Šiltųjų vandenų mėgėjas – atsargus ir bailus karosas Pereiti į pagrindinį turinį

Šiltųjų vandenų mėgėjas – atsargus ir bailus karosas

2008-09-17 14:21

ATĖJO VASARA

Šiltųjų vandenų mėgėjas – atsargus ir bailus karosas

Karosų žūklė – gera mokykla pradedančiajam. Vytauto Liaudanskio nuotrauka

Karosas intensyviai ima kibti tik nutirpus ledui, o didžiausias kibimas būna vasaros viduryje. Karosų laikas baigiasi ankstyvą rudenį, kai atšąla vanduo.

Karosai – žuvys rajos, tad juos geriausiai gaudyti sliekais ir musių lervomis. Kartais neblogai kimba ant įvairių tešlų mišinių.

Nedideliuose, iki 5 metrų gylio, ežerėliuose karosas „ganosi“ netoli kranto. Dažnai meškeriotojai stengiasi teleskopinėmis meškerėmis užmesti kuo toliau, mano, kad ten žuvų daugiau. Gal ir taip, tačiau gerai kimba ir 2-3 metrų atstumu. Upėse, priešingai, karosų prie kranto praktiškai nėra, tik aukšlės ir pūgžliai. Žuvis laikosi gilumos, toliau nuo kranto, tad reikia įbristi arba nuo kranto leisti plūdę į tėkmę.

Kartą išvažiavau į žūklę, kur norėjau išbandyti naują masalą: batono minkštimą, suvilgytą vandenyje išmaišytomis mielėmis ir keliais valerijono lašais. Atrodo, kad karosams tokia kombinacija labai patiko.

Karosams patinka ir uodo trūklio lervos. Šiomis lervomis tinka gaudyti mažus karosiukus lydekų žūklei. Tik čia reikia nežiopsoti, nes karosiukai ima greitai ir atsargiai, be to, stengiasi nuėsti raudoną kirminėlį. Gaudant karosiukus dažnai trukdo tarp žolių šmirinėjantys gružliai ir aukšlės.

Vasarą karosai aktyviausiai kimba ankstų rytą, kol saulė nešviečia į vandenį. Įdienojus kibimas baigiasi iki pat saulės laidos. Karštomis be vėjo dienomis karosą pagauti sunku, bet vos tik papučia lengvas vėjelis ir vandens paviršiuje atsiranda bangelės, kibimas vėl suaktyvėja. Ūkanotą dieną, ypač kai dulksnoja lengvas lietutis, karosai kimba visą dieną.

Vasarą karosų ieškoma negiliose, gerai pašildomose vietose, tarp vandens augalų. Verta užmesti plūdę prie augmenijos ribos. Karosas ima nuo dugno ir nuo pusės vandens, bet geriau nuleisti masalą apie 5-10 cm nuo dugno.

Karoso kibimas labai atsargus, kaprizingas. Masalą jis ima į burną ne iš karto. Ilgai skanauja, kas pastebima pagal plūdės virpėjimą. Pradėjus antenėlei judėti, reikia kantriai sulaukti tinkamo momento, kol plūdė pradės judėti į šoną arba panirs po vandeniu.

Kartais matyti, kaip juda nendrės – tai karosai trinasi į jas nugara. Į šią vietą verta mesti prievilą. Stambūs karosai dažniau užkimba rytą arba naktį. Neverta sakyti, kad tokios žūklės metu reikia itin laikytis tylos, nes karosas yra atsargus ir bailus. Kur geras dugnas, žolių properšose stambius karosus gaudo dugninėmis meškerėmis.

Prieš imdamas nuo dugno masalą karosas atsistoja vertikaliai. Tuo metu plūdė šiek tiek pakyla arba gula ant vandens, kaip kad imant karšiui. Staigiai, bet ne energingai pakertama („iš riešo“), kai plūdė juda į šoną arba neria. Paprastai karosas užsikabina viršutine lūpa, todėl traukti jį reikia atsargiai, kad jos nenutrauktumėte.

Sėkmingai pakirtus, karosas įtempia valą ir sprunka į žoles. Nereikia stengtis jį kuo greičiau ištraukti į krantą, tai tik sukels didesnę paniką – jis gali trūktelėti ir nutraukti pavadėlį. Geriau pasistengti išvesti karosą į paviršių ir leisti jam gurkštelėti oro. Po to jis gula ant šono ir elgiasi kaip karšis. Teisingai vedant, karosas, net labai stambus, nesunkiai pritempiamas prie kranto. Vesti jį reikia lėtai, nedarant staigių judesių. Blogiausia, kai jis šmurkšteli po valtimi – tuomet jis, be abejonės, nutrūks.

Šiltomis dienomis, dažnai rytą, karosai pakyla į paviršių ir ima „žaisti“. Vandeniu pasklinda ratilai, o kartais matomos ir žuvų nugaros. Girdėti, kaip karosai iššoka į orą ir tekšteli į vandens paviršių. Jei tai vyksta gilioje vietoje, atsargiai priplaukiama ir, primetant pašaro, ilga meškere tyliai nuleidžiamas masalas. Galima nuimti svarelį, kad besileidžiantis sliekas ar tešla atrodytų kuo natūraliau. Tokiu atveju plūdė ne panyra, o tiesiog plaukia į šoną.

Sekliose vietose prisiartinti prie karosų neįmanoma nei valtimi, nei įbridus. Tokiu atveju išgelbės spininginė meškerė, paruošta paviršinės žuvies gaudymui. Plūdė parenkama tokia, kad galėtų toli ir tiksliai nuskristi į numatytą vietą. Ištraukus dvi tris žuvis, karosai paprastai pasitraukia į kitą vietą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų