Jei ne buvusių parlamentarų apklausa Generalinėje prokuratūroje, praėjusioji savaitė tikrai būtų buvusi nuobodi, paskendusi vasaros tingulyje, kaip ir dera atostogaujant politikams. Visiems trims buvusiems įstatymų leidėjams pareikšti įtarimai pagal tą patį Baudžiamojo kodekso 225-ąjį straipsnį. Visiems jiems gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų kaip valstybės tarnautojams, savo ar kitų naudai tiesiogiai priėmusiems, pažadėjusiems ar sutarusiems priimti didesnės negu 250 minimalių gyvenimo lygių (31250 litų) vertės kyšį, reikalavusiems ar provokavusiems jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veiklą ar neveikimą.

Įtarimai - gana rimti. Tačiau kažkodėl iš apklausų Generalinėje prokuratūroje išėję buvę Seimo nariai demonstravo optimizmą ir savo nekaltumą, tikino žurnalistus, kad pareigūnai su jais kalbėjęsi labai mandagiai, kultūringai, o tardytojai net nemanę jiems paskirti kokią nors kardomąją priemonę. Tarkim, pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos ar namų areštą. Gal ir yra kuo džiaugtis, bet, antra vertus, negi mūsų parlamentarai manė, kad prokurorai juos tardys panašiais metodais kaip kažkada KGB ar panašios sovietmečio jėgos struktūros? Ar nebus šis optimizmas tik paprasčiausias būdas sumenkinti pateiktus įtarimus? Kas tokiais dalykais džiaugiasi ir iš karto viešai prisipažįsta kaltas?

Praktika rodo, kad tik maždaug trečdalis bylų, kuriose kam nors pareikšti įtarimai, pasiekia teismą. Kol kas dar sunku pasakyti, kurioje krūvelėje atsidurs kyšio ėmimu įtariamų parlamentarų bylos. Net kur kas daugiau žinantys prokurorai dar nesiima spėlioti, kuo viskas baigsis. Jei Seimas nebūtų sutrukdęs pareigūnams ir iš karto būtų leidęs apklausti įtariamuosius, šiandien aiškumo būtų kur kas daugiau.

Tačiau blogiausia ne tai. Du iš trijų parlamentarų - konservatorius Arvydas Vidžiūnas ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, net nelaukdami, kol kas nors paaiškės, ar atsidurs jų byla teisme ar ne, bus apkaltinti ar išteisinti, tikina vis vien kandidatuosiantys rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Jų partijų kolegoms užtenka proto ir įžvalgos neįrašyti šių kyšio ėmimu įtariamų politikų į savo kandidatų sąrašus, kad rinkėjai negalėtų baksnoti pirštais - ką jūs mums siūlote, pirma apsišluokite savo kieme, o tik paskui pretenduokite valdyti valstybę.

Tačiau buvę Seimo nariai savo partinių kolegų balsų nenori net girdėti ir veržiasi bandyti laimę savarankiškai vienmandatėse rinkimų apygardose. Atseit tegul patys žmonės sprendžia: kalti jie ar nekalti. Kas jau kas, bet įstatymų leidėjai turėtų suvokti, kad žmogaus kaltumas ar nekaltumas nustatomas ne balsuojant rinkėjams, o teisėsaugos institucijose. Ar ką nors pakeistų kad ir triuškinanti vieno ar kito buvusio parlamentaro pergalė rinkimuose, jei galiausiai teisme būtų pripažinta, jog įtarimai dėl kyšio ėmimo pasitvirtino? Net ir tokiu atveju, jei byla, pritrūkus įrodymų, nepasiektų teismo, viešai paskelbti buvusių parlamentarų pokalbiai tikrai nepadidino jų autoriteto ir nepridėjo pasitikėjimo šiais politikais.

Ne vienas žmogus Lietuvoje svarsto: ar ne geriau būtų kyšio ėmimu įtariamiems buvusiems parlamentarams stabtelėti, palaukti galutinio teisėsaugininkų žodžio, apmąstyti tai, kas įvyko, apginti savo garbę ir orumą ir tik tada vėl bandyti laimę tapti įstatymų, pagal kuriuos gyvena visa valstybė, leidėjais? Dabar akivaizdu - ne įstatymus leidžiamai šalies valdžiai reikia šių tarsi iš balno iškritusių politikų, o jiems, kaip oro, reikia valdžios. Matyt, kaip toje reklamoje: kartą paragavus negali sustoti.

Tikriausiai mažai kas abejoja, kad ir Vytenis Andriukaitis, ir Arvydas Vidžiūnas kyšių galėjo reikalauti ne sau, o savo partijoms. Tačiau naivu būtų manyti, kad jų lyderiai arba finansų tvarkytojai tai pripažintų, nes tuomet plykstelėtų dar didesnis skandalas, po kurio toje partijoje, ko gero, neliktų akmens ant akmens. Ar ne todėl į korupcinius ryšius įsipainioję buvę parlamentarai, išskyrus V.Kvietkauską, kuris iš karto neteko partinio bilieto Naujojoje sąjungoje, savo partijose iš esmės tik švelniai pabarti, laukiant, kaip jų garsiuosius pokalbius su ne mažiau garsiu verslininku ir kitą specialiųjų tarnybų surinktą medžiagą įvertins teisėsaugininkai, pastaruoju metu su eksparlamentarų byla atsidūrę tarsi tarp kūjo ir priekalo? Laimei, visos gyvenimiškos istorijos turi vienokią ar kitokią pabaigą.