Mūsų seneliai šį ženklą matė, bet mes jį panaudojom

Elektroninio pašto adresas neįsivaizduojamas be simbolio @.

Slavų šalyse ženklas @ vadinamas „šuniuku“, Korėjoje jis reiškia „sraigę“, Suomijoje – „miegantį katiną“, Švedijoje – „bandelę su cinamonu“, Vengrijoje – „slieką“, Kinijoje – „pelytę“.

Na, o lietuviai jį kažkodėl vadina „eta“, nors su graikų abėcėlės raide „eta“ ženklas @ neturi nieko bendra.

Kai kurių šaltinių teigimu, simbolis @ atsirado viduramžiais, kai vienuoliai, saugojantys senovinius raštus, juos iš lotynų kalbos versdavo į kitas ar perrašinėdavo.

Lotynų kalboje yra prielinksnis ad, kuris nurodo priklausomybę, kryptį.

Vienuolių naudojamame šrifte raide d turėjo nedidelę uodegėlę, todėl ji buvo panaši į veidrodinį skaičiaus 6 atvaizdą.

Teigiama, kad dažnai rašomas prielinksnis ad labai greitai virto ženklu @.

XV amžiuje ženklas @ vėl pasirodė.

Ispanų prekeiviai šį ženklą naudojo kaip svorio mato „arroba“ sutrumpinimą.

Beje, matas „arroba“, kurio vertė apie 11,5 kg, buvo naudojamas galvijų ir vyno svoriui nusakyti.

Renesanso laikotarpiu ženklas @ buvo naudojamas kainai nurodyti, o industrinės revoliucijos laikotarpiu (pirmosios biržos, staklės, kapitalas ir t.t.) ženklas @ atsirado buhalterinėse ataskaitose.

Taip šis ženkliukas kartu su $, #, % ir kitais pateko ant klaviatūros.

Ženklas @ gana ilgai ir kantriai laukė savo valandos, kol jį pagaliau pastebėjo amerikiečių kompanijos „BBN Technology“ darbuotojas Ray Tomlinsonas.

Parengta
pagal užsienio spaudą