apie tokius atvejus rašo spauda ir rodo televizija.

Periodiškai kimba karšiai. Ešeriai, sterkai, kuojos bei plakiai taip pat dar maitinasi, tačiau juos reikia gausiai jaukinti. Pašarai turėtų būti stipriau kvepiantys, kad sužadintų snaudžiančių žuvų apetitą. Vėgėlės susigundo mailiumi, slieku, žuvies porcija (ypač mėgsta vijūną), vištų žarnomis. Pats originaliausias masalas vėgėlei – sviesto gabaliukas. Jis buvo minimas viename rusiškame leidinyje. Sakoma, kad prieš nerštą vėgėlės kaupė jėgas ir griebdavo kuo riebesnį maistą. Tam tikslui didelius sliekus mirkydavo žuvų taukuose ar tirpintuose riebaluose.

Kai žiema šilta (tokia kaip dabar), meškeriojama didelėmis blizgėmis ir dugninėmis meškerėmis. Dabar, kai lydekų žūklės draudimas prasideda dviem savaitėmis anksčiau, kalbėti apie jų žūklę nėra prasmės, tačiau mažesnėmis blizgutėmis galima vilioti stambius ešerius. Tiesa, mūsų žvejai labiau mėgsta augalinius masalus ir „vabalus“, bet gaudo ir smulkius ešerius. Žūklė blizgute labiau sportiška ir egzemplioriai pagaunami didesni.

Kas vyksta po vandeniu?

Kai prasideda ilgalaikis atšilimas ir po ledu paplūsta upeliai, žuvys ima geriau kibti. Žuvis eina arčiau kranto į seklumas, kur maitinasi upelių išplaunamu maistu. Ešeriai ir kuojos pakyla arčiau ledo ir kimba mažesniame gylyje. Atšilimo laikotarpiu ima gerai kibti karšiai. Juos gaudo uodo trūklio lervų kuokšteliu arba keliais nedideliais mėšliniais sliekais. Patyrę meškeriotojai žūklės išvakarėse eina į mišką ir lupinėja senų medžių žieves, tikėdamiesi rasti snaudžiančių kirvarpų bei kitokių lervų. Jei pavyksta tokių rasti – karšiai garantuotai kibs. Karšiams geriausiai tinka plūdelė ar jautrus ilgas sargelis, kad matytųsi, kada karšis pakelia nuo dugno masalą.

Žvejams skirtuose kalendoriuose galima rasti daug įdomių ir naudingų dalykų. Nevertėtų iš aukšto žiūrėti į senus leidinius, kuriuose mokoma, kaip pačiam pasigaminti meškerę ar susipinti valą. Kūrybiškai pasižiūrėjus, iš tėvų ir senelių patirties galima pasimokyti ir mums.