Pavėluota ekspertų išvada nebepadėjo eismo įvykio kaltininku tapusiam vairuotojui teisme įrodyti savo tiesos

Kaunietis Zigmantas Šerukas pasiryžo bylinėtis su policijos pareigūnais, kurie neva nepagrįstai jį apkaltino sukėlus avariją. Tačiau teisme vairuotojui nepavyko įrodyti savo nekaltumo, nors jo prielaidas patvirtino ir ekspertizę rengę specialistai.

Baudą užginčijo

Ginčytinas eismo įvykis praėjusių metų rugsėjo 28 dieną įvyko Kaišiadorių rajone, kelio Pakertai-Šoliškės-Kalviai sankryžoje. Policijos pareigūnai konstatavo, jog Z.Šeruko vairuojamas automobilis “Renault Espace” įvažiuodamas į kelių sankirtą atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir susidūrė su “Audi A6”. Pastarasis automobilis po smūgio nulėkė nuo kelio ir atsidūrė griovy. Laimė, įvykio metu buvo apgadintos tik transporto priemonės, o važiavę žmonės smarkiau nenukentėjo.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Kaišiadorių rajono policija Z.Šerukui skyrė 150 litų baudą. Su tokia išvada kategoriškai nenorėjo sutikti avarijos kaltininku pripažintas Z.Šerukas, kuris pareigūnų sprendimą apskundė teismui.

“Bauda nėra didelė, tačiau aš negaliu susitaikyti su faktu, jog esu neteisingai apkaltintas. Policija nutarimą priėmė objektyviai neištyrus visų byloje esančių įrodymų bei įvykio aplinkybių”, - įsitikinęs kaunietis.

Jis pasiryžo visais būdais siekti, jog skirta nuobauda būtų panaikinta. 64 metų vyras buvo tikras, jog savo teisybę lengvai įrodys teisme.

Priekaištai policijai

“Likau kaltas, nors kairėn į šalutinį kelią sukau iš pagrindinio kelio. Pareigūnai, neišsiaiškinę situacijos, apkaltino mane pasukus į kairę ir užstojus automobiliui “Audi” kelią. Darydamas posūkį laikiausi savo eismo juostos, o kairėn pasitraukiau tik tada, kai pamačiau į mane atlekiantį nevaldomą “Audi” automobilį”, - “Kauno dienai” pasakojo Z.Šerukas.

Tuos pačius motyvus kaunietis dėstė ir Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos viršininkui A.Tarasevičiui adresuotame skunde.

“Audi” vairuotojas turėjo mane praleisti. Apie tai jį įspėjo du kelio ženklai “Sankryža su pagrindiniu keliu”: vienas - prieš kalną, o kitas - prieš sankryžą. Vairuotojas turėjo duoti kelią iš dešinės važiuojančiai transporto priemonei, o aš turėjau teisę šioje sankryžoje važiuoti visomis kryptimis”, - įrodinėjo Z.Šerukas.

Jis tvirtino, važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, pastebėjo dideliu greičiu atlekiantį nevaldomą automobilį, kuris ir išvažiavo į priešingos krypties juostą.

“Siekdamas išvengti susidūrimo ir didesnės žalos, pasukau kairiojo kelkraščio link. Dėl to vėliau buvau apkaltintas sukėlęs eismo įvykį”, - apgailestavo kaunietis.

Jis turėjo nemažai priekaištų avarijos vietoje dirbusiems pareigūnams, kurie, anot jo, atstumus matavo aplaidžiai, o schemą braižė nedalyvaujant eismo įvykio dalyviams.

“Schema nubraižyta netiksliai ir aš gailiuosi po ja pasirašęs”, - dėstė kaunietis.

Ekspertizės atsisakė

Visai kitas įvykio aplinkybes nurodė Kaišiadorių rajono policijos pareigūnai bei “Audi” vairuotojas. Pastarasis aiškino, jog važiuodamas šalutiniu keliu netikėtai pamatė, kaip iš sankryžos tiesiai prieš jį atrieda “Renault” automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo jis buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsidūrė šalikelėje.

Ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi policijos sudaryta eismo įvykio schema, pagal kurią mašinos susidūrė kelių sankirtoje, Z.Šeruko vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą.

Teismas konstatavo, jog kaunietis ant eismo įvykio schemos pasirašė ir su ja sutiko.

Z.Šerukui buvo išaiškinta teisė prašyti byloje skirti autotechninę ekspertizę, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Kauniečio teiginius, esą schema yra neteisinga, teismas įvertino kaip nepagrįstus ir pripažino, jog nuobauda skirta teisingai.

Be advokato teisme gynęsis Z.Šerukas apgailestavo, jog jam nebuvo leista išsakyti visų argumentų.

“Teisme nepritariau ekspertizės skyrimui, nes ji brangiai kainuoja. Buvau tikras, jog teismas mane išklausys ir be ekspertizės įsitikins, kad schema subraižyta netiksliai”, - teigė kaunietis.

Pavėluotos eksperto išvados

Siekdamas įrodyti savo teisybę, Z.Šerukas kreipėsi į vienos televizijos laidos žurnalistus, kurie savo lėšomis užsakė autotechninę ekspertizę. Ekspertas, atkūręs eismo įvykį specialia kompiuterine programa, nustatė, jog “Renault” automobilis sankryžoje buvo gerai matomas, ir jis neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kaip kad teigiama policijos išvadose. Tuo tarpu “Audi” vairuotojas ėmė manevruoti dar prieš “Renault” įvažiavus į sankryžą. Eksperto nuomone, “Audi” turėjo sumažinti greitį ir sustabdyti, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis galėtų manevrą baigti be jokių kliūčių.

Kompiuteriu atkurta įvykio schema gana tiksliai atspindi kelyje susidariusią situaciją, tačiau specialistai neatmeta galimybės, jog avarijai įtakos galėjo turėti ir “Renault” vairuotojo veiksmai.

Vis dėlto Z.Šeruko prielaidas patvirtinusios eksperto išvados teisme nebuvo nagrinėjamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė kauniečio prašymą, kuriame jis prašė įvertinti eksperto pastabas, panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir įpareigoti policiją iš naujo atlikti eismo įvykio tyrimą.

Teismas konstatavo, jog incidento faktines aplinkybes reikėjo nustatyti ir įvertinti žemesnės instancijos teismo posėdyje. Z.Šeruko apeliaciniame skunde pasigesta duomenų, kuriais būtų įrodyta teismo išvadų nepagrįstumas. Tad galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas nebuvo palankus savo teisybės ieškojusiam vairuotojui.

Užvertė skundais

Z.Šerukas, nors ir netekęs galimybės bylinėtis teisme, dar neprarado vilties įrodyti savo nekaltumą. Jis išsiuntė raštus į Seimą bei Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą prašydamas pakartotinai ištirti autoįvykį, nes “policijos pareigūnai savo parodymais suklaidino teismą”.

Skunduose kaunietis pateikė detalius apskaičiavimus, kurie, anot jo, įrodo, jog avarija kilo dėl kito automobilio vairuotojo kaltės. Tačiau visos Z.Šeruko pastangos kol kas yra bergždžios - visuose atsakymuose jam primenama, jog byla jau išnagrinėta apeliacine tvarka Vyriausiajame administraciniame teisme.

Vis dėlto kaunietis rankų neketina nuleisti ir žada ieškoti būdų, kaip atnaujinti bylos procesą.